Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2023 m. spalio 27 d., apie 21.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną, penktadienį, vakare, apie 21.00 val. nuvažiavo pas draugą į garažą susitvarkyti neatsidarančios bagažinės. Ten būdamas išgėrė alaus, apie 4-5 skardines; nesijautė apsvaigęs, dėl to sėdo į automobilį ir nusprendė grįžti namo; draugo garažas buvo kelių kilometrų atstumu. Grįžus į namų kiemą, pamatė kaip kažkokia nepažįstama mergina jį nufotografavo ir pribėgęs vaikinas jį sustabdė. Nesuprato kodėl jis taip elgėsi, dėl to nuo jo pradėjo bėgti, po to išgirdo policiją ir sustojo. Policija tuomet jį sulaikė. Nurodė, jog vairavo sau priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, automobilis įgytas santuokos metu. Nesutinka su „Emprekis“ nurodyta automobilio verte, mano, kad automobilio vertė yra apie 3 000 Eur, nes automobilis turi gedimų (pakabos problemų, korozijos). Automobilį vairavo iš karto po alkoholio vartojimo. Suvokė, kad vartojo alkoholį, nepagalvojo apie pasekmes, galvojo ramiai parvažiuos. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Paaiškino, kad šeimos pajamos yra mažesnės nei vidutinės – jis į rankas gauna (duomenys neskelbtini) Eur, sutuoktinės pajamos iki (duomenys neskelbtini) atostogų buvo apie (duomenys neskelbtini) Eur, daugiau pajamų šeima negauna. Turi kreditą, moka apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Neturi priklausomybės alkoholiui; ateityje planuoja visiškai nevartoti alkoholio, mano, kad savarankiškai pats kreipsis į psichologą dėl alkoholio nevartojimo. Savo veiksmus vertina labai blogai. Apie šį įvykį iš karto pasakojo sutuoktinei ir tėvams. Sutuoktinė labai supyko, turėjo su ja pokalbį apie tai; susitarė, kad jis ateityje eis pas psichologą dėl alkoholio vartojimo, taip pat planuoja mesti rūkyti. Nurodė, jog sutuoktinės nuomonė jam yra svarbi, jo sutuoktinė visiškai nevartoja alkoholio; jų santykiai yra šilti. Sulaukia daug palaikymo iš šeimos, tėvų. Nurodė, kad anksčiau savo darbovietėje dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar dirba (duomenys neskelbtini).

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja M. B. paaiškino, kad yra kaltinamojo R. B. sutuoktinė, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn, be užstato. Nurodė, kad apie tiriamą įvykį sužinojo iš sutuoktinio bei dalį įvykio matė pro langą. Reagavo gan ramiai, kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini), stengėsi suprasti sutuokti. Nustebo dėl įvykio, nes niekada nesitikėjo tokio elgesio iš sutuoktinio. Po įvykio jos sutuoktinis suprato ką padarė, gailėjosi, buvo sugniuždytas. Mano, kad sutuoktinis padarė išvadas dėl šio įvykio. Griežtai kalbėjosi su vyru apie šį įvykį, pasiūlė jam visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, daugiau bendrauti šeimoje. Nemano, kad vyras turi problemų dėl alkoholio vartojimo, niekada nėra buvę problemų dėl sutuoktinio elgesio išgėrus; nurodė, kad po šio įvykio daugiau alkoholio jis nevartojo. Planuoja ateityje daugiau bendrauti su vyru, apibrėžti ribas. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sutuoktinio elgesiui. Pati alkoholio nevartoja. Turi teisę vairuoti. Šeimoje turimas vienintelis automobilis (t. y. minėtas Mercedes Benz). Šiuo metu gyvena su sutuoktinio tėvais, kurie turi automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N. nurodė, kad 2023 m. spalio 27 d., apie 20.45 val., važiavo savo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Justiniškių nuo Akropolio, ir Rygos g. prie ,,Iki“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Rygos g. 41, prasilenkė su šviesios spalvos automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris truputį buvo išvažiavęs iš savo eismo juostos ir vos neužkabino jo. Jis su savo automobiliu apsisuko ir privažiavęs prie Rygos g. – Justiniškių g. sankryžos, privažiavo prie minėto Mercedes Benz automobilio ir šio vairuotojui parodė, kad nuleistų langą, šiam tik nuleidus langą pajautė alkoholio kvapą ir vairuotojo paklausė: ,,Tu gal girtas, kad taip vairuoji?“, vairuotojas atsakė: ,,aš ne girtas“ ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo iš paskos ir pradėjo skambinti Bendruoju pagalbos telefonu, kur pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Šis nusuko link Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matė kaip pasistato automobilį ir jį užrakina, eina link laiptinės. Tuomet jis Mercedes Benz vairuotojui pasakė, kad palauktų policijos, kadangi jau bendrauja su jais, vairuotojas pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai pro bromą, pradėjo bėgti ir jis bėgo iš paskos. Su policijos pareigūnais sulaikė minėtą asmenį. Mercedes Benz automobilio vairuotojas važiavo vienas, prie jo alkoholio nevartojo. Tyrimo metu galės pateikti vaizdo registratoriaus vaizdinę medžiagą iš savo automobilio (b. l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. nurodė, kad dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje, pagal jai nustatytą darbo grafiką kartu su A. Š., 2023 m. spalio 27 d, 21.06 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui ,,Mercedes Benz“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, šalinasi. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilių aikštelėje (priekiu link namo Nr. (duomenys neskelbtini), o galu link namo Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą automobilį ,,Mercedes Benz“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjus lipti iš automobilio nepažįstama mergina pradėjo rėkti ,,bėga“, kolega A. Š., pradėjo vytis tolumoje tolstantį asmenį, ji bėgo iš paskos. Kolega pradėjo rėkti: ,Stok, policija“, tačiau asmuo nepakluso reikalavimams ir šalinosi toliau. Kolegai pirmam pasivijus bėgiką, buvo pastebėta, kad jį sulaikyti padėjo pranešėjas D. N., kuris užregistruotoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Paaiškėjo, kad automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. B., kurio paklausus prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė ,,koks skirtumas, kad ir dabar“. R. B. neblaivumas buvo pamatuotas alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Drager“ ARKA-0042, sertifikato Nr. 1937263, pirmu pūtimu 2023 m. spalio 27 d., 21.11 val., buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o 2023 m. spalio 27 d., 21.29 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 46-49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės. Papildomai nurodyta, kad asmeniui buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, o automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išgabentas į Eišiškių pl. esančia automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilio kėbulą jokių akivaizdžių sugadinimu nėra. Automobilio salone jokių tuščių ar pilnų alkoholinių gėrimu nėra. Automobilio bagažinės dangtis neatsidaro. Pridėtos nuotraukos (b. l. 18-27).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta liudytojo D. N. pateikta vaizdo medžiaga iš automobilio registratoriaus. Vaizdo įraše matomas važiuojantis sidabrinės spalvos automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau nustatyta, priklausantis R. B. Automobilis važiuoja daugiabučių namų kiemais, periodiškai užsidega automobilio Mercedes Benz galiniai „stop“ žibintai. Jam iš paskos važiuoja kitas automobilis, kaip vėliau nustatyta – liudytojo D. N. Automobilyje Mercedes Benz užsidega galinis keleivio pusės posūkio signalas. Pasukus į dešinę, abu automobiliai sustoja kieme. Atsirado liudytojo automobilio keleivio pusės durelės, kažkas išlipa iš automobilio ir iš keleivio pusės apeina stovintį „Mercedes“ užvestu varikliu. Automobilyje „Mercedes“ vairuotojo vietoje sėdi R. B. Pridėtos nuotraukos (b. l. 55-62).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. spalio 27 d., 21.11 val. R. B. pirmu pūtimu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas; 21.29 val. antru pūtimu nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 17); taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 15-16).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B. (b. l. 29-30).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 4 310 Eur su PVM (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų D. N. ir L. K. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo bei garso įrašų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2023 m. spalio 27 d., apie 21.11 val., vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko po susitikimo su draugu dėl neatsidarančio bagažinės dangčio iki savo namų aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. paaiškino, jog minėtą dieną apie pavakarę nuvyko pas draugą į garažą remontuoti automobilio, ten būdamas išgėrė 4-5 skardines alaus ir iš karto po alkoholio vartojimo sėdo už vairo vykti namo. Nurodė, kad tuo metu suvokęs, jog vartojo alkoholį, bet jautėsi blaivus, negalvojo apie pasekmės, manė, jog kažkaip pavyks jam grįžti namo, kadangi minėtas draugo garažas buvo pakankamai netoli jo namų. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme tik didėjo – iš pradžių nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o po 18 minučių – 1,79 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės M. B. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. B. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka tik dėl nešiurkščių KET pažeidimų, paskirtas baudas yra atlyginęs. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus, darbingo amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis (iki nusikalstamos veikos savo darbovietėje dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu toje pačioje darbovietėje dirba (duomenys neskelbtini)), vedęs, gyvena su žmona, jų vaiku bei tėvais, šiuo metu laukia šeimos pagausėjimo, taip pat turi dar vieną vaiką, gyvenantį skyriumi. Prie prašymo pateiktoje darbdavio charakteristikoje, kaltinamasis R. B. charakterizuojamas teigiamai – nurodoma, kad jis pareigingas, darbštus, atsakingas, nepriekaištingai atliekantis savo pareigas. Be to, byloje nėra duomenų, kad turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nusiteikęs visiškai nebevartoti alkoholio, spręsti ir rūkymo priklausomybės problemą, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą M. B., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis R. B., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,66 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, vakare, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, gyvenamajame mikrorajone, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, taip pat namų kiemais, kur bet kuriuo metu gali būti kitų eismo dalyvių, iš karto po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis važiavo nedidelį atstumą, jis iki šiol neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas, tačiau už nešiurkščius KET pažeidimus (paskirtas baudas yra sumokėjęs), už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi šeimą, nepilnamečius vaikus bei profesiją, kuri susijusi su (duomenys neskeltini). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 31 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. ir jo gynėjas prašė teismo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (analogiškas prašymas yra nurodytas pateiktoje darbdavio charakteristikoje), motyvuojant tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kaltinamajam atlikti darbines funkcijas ((duomenys neskelbtini)) bei rūpinantis šeima ir netrukus gimsiančiu vaiku. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamajam buvo sudaryta galimybė toje pačioje darbovietėje atlikti kitas pareigas ((duomenys neskelbtini)), o tiek kaltinamojo sutuoktinė, tiek ir kartu gyvenantys tėvai turi teisę vairuoti transporto priemones, be to, kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tuo metu užimamoms pareigoms atlikti bei šeimos poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) tikslinga paskirti. Tai atitinka ir susiformavusią teismų praktiką. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei. Juolab kad kaltinamasis R. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam ir sutuoktinei bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 4 310 Eur su PVM; kaltinamojo teigimu, reali automobilio vertė yra 3 000 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, gyvenamajame mikrorajone, savaitgalį, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Nors nagrinėjamu atveju nurodoma, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis kaltinamojo šeimos automobilis, ši aplinkybė, įvertinus jau nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, jos įvykdymo aplinkybėmis bei kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis (įskaitant ir administracinį baustumą už KET pažeidimus) bei automobilio vertę, nėra pagrindas taikyti išimtines – BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra perduotas saugoti kaltinamajam, t. y. jo buvimo vieta yra žinoma, automobilis nėra paslėptas ar sunaikintas, nėra jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežasties, dėl kurios šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Be to, automobilio vertė, lyginant ją su kaltinamojo turtine padėtimi, nėra ypatingai didelė – masinio vertinimo duomenimis, sudaro 4 310 Eur su PVM, kaltinamojo vertinimu – apie 3 000 Eur. Tuo tarpu tiek kaltinamasis, tiek ir jo sutuoktinė gauna nuolatines pajamas (viso šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, turimi įsipareigojimai – tik (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, turi būstą). Aplinkybė, kad automobilis reikalingas šeimos poreikiams patenkinti, kuri, be kita ko, kaltinamajam buvo žinoma nagrinėjamo įvykio metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju neproporcinga ir netikslinga taikyti automobilio konfiskavimą. Juolab kad kaltinamasis su šeima gyvena miesto teritorijoje, kur yra puikiai išvystytas viešasis transportas, teikiamos taksi bei pavežėjų paslaugos; kaltinamojo tėvai, su kuriais šiuo metu gyvena jo šeima, taip pat turi automobilį. Taigi darytina išvada, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.

Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Vadinasi, aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis vairavo sau ir sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo netaikyti šiuo automobilio konfiskavimo ir spręsti dėl jo vertės (ar dalies vertės) konfiskavimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam R. B. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. B. turtui – transporto priemonei – automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 32-35; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. turtui – transporto priemonei – automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai M. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.