- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2T-59/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- E. M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. S. (E. M. S.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų (Naberežnyje Čelny) miesto teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – E. Š. individuali įmonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismas (toliau tekste – Rusijos Federacijos teismas) 2012 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19/2012, iš E. Š. individualios įmonės priteisė 260 000 RUB neturtinės žalos atlyginimo E. M. S. naudai ir 230 000 RUB neturtinės žalos atlyginimo jos nepilnametės dukters G. N. S. naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. M. S. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo Lietuvos apeliacinio teismo pripažinto ir leisto vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimo pagrindu išieškotą pinigų sumą pervesti į jos nurodytą banko sąskaitą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Š. individuali įmonė atsiliepimu prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Rusijos Federacijos teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam nebuvo įteiktas Rusijos Federacijos teismo šaukimas į teismo posėdį, jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jam buvo įteiktas tik ieškinys ir dalis priedų rusų kalba bei kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui adresuotas Rusijos Federacijos teismo prašymas atlikti procesinius veiksmus – apklausti suinteresuotą asmenį. Suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad nebuvo apklaustas dėl ieškinio, jam nebuvo sudarytos galimybės gintis. Be to, anot suinteresuoto asmens, jam nebuvo įteiktas Rusijos Federacijos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimas, todėl suinteresuotas asmuo negalėjo jo apskųsti. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog, gavęs ieškinio nuorašą bei Rusijos Federacijos teismo prašymą atlikti procesinius veiksmus, jis nedelsdamas susisiekė su pareiškėja ir suinteresuoto asmens draudiku „If P&Insurance AS filialas“. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog informavo pareiškėją apie galimybę kreiptis į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nurodė, jog tai padarys ir atsisakys ieškinio reikalavimų teisme. Suinteresuotas asmuo dėl šio pareiškėjos patikinimo ir aplinkybės, jog negavo šaukimo į teismą, tikėjosi, kad byla jo atžvilgiu dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir paprašė Vilniaus rajono apylinkės teismo bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikti informaciją ir turimus dokumentus, susijusius su Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismo prašymu suteikti teisinę pagalbą – apklausti suinteresuotą asmenį ir įteikti jam procesinius dokumentus.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 28 d. iš Vilniaus rajono apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. E2-1163-860/2012 pagal Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismo prašymą suteikti teisinę pagalbą; 2013 m. rugsėjo 6 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas Rusijos Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų) miesto teismo prašymas suteikti teisinę pagalbą su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012).
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (CPK 810 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte nurodytos teisės normos turinys turi būti aiškinamas Tarptautinės sutarties 52 straipsnio, nustatančio prašymo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste. Vienas iš būtinųjų tokio prašymo priedų, kuris nurodytas 52 straipsnio 2 punkte, yra dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo šaukimo tinkamo įteikimo sąlyga reiškia tai, kad asmeniui turi būti bent vieną kartą pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto jam kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku apie jį informuotas, laikoma, kad šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-34/2013 ). Šiomis nuostatomis yra įgyvendinamas tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos sudarančių valstybių pasitikėjimo viena kitos teisinėmis sistemomis ir teisingumo įstaigomis principas.
Tarptautinės sutarties 9 straipsnyje, reglamentuojančiame dokumentų įteikimo tvarką, nustatyta, kad įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas dėl teisinės pagalbos, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodo, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo įteiktas Rusijos Federacijos teismo šaukimas į teismo posėdį, jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką, jam įteiktas ieškinys nebuvo išverstas į lietuvių kalbą, suinteresuotas asmuo nebuvo apklaustas dėl ieškinio, jam nebuvo sudarytos galimybės gintis, nebuvo įteiktas Rusijos Federacijos teismo sprendimas, todėl jis negalėjo jo apskųsti Rusijos Federacijoje įprasta teismų sprendimų instancinės kontrolės tvarka.
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. E2-1163-860/2012, kuri buvo užvesta pagal Rusijos Federacijos teismo prašymą suteikti teisinę pagalbą, matyti, kad Rusijos Federacijos teismo siųstų dokumentų paketas šiame teisme buvo gautas 2012 kovo 9 d. Rusijos Federacijos teismas siuntė E. M. S. ieškinį (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 2 - 5); jo priedus (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 5 - 23); pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymą įteikti dokumentus suinteresuotam asmeniui bei pavedimą dėl atskirų procesinių veiksmų atlikimo (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 24, 26, 28). Trys pastarieji dokumentai Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo išversti į lietuvių kalbą (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 25, 27, 29).
Iš minėtos bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. balandžio 3 dieną Vilniaus rajono apylinkės teisme įvyko teismo posėdis dėl Rusijos Federacijos teismo prašymo suteikti teisinę pagalbą. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. apklausos protokolo matyti, jog E. Š. buvo apklaustas dėl E. M. S. reikalavimo, apklausos protokole yra užfiksuota, kad E. M. S. ieškinys su priedais suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas 2012 m. kovo 27 d. (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 35). Rusijos Federacijos teismo pranešime apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma, jog 2012 m. kovo 20 d. Rusijos Federacijos teisme bus nagrinėjama byla pagal ieškovės E. M. S. ieškinį atsakovui E. Š. individualiai įmonei. Minimame pranešime Rusijos Federacijos teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei šis pranešimas suinteresuotam asmeniui nebus įteiktas laiku, teismas atsižvelgs į šią aplinkybę ir nagrinės bylą rezervinę teismo posėdžio dieną - 2012 m. balandžio 26 d. arba 2012 m. gegužės 24 d. Apklausos protokole užfiksuota, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas informavo E. Š. apie tai, kad bylos nagrinėjimui Rusijos Federacijos teisme yra paskirtos rezervinės teismo posėdžių datos.
Nepaisant to, kad suinteresuotam asmeniui įteiktas ieškinys nebuvo išverstas į lietuvių kalbą, iš Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. Š. Rusijos Federacijos teismo siųstus dokumentus priėmė. Iš teismo posėdžio garso įrašo girdima, kad E. Š. apklausą atlikusiam teismui nurodė, jog nesutinka su E. M. S. reikalavimu, nes neįžvelgia savo ir savo įmonės vairuotojo kaltės, taip pat nurodė, kad ketina tiesiogiai ar per atstovą dalyvauti teismo posėdyje Rusijos Federacijos teisme (c.b. Nr. E2-1163-860/2012 b.l. 36). Iš šių faktinių aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui įteiktas ieškinys buvo surašytas jam suprantama kalba, todėl jis gerai suprato E. M. S. ieškinio esmę ir pateikimo priežastis bei kitų Rusijos Federacijos teismo siųstų dokumentų turinį. Papildomai pažymėtina, jog iš teismo posėdžio garso įrašo girdima, kad apklausą atlikęs teismas suinteresuotam asmeniui išaiškino apklausos tikslą bei žodžiu suteikė informaciją apie Rusijos Federacijoje inicijuotą teismo posėdį ir jo esmę. Todėl į lietuvių kalbą neišverstas ieškinys šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti Tarptautinės sutarties 9 straipsnio bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimo.
Teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens argumentai dėl netinkamo informavimo apie Rusijos Federacijoje vykusį teismo procesą yra nepagrįsti, kadangi suinteresuotam asmeniui įteiktas ieškinys buvo surašytas jam suprantama kalba, informacija apie teismo posėdį suteikta laiku ir tinkamai, todėl nėra pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkto pagrindu. Suinteresuotam asmeniui žinant, jog užsienio valstybėje prieš jį yra inicijuotas teismo procesas ir nevykdant pareigos veikti pagal protingo bei atidaus asmens elgesio standartą, aktyviai nesidomint prieš jį inicijuoto teisminio proceso eiga, nedalyvaujant teismo procese, nededant pastangų, siekiant apskųsti teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuoto asmens teisės kokiu nors būdu galėjo būti pažeistos Rusijos Federacijoje vykusiame teismo procese. Kaip jau minėta, tuo atveju, jeigu nustatomas faktas, kad asmuo buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku informuotas apie prieš jį vykstantį procesą, laikoma, kad asmeniui buvo sudarytos galimybės šiame procese gintis.
Kiti suinteresuoto asmens argumentai, įskaitant argumentus dėl kaltes nebuvimo, baudžiamosios bylos nutraukimo, draudiko prievolės atlyginti žalą, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 810 str. 4 d.)
Teismui nenustačius Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų nepripažinimo pagrindų, Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimas yra pripažįstamas ir yra leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja E. M. S. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į jos nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str., 775 str.). Antstolių sąrašas nurodytas internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo iš E. Š. individualios įmonės priteista 260 000 RUB neturtinės žalos atlyginimo E. M. S. naudai ir 230 000 RUB neturtinės žalos atlyginimo jos nepilnametės dukters G. N. S. naudai.
Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.