Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teikimas grindžiamas tuo, kad Alytaus apylinkės teismas 2020-10-21 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-848-1023/2020. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. parinko advokatą A. M. atstovauti nukentėjusiąją D. J. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. parinko advokatą G. M. kaltinamojo L. J. gynėju. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33) PT-5581, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos D. J. sudaro 320,13 Eur. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33) PT-5580, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos L. J. sudaro 178,44 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

5. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

6. BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. BPK 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-848-1023/2020 kaltinamojo L. J. gynėju, BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, paskyrė advokatą G. M., o 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nukentėjusiosios nepilnametės D. J. įgaliotu atstovu, BPK 55 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu, paskyrė advokatą A. M..

7. Minėtoje byloje Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu E. F. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, o L. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje ir padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, civilinės ieškovės D. J. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jos naudai solidariai priteisė iš L. J. ir E. F. 1300,00 neturtinės žalos atlyginimo. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistojo E. F. apeliacinį skundą.

8. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. F. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino visiškai, todėl esant kaltinamųjų gynybos prieštaravimams, nagrinėjant bylą teisme, buvo būtinas gynėjų dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, nukentėjusioji D. J., gimusi 2003 m., nepilnametė, nebuvo atstovaujama įgaliotojo atstovo, todėl siekiant tinkamai apginti nepilnametės nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, nepilnametės įgaliotojo atstovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu (BPK 55 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip minėta šios nutarties 6 dalyje, teismas nutartimis byloje kaltinamajam L. J. ir nukentėjusiajai skyrė advokatus, parinktus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo koordinatoriaus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. parengė pažymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33) PT-5581 ir Nr. (12.33) PT-5580, iš kurių nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos D. J. sudaro 320,13 Eur, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos L. J. sudaro 178,44 Eur. 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktu teismui teikimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo minėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš kaltinamųjų.

9. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių proceso išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

10. Kaip minėta, nukentėjusiajai D. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, paskaičiavo turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių bendra suma – 320,13 Eur (1 t., b. l. 5). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. J. nedirba (2 t., b. l. 196), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 197), yra jauno darbingo amžiaus, vedęs, auginantis šešis nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 188, 189), pagal paveldėjimo teisės liudijimą jam priklauso 1/3 nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad E. F. dirba (3 t., b. l. 38), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 39), yra jauno darbingo amžiaus, vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką (3 t., b. l. 33), turi nekilnojamojo turto – vieną butą, kuris jam priklauso bendrąją jungtine sutuoktinių teise, turi vieną transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamuosius kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamųjų, kurie pagal bylos duomenis yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, vienas kaltinamųjų dirbantis, kitas nors ir nedirbantis, tačiau kaip pats nurodė registruotas Užimtumo tarnyboje, prieš tai dirbo užsienio valstybėje, abu turi nekilnojamojo turto, vienas jų turi registruoto kilnojamojo turto – automobilį, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 320,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis valstybės naudai.

11. Kaltinamajam L. J. taip pat buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajam L. J. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 178,44 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį (žr. pvz., 2020 m. birželio 23 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-86-628/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-218-1073/2020 ir kt.). Kaip nurodyta šios nutarties 7 dalyje, teismas nuosprendžiu pripažino kaltais, padarius atitinkamas nurodytas nusikalstamas veikas, tiek L. J. tiek E. F.. Prašomos priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidarė už L. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl jos nepažeidžiant teisingumo, protingumo principų galėtų būti priteistos būtent iš šio asmens, kuriam ir buvo teikta minėta antrinė teisinė pagalba. Įvertinus L. J. turtinę padėtį, jog nedirba, jog išlaiko 6 nepilnamečius vaikus, neturi registruoto kilnojamojo turto, turi vieną gyvenamąjį būstą, kurio jam pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 1/3 turto dalis, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį, taip pat įvertinus jo finansinį įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad šių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos. Tai atitinka iš naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-452-317/2020, Nr. 1A-480-383/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-156-879/2020, Nr. 1A-162-581/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-183-795/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-194-875/2020, kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 361 straipsniais,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti valstybei iš nuteistojo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,07 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš nuteistojo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,07 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.