- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-4028-617/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00218-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- M. R.
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms D. K. ir A. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei M. R. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. R., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 nustatytą matymosi su vaikais tvarką ir nustatyti naują matymosi su vaikais tvarką: „1. V. R. bendrauja su dukromis E. R. ir V. R. kas antrą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį V. R. dirba ( pamaininis grafikas ), informuoja M. R. prieš 2 dienas, kad dukras pasiims dienai. Dukras E. R. ir Viktoriją R. V. R. pasiima iš M. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą ir grąžina sekmadienį 18 valandą. 2. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais po motinos M. R. savaitgalio, V. R. dukras E. R. ir V. R. pasiima iš darželio/mokyklos ir iki 19 valandos grąžina į motinos M. R. gyvenamąją vietą. 3. Didžiąsias metų šventes ( Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas ) nelyginiais metais vaikai E. R. ir V. R. praleidžia su tėvu V. R.. 4. Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, vaikai E. R. ir V. R. praleidžia su tėvu V. R.. 5. Vaikų atostogų metu pusę laiko vaikai E. R. ir V. R. praleidžia su tėvu V. R.. Jei šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaikų atostogų. V. R. pasiima dukras savo kasmetinių atostogų metu 7 dienoms, prieš tai informuodamas apie atostogų laiką M. R. prieš du mėnesius. 6. V. R. gali nevaržomai bendrauti su dukromis telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. 7. Bendru sutarimu, bendravimo su vaikais tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis ( pagal susitarimą raštu ( SMS žinute ar pan. ). Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių ( ligos, darbinės veiklos ir pan. ) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai Šalys privalo apie tai pranešti kitam vaikų tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką”.
Ieškinyje nurodė, kad po santuokos su atsakove nutraukimo, vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. R.. Atsakovė nesilaiko Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 nustatytos matymosi su vaikais tvarkos, sudaro kliūtis jo ir vaikų tarpusavio bendravimui, todėl atsirado būtinybė pakeisti bendravimo su vaikais tvarką. Prašo bendravimo su vaikais tvarką nustatyti taip, kaip jo nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė M. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas nori nustatyti su abiem vaikais vienodą bendravimo tvarką, kuri iš esmės laikytina maksimalia, kadangi vaikai pagal ieškovo siūlomą tvarką su ieškovu praleistų pusę poilsio, šventinių dienų bei atostogų ir bendrautų kai kuriomis darbo dienomis. Bendravimo tvarka turi būti nustatoma individualiai įvertinus aplinkybes: vaiko amžių, jo nuomonę, prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų pobūdį, maitinimo bei priežiūros specifiką, dienotvarkę, mokslo ar ugdomąją veiklą ir kt. Šiuo atveju, negali būti nustatyti vienodi bendravimo grafikai su abiem dukterimis, kadangi tarp jaunesniosios dukters Evos ir vyresniosios Viktorijos yra net 14 metų skirtumas. Jaunesnioji dukra negali aiškiai išreikšti savo nuomonės, dukrą nustojo maitinti krūtimi tik prieš metus, dukra labai prisirišusi prie jos bei gyvenamosios aplinkos, su ja ilgiau nei aštuonias valandas išsiskyrusi nebuvo. Jokių atostogų dukra Eva, kol lanko vaikų darželį, neturi. Sutinka, kad Eva bendrautų su ieškovu dienos metu, tačiau nesutinka, kad dukra Eva nakvotų ieškovo gyvenamojoje vietoje. Vyresnioji dukra Viktorija po 6 mėnesių sulauks pilnametystės ir bendravimo tvarkos nustatymas jai bus neaktualus. Viktorija šiuo metu mokosi Pabradės „Ryto“ gimnazijoje baigiamojoje klasėje, lanko šokių kolektyvą ir aktyviai ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, nes ketina stoti studijuoti mediciną, dėl to dukra labai užimta. Dukra Viktorija pati planuoja savo dienotvarkę ir gali išreikšti nuomonę dėl bendravimo tvarkos ir į dukros nuomonę turi būti atsižvelgiama. Iki Viktorijos pilnametystės turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri netrukdytų svarbiam gyvenimo etapui – sėkmingam gimnazijos baigimui ir stojimui į aukštąją mokyklą. Iki kol dukra Viktorija sulauks pilnametystės, daug šventinių dienų ir atostogų iki jau bus praėję. Prašo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: „1. Bendravimo tvarka su dukra V. R.:
1.1. Ieškovas V. R., atsižvelgiant į Šalių darbo grafikus, du pasirinktus mėnesio savaitgalius nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. turi teisę bendrauti su dukra V. R., pasiimdamas ją su dukra sutartoje vietoje ir į sutartą vietą grąžindamas.
1.2. Ieškovas V. R. dvi pasirinktas darbo dienas po M. R. savaitgalio turi teisę bendrauti su dukra V. R., pasiimdamas ją po pamokų ar kitokios veiklos sutartoje vietoje ir grąžindamas iki 19 val. į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
1.3. Ieškovas V. R. 2019 metų vasaros atostogų metu turi teisę bendrauti su dukra V. R. septynias paeiliui einančias dienas.
1.4. V. R. turi teisę bendrauti su dukra Viktorija 2019 m. birželio 2 d. ( Tėvo dieną ).
1.5. Visi pasimatymai su dukra Viktorija vyksta, atsižvelgiant į jos norą ir poreikį skirti laiko mokslui bei kitai naudingai veiklai. V. R., bendraudamas su dukra Viktorija, privalo sudaryti jai sąlygas ruoštis pamokoms, egzaminams ir būsimoms studijoms ir šiam procesui nepakenkti.
1.6. V. R. bendravimas su dukra V. R. telefonu ar internetu neribojamas.
1.7. Šalys abipusiu susitarimu ir atsižvelgiant į dukters Viktorijos norą gali nustatyti ir kitokį konkrečių pasimatymų su dukra Viktorija laiką ir jų trukmę.
1.8. Apie numatomas bendravimo dienas ieškovas atsakovei kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną praneša telefonu, o apie ketinimą bendrauti atostogų metu, tokiu pačiu būdu informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, nurodydamas atostogų praleidimo vietą ir pobūdį;
1.9. Šalys viena kitą telefonu nedelsiant informuoja apie priežastis, trukdančias numatytą dieną ( dienomis ) ieškovui susitikti su dukra; dukters ligas; kitus svarbius jos gyvenimo įvykius ir apie Šalių telefono numerių pasikeitimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikomi tinkamai informavę priešingą Šalį nuo trumposios žinutės telefonu išsiuntimo momento;
2.1. Ieškovas V. R., atsižvelgiant į Šalių darbo grafikus, du pasirinktus mėnesio savaitgalius ( paeiliui einantį šeštadienį ir sekmadienį ) turi teisę bendrauti su dukra E. R. ( be nakvynės ), pasiimdamas ją gyvenamojoje vietoje šeštadienio ir sekmadienio 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 18 val. į gyvenamąją vietą.
2.2. Lyginiais metais ieškovas didžiąsias metų šventes ( Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas ) praleidžia su dukra Eva ( be nakvynės ).
2.3. Ieškovas bendrauja su dukra E. T. dieną ( be nakvynės ).
2.4. Ieškovas su dukra Eva gali bendrauti telefonu ar internetu kiekvieną dieną, netrukdydamas jos ugdomajai veiklai bei poilsiui.
2.5. Šalys abipusiu susitarimu geranoriškai gali nustatyti ir kitokį konkrečių pasimatymų su dukra Eva laiką ir jų trukmę.
2.6. Apie numatomas bendravimo dienas ir pasimatymų pobūdį ieškovas atsakovei kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš dieną, praneša telefonu.
2.7. Šalys viena kitą telefonu nedelsiant informuoja apie priežastis, trukdančias numatytą dieną ( dienomis ) ieškovui susitikti su dukra Eva; dukters ligas; kitus svarbius jos gyvenimo įvykius ir apie Šalių telefono numerių pasikeitimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikomi tinkamai informavę priešingą Šalį nuo trumposios žinutės telefonu išsiuntimo momento“.
Teismo posėdyje ieškovas V. R. palaikė ieškinį ir prašė ieškinį tenkinti visiškai bei pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. 2001-10-10, tvarką. Nurodė, kad jo ir atsakovės M. R. santuoka nutraukta bendru sutarimu. Iki santuokos nutraukimo jis su atsakove abu augino ir auklėjo savo vaikus. Nutraukus santuoką vaikų E. R. ir V. R. gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina atsakove M. R.. Su atsakove skyrium gyvena nuo 2018 m. kovo mėn. ir nuo to laiko su vaikais bendrauja, tačiau atsakovė neleidžia vaikams nakvoti jo namuose, pasilikti ilgesniam laikui. Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti. Su vyresniąja dukra V. R., kuriai 17 m., bendrauja beveik kasdien, telefonu, susitinka Pabradės mieste. Atsakovė kliudo jam matytis su jaunesniąja dukra Eva: atvažiavus pasimatyti su dukra, sako, kad dukra serga, yra išvažiavusi, ir pan., atsakovė buvo išjungusi telefoną, užblokavo savo Facebook paskyrą, dėl to jis neturėjo galimybės susisiekti su atsakove ir paimti vaiką bendravimui. Jis teikia dukroms išlaikymą ir nori matytis, bendrauti ir prisidėti prie vaikų auklėjimo. Nori daugiau laiko praleisti su dukromis, kad dukroms būtų galimybė jo namuose pernakvoti, kad jis turėtų galimybę dukras nuvežti prie jūros, kartu sutikti metines šventes. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad dukra Eva nakvotų jo gyvenamojoje vietoje. Jaunesnioji dukra Eva lanko darželį, tačiau jis iš darželio vaiko paimti negali, nes atsakovė neįtraukė jo į asmenų, galinčių paimti vaiką iš darželio, sąrašą. Jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, darbas pamaininis, ir kadangi dirba slenkančiu grafiku, tai kas antras sekmadienis ar šeštadienis yra išeiginė diena. Jis gyvena Pabradės m. su sugyventine, gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos vaikui būti ir nakvoti, jo sugyventinė su jo dukromis bendrauja gražiai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdyje atsakovė M. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini)tvarką taip kaip pateikė atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad pati sugeba vaikus auginti. Vyresnioji dukra Viktorija yra 17 m. amžiaus ir iš esmės pati jau sprendžia kada ir kiek bendrauti su ieškovu. Jaunesnioji jos su ieškovu dukra Eva 4 m. amžiaus labai prisirišusi prie jos. Sutinka, kad ieškovas su jaunesniąja dukra bendrautų dienos metu, tačiau nesutinka, kad vaikas galėtų nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovo sugyventinės ji nepažįsta, jai neramu dėl vaiko, jeigu vaikas nenakvos namuose. Vaikas turi turėti savo šeimą, yra nusistovėjęs režimas, ir ji nenori, kad kažkokia kita moteris rengtų jos vaiką. Vaikas turi būti namuose kiekvieną dieną, turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu ji nedirba, vaikai gyvena nuolat su ja. Nuo 2018 m. kovo mėn. dukra Eva du kartus nakvojo pas tėvą. Dukra iš tėvo grįžo išsigandusi, nenorėjo eiti prie jos. Duomenų, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka nėra saugi vaikui ji neturi. Smurto prieš vaiką atvejų nebuvo. Iki santuokos nutraukimo su ieškovu bendrai vaikus augino ir auklėjo.
Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė A. A. palaikė ieškovo pateiktą išvadą dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo. Nurodė, kad turi būti užtikrinama vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais ir skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tik jam patogios bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina M. R.. Ieškovo ir atsakovės šeima skyriui žinoma nuo 2018 metų, t. y. nuo šalių skyrybų proceso. Vaikų motina nedirba, registruota darbo biržoje. Vaikų tėvas gyvena skyrium, dirba Valstybės ienos apsaugos tarnyboje. Nėra duomenų, sudarančių pagrindą drausti vaikui E. R. nakvoti tėvo namuose du savaitgalius per mėnesį. Taip pat nėra duomenų, kad vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje būtų nesaugi aplinka vaikams, ar, kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinų sutarimu, šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: „V. R. bendrauja su dukromis V. R. ir E. R. savo pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, bendravimą iš anksto ( ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo su vaiku ) telefonu arba kitokiu būdu suderinęs su M. R., o M. R. nesudaro kliūčių V. R. bendrauti su vaikais, išskyrus atvejus, kai bendravimas negali įvykti dėl objektyvių priežasčių ( vaikų liga, stovyklos, atostogos ar pan. ). V. R. aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, mokymosi procese, o M. R. nekliudo jam bendrauti su vaikais šioje sutartyje nustatyta tvarka“.
Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės vaikai.
Ginčas tarp šalių kilo atsakovei nesutinkant, kad 4 metų amžiaus šalių dukra E. R. nakvotų ieškovo gyvenamojoje vietoje.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo ( sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis ), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas ).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 ). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Kaip minėta, šalys sutinka, kad būtų pakeista teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka, tik nesutinka, kad jaunesnioji dukra E. R. nakvotų ieškovo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos su V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo
Nagrinėjamu atveju šalių vyresnioji dukra V. R. ( 17 m. ) (duomenys neskelbtini)bus pilnametė. Šalių dukra V. R. su tėvu bendrauja ir palaiko šiltus santykius. Teismo posėdyje išklausyta V. R., nurodė, kad mokosi 12 klasėje, nuo rugsėjo ketina stoti ir mokytis kitur. 2019 m. spalio mėnesį jai sukaks 18 metų. Ji ir jos jaunesnė 4 metų amžiaus sesuo Eva nuolat gyvena su motina. Jos bendrauja tiek su mama, tiek su tėvu. Su mama bendrauja daugiau, nes su mama gyvena, norėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu, šventes galėtų praleisti pas abu tėvus. Nakvoti pas tėvą ji nelabai norėtų, nes namuose jos daiktai ir įprasta aplinka, atostogų laiką sutinka praleisti daugiau su tėčiu. Jaunesnioji sesė su tėčiu gerai sutaria, bendrauja. Žino, kad tėtis norėtų, kad ji ir jos sesė Eva galėtų nakvoti pas tėtį.
Atsakovė nurodė, kad dukra V. R. jau savarankiškai renkasi jai patogų laiką bendrauti su tėvu. Ieškovas nurodė, kad su dukra V. R. palaiko šiltus tėviškus santykius, dažnai bendrauja telefonu, atsiveža dukrą į savo gyvenamąją vietą, susitinka Pabradės m.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė, palaikė ieškovo ieškinį bei nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Teisme išklausyta nepilnametė išreiškė norą daugiau bendrauti su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamete V. R. pakeitimas suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu ( su nakvyne ) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas, kad dukra V. R. nakvotų tėvo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju susisklostė tokia situacija, kad šiuo metu nepilnametė šalių dukra V. R. taps pilnametė 2019-10-10 ir savarankiškai galės spręsti kokia tvarka ir būdu bendrauti su tėvais, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo per didžiąsias metines šventes ( 3 p. ) ir Tėvo dieną ( 4 p. ) netenkintini, nes vaikui tapus nepilnamete taps neaktualus.
Dėl bendravimo tvarkos su dukra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo
Sprendimo priėmimo metu šalių jaunesnioji dukra E. R. yra 4 m. amžiaus. Vaikas dėl amžiaus negali suformuluoti savo nuomonės. Vaikas E. R. lanko ugdymo įstaigą, nuolat gyvena su motina. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo 2018 m. kartu su atsakove augino ir auklėjo dukras Viktoriją ir Evą, nutraukus santuoką, teikia vaikams išlaikymą, siekia su vaikais bendrauti maksimaliai, prisidėti prie vaikų auklėjimo. Ieškovo sugyventinė gražiai bendrauja su jo dukra E. R.. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Atsakovė nurodė, kad dukra Eva bendrauja su tėvu, tėvo namuose nuo 2018 m. nakvojo du kartus, duomenų, kad tėvas darytų neigiamą įtaką vaikui ar, kad tėvo gyvenamojoje aplinka būtų vaikui nesaugi, neturi. Jog dukra ( 4 m. ) labai prie jos prisirišusi, nėra nakvojusi ne savo namuose, yra nusistovėjęs režimas, ir jai neramu, kad mažas vaikas nakvos jos buvusio sutuoktinio gyvenamojoje vietoje, kurios aplinka vaikui mažai pažįstama. Teismo posėdyje išklausyta šalių dukra V. R. ( 17 m. ) nurodė, kad ieškovas gražiai bendrauja su jos jaunesniąja seserimi E. R., ir kad tėvui bendraujant su jos jaunesniąja seserimi ji iki šiol visada būdavo kartu, nes motina ( atsakovė ) nenori, kad jaunesnioji dukra su tėvu ( ieškovu ) matytųsi viena.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams ( tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam ) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas ).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo ( motinos ) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo ( motinos ) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo ( motinos ) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo ( motinos ) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – Pabradėje, Švenčionių r. sav., atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė ir kultūrinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui du kartus per mėnesį bei švenčių dienomis lankantis ( su nakvyne ) tėvo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamete E. R. pakeitimas suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu ( su nakvyne ) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas, kad dukra E. R. nakvotų tėvo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, ar kitais artimais giminaičiais, kiek tai nekenkia vaiko interesams, todėl ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su vaiku E. R. tenkina.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata ( galutinis teismo sprendimas ) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje ( CK 3.175 straipsnio 3 dalis ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo apmokėjo 75 € dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas jo sumokėtas 75 € dydžio žyminis mokestis.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.161 str. 3 d., 3.170, 3.175 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6116-405/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3. p. ir 3.4. p. patvirtintą matymosi su vaikais tvarką, nustatant naują bendravimo su vaikais tvarką:
1.1. V. R. bendrauja su dukra V. R. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį V. R. dirba ( pamaininis grafikas ), informuoja M. R. prieš 2 dienas, kad dukrą pasiims dienai. Dukrą Viktoriją R. V. R. pasiima iš M. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą ir grąžina sekmadienį 18 valandą.
1.2. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais po motinos M. R. savaitgalio, V. R. dukrą V. R. pasiima iš mokyklos ir iki 19 valandos grąžina į motinos M. R. gyvenamąją vietą.
1.3. Vaikų atostogų metu pusę laiko dukra V. R. praleidžia su tėvu V. R.. Jei šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų. V. R. pasiima dukrą savo kasmetinių atostogų metu 7 dienoms, prieš tai informuodamas apie atostogų laiką M. R. prieš du mėnesius.
1.4. V. R. gali nevaržomai bendrauti su dukra telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja vaiko interesams.
1.5. Bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis ( pagal susitarimą raštu ( SMS žinute ar pan. ). Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių ( ligos, darbinės veiklos ir pan. ) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai Šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
2.1. V. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Tuo atveju, jei savaitgalį V. R. dirba ( pamaininis grafikas ), informuoja M. R. prieš 2 dienas, kad dukras pasiims dienai. Dukrą E. R. V. R. pasiima iš M. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 10 valandą ir grąžina sekmadienį 18 valandą.
2.2. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais po motinos M. R. savaitgalio, V. R. dukrą E. R. pasiima iš darželio/mokyklos ir iki 19 valandos grąžina į motinos M. R. gyvenamąją vietą.
2.3. Didžiąsias metų šventes ( Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas ) nelyginiais metais vaikas E. R. praleidžia su tėvu V. R..
2.4. Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, vaikas E. R. praleidžia su tėvu V. R..
2.5. Vaikų atostogų metu pusę laiko vaikas E. R. praleidžia su tėvu V. R.. Jei šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų. V. R. pasiima dukrą savo kasmetinių atostogų metu 7 dienoms, prieš tai informuodamas apie atostogų laiką M. R. prieš du mėnesius.
2.6. V. R. gali nevaržomai bendrauti su dukra E. R. telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
2.7. Bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis ( pagal susitarimą raštu ( SMS žinute ar pan. ). Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių ( ligos, darbinės veiklos ir pan. ) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai Šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
Priteisti iš M. R. V. R. 75 € ( septyniasdešimt penkis € ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmus.