Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-08 · Administracinė byla Nr. eI-2814-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
eI-2814-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02826-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
VšĮ „Gargždų švara“
Atsakovas
I. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2814-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02826-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1; 12.8.2; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovei I. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovės I. A. (toliau – ir atsakovė) priteisti 154,13 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatus, kuriais nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl jai tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos ir ją prašoma priteisti.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje), kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra VšĮ „Gargždų švara“. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 punktu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatų.

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo 154,13 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Šio išrašo su istorija 2018 m. spalio 16 d. versijoje (2.2 ir 4.5 punktuose) nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki 2016 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių, buvo nekilnojamojo daikto: namo, naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), savininkė. Minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkte nurodyta, kad namo būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 67 proc., šildymo nėra, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, dujų nėra. Po turto pardavimo iš varžytinių 2017 m. rugsėjo 29 d. nustatyti kadastro duomenys, o 2018 m. vasario 26 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų ir fiksuota, kad statybos pabaigos metai 2017 (išrašo 2.2 ir 4.1 punktai). Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad po turto pardavimo iš varžytinių buvo atliekami statybos darbai ir pastato statybos 2017 metais baigtumas užfiksuotas 67 procentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovė faktiškai naudojosi namu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant jam nebaigtam statyti ir jame sukūrė atliekas, kurias šalino per pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą, todėl gali būti pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytinas „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos:

1.1 kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme.

1.2 jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas subjektas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti tiek patį faktą, kad asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tiek patį mokesčio apskaičiavimo dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Teismas pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. eI-2814-583/2019 nustatė terminą įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį, pateikimui. Teismas taip pat prašė nurodyti ar įvardijamo nekilnojamojo daikto buvimo vietos adresu iki 2016 m. sausio 19 d. buvo pristatytas atliekų kaupimo ir šalinimo konteineris, jei taip, kada jis pastatytas, koks fiksuotas jo išvežimo periodiškumas.

2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas išdėstė teisinį reguliavimą, tačiau įrodymų paneigiančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktus duomenis, kad nekilnojamojo daikto baigtumui esant 67 proc., jis buvo naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, nepateikė. Taip pat nepateikti įrodymai, kad buvo pristatytas konteineris atliekų kaupimui ir buvo kaupiamos bei šalinamos atliekos per atliekų tvarkymo sistemą.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylai aktualiu laikotarpiu gyvenamasis namas, už kurį pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad po nekilnojamojo daikto pardavimo iš varžytinių dar buvo atliekami statybos darbai, ką patvirtina fiksuoti kadastro duomenys, nurodant, kad statybos pabaigos metai 2017 m., pastato baigtumas yra 67 proc., jame nėra įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, dujos, taigi jis nėra tinkamas gyventi.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė negali būti laikoma atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas