Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Valstybės įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas, D. G., S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. J. B. (po santuokos G.) ir G. G. sudare? santuoka? (el. b. l. 15). Gyventojų registro duomenimis santuokos metu jiems gime? du vaikai – D. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir S. G., gime?s (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 9, 12). Pareis?ke?jos sutuoktinis G. G. mire? (duomenys neskelbtini), būdamas santokoje. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11) bei Gyventojų registro tarnybos duomenys (el. b. l. 6-7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad santuokos metu su palikėju G. G. buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), kuris registruotas palikėjo G. G. vardu pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamu?ju? namu? savininku? bendrijos paz?ymą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-19). Į bylą yra pateiktas palikėjo G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo palikėjas visa?, mirties diena? jam priklausanti? turta?, paliko savo dukrai - suinteresuotam asmeniui D. G. (e. b. l. 10). Nustatyta, kad nors palike?jas G. G. jam priklausanc?ia? turto dali? testamentu paliko savo dukrai - suinteresuotam asmeniui D. G., tačiau pastaroji per tris me?nesius nuo palike?jo mirties palikimo neprie?me?. Savo pavelde?jimo teisiu? nerealizavo ir palike?jo su?nus S. G.. Palike?jo G. G. te?vai, antros eile?s i?statyminiai i?pe?diniai – T. G. ir J. G. yra mire?, tai patvirtina į bylą pateikti mirties liudijimu? kopijos (el. b. l. 13). 2021 m. rugsėjo 6 d. Testamentu? registro duomenimis nėra įregistruotų G. G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 16-17).

8. Bylos dalyvių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po palike?jo G. G. mirties niekas is? i?pe?diniu? i? notara? de?l pareis?kimo de?l palikimo prie?mimo nesikreipe?, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau, kaip teigia pareiškėja, ji faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja bute su palikėju gyveno nuo 1965 m., čia yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po palikėjo mirties pareiškėja ir toliau liko su dukra gyventi bute. Pareiškėja ir toliau naudojosi visais bute buvusiais s?eimos daiktais, butu rūpinasi, jį tvarko ir prižiūri, moka komunalinius bei savininkams priklausanc?ius mokesc?ius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro centro pažyma; UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. sausio 25 d. sa?skaita ir moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2020 m. gruodz?io me?n. sa?skaita ir 2021 m. sausio 1 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. sausio me?n. sa?skaita ir 2021 m. vasario 13 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. vasario me?n. sa?skaita ir 2021 m. kovo 14 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. kovo me?n. sa?skaita ir 2021 m. balandžio 14 d. moke?jimo kvitas; 2020 m. gruodžio 30 d. atsiskaitymo uz? dujas UAB „Ignitis“ moke?jimo kvitas (e. b. l. 6, 20-25).

9. Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

10. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

11. Kaip nustatyta byloje palikėjas G. G. mire? (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji neturi galimybės kita tvarka gauti jai reikiamu? dokumentu?, kurie patvirtintu? jos pras?oma? nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, t. y., kad po sutuoktinio mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Todėl teismas daro išvadą, jog yra visos aplinkybės, juridiniam faktui nustatyti ir juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

15. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus sutuoktiniui G. G., pareiškėja rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri, t. y. moka mokesčius, ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ją, kaip įpėdinę, priėmusią turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjus valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo G. G. turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jo palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos J. J. G. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.