Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją bei papildomai paaiškino, kad yra su atsakovu vedę 23 metus, bet keletą metų nebeveda bendro ūkio. Ji „(duomenys neskelbtini)“ ansamblio meno vadove dirba 13 metų, prieš tai dirbo atsakovo (buvusio meno vadovo) padėjėja. Įvairūs užgauliojimai kitų ansambliečių akivaizdoje tęsiasi ilgą laiką, tačiau dažnai į tai nereaguodavo. Ignoravimas, pavienės replikos tęsėsi apie tris metus. Skaudžiausi, garbę ir orumą žeminantys teiginiai iš atsakovo pusės buvo 2016 metais kovo mėnesį, kai atsakovas, dirbęs vyriausiuoju ansamblio baletmeisteriu, prie šokėjų, varydamas ją iš salės išvadino ją intrigante, apsimetėle, šantažiste, rengiančia susirinkimus A. S. pašalinti, neturinčia kompetencijos vadovauti ansambliui bei išsilavinimo vadovauti meno kolektyvui. Didžiausias įžeidimas buvo melo išsakymas, jog ieškovė yra be kompetencijos, organizuojanti studentų susirinkimus šokio vadovo išvarymui. Jos masinių renginių režisūros studijos davė daug žinių, reikalingų vadovaujant meno kolektyvui, sprendžiant meno kolektyvui aktualius režisūrinius aspektus. Ieškovė yra įgijusi renginių režisūros išsilavinimą buvusioje Vilniaus kultūros mokykloje, dabartinėje Vilniaus kolegijoje taip pat baigė kultūros vadybos studijas buvusioje Valstybinėje konservatorijoje Klaipėdos fakultete (dabartiniame Klaipėdos universitete), o Mykolo Romerio universitete baiginėja žmogiškųjų išteklių vadybą (studijos šiuo metu sustabdytos). Ieškovas visada užtikrintai, garsiai rėkdamas, įtaigiai išsakydavo ją įžeidžiančius teiginius, girdint šokių grupės atstovams bei kitiems vadovams. Ji niekada neorganizavo jokių susirinkimų, nesikreipė pas Kolegijos direktorių tam, kad būtų atleistas atsakovas iš baletmeisterio pareigų. Atsakovo išsakyti teiginiai dėl ieškovės kaip intrigantės, šmeižikės, nuteikinėtojos prieš atsakovą labiausiai ir skaudino ieškovę. Ji niekada nesikišdavo į grupių vadovų, taip pat ir į atsakovo, kaip šokio vadovo, darbus, jo kuruojamą sritį. Į bylą pateikti 2016-03-21 raštai – prašymas Vilniaus kolegijos Studentų atstovybės prezidentei bei Vilniaus kolegijos direktoriui nepasiekė šių raštų adresatų, nes studentai juos parodė ieškovei, kuri nesutiko, kad jie būtų perduoti. Jos neturtinė žala pasireiškia emociniais išgyvenimais, nerimu, baime, bemiegėmis naktinis, yra vartojami vaistai nuo širdies, kraujo spaudimo, eina psichologinių konsultacijų pas įvairius specialistus, nuolatos reikia iš naujo įrodinėti savo vertę bei kompetenciją dirbti meno vadovės pareigose. Jaučiami ironiški žvilgsniai, pašaipos iš aplinkinių. Kolegijos vadovybė taip pat nuolat stebi jos darbą, tikrina, liepia pasiaiškinti dėl atliekamų darbų, veiklos. Pavasarį nepavyko sudalyvauti regioniniuose renginiuose. Ieškovės vertinimu, tokį atsakovo elgesį lėmė atsakovo pavydas ieškovės užimamų pareigų, ji nuolatos eidavo į šokių repeticijas, jas stebėdavo, duodavo pastabas ir pan., tačiau tai darydavo kaip meno vadovė, bet ne kaip šokio specialistė. Atsakovo pateiktas raštas Kolegijos vadovui jokių materialinių pasekmių nesukėlė, tik moralines – nerimą, baimę dėl ateities, dėl darbo vietos.

Liudytojas R. J., ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ šokėjas, šokęs trejus metus paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas dalyvaudavo kartu šokio repeticijose. Susiklostė tokia situacija, kai šeimyniniai konfliktai persikėlė į meno kolektyvą, tačiau buvo konfliktuojama ir dėl kolektyvo reikalų. Jis išėjo iš kolektyvo, nes juto spaudimą dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktų, ginčų. Jam yra žinoma studentų peticija dėl atsakovo atstatydinimo, kurios jis asmeniškai nepasirašė, nors buvo skatinamas kitų šokėjų. Jo vertinimu, atsakovas buvo tinkamas šokio vadovas, griežtas, bet teisingas. Šokėjų buvo dvi grupės. Pagrindinėje grupėje buvo iki 8 porų, kurioje ir liudytojas dalyvavo. Jis girdėdavo atsakovo replikas ieškovei dėl jos nekompetencijos. Jis nedalyvavo 2016 m. kovo mėnesio susirinkime, nes buvo išprašytas ieškovės, kadangi jį laikė atsakovo šalininku, todėl jis preziumuoja, kad jame buvo tartasi dėl veiksmų prieš atsakovą, kadangi atmosfera ansamblyje buvo prasta. Šokių vadovė L. stebėdavo pagrindinės šokėjų grupės repeticijas. Nebuvo nuolatinių ieškovės užgauliojimų iš atsakovo pusės. Jis asmeniškai matė vieną rimtą konfliktą, kai atsakovas, jam trukdant dirbti, išreiškė poziciją, kad ieškovė nėra kompetentinga vadovauti kaip atlikti šokio vadovo darbą. Konfliktus girdėdavo pagrinde šokėjai. Tarpusavio konfliktai lėmė įvaizdžio kritimą. Liudytojo teigimu, atsakovas buvo didesnis autoritetas jam. Atsakovas įrodinėdavo ieškovei savo lyderystę bei didesnę kompetenciją, nes manė, kad yra vertas, išdirbus 30 metų ansamblyje.

Liudytoja I. S., šalių dukra bei ansamblio choro narė, dalyvavusi veikloje nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. vasario, studentų atstovybės narė, parodė, kad šalių, kaip sutuoktinių, šeimyniniai barniai tęsėsi jau ilgą laiką. Apie 2016-03-02 šokėjų susirinkimą su abiem vadovais ir jame išsakytus atsakovo ieškovei užgaulius žodžius sužinojo iš mamos (ieškovės) ir L. T.. Susirinkimo metu, kuriame dalyvavo iki 20 šokėjų ir du vadovai (ieškovė ir atsakovas) ieškovė buvo pažeminta visų akivaizdoje, išvadinant rėkiančiu tonu „ūkininke“, „melžėja“, „nieko verta“, „nekompetetinga“, „iš kaimo kilusi“, „intrigante“, nes organizuoja raštus. Tokių išsakytų minčių tikslas buvo parodyti jos nekompetenciją ir atleisti iš darbo. Po šio susirinkimo studentai kreipėsi į studentų atstovybę su prašymu patarti, kaip jiems elgtis, nes situacija nebepakeliama dėl atsakovo elgesio su studentais ir vadove. Buvo patarta rašyti raštą. Po to jie rašė kreipimąsi tiek į studentų atstovybę, tiek Kolegijos direktoriui. Raštai turėjo pasiekti adresatus. Mama (ieškovė) taip pat kreipėsi į studentų atstovybę ir tarėsi kaip elgtis. 2016 m. balandžio mėnesį vykusiame direktoriate, studentų atstovybės prezidentė iškėlė klausimą dėl susiklosčiusios atmosferos ansamblyje ir direktorius pasakė, kad vadovai perkelia asmeninius santykius į darbinę aplinką, todėl reikėtų juos abu atleisti. Jam jau buvo žinoma apie konfliktinę situaciją ir įtampą tarp vadovų. Po šio įvykio ir studentų raštų direktorius skeptiškai vertina mamos darbą, nebėra palaikymo ansambliui iš jo pusės, abejojama mamos kompetencija, veikla. Mama nuolatos vaikšto pas psichologus, lanko spalvų terapiją, yra numetusi svorio dėl nervinės įtampos. 2016 m. pavasarį liudytoja kvietė greitąją pagalbą į namus dėl pakilusio spaudimo.

Liudytoja G. M., ansamblio pagrindinės grupės šokėja, parodė, kad 2016-03-02 prieš repeticiją studentai nusprendė pasikalbėti su šokio ir meno vadovais ir išsiaiškinti, kas vyksta, nes matė konfliktus tarpusavyje, be to buvo priekaištų ir šokio vadovui dėl jo elgesio repeticijose. Buvo pakviesta vadovė ir ji sutiko nueiti ir pas šokių vadovą pasikalbėti ir išsiaiškinti visiems dėl jaučiamos įtampos kolektyvo darbe. Šio susitikimo metu, kuriame dalyvavo 15-20 žmonių, ieškovė buvo išvadinta „ūkininke“, „sandėlininke“, „nekompetentinga vadovauti ansambliui“, „kurstytoja“. Atsakovas buvo tikras, kad vadovė kursto studentus. Po šio susirinkimo, bendroje su Romerio studentais repeticijoje jautėsi tyla iš atsakovo pusės, jis tik stebėjo repeticiją. Raštus dėl šokio vadovo rašyti nusprendė patys studentai. Mano, kad byloje esantys 2016-03-21 raštai pasiekė studentų atstovybę ir Kolegijos direktorių. Ieškovė niekada nerėkdavo prie visų ansamblio narių. Nuo 2015 metų rudenio pradėjo jausti įtampą ansamblyje. Iš pradžių dėl šokio vadovo elgesio, o paskui ir dėl buvusios įtampos tarp vadovų. Būdavo ignoravimas iš atsakovo pusės, ne rėkimas. Didžiausias konfliktas buvo 2016-03-02 susirinkime. Šokių vadovas buvo autoritetas ansambliečiams, bet jo elgesys 2016-03-02 susirinkimo metu visus šokiravo, dėl ko studentai ėmė palaikyti meno vadovę (ieškovę). Jokių raštų iki 2016-03-02 Kolegijos vadovybei nebuvo rašyta. Tik po įvykusio aštraus konflikto nuspręsta rašyti raštus Kolegijos direktoriui ir studentų atstovybei. Ansamblio veikla dabar vyksta įprastai. Dalyvaujama koncertuose, rudenį buvo išvyka į užsienį.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas, būdamas ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiasis baletmeisteris ir ieškovės sutuoktinis, 2016-03-02 dviejų šokėjų grupių (ansamblio dalies narių) inicijuotame susirinkime, į kurį buvo pakviesta ieškovė (ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ meno vadovė) bei atsakovas (ansamblio vyriausiasis baletmeisteris), išsakė, dalyvaujant apie 12-20 (tikslus skaičius byloje neįrodytas ir nenustatytas) ansamblio šokėjų ir meno vadovei (ieškovei), jog ieškovė yra „nekompetentinga vadovauti visam ansambliui“, „tinkanti dirbti ūkvede“, „intrigantė“, „apsimetėlė“, „šantažuotoja“, „rengianti susirinkimus ir parašų rinkimus prieš atsakovą, kad būtų pašalintas iš ansamblio“. Be to, atsakovas 2016-03-14 surašė pranešimą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. (el. b. l. 8-10), kuriame taip pat išdėstė teiginius, jog ieškovė naudoja jo atžvilgiu psichologinį smurtą, stengiasi daryti įspūdį, kad atsakovas nesusitvarko su darbu, jog ieškovė organizuoja kolektyvo narių susirinkimus, kurių metu nuteikinėja prieš atsakovą. Todėl ieškovė su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bei neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą.

Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje veika, kuria padaromas teisės pažeidimas, nusakyta taip: „paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-106/2011). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

Ginčo dėl dviejų pirmųjų sąlygų, ginant asmens garbę ir orumą, - paskleidimo fakto bei paskleidimo fakto apie ieškovę, byloje nekyla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas tiek 2016-03-02 vykusiame ansamblio „(duomenys neskelbtini)” šokių grupių atstovų susirinkime, tiek laiške Vilniaus kolegijos direktoriui išsakė, ieškovės vertinimu, įžeidžiančius asmens garbę ir orumą teiginius apie ieškovę ir šiuos teiginius paskleidė mažiausiai vienam asmeniui, kas laikytina informacijos paskleidimu.

Atsakovas, gindamasis nuo ieškovės ieškinio įrodinėja, kad išsakydamas teiginius žodžiu ansamblio šokėjų susirinkime bei rašte Kolegijos direktoriui išreiškė savo nuomonę, kuri yra subjektyvi ir jai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Be to, išsakyta nuomonė žodžiu bei išdėstyta raštu Kolegijos vadovui buvo paremta ir faktinių aplinkybių visuma.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Nuomonė – skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas. Vertinant, ar yra paskleista žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-113/2007, 2015-01-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1-219/2015).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1-219/2015).

Remiantis ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais bei dviejų teismo posėdžių metu išsakyta ieškovės išsamia pozicija, nustatyta, kad, anot ieškovės, ji buvo pažeminta ir įžeista atsakovo išsakytais teiginiais dėl jos nekompetencijos vadovauti visam meno ansambliui bei labiausiai, įžeidžiant ir įskaudinant, ją įvardijant šmeižike, intrigante, organizuojančia susirinkimus prieš atsakovą, kas, anot ieškovės, neatitiko objektyvios tikrovės, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas, vertindamas šių išsakytų teiginių atsakovės atžvilgiu aplinkybes, kurios aktualios tokios bylos išsprendimui, pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad šie teiginiai buvo išsakyti dalies ansamblio narių - šokėjų (kolegijos studentų) akivaizdoje, jų, kaip paliudijo liudytoja G. M., inicijuotame susirinkime į kurį buvo iškviestas atsakovas, kaip šokėjų vadovas, siekiant išsiaiškinti abiem pusėms (tiek studentams, tiek vadovams) aktualius tarpusavyje susiklosčiusius darbinius, kūrybinius santykius. Ieškovės kviesta liudytoja G. M., šokanti ansamblyje ketverius metus, paliudijo, kad studentų nebetenkino atsakovo (šokio vadovo) elgesys repeticijų metu bei tarp abiejų vadovų matomi tarpusavio konfliktai ansamblyje, kas studentų vertinimu trukdė normaliam darbui bei gerai atmosferai ansamblyje. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, aiškinantis ansambliečių tarpusavio santykius, išsakant galimai tiek neigiamas, tiek ir teigiamas ansamblio narių (šokėjų) nuomones apie situaciją, atmosferą ansamblyje, vadovų darbo metodus, atsakovo išsakyti minėti teiginiai apie ieškovę, kaip meno vadovę, gali būti vertinama kaip subjektyvi, gynybinė atsakovo reakcija į jo atžvilgiu išsakytą ansamblio narių dalies neigiamą vertinimą. Kad toks vertinimas buvo, liudija tiek liudytojų (ansamblio narių R. J. bei G. M.) parodymai teismo posėdžio metu, jog daugumos šokėjų nebetenkino šokio vadovo elgesys repeticijų metu, tiek į bylą pateikti studentų (narių) rašyti raštai (el. b. l. 99-102). Šalių paaiškinimai, jog konfliktas šeimoje tęsėsi jau ilgą laiką, o ansamblyje įtampa tarp vadovų (sutuoktinių) taip pat truko apie keletą metų, tiek apsižodžiaujant, tiek atsitveriant darbe tylos siena, ką patvirtino ir liudytojų I. S., R. J. bei G. M. neprieštaringi paaiškinimai, leidžia teismui spręsti, jog išsakytus atsakovo teiginius ieškovės atžvilgiu labiau lėmė asmens gynybinė reakcija, išsakant savo subjektyvų vertinimą, nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos ansamblyje, kuriame atsakovas dirbo 30 metų, o ne siekis, tyčia pažeminti ieškovės garbę ir orumą šokėjų atžvilgiu, paskleisti melagingas, objektyvios tiesios neatitinkančias žinias dėl ieškovės susirinkimų organizavimo tarp studentų, kas ir taip studentams turėjo būti žinoma ir akivaizdu, nes tokie teiginiai tiesiogiai buvo siejami su jais, jų galimu dalyvavimu tokiame organizavime, studentams taip pat buvo žinoma ir ieškovės vykdoma veikla bei kompetencija atlikti savo darbą.