Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-21-737/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
AN2-21-737/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00774-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Pažeidėjas
K. V.
Advokatai
Iveta Vitkutė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-21-737/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00774-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.10; 9.43; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundas netenkintas ir Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. V. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. liepos 26 d. nutarimu nubausta už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, 2024 m. balandžio 15 d. 15.32 val. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., elektroninėmis priemonėmis į MDA sistemą pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruota atsarginių dalių komplektai, skirti derliaus nuėmimo „John Deere Class“ modelio kombainų remontui (vienu KN kodu 843390). Muitinio įforminimo metu buvo paimti 87 deklaruotos prekės mėginiai. Ištyrus mėginius (Kauno teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktai Nr. 24K0125 – Nr. 24K0139, Nr. 24K0187, Nr. 24K0190-Nr 24K0194, Nr. 24K0198, Nr. 24K0200 – Nr. 24K0202, Nr. 24K0206 – Nr. 24K0212, Nr. 24K0215 – Nr. 24K0237), buvo nustatyta, kad dalies deklaruotų prekių nomenklatūros kodas keitėsi į KN kodo pozicijas 8421; KN kodą 732020; KN kodą 391739; KN kodą 401693; KN pozicijas 8483 ir 8482; KN kodą 841221. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014) 3k straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje skirtas XXIII priedo sąraše nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes. Prekių KN kodo pozicija ex 8421, KN kodas 732020; KN kodo pozicija 3917; KN kodo pozicija 4016; KN kodo pozicijos 8483 ir 8482; KN kodo pozicija 8412 patenka į Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priedą (t. y. draudžiama tokias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje), todėl tokių prekių eksportas į Rusiją negalimas. Šiais savo veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti K. V. atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos atstovės skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog deklaracijoje nurodomos prekės patenka į Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priede esantį prekių, kurių pardavimas, tiekimas, perdavimas ir eksportas yra draudžiami, sąrašą, K. V. netikslios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos draudimų Rusijos atžvilgiu taikymui. Byloje nėra duomenų, kad K. V. būtų teiktas oficialus išaiškinimas ar viešojo administravimo subjekto informacija, o subjektyvus teisės aktų interpretavimas negali būti laikomas oficialia, o juo labiau klaidinga konsultacija.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos teismui adresuotame skunde K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį. Kadangi administracinės atsakomybės klausimas paremtas Europos Sąjungos teisės normų taikymu, dėl Europos Sąjungos teisės normų taikymo aiškinimo, prašoma stabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (toliau – ir ESTT) dėl Kombinuotosios nomenklatūros reglamento taikymo išaiškinimo ar šiuo K. V. deklaracijoje, ar pagal Institucijos nurodytus muitinės laboratorijos tyrimo protokolus turi būti taikomas KN kodas, nurodytas K.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo cituojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1224 15 punktas taikytinas ne atsietai, o sistemiškai su nutarimo III skyriuje nustatytomis sąlygomis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad muitinės laboratorijos išvados nėra pripažįstamos kaip turinčios išskirtinę prima facie galią, reikia įvertinti visus su įrodinėjimo dalyku susijusius prekių klasifikavimo įrodymus. Remiantis ESTT išaiškinimais, prekių klasifikavimui atitinkamoje Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas neturi esminės reikšmės ir savaime nereiškia, kad produktas negali būti klasifikuojamas deklaranto pasirinktu būdu.

5.2. K. V. pagal nustatytus reikalavimus atliko kombinuotosios nomenklatūros kodų klasifikaciją prekėms. Reglamento XVI skyriaus pastabose yra apibrėžta taisyklė, kaip turi būti klasifikuojamos 84 ir 85 skirsnio pozicijoms priskirtos mašinų dalys. K. V. Institucijai pateikė „kitų dalių“ surinkimo iliustruotą instrukciją, o Institucija patvirtino, kad nurodytos dalys atitiko faktą, kad dalys yra surenkamos ir taikomos išimtinai tik konkretiems žemės ūkyje naudojamiems kombainams.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad muitinės laboratorija yra akredituota tik tam tikrose srityse, tačiau metalo tyrimams galiojančios akreditacijos neturi. Todėl konstatuoti, kad atlikti atitinkami tyrimai, nustatant prekių cheminę sudėtį, kuri neatitinka gamintojo „John Deere“ nurodytai deklaracijai negalima. Tyrimo protokole duomenų, ar tiriama medžiaga turi „bendrosios paskirties dalių“ savybių ir, ar tiriama medžiaga atitinka 72 skirsnio subpozicijų b papunktyje numatytą nelegiruoto plieno cheminę sudėtį nėra. Apsiribota duomenimis, kad tai yra nelegiruotas plienas. Netinkamas muitinės laboratorijos tyrimas, nepilnas informacijos pateikimas ir lėmė Institucijos veiksmus, kurių teismas tinkamai neįvertino, taip iš esmės perkeliant įrodinėjimo naštą K. V..

5.4. Aplinkybė, kad K. V. rėmėsi oficialiu išaiškinimu nebuvo įvertinta. Dėl taikomų sankcijų apimties ir turinio oficialiame Europos Sąjungos Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos internetiniame puslapyje yra pateikiami atsakymai į klausimus dėl sankcijų, kurias Europos Sąjunga patvirtino reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Išaiškinime nurodyta, kad eksporto ir importo reikalavimai netaikomi vartojimui skirtiems produktams, taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais, kad nebūtų pakenkta Rusijos gyventojams. Byloje yra duomenys, kad deklaruotos prekės buvo skirtos būtent žemės ūkio sektoriui, tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo atmesti pareiškėjos K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1019-1129/2024 panaikinimo, prašant stabdyti bylą ir kreiptis Europos Sąjungos teisingumo teismo kombinuotosios nomenklatūros reglamento taikymo išaiškinimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėja, kaip asmuo 2024 m. balandžio 15 d. muitinės įstaigai pateikusi elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruoti atsarginių dalių komplektai, skirti derlaus nuėmimo „John Deere Class“ modelio kombainų remontui (vienu KN kodu 843390), gavo Kauno teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktus Nr. 24K0125 – Nr. 24K0139, Nr. 24K0187, Nr. 24K0190 – Nr. 24K0194, Nr. 24K0198, Nr. 24K0200 – Nr. 24K0202, Nr. 24K0206 – Nr. 24K0212, Nr. 24K0215 – Nr. 24K0237), nustatančius kad dalies deklaruotų prekių nomenklatūros kodas keitėsi į KN kodo pozicijas 8421, KN kodą 732020, KN kodą 391739, KN kodą 401693, KN pozicijas 8483 ir 8482, KN kodą 841221 (ištyrus muitinio įforminimo metu paimtus 87 deklaruotos prekės mėginius) ir su jais susipažino.

7.2. Kauno teritorinė muitinė, kaip muitinės įstaiga, atlikusi muitinį tikrinimą (paėmusi prekės mėginius), kurio metu pasikeitė deklaruojamos prekės KN kodai, ir turėjo įtakos draudimų taikymui, priėmė sprendimą neišleisti prekių ir sulaikė deklaravimui pateiktas prekes ir transporto priemonę. Muitinės priimtas sprendimas „Neišleisti prekių“, pateiktas Pareiškėjai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o tuo pačiu skundas būtų teikiamas ir dėl prekės klasifikavimo, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tai būtų padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad klasifikuojant deklaruojamą prekę -atsarginių dalių komplektus, skirtus derliaus nuėmimo „John Deere Class“ modelio kombainų remontui kitu (kitais), nei Pareiškėjos deklaruotu (843390), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodais / pozicijomis (8421, 732020, 391739, 401693, 8483 ir 8482, 841221), buvo atsižvelgta į objektyvius deklaruojamos prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas, taip pat buvo atsižvelgta į Muitinės laboratorijos Tyrimų protokolų rezultatus bei Prekių klasifikavimo aktų patvirtintus klasifikavimo motyvus.

Atsiliepimas

7.4. Atsiliepime pažymima, kad skunde pateiktas interneto tinklapiuose paskelbtas atsakymas yra bendro pobūdžio ir konkrečiam, šiam nagrinėjamam atvejui, netaikomas. Tarptautinių sankcijų taikymo aplinkybės yra greitai kintančios, priklausančios nuo daug faktorių, todėl joms negali būti taikomas visiško patikimumo kriterijus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nurodytos kompetentingos institucijos konkrečiu atveju nebuvo pateikusios oficialios konsultacijos, kuria vadovaujantis pareiškėja galėjo būti suklaidinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas atmetamas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas K. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisinį K. V. veiksmų vertinimą, nurodo, kad ji pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį buvo nubausta nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl K. V. kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde pateiktu aptariamo įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundo argumentus atsakyta, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

11. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 reglamentuoto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Administracinę atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį užtraukia netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Institucijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimu K. V. buvo nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad K. V. 2024 m. balandžio 15 d. teikė muitinės įstaigai elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytoje deklaracijoje pateikta neteisinga informacija apie deklaruojamas prekes (jos aprašymas ir KN kodai). Kauno teritorinės muitinės Prekės klasifikavimo aktai Nr. 24K0125 – Nr. 24K0139, Nr. 24K0187, Nr. 24K0190-Nr 24K0194,Nr 24K0198,Nr 24K0200 – Nr. 24K0202, Nr. 24K0206 – Nr. 24K0212, Nr. 24K0215 – Nr. 24K0237 patvirtinta, K. V. deklaruotos prekės neturėjo būti klasifikuojamos kaip vienos rūšies prekės, o turėjo būti išskirtos į atskiras KN pozicijas taip pat ir pagal KN kodo pozicijas 8421; KN kodą 732020; KN kodą 391739; KN kodą 401693; KN kodo pozicijas 8483 ir 8482; KN kodą 841221. Šias aplinkybes patvirtina ir Muitinės laboratorijos tyrimų išvados. Muitinio tikrinimo metu prekėms (išskyrus KN kodas 84212300) suklasifikuotoms pagal KN poziciją 8421 ir 8412 bei klasifikuojamoms KN kodu 84821090, prekių nomenklatūros kodas buvo nustatytas remiantis viešai prieinamais duomenimis (LITAR, Kombinuotoji nomenklatūra, patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo). Prekės, kurių KN kodai: 84212300, 732020, 391739, 401693 buvo suklasifikuotos atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų išvadas.

12. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijant K. V. kaltę dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo aiškinama, kad pagal turimus prekes apibūdinančius dokumentus, gamintojo specifikaciją ir viešai internete paskelbtą informaciją, ji, nepažeisdama prekių deklaravimo tvarkos, pagrįstai prekes priskyrė atsarginių dalių komplektams, skirtiems derliaus nuėmimo „John Deere Class“ modelio kombainų remontui ir priskyrė joms vieną kodą – 843390, o ne atskirus kodus. Skunde pažymima, kad deklaruotos prekės yra surenkamos ir taikomos išimtinai tik konkretiems žemės ūkyje naudojamiems „John Deere“ kombainams, skirtiems nuimti derlių. Taigi, apeliantė iš esmės teigia, kad tinkamai deklaravo vežamas prekes, o muitinės tyrimas buvo atliktas netinkamai, todėl buvo nustatyti netinkami prekių kodai. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra jokio pagrindo.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad klasifikuojant deklaruojamą prekę atsarginių dalių komplektai, skirti derliaus nuėmimo John Deere Class modelio kombainų remontui kitu (kitais), nei Pareiškėjos deklaruotu (843390), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodais/ pozicijomis (8421, 732020; 391739; 401693; 8483 ir 8482; 841221), buvo atsižvelgta į objektyvius deklaruojamos prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas, taip pat buvo atsižvelgta į Muitinės laboratorijos Tyrimų protokolų rezultatus bei Prekių klasifikavimo aktų patvirtintus klasifikavimo motyvus.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

15. Iš byloje esančių Kauno teritorinės muitinės mėginių ėmimo protokolų matyti, kad muitinio tikrinimo metu buvo paimti 87 deklaruotos prekės mėginiai – atsarginių detalių komplektai, skirti derliaus (grūdų, žirnių, pupų, kukurūzų) nuėmimo „John Deere“ Class modelio kombainų remontui, deklaruoti nomenklatūros kodu 843390. Ištyrus paimtus mėginius buvo surašyti prekių klasifikavimo aktai (24K0125, 24K0139, 24K0187, 24K0190 – 24K0194, 24K0198, 24K0200-24K0202, 24K0206-24K212, 24K0215-24K0237), kuriuose nustatyta, kad ištyrus 87 tyrimui paimtus mėginius, 86 atvejais prekių kodai keitėsi. Taip pat buvo nustatyta, kad 54 prekių kodai patenka į reglamento 833/2014 XXIII priedą, tokiu būdu šių prekių eksportas pažeidžia Reglamento 833/2014 3K straipsnio nuostatas, kuriomis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiek, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo. Atlikus tyrimus nustatyta, kad dalies deklaruotų prekių nomenklatūros kodai keitėsi į KN kodo pozicijas 8421, KN kodą 732020, KN kodą 391739, KN kodą 401693, KN pozicijas 8483 ir 8482, KN kodą 841221.

16. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo 15 straipsnio papildomų pastabų 1 straipsnyje numatyta, kad įrankiai reikalingi tam tikroms mašinoms surinkti arba aptarnauti, turi būti klasifikuojami kartu su tomis mašinomis, jeigu importuojami kartu su jomis. Keičiamieji įrankiai, importuojami kartu su mašinomis, taip pat turi būti klasifikuojami kartu su jomis, jeigu jie yra įprastinė mašinų įranga ir paprastai parduodami kartu su jomis. Analizuojamu atveju matyti, kad buvo vežamos tik kombaino „John Deere Class“ detalės, be paties kombaino. Vadinasi, vežamos detalės turėjo būti deklaruojamos atskirai, ką pagrįstai tikrinimo metu nustatė muitinės pareigūnai ir patvirtino pirmos instancijos teismas.

17. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad prekių klasifikavimo aktai yra nepagrįsti, nes pasak pareiškėjos būtent muitinės pareigūnai netinkamai nustatė prekių klasifikavimo kodus, kadangi, pareiškėjos įsitikinimu, prekių tyrimą atlikusi muitinės laboratorija nėra sertifikuota atlikti metalo tyrimus, o prekės kodo nustatymas yra teisinis klausimas, todėl kodą nustatantys specialistai turi turėti teisinį išsilavinimą. Kaip savo atsiliepime nurodė Institucija, nesutikdama su muitinės klasifikavimo akte nurodytu prekių klasifikavimu, K. V. galėjo jį skųsti kartu su muitinės sprendimu neišleisti prekių, tačiau to nepadarė. Apeliantė taip pat nepateikė jokių alternatyvių įrodymų, galinčių paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų nustatytus rezultatus. Svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju muitinio tikrinimo metu, kilus įtarimų dėl deklaruojamų prekių iš Rusijos sankcijų taikymo, buvo paimti prekių mėginiai, jie ištirti ir nustatyta, kad prekės turėjo būti deklaruojamos ne vienu, o atskirais kodais. Tokia išvada padaryta ir vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis pateiktus susijusius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti prekių nomenklatūros kodą nustačiusių inspektorių kompetencija, tyrimo metu naudotų metodų ar gautų rezultatų patikimumu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad muitinės specialistai netinkamai nustatė prekių kombinuotosios nomenklatūros kodus, nes neturėjo tinkamos kompetencijos ir išsilavinimo, o muitinės laboratorija – nebuvo akredituota daryti konkrečius tyrimus, kurie buvo atlikti šioje administracinio nusižengimo byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pažymėtina, kad konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog K. V. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė ar prekės gamintojas klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus.

19. Nagrinėjamu atveju, K. V. veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, privalėjo įsitikinti pateikiamoje deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumu. Nėra abejonių, kad K. V. yra profesionali deklarantė, turinti ilgametę darbo patirtį, todėl prekių klasifikavimo tvarka jai turi būti žinoma. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti ir juos įrašyti, pasitikėjo gamintojo ar tiekėjo pateikiamais duomenimis bei vieša informacija, jų netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Visi reikalingi dokumentai, kuriais be kita ko rėmėsi ir muitinė, konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jai buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju K. V. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju ir privalo prisiimti jai kylančias neigiamas pasekmes.

20. Apeliaciniame skunde K. V. nurodė, jog pildydama deklaraciją rėmėsi oficialiame Europos Sąjungos Europos vadovų tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos internetiniame puslapyje pateikta informacija, kurioje pateikiami atsakymai į klausimus dėl sankcijų, kurias Europos Sąjunga patvirtino reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Minėtame tinklapyje, atsakant į klausimą, kaip ribojama Europos Sąjungos prekyba su Rusija nurodyta, kad eksporto ir importo apribojimai netaikomi pirmiausia vartojimui skirtiems produktams, taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais. Apeliantės nuomone, kadangi ji parinko deklaruojamų prekių kodą vadovaudamasi viešai prieinamais šaltiniais, turėtų būti laikoma, kad ji vadovavosi klaidinga oficialia konsultacija.

21. ANK 21 straipsnyje yra numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė, kad pagal ANK neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad duomenų, patvirtinančių apie K. V. pateiktą klaidingą viešojo administravimo subjekto konsultaciją, nėra, o subjektyvus teisės aktų interpretavimas, negali būti laikomas oficialia ir juo labiau klaidinga konsultacija ANK 21 straipsnio normų kontekste. Apeliantė, nurodydama, kad vadovavosi oficialiame internetiniame puslapyje pateikta informacija, kurioje pateiktas tekstas, nurodantis, kad „eksporto ir importo apribojimai netaikomi pirmiausia vartojimui skirtiems produktams , taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais, kad nebūtų pakenkta Rusijos gyventojams“. Vertinant pateiktą informaciją, visų pirma akcentuotina tai, kad nurodyta informacija nėra prilyginama konsultacijai, numatytai ANK 21 straipsnyje. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021). Nagrinėjamu gi atveju, nors ir informacija paskelbta viešai oficialiame Europos sąjungos institucijos puslapyje, tačiau ji nėra oficialaus pobūdžio konsultacija. Nurodytoje informacijoje minima, kad „draudžiamų produktų sąrašu siekiama kuo didesnio sankcijų neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai (...), taigi akivaizdu, kad pateikiama apibendrinta informacija, kurioje be kita ko akcentuojama, kad yra ir konkretūs draudžiamų produktų sąrašai, kuriuos apeliantė, kaip muitinės tarpininko atstovė, privalo žinoti, ir jais turi vadovautis savo veikloje.

22. Nagrinėjamą apeliacinio skundo argumentą paneigia ir pati prekių klasifikavimo procedūra, nes kad prekės yra skirtos būtent žemės ūkio sektoriui (kombaino „John Deere Class“ dalys) nurodo pati pareiškėja, o nuspręsti, ar tai yra prekės, kurioms taikomos sankcijos, ar ne, galima tik pirma teisingai nustačius jų klasifikavimo kodą. Ir tai, kaip profesionaliai muitinės tarpininko atstovei, K. V., be abejo, buvo žinoma. Tad ES Tarybos internetiniame puslapyje esantis bendro pobūdžio atsakymas į klausimą dėl sankcijų taikymo, negali būti vertinamas kaip paneigiantis deklaraciją teikiančio asmens pareigą tiksliai nustatyti prekės kodą.

23. Apeliaciniu skundu pareiškėjos K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą dėl kombinuotosios nomenklatūros reglamento taikymo išaiškinimo, ar šiuo K. V. deklaracijoje, ar pagal Institucijos nurodytus muitinės laboratorijos tyrimo protokolus atveju turi būti taikomas kombinuotosios nomenklatūros kodas K.

24. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnyje teismams numatyta galimybė (tam tikrais atvejais teismai privalo) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai, ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Analizuojamu atveju pirmos instancijos teismo ištirti ir detaliai aptarti įrodymai patvirtina, kad K. V. deklaruotos prekės turėjo būti klasidikuojamos atskirais kodais, kadangi jos buvo vežamos ne kartu su kombainu „John Deere Class“, o kaip atskiros detalės, todėl aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, prašymas kreiptis į ESTT yra perteklinis ir nepagrįstas.

25. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas, o pats įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų gavimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl K. V. kaltės pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, teismo išvados pasikeistų. Tai, kad apeliantė ir jos atstovė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo K. V. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

26. Byloje pateiktas prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą, nei priėmė Institucija. Tai apibrėžia pačias plačiausias skundų nagrinėjimo ribas. ANK 652 straipsnio dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia įpareigojimą apeliacinės instancijos teismui patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

27. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

28. ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 1 900 Eur. Už šį nusižengimą K. V. buvo skirta 600 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

29. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, įvertino tai, kad nebuvo nustatyta K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad K. V. anksčiau du kartus bausta už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, šios nuobaudos yra galiojančios. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. V. buvo pagrįstai paskirta didesnė nei minimali, tačiau mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis baudos bausmė.

30. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad K. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje padarė neatsargia kaltės forma, tačiau netinkamai buvo deklaruotas gana didelis prekių kiekis, vertinant tai, kad už ankstesnius analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra galiojančios, konstatuoja, kad K. V. institucija pagrįstai paskyrė 600 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia nuobauda proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Petraškienė