- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- eA-1851-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02826-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- I. A.
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga "Gargždų švara"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei I. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės I. A. (toliau – ir atsakovė) 154,13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. vietinė rinkliava nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“. Taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatus, kuriais nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius. Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigtas pareiškėjas, kuriam pavesta administruoti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 44/770705 (toliau – ir Išrašas) duomenimis ir nurodė, kad nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl jai tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas teigė, jog atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos.
3. Pareiškėjo atstovas ir atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti specialiame internetiniame tinklapyje.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą bei pažymėjo, kad savivaldybės, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio vietinės rinkliavos organizavimo modelio. Teismas nurodė, kad Taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti pareiškėjui. Tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovei apskaičiavo 154,13 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną ginčo laikotarpiu už gyvenamąjį namą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Išrašo duomenimis. 2018 m. spalio 16 d. Išraše su istorija (2.2 ir 4.5 punktuose) nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2016 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių, buvo nekilnojamojo daikto: namo, naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), savininkė. Išrašo 2.2 punkte nurodyta, kad namo būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 67 proc., šildymo nėra, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, dujų nėra. Po turto pardavimo iš varžytinių 2017 m. rugsėjo 29 d. nustatyti kadastro duomenys, o 2018 m. vasario 26 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų ir fiksuota, kad statybos pabaiga 2017 m. (Išrašo 2.2 ir 4.1 punktai). Teismas darė išvadą, kad po turto pardavimo iš varžytinių buvo atliekami statybos darbai ir pastato statybos 2017 m. baigtumas užfiksuotas 67 proc.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją ir darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovė faktiškai naudojosi namu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant jam nebaigtam statyti ir jame sukūrė atliekas, kurias šalino per pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą, todėl gali būti pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įrodymų nepateikė, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu gyvenamasis namas, už kurį pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas nusprendė, kad atsakovė negali būti laikoma atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.
III.
9. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės I. A. 154,13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.
10. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus bei padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų 1 priede. Pareiškėjas aptaria nekilnojamojo turto objekto sąvoką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.D1-150 patvirtintą Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas ar įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir akcentuoja, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiuojama šiame sąraše nurodytiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo šio objekto teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Nuostatuose nenumatyta, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą vietinės rinkliavos objektas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys, teisinė pastato registracija (užregistruotas pastato baigtumas) neturi įtakos vietinės rinkliavos skaičiavimui. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, todėl remiantis nekilnojamojo turto objekto sąvokos išaiškinimu, pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą.
11. Pareiškėjas akcentuoja, jog Nuostatuose numatyta pakankamai aplinkybių, kada vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vietinės rinkliavos administratorius nėra įpareigotas tikrinti nekilnojamojo turto objektus ir rinkti duomenis apie šių objektų naudojimą ar nenaudojimą. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi savo iniciatyva pasinaudoti teise pateikti duomenis vietinės rinkliavos administratoriui apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas.
12. Pareiškėjas pabrėžia, kad Išrašo duomenys neįrodo kad gyvenamasis namas nenaudojamas, nes remiantis Nuostatų 23, 24 punktuose nurodytais reikalavimais, tik elektros energijos, vandens paslaugų tiekėjų pateikti duomenys įrodo atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo / nenaudojimo faktą ir atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu gyvenamasis namas nebuvo naudojamas ir komunalinės atliekos nesusidarė, todėl jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, susidariusią ginčo laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ reikalavimo priteisti iš atsakovės I. A. 154,13 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atsakovei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad atsakovė negali būti laikoma atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastato baigtumas neturi įtakos vietinės rinkliavos skaičiavimui, o atsakovė nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu gyvenamasis namas nebuvo naudojamas ir komunalinės atliekos nesusidarė.
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga aptarti tik aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde ir kelia ginčą, t. y. ar atsakovė gali būti laikoma atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.
17. Klaipėdos rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Nuostatuose, pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką ir įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (TIPK turinčius teisę tvarkyti mišrias komunalines atliekas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 3 p). Komunalinių atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų sąvokų apibrėžimai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (toliau – ir Metodika). Komunalinių atliekų turėtojas – komunalinių atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi komunalinių atliekų (Metodikos 11 p.), komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Metodikos 9 p.).
18. Pažymėtina, kad Nuostatuose nėra pateikiamas atliekų turėtojo sąvokos apibrėžimas. Nuostatų 4 punkte nustatyta, jog kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisyklėse, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Prekybos ir paslaugų teikimo Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Aptariama sąvoka Nuostatų priėmimo metu buvo apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1324 redakcija), nustačiusioje, jog atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Tuo tarpu atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 8 d. (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1324 redakcija). Iš esmės analogiškai šios sąvokos buvo (yra) apibrėžiamos ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose (šiuo metu galiojančiose) Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijose. Šiuo aspektu pastebėtina, jog iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra akcentavusi, jog tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
19. Nuostatų 16 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gyvenamoji apibūdinama kaip vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos (Nuostatų 1 priedo 1 p.). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu patenka į vietinės rinkliavos mokėtojų kategoriją Nuostatų prasme, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė gyvenamasis namas (b. l. 12), o nuosavybės teisės faktas yra viena iš sąlygų vietinės rinkliavos mokėjimui.
20. Pažymėtina, kad iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančio 2018 m. spalio 16 d. Išrašo matyti, kad gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 67 proc., šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų nėra (b. l. 13). Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju vietinė rinkliava apskaičiuota asmeniui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu, kuris buvo nebaigtas statyti, o byloje nėra jokių duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio turto objektą, siekiant jame gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamosios paskirties patalpos, skirtos gyventi, todėl atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoju“ šios nutarties 18 punkte išdėstytų nuostatų prasme ir negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava. Pabrėžtina, kad iš esmės analogiška praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016) (ABTĮ 15 str. 1 d.).
21. Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas. Todėl būtent vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus įtvirtintus nuostatuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). Papildomai pridurtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos dabar tikrinamos bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš čia kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 67 proc. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi gyvenamuoju namu, kai jo baigtumas buvo 67 proc., ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ankščiau minėtas išvadas ir sudarančių pagrindą nagrinėjamą situaciją vertinti priešingai.
22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.