- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- e2-3115-1026/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06490-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- J. K., S. M., A. S., D. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. I.“, UAB „A. I.“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K., S. M., A. S. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A. I.“, tretiesiems asmenims bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A. s.“ bankroto administratoriui UAB „M.“ atstovaujamai K. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl skolos priteisimo, pagal UAB „A. I.“ priešieškinį J. K., S. M., A. S., D. V. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai J. K., S. M., D. V., A. S. kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovės UAB „A. I.“ priteisti bendrai 24 176,06 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovų ieškinį patenkino, priteisė prašomą skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „A. I.“ prieštaravimuose dėl minėto preliminaraus sprendimo nurodė, jog kai kurių darbuotojų, o būtent ieškovų šioje byloje, parašai reikalavimo perleidimo sutartyse galimai yra suklastoti. Atsakovė, būdama atidus, rūpestingas ir atsakingas ūkio subjektas, turi pareigą išsiaiškinti visas kilusias abejones. Taip mano dėl to, kad 2017 m. liepos 5 d. iš ieškovų buvo gautas elektroninis laiškas su ieškovų pretenzija, dėl ko atsakovė elektroniniu laišku nurodė, jog dėl minimų kreditorinių reikalavimo teisėtumo yra sprendžiamas klausimas, nes yra įtarimų, jog galimai šiuos reikalavimų perleidimus pasirašė netinkami asmenys. Atitinkamai, pinigai gali būti išmokėti tik kai bus atliktas šios informacijos patikrinimas. Atsakovė nevengia savo sutartinį įsipareigojimų įvykdymo, tačiau, turėdama informacijos apie galimą ieškovų reikalavimo perleidimo sutarčių suklastojimą, turi imtis atitinkamų veiksmų (atlikti patikrinimą), siekiant išsiaiškinti ar šios sutartys yra sudarytos buvo pasirašytos teisėtai ir tinkamų asmenų. Pažymi, jog reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, yra niekinės ir negaliojančios, nes ieškovai galimai nepasirašė reikalavimų perleidimo sutarčių, t. y. jose esantys parašai yra ne ieškovų. Pasitvirtinus faktui, jog reikalavimų perleidimo sutartyse esantys parašai nėra ieškovų, akivaizdu, kad ieškovų reikalavimas taptų nepagrįstas, nes patenkinus reikalavimų būtų paneigtas esminis teisės principas – „iš neteisės teisė nekyla“. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai atsiliepime į šiuos prieštaravimus nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog yra pagrindas abejoti ieškovų parašais reikalavimo perleidimo sutartyse, kad vykdomi kokie nors ieškovų parašų tikrumo sutartyse nustatymo veiksmai. Ieškovai niekada neneigė, kad patys pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, todėl visiškai neaišku iš kur kilo šios abejonės. Atsakovo pranešimas apie tai, kad ieškovams bus išmokėta po 2100 Eur nedelsiant po atlikto patikrinimo ieškovų atstovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 17 d., jau po to, kai ieškovų ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pateiktas teismui. Jokių motyvų, dėl kurių atsakovė ketina išmokėti tik dalį skolos nenurodyta. Ieškovai ne kartą nurodė, kad sutartis pasirašė patys. Akivaizdu, kad atsakovė, vengdama sumokėti ieškovams jiems priklausančias sumas, pateikė akivaizdžiai teismui nepagrįstus prieštaravimus į preliminarųjį teismo sprendimą ir vilkina teismo procesą. Todėl, patenkinus ieškovų ieškinį, vadovaujantis CPK 95 straipsniu prašoma konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti atsakovei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „A. I.“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp UAB „A. I.“ ir J. K., S. M., A. S. ir D. V., pripažinti negaliojančiomis, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė pateikė paklausimą bankroto administratoriui K. S. bei gavo atsakymą, kuriame nurodoma, jog bankroto administratorius iš D. V. elektroniniu paštu yra gavęs prašymą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių panaikino. Elektroniniuose laiškuose ji taip pat rašė ne vien apie savo reikalavimo perleidimo sutarties „anuliavimą“, tačiau ir apie kitų darbuotojų - J. K., S. M., A. S.. Bankroto administratorius taip pat pridėjo tarp jo ir D. V. vykusio susirašinėjimo elektroninių laiškų kopijas. Iš pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, kad D. V. 2017 m. birželio 7 d. elektroniniame laiške teigia, jog ji ir J. K., A. S., S. M. nėra pasirašę reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „A. I.“. Taip pat įspėjo, kad jei bankroto administratoriui bus pateiktos minėtos sutartys, jos galimai bus suklastotos ir teisiškai negalios. 2017 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške D. V. išreiškė prašymą reikalavimo perleidimo sutartis anuliuoti ir laikyti negaliojančiomis. Mano, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovai, yra niekinės ir negaliojančios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
5. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė pasirašė šias sutartis ir jai nekilo jokių abejonių dėl ieškovų parašų tikrumo ir sutarties teisėtumo. Šias sutartis atsakovė pateikė BUAB „A“ bankroto administratoriui ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi buvo pripažinta BUAB „A“ kreditore. Kadangi žinoma, jog reikalavimo perleidimo sutartys pasirašytos 2017 m. gegužės mėnesį, o to neneigia ir atsakovė, ieškovai mano, kad atsakovė, vykdydama pasirašytą sutartį, mokėtinas sumas ieškovams privalėjo sumokėti dar gegužės mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 10 dienos, tačiau to nepadarė. Atsakovės teiginys, kad piniginių lėšų mokėjimas buvo sustabdytas kilus abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo ir galiojimo yra neteisingas ir visiškai nepagrįstas. Atsakovė tik 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į BUAB „A“ bankroto administratorių su prašymu pateikti turimą informaciją apie UAB „A. I.“ ir ieškovų sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant informaciją apie tai, ar iš ieškovų ar kitų trečiųjų asmenų administratoriui buvo pateikta informacija apie ieškovo parašų netikrumą (suklastojimą) reikalavimo perleidimo sutartyse, nurodant tokios informacijos gavimo aplinkybes bei šaltinius, o taip pat pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Bankroto administratoriaus pateikto susirašinėjimo negalima vertinti kaip reikalavimo sutarčių negaliojimo pripažinimo. Šis ieškovės D. V. susirašinėjimas buvo kaip ieškovės emocijų, iššauktų netinkamo atsakovės elgesio su ieškovais, išraiška, bet ne fakto patvirtinimas. Abiejų šalių pasirašytų reikalavimo perleidimo sutarčių kopijas ieškovams pateikė bankroto administratorius. Gavę šias sutartis, ieškovai įsitikino, kad bankroto administratoriui yra pateiktos UAB „A. I.“ direktoriaus pasirašytos tos pačios sutartys, kurias pasirašė ir ieškovai. Ieškovai reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo faktą patvirtino pareikšdami reikalavimus atsakovei vykdyti sutartį: 2017 m. liepos 5 ir 7 d. pateikdami pretenzijas; 2017 m. liepos 12 d. pateikdami prašymą pervesti pinigus ir asmeniškai pasirašydami šiuos prašymus; pateikdami ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Mano, kad atsakovė, vengdama sumokėti ieškovams teisėtai priklausančias pinigines lėšas, piktnaudžiauja teise ir sąmoningai vilkina teismo procesą. Ieškovai patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis pasirašė jie patys. Todėl mano, kad reikalavimo perleidimo sutartims pripažinti negaliojančiomis nėra jokio šių sandorių negaliojimo pagrindo.
6. Trečiasis asmuo BUAB „A“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „M.“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad trečiajam asmeniui nėra žinomos faktinės ieškovų nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo aplinkybės. Trečiojo asmens bankroto byloje Nr. eB2-213-265/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtinti: J. K. 5670,64 Eur; S. M. 6576,57 Eur; A. S. 5708,50; D. V. 6220,34 Eur pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai. UAB „M“ 2017 m. birželio 14 d. gavo atsakovės 2017 m. birželio 13 d. pranešimą, jog atsakovė iš ieškovų įgijo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį. Atsakovė paprašė vietoje ieškovų į trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukti atsakovę su įgytomis reikalavimo teisėmis pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi išbraukė ieškovus iš trečiojo asmens kreditorių sąrašo ir įtraukė atsakovę į trečiojo asmens kreditorių sąrašą. Trečiojo asmens bankroto byloje buvo išmokėtos Garantinio fondo lėšos pirmos eilės kreditoriams. Kadangi atsakovė yra pirmos eilės kreditorius trečiojo asmens bankroto byloje (pagal įsigytus reikalavimus), atsakovei buvo išmokėta 89828,57 Eur suma. Išmokėjus atsakovei 89828,57 Eur sumą, atsakovės kreditorinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi buvo sumažintas išmokėta 89828,57 Eur suma. Garantinio fondo lėšos atsakovei buvo išmokėtos, atsakovės kreditorinis reikalavimas patikslintas (sumažintas). Trečiasis asmuo patvirtina, jog vienas iš ieškovų - D. V. - rašė trečiojo asmens administratoriui elektroninius laiškus dėl tarp ieškovų ir atsakovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių galimo neteisėtumo, tačiau, trečiojo asmens administratoriui paprašius pateikti oficialią informaciją bei įrodymus dėl galimo reikalavimo perleidimo sutarčių neteisėtumo, tokia informacija ir (ar) dokumentai trečiojo asmens administratoriui nebuvo pateikti. Į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tinkamą informavimą apie teismo procesą, byla buvo nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
7. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad BUAB „A“ bankroto administratorius UAB „M“, atstovaujamas K. S., Alytaus skyriui 2017 m. spalio 16 d. pateikė paraišką Nr. GF_PR1E-3387 dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo BUAB „A“ darbuotojams. Alytaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 8 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. GF_SP1E-807 „D. G. fondo lėšų skyrimo“, kuriuo paskirtos išmokos pagal 2017 m. spalio 16 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį Nr. GF_SUTE-483 ir pervestos į darbdavio administratoriaus UAB „M“, atstovaujamos K. S., paraiškoje nurodytą sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke. Pagal Alytaus skyriaus sprendimą ieškovams iš Garantinio fondo buvo paskirtos tokio dydžio išmokos: J. K. – 2400 Eur, S. M. – 2400 Eur, A. S. – 2338,64 Eur, D. V. – 2400 Eur. Darbdavio administratorius visų darbuotojų, kurie buvo sudarę reikalavimo perleidimo sutartis, išmokas 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė į UAB „A. I.“ sąskaitą (banko išraše nurodyta 89828,57 Eur suma). Ši aplinkybė rodo, kad bankroto administratoriui nekilo abejonių dėl reikalavimo sutarčių, kuriomis pradiniai kreditoriai (ieškovai) BUAB „A“ bankroto byloje buvo pakeisti naujuoju kreditoriumi (atsakovu), teisėtumo. Duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs bankroto administratoriui ieškovams priklausančias Garantinio fondo išmokas, nėra, todėl darytina išvada, kad UAB „A. I.“ pripažįsta su ieškovais sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis kaip galiojančias ir sukeliančias atitinkamas teises bei pareigas, tarp jų – prievolę tinkamai atsiskaityti su ieškovais už perleistas reikalavimo teises į iš darbo santykių kylančius piniginius reikalavimus. Alytaus skyrius, susipažinęs su bylos dokumentais, mano, kad UAB „A. I.“ priešieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi valiniai atsakovės veiksmai rodo, jog reikalavimo perleidimo sutartis su ieškovais ji pripažįsta kaip galiojančias ir sukeliančias atitinkamus padarinius, t. y. išmokų iš Garantinio fondo pervedimą į UAB „A. I.“ sąskaitą. Papildomai šis trečiasis asmuo nurodė, kad išmokos iš Garantinio fondo ieškovams yra mažesnės nei ieškovų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai BUAB „A“ bankroto byloje, kadangi šios išmokos apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatomis iš šiame įstatyme nurodyta šių išmokų skaičiavimo tvarka. Tretysis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad į tą dalį kreditorinio reikalavimo, kurio nepadengia išmokos iš Garantinio fondo, t. y. į išmokų iš Garantinio fondo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo skirtumą kreditoriai ir toliau išlaiko savo teisę, kuri gali būti realizuota pardavus bankrutuojančios įmonės turtą ir iš gautų pajamų atsikaitant su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tinkamą informavimą apie teismo procesą, byla buvo nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
8. Ieškovė D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėn. pradžioje buvo gautos elektroniniu paštu reikalavimo perleidimo sutartys, siūloma jas pasirašyti. Ji tuo metu jau dirbo UAB „Ekopija“ ir šias sutartis gavo iš E. L., su kuria anksčiau dirbo UAB „A“, pažinojo ją. Perskaitė, pasiūlymas buvo vertas dėmesio, nes siūloma sumokėti 100 % sumos ir pagalvojo, kad tai yra geriau, nei laukti bankroto bylos. Buvo ir E. L. žodinis paaiškinimas telefonu, kad bankrotas užsitęs, kad tokiu būdu greičiau per 10 dienų gaus pinigus. Sakė, kad nebus apgaulės. Ji nebuvo anksčiau susidūrusi su bankroto procedūra, nežinojo apie garantinio fondo mokamas lėšas. Išsitraukė elektroniniu paštu gautas sutartis. Pasirašytas sutartis išsiuntė į Vilnių. Elektroniniu paštu sutarčių paštu niekam nesiuntė. Siuntė su originaliais parašais, tik nebuvo kitos pusės, t.y. išskyrus direktoriaus T. L. parašą. Jiems sakė, kad kai direktorius pasirašys, gaus antrą egzempliorių, tačiau atsakovė jo nepateikė. Praėjo daugiau nei 10 dienų, pinigų je nesulaukė, jiems kilo nerimas, jie pradėjo abejoti savo sprendimu. Ji savo iniciatyva tada kreipėsi į bankroto administratorių ir rašė elektroninius laiškus, nes nerimavo, kad neturėjo kitos pusės parašų, bet jam patvirtino, kad sutartis pasirašė savo parašais. Į atstovę advokatę kreipėsi 2017 m. liepos mėnesį, kai birželio gale bankroto administratoriaus atstovas K. S. atsiuntė elektroninę versiją sutarčių su abiejų pusių parašais. Pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį ir suprato, kad atsakovė turi grąžinti tiek, kiek paskaičiuota preliminariame sprendime. UAB „A. I.“ įsipareigojo sumokėti pinigus, priklausančius pagal teismo nutartį, kai UAB „A“ bankrutavo. Perleido reikalavimą, nes norėjo gauti išmoką anksčiau, nei baigsis bankroto byla. Sutartis registruotu laišku siuntė - E. L.. Parašus surinko iš visų dirbančiųjų, kurie sutiko pasirašyti. Buvo tokių, kurie nepasirašė. Nei vienas, kuris pasirašė perleidimo sutartis, negavo išmokos, jie neturi antro sutarties egzemplioriaus. Jie vieni, šioje byloje ieškovai, išdrįso kreiptis į teismą. Teismo nutartį gavo iš bankroto administratoriaus. Visi matė sumas, kurias gaus. Sutartys buvo pasirašytos Klaipėdoje. Šablonas buvo atsiųstas „Word“ programoje, UAB „A. I.“ direktorius buvo nurodytas T. L., bet nebuvo jo parašo. Internete pažiūrėjo, kad tokia įmonė egzistuoja. J. K. taip pat buvo atsiųstas „Word“ variantas. Su bankroto administratoriumi K. S. susirašinėjo ir prašė jas pripažinti negaliojančiomis, nes neturėjo atsakovo pasirašytų egzempliorių ir labai nerimavo, kad savo pinigų neatgaus. Tačiau kai sutartys pasiekė bankroto administratorių ir jau buvo vykdomos teismo bankroto procese, sutartys įsigaliojo, todėl šiai dienai mano, kad jos galiojančios, nes atsakovas gavo atitinkamas lėšas. Visi, kas nepasirašė tokių sutarčių, gavo pinigus iš garantinio fondo. Jie su visom sąlygom sutiko, sutartis pasirašė savo ranka 2017-05-05 d. ant tuščių egzempliorių. Po pusantro mėnesio nesulaukę pinigų, pradėjo nerimauti, kad buvo apgauti, todėl rašė laiškus bankroto administratoriui K. S.. Mano, kad atsakovo priešieškinys visiškai nepagrįstas, nes tokį reikalavimą jau galėjo teikti 2017 metų liepos mėnesį, tačiau pateikė sutartis bankroto administratoriui. Prašė palikti galioti preliminarų sprendimą.
9. Ieškovė S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sužinojo, jog UAB „A“ bankrutuoja. J. K. atvežė reikalavimo perleidimo sutartis. Sakė, kad reikia pasirašyti, jog būtų išmokėti pinigai. Ji pasirašė, suprato, kad bus išmokėti pinigai, kurie jai priklauso iš darbdavio, kurie nebuvo išmokėti. Skaitė sutarties tekstą. Klausimas dėl neįrašytos sumos nekilo. Daugiau rėmėsi J. K. pasakymais, kad bus išmokėti pinigai per 10 dienų. Sutartį pasirašė savo parašu. Vėliau pasirašė ir pranešimą. Pasirašė tik po tekstu, laukė kada bus išmokėti pinigai. UAB „A“ dirbo apie 2 metus, o po, kai bankrutavo dirbo UAB „E“. Jos pareigos buvo vadybininkė, kaip ir J. K.. S. M. buvo nesumokėtas UAB „A“ darbo užmokestis už 7-8 mėnesius. Niekas nepaaiškino, kad sumas galima gauti iš Garantinio fondo. Iš pradžių nieko nežinojo, po to, kai negavo pinigų, skambino J. K., klausė kodėl nėra pinigų. Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė savo namuose. Prašė palikti galioti preliminarų sprendimą.
10. Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo perleidimo sutarčių šablonus, išvežiojo žmonėms, kurie dirbo jos žinioje, vieni pasirašė, kiti – ne. Nepasirašė apie 10-15 darbuotojų. Kurie buvo nepasirašę sutarčių, jau gavo pinigus iš Garantinio fondo. Vieni gavo 100 procentų, kiti gavo puse sumos. Elektroninį laišką gavo iš E. L., ji buvo jų personalo vadovė UAB „A“. Kai atsiuntė laišką, ji tuo metu dirbo įmonėje „E“. UAB „A“ buvo jos viršininke, galėjo ja pasitikėti. Laišką gavo į darbo elektroninį paštą. Suprato sutarties tekstą, žmonėms sakė, kad yra tokia galimybė, kas norėjo - pasirašė, kas nenorėjo - nepasirašė. Apsidžiaugė, kad per 10 dienų bus išmokėta 100 procentų. Jie gavo laišką su sumos dydžiu. Žinojo sprendimą apie patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Jai priklausanti suma buvo virš 5000 Eur. Pasirašymo tikslas buvo atgauti tą sumą per 10 dienų. Parašas reikalavimo perleidimo sutartyje yra jos. Kadangi čia buvo šablonai ir be direktoriaus parašų, galvojo, kad kai atsiųs su direktoriaus parašu, ten bus surašytos datos. Jos valia tokia, kad sutartys turi galioti. Jie vėliau pradėjo dvejoti kur nukeliavo sutartys, ar gaus pinigų, niekas su jais nenorėjo kalbėti, gražiai bendrauti, negavo sutarčių. Jie pradėjo panikuoti, ieškojo užtarimo. Abejojo dėl visko, kai negavo pinigų, jie negavo sutarčių antrų egzempliorių, jautėsi apgauti. Žino, jog advokatės buvo gautos sutarčių kopijos. Ji „A“ dirbo, jai nesumokėtos išeitinės kompensacijos, atostoginiai už du metus. Sumas skaičiavo buhalterija. E. L. dirbo UAB „A“ Vilniuje, ji buvo personalo vadovė. Klaipėdoje buvo jų filialas. Kai buvo iškelta bankroto byla ir kai gavo jos elektroninius laiškus, E. L. buvo „E“ darbuotoja. J. K. irgi dirbo „Ek“ vadybininkė, o E. L. buvo jos vadovė. Tarp jų buvo pavaldumas, kai gavo jos elektroninį laišką. Pasirašydama sutartį suprato, kad perleidžia kitai įmonei skolą, kad įmonė jai išmokės priteistą sumą. Prašė palikti galioti preliminarų sprendimą.
11. Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. V. atvežė popierius, sakė, jog reikia pasirašyti ir jie gaus bankroto pinigus. Sutartis jis sunkiai suprato. D. V. jam žodžiu paaiškino ir jis pasirašė. Suprato, kad pasirašius jie greičiau atgaus pinigus. Pasirašė namuose. Jis buvo ūkio patalpų darbuotojas, D. V. – jo vadybininkė. Suprato, kad įmonė bankrutuoja, tad jam greičiau išmokės pinigus įmonė, nurodyta sutartyje. Nežinojo koks yra reikalavimas ir jo dydis. Turėjo laišką su sumos dydžiu, buvo apie 5000 Eur. UAB „A“ atlyginimo jam nemokėjo kelis mėnesius. gaudavo apie 2000 Eur atlyginimą. Jis pasirašė vieną sutarties egzempliorių. Norėtų, kad pinigus jam išmokėtų įmonė, kuri jam skolinga pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Prašė palikti galioti preliminarų sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovo UAB „A. I.“ atstovė prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, patenkinti atsakovo priešieškinį, kadangi atsakovas neigia reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą ir laiko sutartį nesudaryta.
13. Atsakovės UAB „A. I.“ atstovas direktorius T. L. į bylos nagrinėjimą neatvyko 2018-02-05 bei 2018-02-22 d. „Sodra“ duomenimis bei jo atstovės paaiškinimu nedarbingumo laikotarpis iki 2018-02-09 dėl ligos (el.b.l. 36). Neatvykus T. L. į 2018-02-22 d. posėdį, atstovė apie direktoriaus ligą rašytinių dokumentų nepateikė. Patikrinus „Sodra“ duomenų bazę, jokie nedraudiminiai laikotarpiai, ar įrašai apie ligą, teismui nepateikti (el.b.l. 197,198). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kad atsakovas atstovaujamas advokato, bylos nagrinėjimas ne vieną kartą buvo atidėtas, byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Atsakovo UAB „A. I.“ priešieškinys atmestinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Remiantis bylos duomenimis, ieškovų, jų atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai pagal darbo sutartis dirbo UAB „A“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „A“ iškelta bankroto byla (civ. bylos Nr. eB2-213-265/2018). Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „A“ pirmos eilės - 145 darbuotojų, tame tarpe ir ieškovų, kreditinius reikalavimus. Šioje nutartyje nurodytos ieškovų kreditinių reikalavimų sumos: J. K. kreditinio reikalavimo suma yra 5670,64 Eur; D. V. - 6220,34 Eur; A. S. – 5708,50 Eur; S. M. – 6576,57 Eur (I t., el.b.l.14-17). Tokias sumas patvirtina ir 2016 m. vasario 10 d. kreditorinio reikalavimo suderinimo aktai (III t., e.b.l. 189-190). Iš J. K. siųsto E. L. elektroninio laiško turinio išrašo matyti, jog 2017 m. gegužės 5 d. E. L. šiai ieškovei persiuntė neužpildytą bei nepasirašytą reikalavimo perleidimo sutarties šabloną ir neužpildytą pranešimą, nurodydama, jog „reikia skubiai surinkti parašus iki gegužės 9 d.“. Visi ieškovai teismo posėdyje patvirtino, jog pasirašė atspausdintas reikalavimo perleidimo sutartis (I t., el.b.l.6-13) bei jas išsiuntė registruotu paštu paminėtam asmeniui E. L.. Visi ieškovai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis su sutartyje nurodyta kita sandorio šalimi atsakove UAB „A. I.“, atstovaujama direktoriaus T. L., kuri sutarčių pagrindų 2017-06-21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-359-265/2017) pripažinta BUAB „A“ kreditore su 187 565,59 Eur kreditoriniu reikalavimu. 2017 m. lapkričio 6 d. naujasis kreditorius UAB „A. I.“ gavo lėšas, priklausiusias pradiniams kreditoriams (ieškovams) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (buvusio Garantinio fondo) (III t. e.b.l. 48-51, 177-183). Šios aplinkybės atsakovo nebuvo ginčijamos, liko nepaneigtos, todėl nustatytos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog atsakovė nevykdė reikalavimo perleidimo sutarties, neatlygino ieškovų reikalaujamos sumos per sutartyje numatytą terminą, o atsakovas pateiktu priešieškiniu gynėsi teigdamas, jog sutartys yra nepasirašytos ieškovų, negaliojančios kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi patys ieškovai iškėlė abejonę dėl jų galiojimo.
16. Ieškovai nurodo ir iš prie bylos pridėtų reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, kad šiomis sutartimis ieškovai perleido UAB „A. I.“, o UAB „A. I.“ priėmė visas iš tarp kreditorių ir BUAB „A“ sudarytų darbo sutarčių pagrindu kylančias ar su ja susijusias teises bei turimus piniginius reikalavimus, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti ir gauti iš skolininko Darbo sutarties pagrindu kylančius mokėjimus (darbo užmokestį, išeitines ir kasmetines nepanaudotų atostogų išmokas) bei visas kitas priklausančias sumas (baudas, delspinigius) (sutarčių 1.1. punktas). Nors šiose sutartyse nėra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams, tačiau jose nurodoma, jog naujasis kreditorius įsipareigoja per 10 darbo dienų sumokėti pradiniams kreditoriams 100 procentų skolininko skolos, kylančios iš darbo sutarčių, o tuo atveju, jeigu skolininkui bus iškelta bankroto byla, naujajam kreditoriui priklausys ir iš Garantinio fondo skiriamos lėšos (sutarčių 1.1. – 1.2. punktai) (CK 6.105 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal Civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).
18. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Nagrinėjamu atveju ieškovams buvo pateiktos neužpildytos reikalavimo perleidimo sutartys, su vienodomis, šabloninėmis sąlygomis visiems ieškovams. Sutartyse buvo nurodyti bendrovės UAB „A. I.“ duomenys bei jos direktoriaus vardas ir pavardė, be parašo. Šių sutarčių pagrindu atsakovė iš ieškovų perėmė reikalavimo teisę, kylančią iš darbo teisinių santykių - teisę reikalauti darbo užmokesčio iš BUAB „A“, taip pat ir teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo. Pagal šių sutarčių 1.2. punktą, naujoji kreditorė UAB „A. I.“ įsipareigojo ieškovams per 10 darbo dienų sumokėti 100 procentų skolininkės BUAB „A“ skolos, kylančios iš darbo sutarties, t. y. sumas, kurios buvo patvirtintos minėta Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi. Tokiu būdu atsakovė įgijo prievolę išmokėti J. K. 5670,64 Eur; D. V. - 6220,34 Eur; A. S. – 5708,50 Eur; S. M. – 6576,57 Eur. Atsakovė neginčijo minėtų sumų dydžio. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti ieškovams priteistinų sumų pagrįstumu, kadangi šios sumos yra patvirtintos įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „A“ bankroto byloje šios sumos būtų ginčijamos.
19. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės vykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės, t. y. nesumokėjusi ieškovams Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtintų ieškovo kreditinių reikalavimų sumų, vadovaujantis aukščiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pagal byloje nustatytus duomenis bei remiantis su ieškovais sudarytų cesijos sutarčių pagrindu atsakovei tenka pareiga sumokėti J. K. 5670,64 Eur; D. V. - 6220,34 Eur; A. S. – 5708,50 Eur; S. M. – 6576,57 Eur sumas.
21. Pagal minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1. punktą šios sutartys įsigalioja jos pasirašymo dieną. Pagal šių sutarčių 1.2. punktą atsakovė įsipareigojo prievolę įvykdyti per 10 darbo dienų. Byloje nėra duomenų ir atsakovė nenurodo kada UAB „A. I.“ direktorius pasirašė cesijos sutartis. Ieškovai, gavę sutartis elektroniniu paštu 2017 m. gegužės 5 d., jas pasirašė ir išsiuntė registruotu laišku į Vilnių bei pagrįstai tikėjosi jas gauti iš kitos pusės užpildytas su direktoriaus parašais, data. Tačiau sutartis gavo tik iš bankroto administratoriaus. Iš BUAB „A“ bankroto administratoriaus pateikto atsiliepimo bei prie šio atsiliepimo pridedamų dokumentų matyti, kad UAB M“ 2017 m. birželio 14 d. gavo atsakovės 2017 m. birželio 13 d. pranešimą, jog atsakovė iš ieškovų įgijo reikalavimo teises į šį trečiąjį asmenį (III t.el.b.l.1-30). Reaguodamas į šį pranešimą, bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu į BUAB „A“ kreditorių sąrašą įtraukti atsakovą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovai buvo išbraukti iš BUAB „A“ kreditorių sąrašo, į šį sąrašą įtraukta UAB „A. I.“. Taigi, iš viso to matyti, jog iki 2017 m. birželio 13 d. cesijos sutartys jau buvo pasirašytos. Byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad sutartis atsakovės direktorius pasirašė anksčiau, laikytina, jog atsakovė privalėjo sumokėti ieškovams aukščiau sprendime nurodytas sumas per 10 darbo dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 14 d., kai pranešimu buvo informuotas bankroto administratorius, tačiau atsakovė šios prievolės neįvykdė, taip pažeisdama su atsakovais sudarytų cesijos sutarčių nuostatas. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, preliminarus teismo sprendimas dėl skolos priteisimo pagal ieškovų ieškinį atsakovui paliktinas nepakeistu.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl jos buvo priteistos iš atsakovo. Kadangi ir šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas įstatymu, todėl ir šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl atsakovės priešieškinio
23. Pateiktu priešieškiniu UAB „A. I.“ prašo reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas tarp UAB „A. I.“ ir J. K., S. M., A. S. ir D. V. pripažinti negaliojančiomis, kadangi šiose sutartyse esantys parašai yra ne ieškovų, be to, viena iš ieškovų – D. V. – laiškuose bankroto administratoriui prašė sutartis anuliuoti bei laikyti negaliojančiomis. Taigi, UAB „A. I.“ prašo pripažinti sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, nes jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
24. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Vertinant sandorį kaip niekinį, turi būti įrodytas toks įstatymo reikalavimo pažeidimas, kad būtų neginčijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvioji įstatymo nuostata, ir jos pažeidimas lemia viešojo ar privataus intereso pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. liepos 5 d. ieškovai išsiuntė UAB „A. I.“ direktoriui T. L. pretenziją, reikalaudami vykdyti reikalavimo perleidimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir per 10 darbo dienų sumokėti ieškovams 100 procentų BUAB „A“ ieškovams turimos skolos. Iš byloje esančio T. L. elektroninio laiško išrašo matyti, jog šis asmuo, atsakydamas į minėtą pretenziją, nurodė, jog atsakovei iš bankroto administratoriaus tapo žinoma, kad yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovų kreditorinių reikalavimų teisėtumo, nes yra įtarimų, kad reikalavimų perleidimo sutartis pasirašė netinkami asmenys, apie tai bus informuotos teisėsaugos institucijos, o pinigai ieškovams bus išmokėti tik tada, kai šios institucijos atliks minėtos informacijos patikrinimą. 2017 m. liepos 12 d. surašytais prašymais ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę, išsiųsdami pasirašytus prašymus pervesti šiuose prašymuose nurodytas sumas į asmeninės ieškovų sąskaitas bankuose. Iš byloje pateikto elektroninio laiško išrašo matyti, jog šiuo laišku ieškovų atstovė atsakovės direktorių informavo, jog ieškovai reikalauja parengti ieškinius teismui dėl skolos išieškojimo bei neneigia fakto, kad sutartys yra pasirašytos kreditorių. Atsakovės direktorius T. L., atsakydamas į šį raštą, pranešė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme reglamentuojama išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimo tvarka, ieškovams bus išmokėta po 2100 Eur. Šiuo pranešimus atsakovas taip pat informavo, jog šios sumos bus išmokėtos po patikrinimo ar reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos teisėtai bei tinkamų asmenų (I t., el.b.l.18-33).
26. UAB „A. I.“ priešieškinyje bei atsakovės atstovė paaiškinimuose daro prielaidą, kad sutartys yra negaliojančios dėl to, jog viena iš ieškovų – D. V. – bankroto administratoriui elektroniniais laiškais pranešė, jog sutartys yra niekinės ir turi būti anuliuotos (I t., l.b.l.118-123). Bankroto administratorius savo paaiškinimuose nurodo, kad D. V. elektroninius laiškus dėl tarp ieškovų ir atsakovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių galimo neteisėtumo, prašydama šias sutartis „anuliuoti“, tačiau, trečiojo asmens administratoriui paprašius pateikti oficialią informaciją bei įrodymus dėl galimo reikalavimo perleidimo sutarčių neteisėtumo, tokia informacija ir (ar) dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Matyti ir tai, kad bankroto administratoriaus atstovo K. S. ir D. V. susirašinėjimo laikotarpis yra nuo 2017-06-15 iki 2017-07-17 d., tačiau 2017-06-21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-359-265/2017 vietoje ieškovų, kreditoriumi jau įtraukė UAB „A. I.“ (III t. el.b.l.24-30). Bankroto administratorius, net ir turėdamas pateiktą ieškovės informaciją ir nuogastavimus, teikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus bei vietoje 92 fizinių asmenų, įtraukti juridinį asmenį UAB „A. I.“ su 187 565,59 Eur finansiniu reikalavimu. Tai rodo, kad nei bankroto administratorius, nei atsakovas, šių elektroninių laiškų nevertino kaip teisiškai reikšmingų, įgyvendino savo teises pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Vis tik tokio pobūdžio elektroniniai laiškai, teismo vertinimu, neįrodo to, kad pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys yra negaliojančios. Ieškovų atsiliepime į priešieškinį nurodoma ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovė patvirtino, jog aptarti D. V. elektroniniai laiškai, siųsti bankroto administratoriui, tėra tik emocinga ieškovės reakcija į tai, kad sutartys nebuvo vykdomos, kad ieškovai jautėsi apgauti, negavo lėšų pagal sutartį bei dėl to, kad atsakovė ieškovams neatsiuntė UAB „A. I.“ direktoriaus pasirašytų sutarčių. Svarbu tai, kad teismo posėdžio metu visi ieškovai nuosekliai aiškino, kad neabejotinai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis ir registruotu laišku jas išsiuntė. Teismui nėra pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais. Tarp jų nėra prieštaravimo. Visi ieškovai patvirtino savo valią, kad sutartys būtų sudarytos. Teismo įsitikinimą sustiprino ir tai, kad ieškovai patvirtino savo vidinę valią, kuri šiuo atveju sutapo su jo išorine išraiška – sudaryta sutartimi.
27. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – ir procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju UAB „A. I.“ tenka pareiga įrodyti, jog su ieškovais sudarytos cesijos sutartys yra pasirašytos ne atsakovų, kas daro jas negaliojančiomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms.
28. Iš bylos medžiagos matyti, jog be minėtų elektroninių laiškų, kuriais vyko susirašinėjimas tarp D. V. ir bankroto administratoriaus, išrašų atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovų parašų reikalavimo perleidimo sutartyse autentiškumu, t. y. nors UAB „A. I.“ direktorius T. L. nurodė, jog pinigus ieškovams išmokės po kompetentingų institucijų patikrinimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kada nors kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pranešdama apie, jos nuomone, galimai padarytą priešingą teisei veiką.
29. Svarbu ir tai, kad iš ieškovų pateiktų elektroninių laiškų išrašų matyti, jog 2017 m. liepos 11 d. UAB „A. I.“ direktorius T. L. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovų atstovei, nurodo, kad gavo ieškovų pretenzijas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nevykdymo ir informuoja, kad tapo žinoma, jog dėl minimų kreditorinių reikalavimų teisėtumo yra sprendžiamas klausimas, nes yra įtarimų, kad galimai šiuos reikalavimų perleidimus pasirašė netinkami asmenys. Taigi, iš to matyti, jog dar 2017 m. liepos mėnesį atsakovė turėjo informaciją, kad D. V. prašė bankroto administratoriaus anuliuoti sudarytas cesijos sutartis, tačiau, nepaisant to, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų įsitikinta atsakovų parašų autentiškumu pasirašytose cesijos sutartyse. Netgi priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė net ir po šios informacijos sužinojimo realizavo iš cesijos sutarties jai kylančias teises, o būtent: trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateiktais rašytiniai dokumentai patvirtina, jog Garantinis fondas 2017 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. GF_SP1E-807 „D. G. fondo lėšų skyrimo“, kuriuo paskirtos išmokos pagal 2017 m. spalio 16 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį Nr. GF_SUTE-483 ir pervestos į BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „M“, atstovaujamos K. S., paraiškoje nurodytą sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke. Iš Garantinio fondo buvo paskirtos tokio dydžio išmokos: J. K. – 2400 Eur, S. M. – 2400 Eur, A. S. – 2338,64 Eur, D. V. – 2400 Eur. BUAB „A“ ieškovams skirtas išmokas 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė į UAB „A. I.“ sąskaitą. Byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovei 2017-11-06 d. buvo pervesta 89 828,57 Eur suma (III t., el. b.l.172-183). Ši aplinkybė neabejotinai rodo, jog atsakovė atliko aktyvius veiksmus realizuodama savo teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo, nepaisydama to, jog turėjo informacijos, kad D. V. kreipėsi į bankroto administratorių dėl cesijos sutarčių aatsakinnuliavimo. Taigi, laikytina, jog tokiais savo veiksmais atsakovė patvirtino, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios. Tokiais veiksmais atsakovas taip pat išreiškė savo valią dėl šių sutarčių galiojimo, siekė sutarčių pasekmių. Todėl atsakovės argumentai dėl sutarčių galiojimo yra deklaratyvūs, nes pinigines lėšas atsakovas įgijo be jokių trukdžių ir šiai dienai turi galiojančią reikalavimo teisę į bankrutuojančios UAB „A“ realizuotiną turtą ar kitas mokėtinas lėšas.
30. Atsakovė UAB „A. I.“ pagal juridinių asmenų registro išrašą yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl atsakovas veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako. Ieškovai, šiuo atveju, yra silpnesnė sandorio šalis, jie pagrįstai tikėjosi jo vykdymo ir, supratę apie jų pažeistą teisę, kreipėsi teisminės gynybos.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovams patvirtinus, jog cesijos sutartyse yra jų parašai, bei nustačius, jog atsakovė atliko aktyvius veiksmus, siekdama pasinaudoti jai iš minėtų sutarčių atsiradusia teise kreiptis į Garantinį fondą ir gauti išmokas, atsakovei neįrodžius, jog reikalavimo perleidimo sutartyse yra ne ieškovų parašai, teismas konstatuoja, jog tenkinti atsakovės priešieškinį pagrindo nėra, todėl šis priešieškinys atmestinas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skyrimo
32. Ieškovai pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodo, kad atsakovė, vengdama sumokėti ieškovams priklausančias sumas, pateikė akivaizdžiai teismui nepagrįstus prieštaravimus į preliminarųjį teismo sprendimą ir vilkina teismo procesą. Todėl, patenkinus ieškovų ieškinį, prašo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti atsakovei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir jeigu nustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Atsakovė naudojosi proceso suteiktomis teisėmis, pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynybos priemones (prieštaravimus, priešieškinį). Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatytas atsakovės tyčinis elgesys siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Toks ieškovų prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad ieškovų patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš UAB „A. I.“ priteistinas ieškovų sumokėtas 272 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kartu galutiniu sprendimu išsprendžiant ir po priimto preliminaraus sprendimo ieškovų viso 1800 Eur turėtų atstovavimo išlaidų kompensavimo klausimą (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai, CPK 430 straipsnio 7 dalis) (I t. el.b.l.34-49,96-97, III t.el.b.l.56-58).
34. Iš atsakovo priteistinos visos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo 23,50 Eur išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis, CPK 430 straipsnio 7 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovės UAB „A. I.“ priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A. I.“, įmonės kodas 302665884, 5670,64 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimties eurų 64 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 5670,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 64 Eur (šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A. I.“, įmonės kodas 302665884, 6576,57 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 57 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 6576,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 74 Eur (septyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A. I.“, įmonės kodas 302665884, 6220,34 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų 34 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 6220,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A. I.“, įmonės kodas 302665884, 5708,50 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuonių eurų 50 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 5708,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 64 Eur (šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „A. I.“, įmonės kodas 302665884, į valstybės biudžetą 23,50 Eur (dvidešimt tris eurus 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.