Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovui G. A., išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo neveiksniai ir neįgaliai pilnametei dukrai dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A., kurį pasitikslinusi, prašo pakeisti 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir iš atsakovo G. A. priteisti paramą pilnametei neįgaliai dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki gyvos galvos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti valstybei ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo dukra E. A. Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi, civilinė byla Nr. 2-426-266/2006 dukrai buvo nustatyta globa ir jos globėja buvo paskirta jos motina J. M. 2017 m. vasario 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinė byla Nr. 2YT-86-786/2017 buvo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-426-266/2006 ir E. A. buvo pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.); - asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) kitose asmeninių neturtinių santykių (sutarčių, sutikimų, prašymų pasirašymas dėl dalyvavimo dienos centro užimtumo veiklose, dalyvavimo įvairiuose būreliuose, laisvalaikio organizavimo veiklose), teisės dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam). 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-635-786/2008 buvo priteistas išlaikymas E. A., atstovaujamai motinos J. M., iš atsakovo G. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad dukros poreikių tenkinimui reikalinga maistui apie 350 Eur/mėn., vaistams ir vitaminams – apie 70 Eur/mėn., drabužiams, avalynei – apie 50 Eur/mėn., benzinui (vežiojimui į gydymus, reabilitacijas, neįgaliųjų centrą) – 20-30 Eur/mėn., stomatologui, odontologui – 35 Eur/mėn., higienos priemonėms – 20 Eur/mėn., knygutėms, žaislams, lavinamiesiems ir raminamiesiems žaidimams – apie 20-30 Eur/mėn., kanceliarinės prekės – 10 Eur/mėn., šildymui (malkos), vandeniui, elektrai, dujoms, šiukšlių išvežimo ir kitoms paslaugoms – dukrai tenkanti dalis apie 70-80 Eur/mėn., pramogoms, filmams, renginiams – 30 Eur, išvykoms į svečius pas giminaičius – 30 Eur. Šiuo metu remontuojamas dukros kambarys, remonto darbus atlieka E. brolis, kainuoja tik medžiagos. Net ir medžiagas įsigyti padeda sūnus, nes ne už viską ieškovė išgali sumokėti. Planuoja, kad remontas kainuos apie 3000 Eur. Dukters kambario remontas buvo būtinybė. Dėl dukters sveikatos būklės ieškovė su dukra nuolat lankosi pas gydytojus, stengiasi dukters gyvenimą padaryti komfortiškesnį, nes dukrai vis diagnozuojamos naujos problemos. Pastaruoju metu ieškovei (E. A. motinai) buvo atliktos operacijos, be kitų jau esančių ligų diagnozių, jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovė (E. A. motina) negali dirbti, nes dukra negali pati savimi pasirūpinti, gauna tik slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją – tai sudaro 540,82 Eur per mėnesį. Dukra E. gauna 42,29 Eur vienišo asmens išmoką bei 558,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją. Jokių kitų pajamų jos negauna.

3. Atsakovas G. A. teismui nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (asmeniškai).

4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. paaiškino, kad mergaitės dalyvumas yra 0, jos poreikiai yra dideli. Jei ji parduotuvėje kažko užsimano, negali jai neleisti, kad neiššauktų pykčio ar epilepsijos priepuolio. Atsirado (duomenys neskelbtini). Gyvena nuo pinigų gavimo iki kito gavimo. Prisideda sūnus, padeda remontuoti jos kambarį. Dukros vienos negali palikti net miegančios, nes tai užspringsta, tai (duomenys neskelbtini) pasireiškia, ne kartą teko gaivinti. Vartoja vaistus, vitaminus, kurie nekompensuojami. Perka raminamuosius, kurie nekompensuojami. Dukra dažnai serga. Nori ir kažkur išeiti, pramogų nori. Dukra kol kas nelanko užimtumo centro. Planuoja lankyti dienos centrą ateityje, nes neaišku kaip ji jausis, nes jai visada reikia mamos. Apie atsakovą nežino nieko. Dukra jis visiškai nesidomi. Įsiskolinimas yra, labai seniai nutrūko mokėjimas. Daugiau nei 20 metų nemoka. Už tai, kad jis nemoka, gauna iš valstybės po 57 eurus. Antstoliai grąžino su išieškojimo negalimumo aktu 2023 m. pabaigoje, tada pradėjo šį teisminį procesą. Ji pati niekur nedirba, gauna išmoką, kad prižiūri dukrą.

5. Ieškovės atstovė advokatė Vida Leonovienė teismo posėdžiu metu nurodė, kad įvertinus tai, kad vaiko yra tokia situacija, prašoma priteisti suma tikrai nėra didelė, atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir valstybei priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

6. Atsakovas G. A. į teismo posėdį neatvyko, jam šaukimas įteiktas tinkamai (asmeniškai), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė, kaip neveiksnios dukters globėja šiuo ieškiniu siekia geresnio savo dukters poreikių patenkinimo, taigi, ji tinkamai atlieka globėjos pareigas. Prašo teismo šią civilinę bylą nagrinėti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra G. A. ir J. M. (A.) dukra, kuri pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Ištuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) G. A. ir J. A. (M.) santuoka nutraukta. Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-426-266/2006 E. A. pripažinta neveiksnia, 2006 m. gegužės 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi neveiksnia pripažintai E. A. nustatyta globa ir jos globėja paskirta J. M.. 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-635-786/2008 E. A. buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo G. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. 2017 m. vasario 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-426-266/2006 ir E. A., pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.); - asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) kitose asmeninių neturtinių santykių (sutarčių, sutikimų, prašymų pasirašymas dėl dalyvavimo dienos centro užimtumo veiklose, dalyvavimo įvairiuose būreliuose, laisvalaikio organizavimo veiklose), teisės dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).

9. Į bylą pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad E. A. yra nedarbinga, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis nuo 2007-09-03 iki neterminuotai. Pateiktame Invalidumo pažymėjime nurodyta, kad E. A. invalidumo priežastis nuo vaikystės, ir nustatyta I invalidumo grupė nuo (duomenys neskelbtini). 2019-02-28 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. nuo 2019-02-19 neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. E. A. yra mokama šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, kurios nuo 2025-05-01 sudaro 558,00 Eur ir 42,29 Eur. E. A. motinai globėjai J. M. yra skiriama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, kurios per mėnesį sudaro 540,80 Eur.

10. E. A. gyvena su savo mama ir globėja J. M., jai ir jos sutuoktiniui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir sulaukus pilnametystės, jei vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo. Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl invalidumo (nuo 2014 m. spalio 4 d. terminas „invalidumas“ pakeistas į terminą „neįgalumas“), kuris jam nustatytas dar esant nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

12. Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išaiškinta asmens su negalia sąvoka – tai asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta dalyvumo lygio sąvoka – tai atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

13. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog E. A. I invalidumo grupė buvo nustatyta dar (duomenys neskelbtini), kuomet ji buvo nepilnametė. Sulaukus pilnametystės E. A. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad E. A. dar būdama nepilnamete buvo pripažinta neįgalia ir nedarbinga dėl neįgalumo, iš kartu su E. A. negyvenančio jos tėvo G. A. nuo 2008 m. birželio 19 d. buvo priteista materialinė parama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

14. Ieškovė ieškiniu prašydama pakeisti 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir iš atsakovo G. A. paramą pilnametei neįgaliai dukrai E. A. priteisti po 300 Eur periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos, savo reikalavimą grindžia išaugusiais dukros poreikiais, išaugusiomis visų prekių ir paslaugų kainomis bei savo sveikatos būkle, kuri pablogėjo.

15. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Kadangi vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kuris turi būti esminis. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, CK 3.192¹ straipsnio 3, 4 dalys), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus neįgalaus suaugusio vaiko poreikius.

16. Atsakovas G. A. šioje byloje atsiliepimo neteikė, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turimą turtą, sveikatos būklę, neįgalumą (dalyvumo lygį), turimus išlaikytinius, kadangi tokių duomenų atsakovas neteikė, nors tokią pareigą turėjo. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pilnametei dukrai išlaikymo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, viso teisminio proceso metu buvo pasyvus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

17. Iš byloje esančių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog E. A. nuo vaikystės yra neįgali (turi (duomenys neskelbtini)), jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji negali savimi pasirūpinti, dėl ko jos motina globėja J. M. nedirba ir visą savo laiką skiria išimtinai dukros priežiūrai.

18. Aplinkybė, jog po 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo jo neįgaliai dukrai E. A. buvo priteistas periodinis materialinis išlaikymas po 1 MGL iki gyvos galvos, iš esmės pasikeitė situacija šalyje yra visuotinai žinoma. Nuo 2008 metų pragyvenimo lygis šalyje pasikeitė, todėl 1 MGL dydžio išlaikymas (70 Eur) gali neatitikti išlaikymui reikalingos sumos. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika nereikia įrodinėti, kad vaikui reikia lėšų maistui, vaistams, higienai, drabužiams, avalynei, apmokėti už komunalines paslaugas, ir pan., nes šios išlaidos laikytinos būtinomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį (nuo 2025-01-01 MMA (minimali mėnesinė alga) yra 1038,00 Eur (atskaičius mokesčius – 777,00 Eur)), tuo atveju, jei vaikas neturi specialių poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

19. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog byloje esančiais įrodymais (detaliu dukros poreikių aprašymu su nurodytomis išlaidomis, prekių čekiais ir kt.), pagrįsti šalių neįgalios dukros poreikiai. Į bylą pateikti E. A. medicininiai dokumentai pagrindžia jos turimus įvairius gretutinius sveikatos sutrikimus, kuriems reikalingi medikamentai ir gydymas, dažnas vykimas į medicinos įstaigas, esančias kituose miestuose nei E. A. gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, vidutiniškai protingam asmeniui yra aišku, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui, geresnės fizinės būklės palaikymui yra reikalingi ir įvairūs vaistai, maisto papildai, higienos, priežiūros, lavinimo priemonės. Iš ieškovės paaiškinimų akivaizdu, jog ji, nuolat būdama su dukra ir siekdama jos fizinės ir emocinės būklės gerinimo, dukters poreikių tenkinimui skiria visas gaunamas lėšas. Pažymėtina, jog ieškovė dėl dukros nuolatinės priežiūros negali pasilengvinti jai tenkančios naštos, nes iki šiol nebuvo galimybės E. A. lankyti dienos užimtumo centro, nes nebuvo galimybių organizuoti jos nuvežimo ir parvežimo į tokį centrą, o tai reiškia, kad ieškovė neturi galimybės pasinaudoti atokvėpio paslauga.

20. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti dukros bendri poreikiai sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad E. A. gaunamos pajamos – šalpos neįgalumo pensija (558,00 Eur) ir vienišo asmens išmoka (42,29 Eur), bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (antrojo lygio apie 395,20 Eur), kuri nors ir yra mokama į ieškovės J. M. sąskaitą, bet yra laikytina šalių dukters E. A. pajamomis (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), spręstina, jog valstybės skiriamos lėšos E. A. iš esmės padengia būtinuosius šalių dukters poreikius.

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis yra 1 MGL (70 Eur), tačiau šalių dukters poreikius, kurie yra išaugę ir padidėję, iš esmės dengia iš valstybės mokamos išmokos, nėra pagrindo konstatuoti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, kadangi byloje visiškai nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jos pasikeitimą, tuo tarpu išaugusius E. A. poreikius didžiąją dalimi apmoka valstybė. Sutiktina, jog galimybės ieškovei įsidarbinti ir dirbti pilną darbo dieną, būnant dukters globėja, iš tiesų yra apribotos. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ieškovės sveikatos būklė yra pablogėjusi, nes jai yra nustatyta (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)). Įvertintina ir tai, kad atsakovas dukrai visiškai neskiria dėmesio ir laiko, ir yra visiškai nusišalinęs nuo jos priežiūros. Ieškovei, vienai rūpinantis nuo vaikystės negalią turinčia dukra, neišvengiamai teko ir toliau tenka visa rūpinimosi našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo ir priežiūros užtikrinimu. Atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pilnamečio pripažinto neveiksniu neįgalaus vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, todėl yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

22. Todėl teismas, įvertinęs, kad abu tėvai turi pareigą prisidėti prie savo vaiko, kuriam yra reikalingas išlaikymas, poreikių tenkinimo, kitas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės prašymas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą tam tikrose srityse neveiksnia pripažintai neįgaliai dukrai iš esmės yra pagrįstas, tačiau įvertinus E. A. gaunamas išmokas, spręstina, jog atsakovas prie dukros poreikių tenkinimo turėtų prisidėti tokia suma, kuri būtų proporcinga vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, ir leistų tenkinti ne tik būtinuosius dukros poreikius, bet sudarytų sąlygas patenkinti ir specialiuosius dukros poreikius. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

23. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas, kuriuo ji prašo pakeisti 2008 m. rugsėjo 24 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-635-786/2008 iš atsakovo G. A. priteisto išlaikymo dydį, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad iš atsakovo G. A. priteistinas išlaikymas (parama) pilnametei neįgaliai dukrai E. A. po 150,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Teismo vertinimu, 150,00 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, pernelyg neapsunkinančia atsakovo materialinės padėties ir užtikrinančia neįgalios pilnametės dukros būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą.

24. Pažymėtina, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

25. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 81,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio.

28. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. APD-2025-08817 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 433,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 216,66 Eur valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

29. Šioje byloje teismas patyrė 47,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti 2008 m. rugsėjo 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo pilnametei neįgaliai dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį iki 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-12-02), iki E. A. gyvos galvos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 23,66 Eur (dvidešimt tris eurus 66 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos), ir 216,66 Eur (du šimtus šešiolika eurų 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.