Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1734-343/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-08-18Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-09-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-05Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-11-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2S-1734-343/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21720-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Asmara“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1734-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21720-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.18.1; 3.1.18.2.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asmara“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1659-752/2020 tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“ (toliau – ieškovė) ieškinį ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ (toliau – atsakovė) ieškovei priteisė 4 700 Eur skolą, 984,52 Eur palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1644 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi minėtą Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą paliko nepakeistą.

2. Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas atsakovės prašymas dėl galutinio sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Prašymas teisėjos rezoliucija priimtas, išsiųstas ieškovei atsiliepimui pateikti. Prašyme atsakovė taip pat išreiškė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą, atliekamą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1659-752/2020, iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bus priimta bei įsiteisės teismo nutartis.

Šalies argumentai

4. Konstatavo, kad atsakovės pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo yra tiesiogiai susijęs su išduotu vykdomuoju raštu bei įsiteisėjusiu teismo sprendimo vykdymu. Teismas nurodė, kad, galimai tenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus ir/ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą per tam tikrą laikotarpį, o ieškovei perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliui ir pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, netektų prasmės teismo sprendimas dėl byloje priimto sprendimo vykdymo išdėstymo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Sprendė, kad atsakovės prašymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pagal atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1.1. Atsakovė privalėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie leistų daryti bent prielaidą apie jos sunkią turtinę padėtį ir/ar kitas nepalankias aplinkybes, dėl kurių atsakovei sunku įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė prašyme be nurodymo, kad turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir, kad ji labiau nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos išplitimo, nenurodė jokių aplinkybių apie savo turimą turtą, gaunamas pajamas. Atsakovė taipogi nepateikia savo balanso ir/ar pelno nuostolių ataskaitos, parengtos prašymo pateikimo dienai, kuri galėtų patvirtinti jos nurodomas aplinkybes apie sunkią turtinę padėtį. Pažymi, kad iš viešoje erdvėje esančių duomenų galima nustatyti, kad atsakovės apyvarta 2019 metais buvo nuo 200 001 – 300 000 Eur be PVM, ji turi dvi transporto priemones, neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga. Tuo tarpu nors atsakovė prašyme teigia, kad ji nevykdė veiklos ir negavo pajamų, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji buvo deklaravusi valstybės institucijoms savo veiklos sustabdymą, kas irgi reiškia, jog atsakovė savo veiklą vykdė ir vykdo.

1.2. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog atsakovė labai nukentėjo dėl to, kad kita išieškotojo vadovo ir vienintelio akcininko V. K. valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, neatlyginus didelių nuostolių. Apeliantės teigimu, šie argumentai negali būti vertinami kaip parodantys kokią nors sunkią atsakovės finansinę padėtį, nes atsakovė niekada, jokia pretenzija nesikreipė ir neprašė atlyginti jos patirtų nuostolių apie kuriuos kalbama atsakovės prašyme. Pažymi, kad atsakovė buvo pateikusi pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovė kreipėsi kaip tarpininkė, veikdama jos kliento JSC „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir prašė šiam kompensuoti tariamus nuostolius, nors juos pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

1.3. Atsakovė nereiškia jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymas galėjo būti užtikrintas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Manytina, kad atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja kokia nors reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė mano, kad su prašymu pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, jog teismas galėtų preliminariai įsitikinti prašymo pagrįstumu.

2.2. Atsakovės praeities (2019 m.) apyvarta neturi nieko bendro nei su pelnu, nei su preliminariu prašymo vertinimu. Atsakovė savo prašymą grindė esama situacija, kurioje ji, kaip ir dauguma verslo subjektų, yra paveikti pasaulinės koronaviruso pandemijos išplitimo.

2.3. Skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjimas vertintinas kaip savalaikis valstybinio socialinio draudimo fondo mokesčių sumokėjimas, tačiau tai nerodo geros įmonės padėties. Atsakovei nepavyksta sumokėti visų mokesčių, prašymas pagrįstas tuo, kad yra įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2.4. Transporto priemonės, kurias turi atsakovė, yra būtinos veiklai vystyti, jos naudojamos veiklai palaikyti ir nerodo atsakovės turtinės padėties.

2.5. Per pandemijos laikotarpį atsakovė negavo pajamų, nevykdė veiklos, todėl susidarė skolos, darbuotojams teko paskelbti prastovas, o mokesčių administratorius be prašymo atsakovę įtraukė į asmenų, kuriems taikoma mokestinė pagalba, sąrašą. Tokia situacija nereiškia, kad po karantino veiklos sustabdymo pabaigos atsakovė nesistengia atnaujinti savo veiklos.

2.6. Atsakovei buvo pagrįstas pagrindas kreiptis su prašymu, nes, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese pagal šioje byloje išduotus vykdomuosius raštus, paties prašymo išsprendimas iš esmės ir galimai palankios teismo nutarties taikymas taptų negalimas arba labai pasunkės. Tikina, kad sprendimo vykdymo stabdymas iš esmės negalėjo ir negali pakenkti apeliantės interesams bei išieškotojos ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrai.

2.7. Skolininkė turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, nes pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškomos pinigų sumos sumokėjimas be atidėjimo galėjo sąlygoti visiško sprendimo įvykdymo negalimumą arba jį labai apsunkintų. Be to, iš apeliantės atsiliepimo paaiškėjo, kad apeliantė kreipėsi dėl išieškojimo į antstolį, kuris areštavo skolininkės turtą, kaip tik tuo metu, kai skolininkė kreipėsi su prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – išrašus ir internetinio tinklalapio www.rekvizitai.lt. Šių įrodymų apeliantė neprašė prijungti prie bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie įrodymai gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, todėl priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis). Spręstina, kad atsakovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, kadangi pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovė su atsilepimu į atskirąjį skundą taipogi pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro duomenis apie ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl į bylą nepriimtini.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus atsakovės prašymą, taikytos laikinosios apsaugo priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1659-752/2020 tenkino ieškovės ieškinį ir jai iš atsakovės priteisė 4 700 Eur skolą, 984,52 Eur palūkanas, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 644 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas prašymą tenkino ir 2020 m rugpjūčio 27 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovė 2020 m rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl galutinio sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriame taip pat reiškė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

12. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino – sustabdė išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1659-752/2020 iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bus priimta bei įsiteisės teismo nutartis. Savo procesinį sprendimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovės pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo yra tiesiogiai ir teisiškai susijęs su išduotu vykdomuoju raštu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimo vykdymu. Nurodė, kad, galimai tenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus ir/ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą per tam tikrą laikotarpį, o ieškovei perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliui ir pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, netektų prasmės teismo sprendimas dėl byloje priimto sprendimo vykdymo išdėstymo.

13. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde teigia, jog atsakovė privalėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie leistų daryti bent prielaidą apie jos sunkią turtinę padėtį ir/ar kitas nepalankias aplinkybes, dėl kurių atsakovei sunku įvykdyti teismo sprendimą. Taipogi atsakovė nereiškia jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymas galėjo būti užtikrintas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja kokia nors reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasielgė teisėtai bei pagrįstai.

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovės pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo yra tiesiogiai susijęs su 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei išduotu vykdomuoju raštu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimo vykdymu, kas nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovės prašymas bus tenkintas ir teismo sprendimo vykdymas bus atidėtas ir/ar išdėstytas, o ieškovei perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliui ir pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, netektų prasmės teismo sprendimas dėl byloje priimto sprendimo vykdymo išdėstymo. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama konkretaus tikslo – išlaikyti niekam žalos nekeliančią status quo ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekeičia situacijos nustatyta aplinkybė, kad atsakovės prašymas dėl 2020 m. sausio 20 d. galutinio sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi netenkintas, kadangi nutartis neįsiteisėjusi, vyksta apeliacinis procesas (nustatyta vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Netenkinus atskirojo skundo, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, reiškė reikalavimą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė