- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-98-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41485-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens R. B. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą M. B., nustačius 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla R. B. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d.;
2) turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažinus, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis, 2023 m. spalio 27 d., apie 21.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. B. gynėjas advokatas Giedrius Bučinskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį dalyje dėl taikytų baudžiamojo poveikio priemonių pakeisti – R. B. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 18 mėnesių (nuo 2023 m. spalio 31 d.) bei konfiskuoti iš R. B. ½ dalį automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, t. y. 1525 Eur. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje, kurioje R. B. uždrausta naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams (nuo 2023 m. spalio 31 d.), ir dalyje dėl turto, automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo yra nepagrįstas ir neproporcingas, todėl keistinas. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218- 648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021).
2.2. Paskirtas baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas per ilgas. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (taikymo), teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį, šiuo atveju R. B., nuo baudžiamosios atsakomybės. R. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ir neapgalvoto poelgio niekaip neteisina. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones laikotarpį, nei paskirti 2 metai.
2.3. Padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nors ir pavojinga, tačiau nesukėlusi jokių pasekmių. R. B. nepilnametis vaikas gyvena kitame mieste ((duomenys neskelbtini)), t. y. pakankamai toli, todėl negalėjimas vairuoti transporto priemonės tokį ilgą laiką, labai apsunkintų bendravimą su juo. Kitas vaikas gyvena su juo, tačiau jis mokosi bei lanko pomokyklinius užsiėmimus, todėl, atsižvelgiant į amžių ((duomenys neskelbtini)metų), jį būtina nuvežti ir parvežti. Įvertinus tai, jog R. B. sutuoktinė nėščia, ir šių metų gruodžio mėnesį turi gimti dar vienas vaikas, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, nepagrįstai ilgą laiką apsunkintų galimybes tinkamai užtikrinti vaikų poreikius. Be to, priešingai nei teigiama nuosprendyje, R. B. šeima tik šiuo metu gyvena jo tėvų bute, o gimus vaikui, gyventi kelsis į jo žmonai priklausantį butą, kur ir gyveno anksčiau. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei nuosprendyje nustatytas aplinkybes, manoma, jog bausmės tikslai būtų pasiekti ir skiriant trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones laikotarpį, t. y. bent 18 mėnesių (1,5 metų).
2.4. Nuosprendžiu konfiskuotas ir automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kaip minėta, padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir R. B. nėra linkęs nusikalsti. Teismas priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino galimybę taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nepakankamai už teisės pažeidimą skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę individualizavo.
2.5. Nuosprendžiu teismas nurodė, jog konfiskuotą automobilį vertino 4310 Eur, bei nurodė, jog nėra pagrindo taikyti išimtines BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Su tokiais teismo nuosprendžio argumentais nesutinkama. Atlikus individualų automobilio vertinimą, nustatyta, jog jo vertė (su PVM) yra 3050 Eur. Taigi, šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi individualiu turto vertinimo, atlikto asmens, turinčio tam kompetenciją bei pagal teisės aktų reikalavimus, o ne „Emprekis“ duomenų išrašu. Akivaizdu, jog automobilis yra įgytas santuokoje, t. y. jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir nesvarbu, kad jis registruotas (išviešintas) tik R. B. vardu. Tokiu atveju, ½ automobilio priklauso ir jo sutuoktinei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio ir CK 3.117 straipsnio 1 dalies normų nuostatas. Reiškia nuosprendžiu buvo konfiskuota, t. y. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir kitam asmeniui priklausančio turto (jo dalies) atžvilgiu.
2.6. Nesutinkama su nuosprendžio argumentais, jog R. B. įsipareigojimai sudaro tik 75 Eur mėnesiui. Ši suma yra mokamos paskolos dydis. Teismas neįvertino aplinkybių, jog turi išlaikyti ir gyvenamąjį būstą, taip pat jis moka išlaikymą savo vyriausiajam sūnui, yra kitų įsipareigojimų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu (būrelis). Jo sutuoktinė šiuo metu yra dekretinėse atostogose, ir jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali ir turėtų skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas; ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje; ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas; ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
2.7. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis nuosavybės teise priklauso ir R. B., ir jo sutuoktinei, turėtų būti sprendžiama dėl BK 72 straipsnio 5 dalies normos taikymo, bei jo vertės (dalies vertės) konfiskavimo. Byloje nustatyta, jog jo pajamos nedidelės. Visos paties automobilio ir visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas iš esmės apsunkintų R. B. turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta ir jam, ir jo šeimai, nes kito jokio turto neturi, neturi kitos transporto priemonės. Šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika, R. B. asmenybe bei kitas nurodytas svarbias aplinkybes, teisinga pusiausvyra (proporcingumas) būtų išlaikyta konfiskavus ½ dalį automobilio vertės, t. y 1525 Eur sumą.
3. Teismo posėdžio metu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
5. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančios ½ dalies automobilio vertės, t. y. 1525 Eur konfiskavimą, taip pat sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 18 mėnesių (nuo 2023 m. spalio 31 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimą skyrimą, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
6. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančios pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. vairavo automobilį Mercedes Benz“, būdamas neblaivus (jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – 1,66 promilės, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B., kaip pats nurodė, įvykio dieną su draugu vakare apie 21 val., nuvažiavęs pas draugą susitvarkyti neatsidarančios automobilio bagažinės, ten būdamas, išgėrė 4-5 skardines alaus, kadangi nesijautė apsvaigęs, nusprendė savo automobiliu grįžti į namus, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.
8. Byloje nekilo ginčo, jog R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas neginčija, jog automobilis „Mercedes Benz“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų neteisinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog automobilis „Mercedes Benz“ yra R. B. ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sutuoktinė žinojo, kad jos vyras įvykio dieną vartos ir vartojo alkoholį ir po to, būdamas neblaivus, nusprendė automobiliu grįžti į namus, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtė R. B. sutuoktinė nežinojo, kad šeimos automobilis vyro buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).
10. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnio 1 dalyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad automobilio, kurį R. B. panaudojo nusikaltimui padaryti, konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra būtina, siekiant atimti ar apriboti kaltininkui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
11. Apeliaciniame skunde prašoma vertinti, kad R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio nesukėlusi jokių pasekmių ir į kitas R. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Visgi, iš paties R. B. parodymų apie įvykio aplinkybes akivaizdu, jog darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė, jog yra neblaivus, t. y. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį. Automobilį vairavo vakare, tamsiu metu, važiavo Vilniaus mieste, kur eismas ir vakaro metu pakankamai intensyvus, ir kaip matyti iš liudytojo D. N. parodymų, vairuodamas pavojingai manevravo, kas atkreipė liudytojo dėmesį, kuris ir pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Nors R. B. veiksmais ir nebuvo sukeltos pasekmės, ši nusikalstama veika yra pavojinga savaime, ir nereikalaujanti padarinių kilimo.
12. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taigi konfiskuojamo turto vertės dalies išieškojimas yra labiau išimtis nei taisyklė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą buvo pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo, kolegija pažymi, kad R. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.).
14. Apeliacinio skundo argumentai dėl pasunkėsiančios finansinės padėties, turimų finansinių įsipareigojimų, šeimos sudėties bei darbo pobūdžio, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties R. B. nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias ji privalėjo numatyti prieš darydama nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius šeimos poreikius, susijusius su automobilio naudojimu, vaikų pristatymu į švietimo ir gydymo įstaigas, kurie kitaip negali būti užtikrinti.
15. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant turto automobilio konfiskavimo klausimą, kai padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Apeliaciniame skunde minima kasacinio teismo praktika nėra analizuojama nei faktinių aplinkybių, nei kaltininko asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, akcentuojant BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimą bendrąja prasme. Kaip matyti iš cituojamų nutarčių, vienoje iš jų kasacinės instancijos teismas paliko žemesniojo teismo sprendimą konfiskuoti automobilį, dviejose bylose tenkino prokurorų kasacinius skundus ir transporto priemones, kuriomis naudojantis padaryta nusikalstama veika, konfiskavo. Dar kita nutartimi buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Kaip matyti iš su apeliaciniu skundu patektos transporto priemonės „Mercedes Benz E220 CDI“ vertinimo ataskaitos, automobilio rinkos vertė 2023 m. lapkričio 21 d. buvo 3050 Eur (b. l. 155-160). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytą automobilio vertę, nėra pagrindo išvadai, jog, nagrinėjamu atveju, automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta.
Dėl draudimo vairuoti transporto priemones termino
17. Skunde apeliantas kelia klausimą dėl per ilgo baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones termino nustatymo. Su šiais skundo argumentais, teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, nuosprendžio motyvus, taip pas su skundu pateiktus papildomus duomenis, sprendžia, jog draudimas vairuoti transporto priemones R. B. gali būti nustatytas trumpesniam, nei jį paskyrė pirmosios instancijos teismas, terminui.
18. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, teigiamai R. B. charakterizuojančias (anksčiau neteistas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas), taip pat tai, kad buvo baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra šiurkštūs.
19. Taigi apylinkės teismas teisingai sprendė dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra numatyta. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas įvertinto visas tuo metu teismui žinomas reikšmingas bylos aplinkybės, apibūdinančias R. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę.
20. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliantas su skundu pateikė papildomus duomenis apie tai, kad R. B. teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kuris gyvena atskirai su buvusia sutuoktine (b. l. 161, 162), sūnus gyvena kitame mietse. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo skirti motinystės išmoką, R. B. sutuoktinei M. B. skirta motinystės pašalpa nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. vasario 5 d. – 3055,79 Eur (b. l. 164-167). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad šeimoje (duomenys neskelbtini). gimė dukra L. (b. l. 175). Teisėjų kolegija, įvertinusi papildomai apelianto pateiktus duomenis kartu su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais duomenimis apie R. B. darbo pobūdį, šeiminę padėtį, turimą vairavimo patirtį, turimas vairavimo kategorijas, taip pat tai, jog jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, tačiau jos terminas, papildomai įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus aukščiau aptartus duomenis, nustatytas per ilgas, todėl jis sutrumpintinas iki 1 metų ir 6 mėnesių ir bus pakankamas auklėjamajam ir prevenciniam poveikiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens R. B. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti.
R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėtų ir 6 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.