Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2081-772/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ prašymą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, siekiant pareikšti kreditorinį reikalavimą, palikimą priėmusiam įpėdiniui, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusio skolininko M. B. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruotas M. B. vardu, kuris butas (duomenys neskelbtini) mirė. Minėtu adresu pareiškėja teikia paslaugas, už kurias yra susidariusi 116,28 Eur skola. Apie palikėjo mirties faktą pareiškėjai tapo žinoma 2016 m. vasario 23 d. iš Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria dėl skolininko M. B. mirties buvo nutraukta civilinė byla Nr. L2-2564-650/2016. Apie tai, jog skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, pareiškėjai tapo žinoma 2017 m. sausio 23 d. iš Nekilnojamojo turto registro išrašo.Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos neapdairumas ir neatidumas, netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas, negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Šiaulių vandenys“ prašymo netenkino.Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“, priimdama palikimą pagal antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, neturėjo duomenų apie palikėjo skolas pareiškėjai, dėl ko ir nebuvo sudarytas turto apyrašas, į kurį, be kito turto, būtų įtraukta ir pareiškėjos teismui paduotame prašyme nurodyta palikėjo 116,28 Eur skolinė pareiga kreditorei UAB „Šiaulių vandenys“.Teismas pripažino, kad nors palikimo perėjimo valstybei liudijime yra nurodyti juridiniai faktai dėl palikėjo turto arešto, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos pareiškėjos prašymo patenkinimui, kadangi įpėdiniui žinomos palikėjo skolinės pareigos turi būti nurodytos paveldimo turto apyraše, pagal kurį ir turi būti priimtas palikimas.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareikštas prašymas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą jį atnaujinti dėl jos kreditorinio reikalavimo, pagal kurį jau yra priimtas palikimas, savaime nesudaro teisinio pagrindo jo patenkinimui, kadangi tam nėra pateikti tinkami įrodymai.Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, taikoma tik tiems reikalavimams, kurie pareikšti prieš atsirandant palikimui (t. y. iki palikėjo mirties momento).Teismas, nustatęs, kad suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ palikimas perduotas praėjus beveik 17 mėnesių po palikėjo mirties, o pareiškėja dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti į teismą kreipėsi tik 2017 m. sausio 27 d., t. y. praėjus 19 mėnesių, laikė, jog palikimą valstybės vardu priėmęs suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškėjos buvo informuotas tik apie palikėjo skolą kylančią iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. teismo įsakymo.Teismas konstatavo, kad po 2016 m. vasario 23 d., kai kreditorius buvo informuotas apie palikėjo mirtį, atlikti kreditoriaus veiksmai laikytini neatitinkančiais protingo žmogaus standarto, vertinant susidariusią situaciją ir nelaikytini svarbiomis priežastimis dėl ko būtų teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kadangi pareiškėja yra ne fizinis, o juridinis asmuo, teismas nurodė, kad jai keliami daug aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, todėl konstatavo, jog kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu kreditoriui turint nors ir nedidelį kiekį informacijos reikšmingos apsispręsti dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo būsimam palikimo įpėdiniui, tačiau neatliekant veiksmų, toks kreditorius pripažintinas netinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) bei laikytinas praradusiu teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.Teismas nelaikė pareiškėjos UAB „Šiaulių vandenys“ turimų duomenų (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2016 m. gegužės 24 d. išrašas, VĮ „Centrinės hipotekos įstaiga“ 2016 m. birželio 2 d. išrašas ir kiti duomenys), jog dėl M. B., mirusiam butas (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla dar nėra užvesta, svarbiomis priežastimis praleisto termino atnaujinimui.Teismas, nustatęs, kad pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. raštu suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ pareiškė apie savo, kaip palikėjo kreditorės, reikalavimą, nurodė, jog po to, ji neatliko jokių kitų tinkamų teisinių veiksmų, kurie būtų sudarę pagrindą jos prašymui patenkinti, todėl konstatavo, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo būsimo įpėdinio informavimas apie pareiškėjos UAB „Šiaulių vandenys“ kaip kreditorės turtines pretenzijas, nebuvo atliktas tinkamai, t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2015 m. rugsėjo 24 d. įskaitytinai.Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, kaip valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujanti institucija, pateikusi CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalyse reikalaujamus duomenis notarei, negali jau po palikimo priėmimo tenkinti pareiškėjos kreditorinio reikalavimo, kas tuo pačiu sudaro teismui teisinį pagrindą neatnaujinti pareiškėjui (kreditoriui) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi nėra nustatyta svarbių priežasčių.Teismas nurodė, kad tik kreditorius, kurio turtinė pretenzija įpėdinio yra priimta ir paveldėta kaip palikimą sudarantis turtas, turi teisę reikalauti, kad įpėdinis jo pasirinkto palikimo priėmimo būdo apibrėžta apimtimi šią turtinę pretenziją patenkintų.Teismas pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos, taip pat dėl trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, galėtų būti taikomos tik dėl tų kreditorių, kurių turtiniai reikalavimai susiję su asmenine palikėjo skola, tai yra 29,79 Eur sumai (57,89-28,10).Teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo taip pat neprivalo laukti 18 mėnesių termino pabaigos kreiptis į notarą atsiradusiam palikimui valstybės vardu priimti, jeigu nėra velionio įpėdinių pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytas eiles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Šiaulių vandenys“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus argumentus, susijusius su svarbiomis priežastimis lėmusiomis termino praleidimą.Pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo teisėtus interesus, elgėsi aktyviai, rūpestingai ir sąžiningai, todėl nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, priešingai nei VĮ „Turto bankas“.Teismas nevertino VĮ „Turto bankas“ neaktyvumo ir bendradarbiavimo stokos, priešingai tik iš pareiškėjos reikalavo aktyvesnio veikimo, trumpesnių terminų, papildomų paaiškinimų, detalių ir papildomos informacijos pateikimo dėl įmonės vidaus darbo organizavimo.Teismas klaidingai konstatuoja, nesiremdamas teisės aktais ir teismų praktika, kad pareiškėja visų pirma turėjo kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą.Pareiškėja negalėjo kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nes buvo praleidusi terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui.Teismo pateiktas išaiškinimas, jog valstybė priima palikimą pagal paveldimo turto apyrašą nebeaktualus.Nutartyje teismas nuolat akcentuoja skolos dydį, nors teismui pateiktas prašymas tik dėl termino atnaujinimo, o ne dėl skolos priteisimo.Teismas neatsižvelgia į tai, jog valstybė negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.Teismas nutartyje naudoja teismų praktiką, kuri nėra svarbi nagrinėjamu atveju.Kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą.Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo galimybę operatyviai gauti informaciją apie mirusįjį M. B. iš UAB „Bendrabutis“ ir AB „Šiaulių energija“. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis Lietuvos Respublikos valstybę, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo pripažinti jas atitinkančiomis svarbias aplinkybes CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, nes jos priklausė nuo pareiškėjos valios, galėjo būti jos kontroliuojamos ir objektyviai netrukdė valdyti informacijos apie skolininką.Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.Juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis.Pripažinus pareiškėjos priežastį svarbia, susidarytų situacija, kada vandens tiekėjas visada būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, taip juridinis asmuo turėtų išimtines teises prieš kitus kreditorius, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą, svarbia termino praleidimo priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Šiaulių vandenys“ prašymas atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniu, yra pagrįsta ir teisėta.Byloje nustatyta, kad UAB „Šiaulių vandenys“ butui, esančiam butas (duomenys neskelbtini), teikė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Nuosavybės teisės į minėtą butą nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruotos M. B. vardu. M. B. mirė butas (duomenys neskelbtini). Už butui, esančiam butas (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusi skola yra 116,28 Eur: 57,89 Eur dydžio suma susidarė iki palikėjo mirties ir 58,39 Eur dydžio suma susidarė po palikėjo mirties. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinė byla Nr. L2-2564-650/2016 buvo nutraukta dėl skolininko M. B. mirties. Pareiškėja UAB „Šiaulių vandenys“ 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S-2064 kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą, prašydama suteikti informaciją apie mirusio palikėjo M. B. palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių. Pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-2092 informavo Šiaulių miesto 4-ąjį notarų biurą apie palikėjo M. B. skolą, susidariusią už butui butas (duomenys neskelbtini) teiktas paslaugas. 2016 m. birželio 2 d. iš Centrinės hipotekos įstaigos pareiškėja gavo informaciją, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Taip pat pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. S-2430 informavo Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančius VĮ „Turto bankas“ ir Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo turimas skolas ir prašė skolą sumokėti bei pradėti paveldėjimo procedūras, tačiau informacijos negavo. 2017 m. sausio 23 d. pareiškėja iš Nekilnojamojo turto registro gavo informaciją, kad butas, esantis butas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. NM-8711 pagrindu įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismui pateiktas 2017 m. sausio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas tik toje apimtyje, kuri yra susijusi su įstatyme nustatyto termino atnaujinimui reikšmingomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus argumentus, susijusius su svarbiomis priežastimis lėmusiomis termino praleidimą.Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju skolininkas M. B. mirė butas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus baigėsi butas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos rašto Nr. S-3895, pareiškėja kreipėsi į skolininką M. B. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, ragino sumokėti įsiskolinimą per 30 dienų. Skolos nesumokėjus, pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinę bylą Nr. L2-2564-650/2016 nutraukė dėl skolininko M. B. mirties. Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos nežinojimo apie skolininko mirtį aspektas egzistavo įstatyme nustatyto termino eigos metu, t. y. nuo butas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad pareiškėja yra pagrindinė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėja Šiaulių mieste. Pareiškėjos teikiamų paslaugų vartotojų skaičius yra labai didelis (57 000 vartotojų), todėl tai lemia, jog pareiškėja neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Sutiktina, kad pareiškėjos, kaip privataus juridinio asmens, elgesiui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, jog apeliantė tokioms (mažareikšmėms) skoloms administruoti skirtų didesnį dėmesį, negu buvo skirtas mirusiojo skolai. Tokiems veiksmams atlikti reikėtų labai didelių darbo ir laiko sąnaudų, kas reikalautų didelių finansinių išteklių. Be to, išlaidos, patirtos aptariamiems veiksmams atlikti, tektų patiems vartotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius turi nuožiūros teisę rinktis, kaip ir kada įgyvendinti savo reikalavimo teisę. Kreditoriui, turinčiam tokio pasirinkimo galimybę, tenka ir rizika, susijusi su šios teisės įgyvendinimu. Tačiau naudojimasis tokia nuožiūros teise savaime negali būti pripažintas nerūpestingu elgesiu.Kaip nustatyta, pareiškėja UAB „Šiaulių vandenys“ apie paslaugų gavėjo M. B. mirtį sužinojo 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių, susijusių su adresu butas (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis, konstatavimu, į Centrinės hipotekos įstaigą dėl informacijos suteikimo apie mirusio palikėjo M. B. palikimą priėmusius įpėdinius kreipėsi 2016 m. gegužės 26 d., Šiaulių miesto 4-ąjį notarų biurą apie palikėjo M. B. skolą, susidariusią adresu butas (duomenys neskelbtini), informavo 2016 m. gegužės 30 d., Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančius VĮ „Turto bankas“ ir Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo turimas skolas informavo 2016 m. birželio 22 d., į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi 2017 m. sausio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad butas butas (duomenys neskelbtini) kaip palikimas buvo priimtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ tik 2016 m. lapkričio 21 d., pagal antstolės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, darytina išvada, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi, dėjo protingas pastangas mirusio skolininko įpėdiniui išsiaiškinti ir informavo įpėdinį apie palikėjo skolas dar iki palikimo priėmimo, todėl nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atnaujintas pareiškėjai įstatyme nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui, nesukels jokių neigiamų padarinių, apie kuriuos jis nebuvo informuotas dar iki palikimo priėmimo momento. Tokiu būdu bus apgintos tiek palikėjo kreditoriaus teisės, tiek užtikrinta pėdinių interesų apsauga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismo pateiktas išaiškinimas, jog valstybė priima palikimą pagal paveldimo turto apyrašą nebeaktualus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodė, jog iki 2009 m. gruodžio 29 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių redakcijos 44 punkte buvo nustatyta, kad mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. šis reikalavimas panaikintas ir nenustatyta, kad palikimo perėjimas valstybei gali būti įforminamas tik šiai kreipiantis dėl apyrašo sudarymo. Tokio reikalavimo nesuponuoja ir sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 str. 1 d.). Kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.), papildoma apsauga priimant palikimą pagal apyrašą nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos klausimui dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo išspręsti, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina pareiškėjos prašymą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti UAB „Šiaulių vandenys“ prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.