Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. L., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atstovaujančios valstybės interesus atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo UAB ,,Šiaulių vandenys“ prašymą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, siekiant pareikšti kreditorinį reikalavimą, palikimą priėmusiam įpėdiniui, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atstovaujanti LR valstybę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą, siekiant pareikšti kreditorinį reikalavimą (58,39 Eur) įpėdiniui LR valstybei, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“, priėmusiai mirusiojo M. B. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Neabejotinai svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų.

Manome, kad pareiškėjo UAB „Šiaulių vandenys“ pareiškimas dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo po M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atmestinas dėl žemiau išdėstytų priežasčių ir argumentų.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą taiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K.-3- 123/2014, J. V. v. L. T. ir kt., be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad skolininko M. B. 116,28 Eur skola susidarė po jo mirties (2015-06-24). Šią skolą sudaro 28,10 Eur skola priteista civilinėje byloje Nr. L2-8727- 459/2013, 29,79 Eur skola priteista ir neišieškota civilinėje byloje Nr. L2-8365-841/2014 ir po mirties susidariusi nepriteista 58,39 Eur suma.

Akivaizdu, kad dalis reikalaujamos skolos yra susidariusi iki skolininko mirties, nes dar jam esant gyvam skolos buvo priteistos teismų sprendimais, tačiau galutinai neišieškotos iš skolininko.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką taikant LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatas, kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2015-09-24 skaičiuojant nuo skolininko M. B. mirties momento (duomenys neskelbtini). Kreditorius savo reikalavimo teisę bando įgyvendinti praėjus metams nuo skolininko M. B. mirties.

Tokie pareiškėjo veiksmai operatyviai nepareiškus kreditorinio reikalavimo CK 5.63 str. nustatytais ir teismų praktikoje taip pat pripažįstamais tinkamais būdais, suinteresuoto asmens įsitikinimu vertintini taip, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. 3K- 3-187/2008 pažymėjo, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: protingumo, sąžiningumo (LR CK 1.5 str.) ir kiti principai sukuria civilinių teisinių santykių dalyviams pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kaltas pats pareiškėjas (jo neapdairumas ir neatidumas), netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui kreditoriniams reikalavimui pareikšti atnaujinti.

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, suinteresuotas asmuo teismo prašė:

1. pareiškėjo UAB „Šiaulių vandenys“ pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą;

2. bylą nagrinėti valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Taip pat atsiųsti neįsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręsta byla, nuorašą.

Ši civilinė byla bus vedama ne per advokatą.

Taip pat pareiškėjas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti papildomus rašytinius įrodymus 2017-03-14 įteikė teismui dar vieną procesinį dokumentą be priedų.

Suinteresuoto asmens TB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl teismas išklausęs pareiškėjos atstovės nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių vandenys“ yra palikėjo M. B., mirusio 2015 m. birželio 24 d., kreditorius, turintis turtinę pretenziją 116,28 Eur sumai dėl už palikėjui priklausiusiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patiektą šaltą vandenį ir suteiktas paslaugas (21-22 b.l.). Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 24 d. mirus palikėjui M. B. jo skola pareiškėjui buvo tik 57,89 Eur. Kita skolos dalis 58,39 Eur pareiškėjui susidarė po palikėjo mirties, kuomet paveldimame bute gyveno M. B. sugyventinė (1-3 b.l.).

Po M. B. mirties šis butas ir kitas likęs jo turtas, kaip palikimas, buvo priimtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos suinteresuoto asmens TB, pagal antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (30-32 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad palikėjo mirties atveju būtų sudarytas paveldimo turto apyrašas, į kurį, be kita ko, būtų įtrauktas ir palikėjo 116,28 Eur skolinis įsipareigojimas pareiškėjui UAB „Šiaulių vandenys“ (2 b.l.).

Pareiškime teigiama, kad kreditoriaus reikalavimui atnaujintinas įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimą priėmusiam įpėdiniui. Teismas nesutikdamas su šiuo pareiškėjo prašymu ir jame nurodytais argumentais, pažymi, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, tuo atveju, kai palikimas jai, kaip paveldėtojai, pereina dėl to, jog neatsirado nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Dėl to pagal CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, be kita ko, ir apie visas žinomas skolines palikėjo pareigas bei kreditorius, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Įpėdinis, priimdamas palikimą pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą, į kurį įtrauktos ir jam žinomos skolinės palikėjo pareigos, kartu su kitu apyraše įvardytu turtu paveldi ir šias.

Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama suinteresuoto asmens TB, priimdama palikimą pagal antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, neturėjo duomenų apie palikėjo skolas pareiškėjui, dėl ko ir nebuvo sudarytas turto apyrašas, į kurį, be kito turto, būtų įtraukta ir pareiškėjo teismui paduotame prašyme nurodyta palikėjo 116, 28 Eur skolinė pareiga kreditoriui UAB „Šiaulių vandenys“ (2 b.l.).

Tuo pačiu pripažintina, kad nors minėta liudijime yra nurodyti juridiniai faktai dėl palikėjo turto arešto, tačiau šį aplinkybė neturi įtakos pareiškėjo prašymo patenkinimui, kadangi įpėdiniui žinomos palikėjo skolinės pareigos turi būti nurodymos paveldimo turto apyraše, pagal kurį ir turi būti priimtas palikimas. Teisinio vertinimo ir teisinės reikšmės aspektu, tik palikėjo skolinių prievolių nurodymas apyraše reiškia, kad įpėdinis jas besąlygiškai pripažįsta ir reikalavimai pagal šias prievoles tenkintini net ir tuo atveju, kai kreditorius savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui pareiškia praleidęs įstatyme (CK 5.63 straipsnyje) nustatytą terminą. Kreditorius turtinę pretenziją įpėdiniui, turi galimybę pareikšti ir teisme, kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimą. Pareiškėjo pareikštas prašymas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą jį atnaujinti dėl jo kreditorinio reikalavimo, pagal kurį jau yra priimtas palikimas, kaip jau teismas yra nurodęs savaime nesudaro teisinio pagrindo jo patenkinimui, kadangi tam nėra pateikti tinkami įrodymai. Tokia išvada seka, įvertinus visas su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes. Pirma, apie palikėjo mirties faktą pareiškėjui tapo žinoma, dar 2016 m. vasario 23 d., kuomet teismas atsisakė priimti jo pareiškimą. Tačiau jokių teisinių veiksmų gindamas savo teises, kuomet yra galimas materialinis ir procesinis teisių perėmimas, pareiškėjas nereiškė teismui, pastarajam atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą (23 b.l.). Antra, kaip jau minėta pareiškėjas neteikė teismui ir prašymo dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei nesikreipė su prašymu į vietos notarų biurą dėl palikėjo skolos. Trečia, pripažintina, kad faktinė palikėjo skola pareiškėjui tėra tik 57,89 Eur, o kita jos dalį kreditoriui turi sumokėti palikėjo sugyventinė, kuri po jo mirties dar kurį laiką gyveno pastarojo bute. Jokių papildomų aplinkybių neužfiksuota ir 2016-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2, 20 b.l.). Vandens ir kitokių komunalinių paslaugų tiekimas su gavėjams sukuria asmenine prievolę, o ne daiktinę prievolę. Nors pareiškėjas ir M. B. 2011-03-23 sudarė Atsiskaitymo už gyventojams patiekta vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartį, kurioje nurodytas paslaugos gavėju vienas asmuo, tačiau neatmestina, kad pareiškėjo paslaugomis galėjo naudotis ir minėta sugyventinė, ne tik po pastarojo mirties, bet ir iki jos. Tokiu atveju pareiškėjo nurodytas skolos dydis skirtas velioniui M. B. dar gali ir keistis (13-14 b.l.). Ketvirta, pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas, esant sutartiniams santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo galimybę operatyviai gauti informaciją apie palikėjo mirtį ir iš trečiojo asmens UAB ,,Bendrabutis“, kuris administruoja gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Daugiau duomenų pareiškėjas galėjo gauti ir iš kito trečiojo asmens AB ,,Šiaulių energija“, su kuriuo ji sieja bendradarbiavimo sutartis, pastarajam atliekant patikrinimus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (44-45 b.l.). Penkta, palikimo perėjimo valstybei 2016-11-21 išduotame liudijime, kaip juridiniai faktai nurodyti du kreditoriai: AB ,,Šiaulių energija“ ir pareiškėjas UAB ,,Šiaulių vandenys“ (30-32 b.l.). Tačiau pastarasis pareiškėjo reikalavimas sietinas su Šiaulių apylinkės teismo dar 2013-10-23 išduotu teismo įsakymu civ. byloje Nr. L2-8727-459/2013, esant gyvam skolininkui, o anot kreditoriaus šios likusios skolos dydis tėra tik 28,10 Eur (1-3, 30-32 b.l.). Pripažintina, kad tik ši palikėjo skolos dalis preliminariai ir sudaro pareiškėjo prašyme nurodyto reikalavimo dydį. Daugiau jokių juridinių faktų šiame oficialiame dokumente nėra užfiksuota (30-32 b.l.).

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.). Ši nuostata taikoma tik tiems reikalavimams, kurie pareikšti prieš atsirandant palikimui (t. y. iki palikėjo mirties momento).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytus teisinius faktus, pareiškėjo pareiškimo motyvus pripažįsta nepagrįstais dėl toliau dėstomų argumentų.

Teismas gali pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Be to reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, kurie atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kartu teismas pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, ginčo atveju iki 2016-11-21. Pastebėtina, kad suinteresuotam asmeniui TB palikėjo palikimas perduotas praėjus beveik 17 mėnesių palikėjo mirties, o pareiškėjas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti į teismą kreipėsi tik 2017-01-27, tai yra praėjus 19 mėnesių. Todėl kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs, palikėjo palikimą valstybės vardu priėmęs suinteresuotas asmuo TB, laikytinas pareiškėjo informuotu tik apie palikėjo skolą kylančią iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-23 teismo įsakymo (30-32 b.l.). Nors teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – kreditoriaus informavimas apie palikėjo mirtį 2016-02-23, remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nutartimi buvo atliktas jau praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau po to visi kiti kreditoriaus veiksmai laikytini neatitinkančiais protingo žmogaus standarto, vertinant susidariusią situaciją ir nelaikyti svarbiomis priežastimis dėl ko būtų teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą (23, 30-32 b.l.). Pažymėtina, kad pareiškėjas yra ne fizinis, o juridinis asmuo, o ginčo atveju jam keliami daug aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Be to pareiškėjo atstovai turi teisinį išsilavinimą, kas irgi yra laibai svarbu. Bendrovės darbuotojai, tiek abonentų aptarnavimo ir pardavimų departamento, tiek ir minėti teisės skyriaus, privalo operatyviai reaguoti į gaunamą informaciją apie įmonės skolininkus ir jų esamus skolinius įsipareigojimus. Taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu kreditoriui turint nors ir nedidelį kiekį informacijos, reikšmingos apsispręsti dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo būsimam palikimo įpėdiniui, tačiau neatliekant jokių veiksmų, toks kreditorius pripažintinas netinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) bei laikytinas praradusiu teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti dėl nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Šiaulių vandenys“, turėdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį, Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ gyventojų registro 2016-05-24 išrašą, VĮ ,,Centrinė hipotekos įstaiga“ 2016-06-02 išrašą ir kitus duomenis, jog dėl M. B., mirusiam 2015 m. birželio 24 d., priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla dar nėra neužvesta, nelaikytinos svarbiomis priežastimis praleisto termino atnaujinimui. Nors pareiškėjas 2016 m. birželio 22 d. raštu užklausė suinteresuotą asmenį TB ar valstybė nepaveldėjo palikėjui priklausiusio buto, ir kartu nurodė, jog už butui nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. patiektą šaltą vandenį ir suteiktas paslaugas yra susidariusi 53,53 Eur skola, tai yra pareiškė apie savo kaip palikėjo kreditoriaus reikalavimą, tačiau po to jis neatliko jokių kitų tinkamų teisinių veiksmų, kurie būtų sudarę pagrindą jo prašymui patenkinti. Todėl teismas laiko, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo būsimo įpėdinio informavimas apie pareiškėjo UAB „Šiaulių vandenys“ kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – nebuvo atliktas tinkamai, tai yra praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2015 m. rugsėjo 24 d. įskaitytinai. Svarbus ir tas faktas, kad tuo metu, kai pareiškėjas UAB „Šiaulių vandenys“ informavo valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie savo kaip kreditoriaus turtinius reikalavimus, ši dar nebuvo pradėjusi mirusiojo palikimo priėmimo procedūros, kas nesudaro pagrindo kitokiai išvadai dėl tinkamo informavimo apie turtinę pretenziją įpėdiniui padaryti. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo. Pareiškėjas iš suinteresuoto asmens TB, negavęs atsakymo į pirmiau nurodytą informaciją, toliau nedelsiant nekreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl kreditorinio reikalavimo palikėjo M. B. įpėdiniams patvirtinimo, o tik 2017-01-27 įteikė prašymą nagrinėjamoje byloje. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo TB, kaip valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujanti institucija, pateikusi CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalyse reikalaujamus duomenis notarei, negali jau po palikimo priėmimo tenkinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, kas tuo pačiu sudaro teismui teisinį pagrindą neatnaujinti pareiškėjui (kreditoriui) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustato trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi nėra nustatyta svarbių priežasčių.

Tik kreditorius, kurio turtinė pretenzija įpėdinio yra priimta (taip pat pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą apyrašą) ir paveldėta kaip palikimą sudarantis turtas, turi teisę reikalauti, kad įpėdinis jo pasirinkto palikimo priėmimo būdo apibrėžta apimtimi šią turtinę pretenziją patenkintų. Patenkinimo galimybė priklauso tik nuo fakto, pasitvirtina kreditoriaus reikalavimo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės ar ne. Palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu (taip pat pagal sudarytą apyrašą) neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Įpėdinio kaip palikimas priimtų ir paveldėtų kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo (patenkinimo ar nepatenkinimo) klausimai spręstini ne pagal paveldėjimą, o pagal atitinkamą kreditoriaus turtinę pretenziją (ir kartu palikėjo skolinę prievolę) reglamentuojančias teisės normas. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Finansų spektro investicija“ v. likviduojama AB „Vilmakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2006).

Taigi palikėjo kreditoriaus teisė reikalauti, kad įpėdinis spręstų dėl jo turtinių pretenzijų patenkinimo, nėra visais atvejais susijusi su šių pareiškimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taigi – ir su klausimo dėl šio termino pratęsimo išsprendimu. Trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Situacija, kai kreditoriaus teisei informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas ir kartu jo turtinių pretenzijų patenkinimo galimybei įgyvendinti visais atvejais būtų reikalingas teismo sprendimas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, neatitiktų aptartų palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų tikslų bei kitų paveldėjimo teisės normose įtvirtintų principų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos, taip pat dėl trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, galėtų būti taikomos tik dėl tų kreditorių, kurių turtiniai reikalavimai susiję su asmenine palikėjo skola, tai yra 29,79 Eur sumai (57,89-28,10=29,79).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad pagal kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ pareiškimą pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti suinteresuotam asmeniui TB, kaip priėmusiam valstybės vardu palikimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Tokia teismo išvada, padaryta teisiškai kvalifikavus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo bei tenkinimo tvarką – reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atskirai paminėtina, kad suinteresuotas asmuo irgi neprivalo laukti 18 mėnesių termino pabaigos kreiptis į notarą atsiradusiam palikimui valstybės vardu priimti, jeigu nėra velionio įpėdinių pagal CK 5. 11 str. 1d. nurodytas eiles (CK 5 str. 62 str. 1d. 2, 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB ,,Šiaulių vandenys“ prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.