Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir „Zoom“ platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 2.00 val., Trakų g. 2, Vilniuje, įvykus žodiniam konfliktui, kumščiu smogė D. K. į kairės pusės veido sritį, dėl ko ji pargriuvusi susižalojo galvą, ir dėl žaizdos pakaušyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. G. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad 2.00 val. nakties gavo iškvietimą į Trakų g. 3. Ten įsėdo keleivė. Apsidairius aplink lyg ir daugiau nieko nebuvo. Jis paklausė, kur važiuojam. Atsakymo negavo, matė bejausmį sėdintį žmogų. Pradėjus važiuoti Trakų g. keleivė pradėjo šaukti „kur mano vyras“. Jis išsigando, sustojo, nebuvo jokio vyro. Po poros akimirkų jį pasivijo vyras, kuris įsėdo į automobilio galą. Jam į nugarą vyras išpūtė tai, ką suvartojo. Jis pasakė „oho“, o jam atsakė, kad mašinoje smirda. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jie pasakė, kad toliau nebevažiuos kad nemokės. Išlipęs vaikinas pradėjo D. traukti iš mašinos, bet ši negalėjo greitai lipti iš mašinos. Jis pasakė, kad buvo iškviestas, tai už paslaugą reikės sumokėti. Jam atidavė 2 eurus. Jis atsisėdo į mašiną važiuoti. Jis galvojo, kad konfliktas baigėsi, bet keleivė apėjo iš kitos pusės ir pradėjo spardyti dureles. Tuo metu suveikė automatinis langų pakėlėjas, atsidarė langas. Ji įkišo galvą į saloną ir pradėjo spjaudyti. Jam nutrūko kantrybė. Jis pradėjo stumdytis ir pataikė merginai į sprandą. Ši nukrito. Prišokęs vaikinas pradėjo jį talžyti, šis jam sulaužė pirštą. Vaikiną į šoną nustūmė įsimaišę žiūrovai, kurie matė incidentą. Sulaukė policijos. Policininkas buvo atsisėdę į mašinos galą ir su tarnybinėmis kelnėmis nušluostė apspjaudytą galinę sėdynę. Policininkas sakė uždaryti langą, bet šis buvo pažeistas. Junginėjant degimą langas užsidarė. Užėjus į policijos komisariatą jis pastebėjo, kad pradėjo tinti pirštas. Nuvažiavo į greitosios pagalbos priėmimą, padarė rentgeną, suleido nuskausminimų. Grįžus atgal buvo surašomi parodymai. Išėjus į lauką nufotografavo mašiną. Matėsi spyriai į dureles. Apie 06.00 val. jo pareigūnas klausė, ar jis rašys pareiškimą. Jis sakė, kad kaltas, kad merginai sudavė, klausė, ar ši parašė pareiškimą. Pareigūnas pasakė, kad iš merginos pusės skundų nėra. Jis pasakė, kad už sulaužytą pirštą vaikinui atleidžia. Jis merginai vieną kartą sudavė į kaklo sritį. Tuo momentu ji žengtelėjo pirmyn ir pasitaikė smūgio zonoje. Sudavė kumščiu, mergina nugriuvo. Ant merginos sužalojimų jis nematė, kraujo nematė. Jis jaučiasi daugiau nukentėjęs. Jį išprovokavo, dviese žodžiais žemino, keikėsi mašinoje, dar spjaudėsi.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad D. K. nustatyta žaizda pakaušyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugpjūčio 29 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 29 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 49-50).

Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad D. K. nustatyta žaizda pakaušyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugpjūčio 29 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 29 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. G. atliko smurtinius veiksmus D. K. atžvilgiu, o būtent sudavė jai vieną smūgį ranka, ir pastarajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino ir pripažino sudavęs D. K., kuri nuo suduoto smūgio nukrito ant grindinio. Kaltinamojo parodymus ir A. G. neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios D. K. parodymai, liudytojų V. K. ir K. G. parodymai, kita aukščiau minėta bylos rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas ir byloje esančios fotonuotraukos, D. K. pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir gydymo įstaigų išrašai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, medicinos specialistų išvados apie D. K. sužalojimą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. G. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.

Įvertinus tai, kad A. G. tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių rankos kumščiu sąmoningai sudavė nukentėjusiajai, dėl ko pastaroji nukrito ant grindinio ir patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kūno sužalojimus galvoje. Nustatytas nukentėjusiajai sužalojimas (žaizda pakaušyje) medicinos specialistų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu nustačius tyčios kaltės formą, objektyviai atliktus smurtinius veiksmus ir sukeltas pasekmes teismas pripažįsta, kad A. G. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas kaltinamojo sūnaus A. E. G. pareiškimas dėl laidavimo baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 23), kuriuo pareiškėjas prašė tėvą A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Be to, teismas nustatė, kad A. G. neatlygino jokios nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nepripažino nukentėjusiosios reikalavimų nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos, nė trupučio nepadengė ir žalos, reikalaujamos teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Kaltininkas sutiko nukentėjusiajai atlyginti tik dalį žalos, kuri nesiekia teismo priteistos sumos, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad A. G. įsipareigojo atlyginti žalą. Teismas įžvelgė kaltininko neteisingą požiūrį ir tendencijas, kurios rodo jo kai nusikaltimą padariusio asmens netinkamą ir abejingą požiūrį į reikšmingus teisinius faktus ir įvykius, kas neigiamai apibudina A. G. asmenybę. Dėl minėtų aplinkybių taikyti kaltininkui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Kita vertus, teismas nustatė, kad laiduotoju norintis būti asmuo A. E. G. yra kartu su kaltininku gyvenantis jo sūnus, kuris yra nedirbantis ir tėvo išlaikomas, tokiu būdu akivaizdžiai nuo jo materialiai ir ekonomiškai priklausomas. A. E. G. nors neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl nusižengimo būnant neblaiviu. Tokiu būdu teismas įvertinęs A. E. G. praeityje padarytų pažeidimų skaičių, jų intensyvumą, santykį su kaltininku A. G., ekonominę priklausomybę ir amžių ura priverstas pripažinti, kad jis nėra tas asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo taikant atleidimo pagal laidavimą institutą, kuris gebėtų daryti reikalingą ir tinkamą įtaką nusikaltimą padariusiam asmeniui.

Kitų įstatymo pagrindų, leidžiančių A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo turinį, A. G. kaltės formą ir rūšį, į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.).

Nukentėjusioji teismui pripažino, kad spyrė koja į automobilio dureles neva siekdama jas uždaryti. Tokį nukentėjusiosios elgesį patvirtina tiek kaltinamojo A. G., tiek liudytojo K. G. parodymai. Toks D. K. elgesys prieštaravo ne tik viešos moralės normoms, bet kartu buvo ir pavojingi neteisėti veiksmai, kurie pagal pasekmes galėjo jai sukelti baudžiamojo pobūdžio atsakomybę. Įvertinęs tai teismas kaip A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita vertus, jau minėtomis išvadomis vien tik kaltininko prisipažinimo be nuoširdaus gailesčio teismas neturi pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, elgėsi nusikalstamai suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai, tokiu būdu pasikėsino į moters sveikatą, kaltę pripažino, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 122-123), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 129-130). A. G. vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 125-128), nuo 2020 m. lapkričio 6 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 124), nevedęs, po nusikalstamos veikos padarymo, turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Atsižvelgdamas ir vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato galimybę ir pagrindą A. G. skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, kurie priverstų asmenį kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Byla teisme A. G. pripažinus kaltę išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. G. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 67,31 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 71-72). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. G. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji D. K. kartu su atstovu proceso metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 630 eurų turtinės žalos ir 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 23-30).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Ieškovė D. K. teismui nurodė, kad patyrė ne tik didelę fizinę, bet ir psichologinę traumą. Viešoje vietoje ji buvo užpulta taksisto, kaip klientė, patyrė labai didelį fizinį skausmą, 14 dienų buvo su siūlėm galvoje. Tai paveikė jos asmeninį gyvenimą, buvo siųsta gydytis pas psichoterapeutą. Buvo suniokoti jos asmeniniai daiktai, kurių negalėjo dėvėti, nes šie buvo purvini ir apgadinti, ji nuo smūgio buvo parblokšta ant žemės. Patyrė didelę psichologinę traumą, negalėtų tų drabužių dėvėti ir pažiūrėti į juos. Iki dabar jai sunku miegoti, jaučia didelį psichologinį spaudimą, baisu bendrauti su vyrais, negali naudotis taksi paslaugomis, ilgą laiką negalėjo išeiti viena į gatvę. Tai labai žiaurus įvykis jos gyvenime, neteko kuokšto plaukų, kuriuos jai nuskuto ligoninėje. Kai ištraukinėjo siūles, galva buvo pilna krešulių. Jai buvo trenkta į veido srities pusę, man buvo stipriai sužalota galva. Jai dreba rankos, balsas, ji nežino kiek laiko reikės atsigauti. Jai sudėtinga nuspręsti dėl žalos, nes jokie pinigai to neatpirks, bet ji nebando pasipelnyti. Ji įvertino savo sveikatą, psichologinę būseną, savo gyvenimą, tai, ką patyrė. Galvoje yra randas, ten neataugs plaukai. Visi daiktai buvo pirkti parduotuvėje: „Michael kors“ rankinukas ir laikrodis, „Zara“ parduotuvėje pirkti džinsai ir palaidinė, striukės pavadinimo nepamena. Visus daiktus ji išmetė. Grįžo naktį visa kruvina, viskas apgadinta, suplėšyta. Smūgis buvo stiprus, ji krito ant senamiesčio grindinio, kuris yra labai aštrus. Striukė ir rankinė buvo apgadintos, laikrodis nuskrido nuo rankos, iškrito visi daiktai iš rankinuko, viskas buvo kruvina. Jai buvo sudėtinga psichiškai ir fiziškai bandyti daiktus skalbti ar pataisyti. Visus daiktus išmetė, nes buvo sunku psichologiškai. Ji nenori nieko prisiminti apie tą incidentą.

Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nustatė, kad D. K. prašo priteisti prarastų daiktų vertę už odinę striukę (300 Eur), džinsus (80 Eur), palaidinę (50 Eur), laikrodį (100 Eur) ir rankinę (100 Eur). Nei tyrimo metu, nei teismui ieškovė nepateikė jokių prarastų daiktų vertę patvirtinančių įrodymų. Apgadinti ar sugadinti daiktai nebuvo apžiūrėti, jų rūšinės priklausomybės ir būklės įvertinti nėra galimybės. Nukentėjusioji nurodė, kad visus daiktus išmetė. Tokiu būdu nukentėjusioji savarankiškais veiksmais neabejotinai padidino prašomos atlyginti žalos dydį, realiai patirtos turtinės žalos dydžio neįrodė. Dėl šių priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo visiškai tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 630 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita vertus, teismas pripažįsta, jog turtinė žala ieškovės daiktams realiai galėjo būti padaryta, šios žalos pobūdis ir turinys yra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltininko A. G. veiksmais ir kalte. Dėl to teismas mato pagrindą turtinės žalos reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti protingumo ir teisingumo principus atitinkančią sumą, kurią įvertina 300 eurų suma.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos pagal bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvadas, nustatytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad D. K. dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po patirto sužalojimo nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę, kur jai buvo susiūta žaizda ir paskirtas gydymas bei poilsio rėžimas. Tam, kad galvoje būtų galima susiūti žaizdą, buvo pašalinta dalis nukentėjusiosios plaukų, kas pastarajai sukėlė ne tik itin ženklius neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, tačiau kartu lėmė ir pasekmes dėl privalomo galvos apdangalo dėvėjimo. Nukentėjusioji kurį laiką buvo nedarbinga, jautė skausmą ir nerimą dėl savo būklės ateityje. Teismas nustatė, kad dėl sužalojimo pasekmių ieškovei išliko padariniai rando pavidalu galvoje. Akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto ieškovė patyrė išgyvenimus, susijusius su neigiamomis emocijomis, stresu, gėda, savivertės sumenkinimu. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir kūno sužalojimą gyvybiškai reikšmingoje vietoje – galvoje. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą. Kita vertus, teismas pripažino, kad žalos atsiradimui turėjo reikšmės ir pačios ieškovės veiksmai bei rizikingas elgesys įvykio metu. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai buvo suduotas tik vienas smūgis, nusikaltimas padarytas per labai trumpą laiką. Be to, teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais neturi pagrindo žymiai nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Remiantis ja, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais priteisiamas dydis dėl neturtinės žalos prasideda nuo 150 eurų. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl 4 000 eurų neturtinės žalos dydžio yra aiškiai per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos, kaltininko nusikalstamos veikos turinio bei sukeltų padarinių. Remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją kaip atitinkančią 1000 eurų sumą.

Proceso metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga pateikė prašymą dėl 1250 Eur proceso išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 18-20). Prašyme nurodytas išlaidų pagrindas, teismui buvo pateikti 1250 Eur išlaidas patvirtinantys dokumentai: sąskaitos – faktūros (t. 1, b. l. 184-186, t. 2, b. l. 21) ir mokėjimus patvirtinantys banko dokumentai (t. 1, b. l. 187-189, t. 2, b. l. 22). Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu įstatymas numato galimybę pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus A. G. kaltu dėl nusikaltimo, teismas vertina, kad D. K. turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nuspręsdamas dėl jų teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. proceso išlaidas patyrė dėl advokato kaip jo atstovo dalyvavimo procese, procesinių dokumentų ruošimą, teisinių žinių būtinumą. Dėl šios priežasties teismas įvertinęs reikalingas teisines paslaugas, proceso sudėtingumą ir trukmę, kuri tęsėsi dėl bylą nagrinėjant ne viename teismo posėdyje dėl kaltinamojo ir jo gynėjo prašymų, būtinų duomenų nepateikimo teismui – mato pagrindą D. K. priteisti visas prašomas ir įrodytas jos patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pirmus du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą turtinę žalą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pirmus du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą turtinę žalą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

- Vilniaus teritorinei ligonių kasai 67,31 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimą;

- D. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.