Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., jos atstovei advokatei I. V.–Z.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. atstovės advokatės I. V. – Z skundą dėl Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. (toliau – ir pareiškėja) Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, 2024 m. balandžio 15 d. 15:32 val. (duomenys neskelbtini) sistemą pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruota atsarginių dalių komplektai, skirti derliaus nuėmimo J. D. C. modelio kombainų remontui (vienu KN kodu (duomenys neskelbtini) Muitinio įforminimo metu buvo paimti 87 deklaruotos prekės mėginiai. Ištyrus mėginius (Kauno teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktai (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta kad dalies deklaruotų prekių nomenklatūros kodas keitėsi į KN kodo (duomenys neskelbtini) „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau - Reglamentas Nr. (duomenys neskelbtini) 3k straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje skirtas XXIII priedo sąraše nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes. Prekių KN kodo pozicija (duomenys neskelbtini) (t. y. draudžiama tokias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje), todėl tokių prekių eksportas j Rusiją negalimas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. atstovė advokatė I. V.–Z. paaiškino, kad pagrindinis įrodymas šioje byloje yra prekės klasifikavimo aktai, kuriuose nurodoma, kad yra netinkamai nurodomas KN kodas ir jis nurodomas remiantis muitinės laboratorijos tyrimo protokolais. Pagal formuojamą teismų praktiką, nepaisant to, kad muitinė turi savo laboratoriją, ji nėra laikytina išskirtine, prima facie turinčia įrodomąją galią ir iš esmės tokiai teismų praktikai pritarti priežasčių nėra. Tyrimo protokolas ir pateikta išvada atitinka ir pateka į specialisto sampratą ir iš jo kylančias teises ir pareigas. Specialistas į administracinio nusižengimo bylą savo noru neateina, į bylą įsijungia kviečiamas. Šiuo atveju Institucija, surašydama protokolą, savo iniciatyva pateikė užduotį atlikti tyrimą, bet Institucija, duodama užduoti muitinės laboratorijai, iš esmės davė užduotį ne tik nustatyti, kokia cheminė sudėtis, nes kaip apklausos metu paaiškėjo, tyrime dalyvavusios dvi specialistės turi išsiimti išimtinai tik chemijos mokslo srities magistro išsilavinimą, bet tuo pačiu nurodoma, kad turi būti nustatomas ir KN kodų klasifikavimas, tačiau formuojant užduotį, visų pirma, šie asmenys neturi tam skirto išsilavinimo, todėl kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ESTT), pvz. (duomenys neskelbtini), 40 punkte ir joje nurodomoje jurisprudencijoje išskyrė tokias taisykles, kad tarifu ir statistinės nomenklatūros reglamentas yra visuotinio taikymo aktas, nes taikomas ne konkrečiam ūkio subjektui, o visoms prekėms, identiškoms tai, kurią išnagrinėjo muitinės kodekso komitetas. ESTT nustatė, kad negali būti keičiama KN kodų klasifikacija, nepaisant to, kad muitinės kodekso komitetas nurodo tam tikras sąlygas ir aplinkybes. Be to, ESTT nustatė, kad tam, jog aiškinant reglamentą dėl klasifikavimo būtų galima nustatyti jo taikymo sąlygas, reikia atsižvelgti be kita ko į jo motyvus – kam jis skirtas, kokiai sričiai. Dėl tos priežasties yra nustatomos tam tikros taisyklės. Laboratorijos pateiktas rašytinis įrodymas, įrodantis pažeidimą, negali būti pripažinta įrodymu, nes į bylą pateikta šitos muitinės laboratorijos tyrimo metodika nėra patvirtinta sertifikuotos laboratorijos leidimu. Matoma ir paaiškinimuose, gavo tyrėjos tik mažą dalį medžiagos tyrimui, negavo visos pilnos informacijos ir atitinkamai KM aiškinimo taisyklės iškreiptai paaiškino. Juolab, kad tokio veiksmo specialistas negalėjo atlikti, nes remiantis ESTT praktika, teisės taikymą išimtinai gali taikyti tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. ESTT yra išskyręs 4 pagrindines taisykles dėl priskirtinumo konkretiems KN kodams: 1 taisyklė – siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyviuosius požymius ir objektyviąsias savybes, kurie išvardinti KN pozicijos aprašyme ir skyriaus ar skirsnio pastabose (2016 m. gegužės 26 d. sprendimas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Kitaip tariant, reikia paskirti žiūrėti kam yra skirta konkreti prekė, kokiai funkcijai atlikti; 2 taisyklė – KN paaiškinimai gali būti svarbi pagalbinė priemonė, padedanti aiškinti įvairių pozicijų apimtis, tačiau jie teisiškai neprivalomi (2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 3 taisyklė – produkto paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiam produktui ir tai gali būti įvertinta atsižvelgiant į jo objektyvius požymius ir objektyvias savybes (2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) punktas; 4 taisyklė – produktą galima klasifikuoti su naudojimo tikslu susijusioje tarifinėje pozicijoje, t. y. pozicijoje, kurioje išlaikomas klasifikavimo kriterijus grindžiamas konkrečiu atitinkamų prekių naudojimu, nebūtina, kad toks produktas būtų vien arba išskirtinai skirtas šiam naudojimui, pakanka, kad nagrinėjamoje pozicijoje nurodytas naudojimas būtų pagrindinė šio produkto paskirtis (2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) 32 punktas). Pagal tokius pagal reglamentą nustatytus reikalavimus K. V. ir atliko KM kodų klasifikavimą ir turėjo du kriterijus, 1 – pateikiami duomenys, kuriuos pateikė pardavėjas. Juose yra renkama papildoma informacija, tai yra tam, kad nustatyti, kam skirtos prekės iš pirkėjo reikalaujama ir katalogo (prospekto), kuriame būtų kiekviena dalis aprašyta; 2 – yra pateikiama ir išreikalaujama tiek sutartis, kuriose yra pateikiamas ir aprašomas santykis tarp pardavėjo ir pirkėjo ir iš šios sutarties atsirandantys papildomi dokumentai. Šiuo atveju buvo sudaryta sutartis su žemės ūkio sektoriumi, ji sudaryta taip pagal CK, kai yra nustatomas nekonkretizuotos, bet tik tam tikra rūšis prekių, t. y. kombainai, skirti nuimti žemės ūkio derlių ir šio kombaino priežiūrą. Konkrečių prekių kiekiai, apimtys, kainos yra nurodytos sąskaitoje, kuri yra sudedamoji šios sutarties dalis. Šiuo konkrečiu atveju K. V. ir pareikalavo sutarties, ir sąskaitos, kuriose buvo neatskiriama bendroji dalis. Klasifikuojant, klasifikuojama ne kaip atskira prekė – atskirai žarnos, spyruoklės, o vadovaujamasi KN kodo pastabomis, kuriose įvardijamas aiškus kriterijus, kai yra dalys, skirtos konkrečiam daiktui naudoti. KN nomenklatūra nurodo, kad yra klasifikuojama pagal tos prekės KN kodą, kuriam skirta prekė. Specialistės, gaudamos tik tą vieną prekę, nematydamos nei aprašo, nei prospekto, nei kam skirtas, objektyviai negali net ir skaitydamos tą KN nomenklatūrą, įvertinti, kaip turi būti klasifikuojamos pagal KN klasifikavimą. Be to, jeigu aiškiai nurodo tiek ir ESTT, tiek ir pati nomenklatūra, kad yra išskiriamos dvi taisyklės, kurios paaiškina (1 priedo 1 skyriuje), kaip turi būti taikomas klasifikavimas, imama arba bendra norma, kuri pagal pateikiamą paaiškinimą, jeigu yra konkrečių skyrių, poskyrių pavadinimuose ir išskirtinos tam tikros pastabos, vadovaujamasi specialiąja taisykle, t. y. tų visų skyrių, poskyrių bendrosiose pastabose nurodytos išimtys. Šių išimčių nevertinant, specialistės padarė toli siekiančias išvadas. Neidentifikavę, kam skirta šita oro įpūtimo žarna, nekreipdamos dėmesio į kokias pozicijas tos žarnos gali būti priskirtinos. Institucija, pasitelkusi specialistus, kurie neturi tinkamo išsilavinimo, neturi tam specialiųjų žinių, neturėdami pilnos informacijos, netinkamai identifikavo ir padarė netinkamas išvadas dėl KN klasifikavimo. Administracinės atsakomybės viena iš atleidimo formų yra kai asmuo vadovaujasi oficialiu išaiškinimu – ES teisės akte su pastabomis, kuriuo ir vadovavosi K. V.. Šias prekes šis asmuo deklaravo ne vieną ir ne du kartus, tai reiškia, kad prieš tai tiko ir neužkliuvo, o šiuo atveju netiko, nors tuo metu galiojo tie patys reglamentai. ESTT aiškiai yra įvardinęs, kad KN kodų klasifikavimo turinio ir prasmės iškreipti negalima. Vadovaujantis tuo, kad asmuo vadovavosi oficialiu išaiškinimu, kaip nurodyta nomenklatūros reglamente, kad tai yra visuotinis teisės aktas ir jame nurodyta pagal ESTT, kad tai nėra privalomas, ir svarbiausia aiškintis, kam prekės yra skirtos pagal savo objektyviuosius požymius, matyti, kad nusižengimas nepadarytas, o jeigu padarytas, tai yra visi požymiai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Byla turėtų būti nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo pozicijoje dirba jau 18 metų, su šia įmone dirba apie 10 metų, tiek laiko buvo dalys vežamos tuo pačiu kodu ir net iki 2024 m. balandžio mėnesio buvo tuo pačiu kodu deklaruota. Kai prekės buvo sulaikytos, ji rašė paaiškinimus, kad rėmėsi 4 nomenklatūros išaiškinimo taisykle, kad jei mašinos negali atlikti savo pagrindinės funkcijos be tų detalių, vadinasi jos turi būti deklaruojamos kaip viena visuma. Kombainams ir šių įrengimų dalims yra atskiri kodai.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra ginčo, kad duomenys apie deklaruojamą prekės kodą pasikeitė, tą pakeitimą sąlygojo prekių mėginiai, atlikti Kauno teritorinės muitinės laboratorijos tyrimai ir Kauno teritorinės muitinės patikrintų prekių klasifikavimo aktai. Ginčas dėl prekių klasifikavimo išspręstas, nes vyriausybės nutarimas 2016 m. gruodžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad kada yra ginčas dėl prekės kodo nustatymo teritorinėje muitinėje, yra teikiama muitinės laboratorijai, jeigu ne, kitai sertifikuotai institucijai. Nagrinėjamu atveju, pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pripažinti, kad prekės kodai deklaracijoj pateikti neteisingi, užteko muitinės laboratorijos tyrimo protokolų bei prekės klasifikavimo aktų. Pats muitinės procesas, kurio pagrindu eksporto deklaracija buvo išleista teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Mano, kad K. V. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 25 d.), 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1224 „Dėl Sąjungos Muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punkte numatyta, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Byloje ginčo dėl to, kad K. V., (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 15 d. elektroninėmis priemonėmis į (duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruota atsarginių dalių komplektai, skirti derliaus nuėmimo J. D. C. modelio kombainų remontui, vienu KN (duomenys neskelbtini) nėra. Tačiau, pareiškėja nesutinka su tuo, kad prekes deklaravo klaidingu kodu, nurodydama, kad teikdama deklaraciją rėmėsi ne tik Lietuvos muitinės LITAR duomenimis, bet ir ES oficialiame internetiniame puslapyje pateiktu išaiškinimu dėl to, kad žemės ūkio sektoriui sankcijos Rusijai netaikomos.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. pateikus deklaraciją, muitinio įforminimo metu buvo paimti 87 deklaruotos prekės mėginiai, kuriuos ištyrus nustatyta, kad deklaracijoje nurodytos prekės turėjo būti deklaruotos ne vienu kodu (duomenys neskelbtini) o dalis jų turėjo būti deklaruojama atskirais kodais (duomenys neskelbtini). Šie kodai yra numatyti Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini) priede ir vadovaujantis šio Reglamento 3k straipsnio 1 dalimi, tiesioginis ar netiesioginis šiais kodais identifikuojamų prekių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra draudžiami.

Šiuo atveju deklaruotų prekių tyrimus atliko Kauno teritorinės muitinės darbuotojai, buvo surašyti Prekių klasifikavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarime Nr. 1224 „Dėl Sąjungos Muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ Muitinė yra numatyta kaip viena iš institucijų, kurios laboratorijoje atliktų tyrimų išvadomis galima remtis atliekant Kombinuotąją nomenklatūrą, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai. Bylos duomenys patvirtina, kad Muitinės laboratorijai yra išduotas Akreditavimo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo Nacionalinis akreditacijos biuras patvirtino, kad Muitinės laboratorija atitinka (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir yra kompetentinga vykdyti maisto produktų, alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio, naftos produktų ir tekstilės medžiagų tyrimus. Akreditavimo pažymėjimas išduotas 2023 m. gruodžio 25 d., galioja iki 2026 m. rugpjūčio 23 d. Nors pareiškėjos atstovė byloje ginčija, kad tyrimą atliko asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, kuris yra reikalingas tokiam tyrimui atlikti ir atitinkamiems teisės aktams pritaikyti, tačiau apklaustos teismo posėdžio metu liudytojos Kauno teritorinės muitinės laboratorijos vyriausiosios specialistės D. G. ir D. Z. nurodė, kad turi šiam tyrimui atlikti reikiamą išsilavinimą, yra išklausiusios mokymus kaip klasifikuojamos tam tikros prekės, jų kompetencija yra patvirtinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos pateiktų išvadų tikrumu ir patikimumu.

Remiantis aptartais duomenimis, byloje neabejotinai nustatyta, kad K. V. 2024 m. balandžio 15 d. į MDA sistemą pateikta eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini) buvo netiksli, kadangi deklaruojamų prekių kodas joje buvo nurodytas klaidingai. Kadangi minimoje deklaracijoje nurodytos prekės patenka į Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini) priede esantį prekių, kurių pardavimas, tiekimas, perdavimas ir eksportas yra draudžiami, sąrašą, K. V. netikslios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos draudimų Rusijos atžvilgiu taikymui. Už pateikiamos deklaracijos tikslumą buvo atsakinga K. V., to neginčija ir pati pareiškėja, todėl darytina išvada, kad K. V. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį nubausta teisėtai ir pagrįstai.

Skunde taip pat nurodoma, kad K. V. muitinės deklaracijoje teikė duomenis pagal pateiktą oficialų išaiškinimą, todėl ji neatsako už administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, vadovaujantis ANK 21 straipsniu.

Pažymėtina, jog asmuo neatsako už padarytą administrainį nusižengimą tik tuo atveju, kai jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Šiuo atveju duomenų, patvirtinančių, kad K. V. buvo pateikta klaidinga viešojo administravimo subjekto konsultacija, nėra. Teismo vertinimu, subjektyvus teisės aktų interpretavimas negali būti laikomas oficialia ir juo labiau klaidinga konsultacija ANK 21 straipsnio prasme.

K. V. nesutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad K. V. jau anksčiau du kartus bausta administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus – 2024 m. sausio 24 d. nutarimu nubausta už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. būdama UAB „Vingama“ muitinės tarpininko atstove, pateikė EED bei teikė tarpininkavimo paslaugas prekėms, kurių eksportas Baltarusijoje yra draudžiamas, taip pažeisdama Reglamentą N. 765/2006 (nubausta pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį); 2023 m. vasario 21 d. nutarimu nubausta už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. balandžio 11 d., būdama (duomenys neskelbtini), pateikdama EID joje netiksliai nurodė deklaruojamos prekės kodą, dėl ko atsirado mokestinė prievolė (nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį). Minėtos nuobaudos galiojančios. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai pagrįstai paskirta didesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, tačiau straipsnio sankcijos vidurkio neviršijanti bauda – 600 Eur, jos švelninti teisinio pagrindo nėra.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos atstovės advokatės I. V.–Z. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. atstovės advokatės I. V.–Z. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.