- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-1191-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14709-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- UAB „Vilkritis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lesta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Rivilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Rivilta“, kuriam atstovauja nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“, ieškinį atsakovui UAB „Vilkritis“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Lesta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taip pat teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiais trečiojo asmens UAB „Lesta“ aštuonis mokėjimus, atliktus atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 15 619,68 Eur ir šešių procentų procesines palūkanas.
3. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo, būdamas ieškovo skolininku, atsiskaitė su ieškovu pagal ieškovo prašymus sumokėdamas ne tiesiogiai ieškovui, o atsakovui, kaip ieškovo kreditoriui. Anot ieškovo, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu jau egzistavo ieškovo skolų, kurios patvirtintos ir ieškovo bankroto byloje, be to, sandorių atlikimo metu galiojo ieškovo turto areštai, kurie buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, taip pat buvo vykdomas išieškojimas kitiems ieškovo kreditoriams. Iki ginčo sandorių sudarymo ieškovas jau buvo faktiškai nemokus, todėl, ieškovui turint kitų kreditorių, ginčijami mokėjimai, kurių atlikti nebuvo būtina, suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ginčo sandorių šalys žinojo apie viešai įregistruotus ieškovo turto areštus, sandorių sudarymo metu ieškovo banko sąskaitai buvo taikyti piniginių lėšų apribojimai per PLAIS sistemą, todėl sandorio šalių elgesys buvo nesąžiningas. Be to, šalys nesąžiningos dar ir todėl, kad tik nuo 2018 m. birželio mėnesio ieškovas ėmė atsiskaitinėti su atsakovu per trečiąjį asmenį, t. y. buvo pakeista iki tol egzistavusi tarpusavio atsiskaitymo praktika. Anot ieškovo, jis, savo prievolės atsakovui įvykdymui pasitelkęs trečiąjį asmenį, pats atsako atsakovui kaip tiesioginis prievolės vykdytojas, todėl nagrinėjamas ginčas susijęs tik su ieškovu ir atsakovu. Taikant restituciją, ieškovui priklausančias trečiojo asmens lėšas turi grąžinti atsakovas, nes neatlikus neteisėtų sandorių, šias lėšas turėjo gauti ieškovas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jam trečiasis asmuo apmokėjo už ieškovą būtent pagal paties ieškovo nurodymus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo banko sąskaitai piniginių lėšų apribojimas per PLAIS sistemą buvo taikomas tik nuo 2018 m. lapkričio 20 d., t. y. ginčo sandorių atlikimo metu tokių apribojimų nebuvo, o ieškovo kreditoriams tuo metu pakako ieškovo automobilių arešto. Be to, ginčijamų mokėjimų kaip vienašalių sandorių šalimi laikytinas trečiasis asmuo, kuris ir atliko ginčo mokėjimus, todėl būtent jam ieškovas ir turėtų reikšti ieškinio reikalavimus dėl šių sandorių nuginčijimo. Atsakovo teigimu, tai, kad jis gavo lėšas iš trečiojo asmens, yra tik pasekmė nenuginčytų ieškovo nurodymų trečiajam asmeniui atlikti mokėjimus atsakovui, t. y. atsakomybė dėl tokių mokėjimų turėtų tekti juos inicijavusiems ir surašiusiems ieškovo vadovams, o ne atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad teigdamas apie egzistavusią trečiojo asmens skolą ieškovui, ieškovas nepateikė jokių tokią skolą patvirtinančių dokumentų.
5. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis gamina įvairios paskirties skysčius, o atsakovas verčiasi plastikiniams gaminiams naudojamų žaliavų ir priedų gamyba, platinimu. Atsakovas pardavinėja prekes, kurios, be kita ko, skirtos gaminti plastmasines talpas. Ieškovas vertėsi plastmasinių talpų gamybos veikla. Trečiasis asmuo būtent ir pirko iš ieškovo talpas, į kurias ir siekė išpilstyti savo gaminamus skysčius. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas trečiajam asmeniui parduotas prekes pagamino iš prekių, įsigytų iš atsakovo. Tai reiškia, kad ieškovas, pirkdamas prekes iš atsakovo ir šių prekių pagrindu pagaminęs produkciją trečiajam asmeniui (bei ją pardavęs), iš esmės užsidirbo 12 605,39 Eur pelną, t. y. dėl ginčijamų mokėjimo pavedimų ieškovas padidino turimo turto vertę 12 605,39 Eur suma. Trečiojo asmens nuomone, jeigu jis nebūtų atlikęs ginčijamų mokėjimų atsakovui, o atsakovas nebūtų jų priėmęs, tai ieškovas nebūtų galėjęs gauti nurodytos finansinės naudos, nes atsakovas nebūtų pardavęs produkcijos ieškovui, o šis nebūtų galėjęs jos pagrindu pagaminti prekių ir jų parduoti trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovui UAB „ Vilkritis“ priteista 1669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Lesta“ priteista 2354,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovui pateiktose atsakovo sąskaitose nurodoma apie išankstinį apmokėjimą už prekes arba nurodomas apmokėjimo terminas tą pačią dieną, kaip ir sąskaitų išrašymo data. Esant susiklosčiusiems tokiems šalių verslo santykiams, pagal kuriuos ieškovas prisiimdavo sutartinį įsipareigojimą atsiskaityti su atsakovu iki šio prekių pateikimo arba tą pačią dieną, kai buvo pateikiamos sąskaitos už atsakovo prekes, ir, pabrėžtina, ieškovui neginčijant tokių šalių sandorių, konstatuotina būtent ieškovo, kaip prievolinio santykio skolininko, pareiga atsiskaityti su atsakovu už prekes. Tokios ieškovo pareigos kilo būtent iš šalių sudarytų sandorių.
7.2. Kadangi ieškovas prašymus-nurodymus trečiajam asmeniui atlikti ginčo mokėjimus atsakovui teikė būtent dėl atsiskaitymo pagal ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius, t. y. egzistuojant ieškovo prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams atsiskaityti už atsakovo prekes, tai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl ginčo sandorių (t. y. trečiojo asmens atliktų mokėjimų, kaip vienašalių sandorių) sudarymo neprivalomumo, kaip vieną iš būtinųjų Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygų.
7.3. Pagal teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, Pauliano ieškinio patenkinimui būtina nustatyti visas nurodomas jo patenkinimo sąlygas. Tai reiškia, kad nenustačius bent vienos iš tokių sąlygų, ieškinys vertinamas kaip nepagrįstas-neįrodytas, todėl, skirtingai nei nurodė ieškovas, atsakovas neturi pareigos paneigti visas sąlygas tokio ieškinio patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas vis dėlto privalėjo sudaryti ginčo sandorius, t. y. atsiskaityti su atsakovu už prekes. Ši išvada yra pakankama atmesti ieškinio reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo, nes net ir nustačius kitų Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygų buvimą, tai neteiktų pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais. Nesant pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, nėra ir pagrindo restitucijos taikymui ar procesinių palūkanų priteisimui.
7.5. Atsižvelgdamas į pareikštų ieškinio reikalavimų sumą ir atsakovo bei trečiojo asmens atstovų atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių, taip pat dalyvavimą teismo posėdžiuose), teismas atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstomis, todėl jas visas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, nusprendus sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, atsakovui UAB „Vilkritis“ ir trečiajam asmeniui UAB „Lesta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti ir šią sprendimo dalį pakeisti – iš ieškovo BUAB „Rivilta” atsakovui UAB „Vilkritis“ priteisto 1349,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Lesta“ priteisti 832,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ginčijamus mokėjimus Atsakovui atliko ne pats Ieškovas, o Trečiasis asmuo, kuris buvo Ieškovo skolininkas ir buvo skolingas Ieškovui už jam parduotas prekes. Trečiojo asmens ir Atsakovo nesiejo jokie tarpusavio įsipareigojimai (jokie sutartiniai teisiniai santykiai), Atsakovas Ieškovui už parduotas prekes išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu Ieškovas privalėjo atsiskaityti su Atsakovu (PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad pardavėjas Atsakovas, pirkėjas Ieškovas). Taigi, tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal pirkimo-pardavimo (pirkimo-pardavimo sutarties) santykių esmę, už pardavėjo parduotas prekes atsiskaito pirkėjas. Tokia praktika, kai už prekes mokama ne tiesiogiai pardavėjui (šiuo atveju Trečiasis asmuo su Ieškovu atsiskaitė mokėdamas Ieškovo kreditoriui) arba pardavėjas gauna mokėjimus ne iš pirkėjo, o kito asmens (Atsakovas mokėjimą už Ieškovui parduotas prekes gavo iš Trečiojo asmens), negali būti laikoma įprasta. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovas Ieškovui tiekdavo prekes nuo 2017 m., tačiau iki ginčijamų mokėjimų atsiskaitydavo mokėjimus atlikdamas tik tiesiogiai pats į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Vien tai, kad Ieškovas paprašė Trečiojo asmens sumokėti Atsakovui nereiškia, kad toks Ieškovo prašymas (nurodymas), kurio pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai, buvo teisėtas. Kiekvienas verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai tokį nurodymą turi įvertinti šalis siejusių teisinių santykių kontekste (įvertinti tokio reikalavimo teisėtumą). Ieškovo nurodymas Trečiajam asmeniui atlikti ginčijamus mokėjimo pavedimus negali pateisinti Ieškovo noro atsiskaityti su išskirtiniu kreditoriumi (Atsakovu), tokiu būdu pažeidžiant kitų savo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovas tokią atsiskaitymo būdą su Atsakovu pasirinko vien dėl to, kad Ieškovo banko sąskaitoms buvo taikomas piniginių lėšų areštas per PLAIS sistemą. Akivaizdu, kad esant įprastai verslo praktikai, įprastiems pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (nuo ko buvo nukrypta), Trečiasis asmuo ginčijamus mokėjimus privalėjo atlikti Ieškovui. Tokiu būdu lėšos būtų panaudotos atsiskaitymams su kitais Ieškovo kreditoriais, kurie turėjo pradelstų reikalavimų Ieškovo atžvilgiu ginčijamų mokėjimų metu (ieškinio p. 3), kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti Ieškovo bankroto byloje.
9.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovas veiklą nustojo vykdyti nuo 2018 m. rugpjūčio pabaigos. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2018-06-14 iki 2018-08-14. Ginčijami mokėjimai neužtikrino Ieškovo veiklos tęstinumo, Ieškovui nepadėjo išvengti bankroto. Ginčijamais mokėjimais Ieškovas neteko piniginių lėšų, kurias būtų galėjęs panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais įstatymu nustatyta tvarka (minėta, kad Trečiojo asmens piniginės lėšos, kurios buvo sumokėtos Atsakovui (Ieškovo kreditoriui), už Ieškovo jam parduotas prekės priklausė tik Ieškovui). Be to, visi Ieškovo kreditoriai, kurie buvo ginčijamų sandorių sudarymo metu (jų kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti ir Ieškovo bankroto byloje) turėjo piniginio pobūdžio reikalavimus Ieškovo atžvilgiu, o Atsakovas tiekė Ieškovui materialaus pobūdžio prekes, kurios niekaip nepadidino Ieškovo galimybių įvykdyti piniginio pobūdžio prievolių kreditoriams.
Atsiliepimas
9.3. Trečiasis asmuo įrodinėja ginčijamų mokėjimų naudingumą ieškovui teigdamas, kad „trečiasis asmuo būtent ir pirko iš ieškovo talpas, į kurias ir siekė išpilstyti trečiojo asmens gaminamus skysčius. Šias aplinkybes patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu teikiamos ieškovo trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos faktūros. Bendra šių sąskaitų faktūrų suma yra lygi 28 642,44 Eur. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės, kad Ieškovas išrašė sąskaitų Trečiajam asmeniui, kurių bendra suma 28 642,44 Eur tik patvirtina faktą, kad Ieškovas už parduotas prekes turėjo gauti 28 642,44 Eur pajamų, tačiau iš šios sumos pats Ieškovas gavo tik du mokėjimus, t. y. 2018-06-18 1931,41 EUR ir 2018-06-20 gavo 4345,69 EUR. Ieškovas 2018 m. birželio – rugpjūčio mėn. patyrė 17920,56 EUR sąnaudų elektrai (2018 m. 06 – 4194,71 EUR, 2018 m. 07 – 6779,01 EUR, 2018 m. 08 – 6946,84 EUR, t. I, P. 137, priedo Nr. 1, p. 4-6), 2018 m. birželio – rugpjūčio mėn. 11 693,11 EUR sąnaudų darbo užmokesčiui (2018 m. 06 – 2711,95 EUR, 2018 m. 07 – 3433,67 EUR, 2018 m. 08 – 5547,49 EUR, t. I, P. 137, priedo Nr. 1, p. 3), todėl realiai patyrė didelį nuostolį. Esant įprastiems pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams visa 28 642,44 Eur suma turėjo būti apmokėta tiesiogiai Ieškovui, tačiau iš šios sumos ginčijamais mokėjimais Atsakovui buvo pervesta 15 619,68 EUR suma, tokiu būdu pažeidžiant kitų Ieškovo kreditorių interesus, kurie turėjo pradelstų įsipareigojimų Ieškovo atžvilgiu.
9.4. Dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliantas nurodė, kad byloje pateikta 2020-10-19 Atsakovo atstovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra Atsakovui, iš kurios matyti, kad už ruošimąsi 2020-10-21 Teismo posėdžiui su Ieškovu patirta 160 Eur išlaidų, už dalyvavimą 2020-10-21 Teismo posėdyje 160 Eur, tačiau 2020-10-21 Teismo posėdis nevyko (buvo atšauktas), byloje vyko du žodiniai posėdžiai, bet kitomis datomis: 1) 2020-12-02, kurio pradžia 09:31, pabaiga 09:48, posėdžio trukmė 17 min.; 2) 2021-01-14, kurio pradžia 09:33, pabaiga 12:01, posėdžio trukmė 2 val. 28 min. Atsižvelgiant į tai, kad 2020-10-21 posėdis nevyko, Atsakovo pateiktas dokumentas nesudaro teisinio pagrindo jam atlyginti patirtas išlaidas už jo prašomas teisines paslaugas, susijusias su ruošimųsi posėdžiui ar dalyvavimu Teismo posėdyje. Sprendime nepagrįstai Atsakovės naudai į patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukta 320 Eur suma.
9.5. Trečiasis asmuo prašo priteisti 300 EUR sumą, nenurodydamas teiktų teisinių paslaugų teikimo laiko, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar prašoma suma apskaičiuota, taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, Trečiojo asmens reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas dėl susipažinimo su byla, yra nepagrįstas.
9.6. Trečiasis asmuo prašo už kliento atstovavimo teismo posėdyje priteisti 700 Eur. Byloje vyko du žodiniai Teismo posėdžiai: 1) 2020-12-02, kurio pradžia 09:31, pabaiga 09:48, posėdžio trukmė 17 min.; 2) 2021-01-14, kurio pradžia 09:33, pabaiga 12:01, posėdžio trukmė 2 val. 28 min. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijas, už 2020-12-02 posėdį, kuris truko mažiau nei 30 min atmetama, o už 2021-01-14 skaičiuojamos dvi valandos. Todėl taikant 2020 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestį, kurio suma sudaro 1454,8 Eur, Trečiajam asmeniu už atstovavimą byloje priteistina išlaidų suma sudaro 1454,8 x 0,1 x 2 = 290,96 Eur.
9.7. Dėl išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl reikalavimo padidinimo ruošimas) Trečiasis asmuo rengė nė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, bet atsikirtimus į pareiškimą dėl reikalavimo didinimo. Ieškovas byloje neteikė patikslinto ieškinio. Trečiojo asmens parengtas dokumentas turi būti vertintinas kaip atsikirtimai, todėl pagal Rekomendacijų 8.14 p. už šio dokumento parengimą priteistina 1454,8 x 0,4=541,62 Eur suma.
9.8. Taigi, sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma Trečiojo asmens naudai yra akivaizdžiai per didelė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas Sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo paliktų nepakeistą, Atsakovo ir Trečiojo asmens Sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, t. y. Atsakovui priteisiant 1349,80 Eur, Trečiajam asmeniui 832,58 Eur.
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad:
11.1. Trečiasis asmuo apmokėjo atsakovui (beje – atsakovas gavo avansinius apmokėjimus; tik gavęs lėšas pagal avansinius apmokėjimus atsakovas tiekė prekes ieškovui) ne todėl, kad atsakovas taip pageidavo (tuo labiau, kad trečiojo asmens ir atsakovo nesiejo jokie tarpusavio įsipareigojimai ir jokie sutartiniai teisiniai santykiai), o todėl, kad ieškovo vadovas trečiajam asmeniui taip liepė. Ieškovo vadovo nurodymai trečiajam asmeniui atlikti mokėjimus atsakovui nėra nuginčyti. Dėl tokiais buvusio ieškovo vadovo veiksmais galimai padarytos žalos ieškovo kreditoriams nemokumo administratorius ieškinio kol kas nėra pareiškęs.
11.2. Faktas, kad atsakovas gavo lėšas iš trečiojo asmens, yra tik pasekmė nenuginčytų pradinių dokumentų: ieškovo nurodymų trečiajam asmeniui atlikti mokėjimus atsakovui, o dėl tokių vienašalių ieškovo surašytų dokumentų atsakomybė turėtų tekti juos iniciavusiems ieškovo vadovams, o ne atsakovui, kurio nesąžiningumo ar kitokio neteisėto elgesio ieškovas neįrodė. Taigi, nėra būtinųjų actio Pauliana sąlygų.
11.3. Atsakovo atstovas, gavęs 2020-10-19 apmokėjimą už dalyvavimą teismo posėdyje, dalyvavo 2,5 val. trukusiame posėdyje 2021-01-14 ir atskiros sąskaitos dėl dalyvavimo 2021-01-14 posėdyje Atsakovui neteikė. Laikytina, kad Atsakovo siekis, kad jam be kita ko būtų priteistos 160 eur + PVM bylinėjimosi išlaidos ir dėl Atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, yra visiškai sąžiningas, o bylinėjimosi išlaidų suma toli gražu neviršija teisės aktais rekomenduojamų dydžių.
12. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad trečiajam asmeniui mokėjimus atlikus tiesiogiai atsakovui buvo užtikrina ieškovo galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauti didelę finansinę naudą, t. y. netgi 12 605,39 Eur pelną. Kaip šis pelnas buvo panaudotas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinio ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su tuo, kad šio pelno nepakako apeliantui, nereiškia, kad tokia situacija sąlygoja ginčijamų mokėjimo pavedimų negaliojimą. Taigi, apeliantas neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
15. Apeliantas Vilniaus apygardos teismui 2021 m. balandžio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo juos priimti. Rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2021-03-30 Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-202-330/2021). Atsižvelgiant į tai, kad teismai nagrinėdami bylas turi remtis naujausia aukštesnių teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas apelianto rašytinius paaiškinimus priima (CPK 314 str.), tačiau kartu pažymi, kad vadovausis ne tik apelianto cituojama, tačiau ir kita šio ginčo išsprendimui turinčia įtakos, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
16. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. e2A-202-330/2021 ir šios bylos aplinkybės nesutampa, nes minėtoje byloje BUAB „Rivilta“ buvo skolinga UAB „Imlitex“ 4 649,73 Eur sumą, o ginčijamais mokėjimais AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ padengė savo įsiskolinimą ieškovei BUAB „Rivilta“, o šioje byloje nustatyta, kad apeliantas nebuvo skolingas įmonei „Vilkritis“ tuo metu, kai UAB „Vilkritis“ gaudavo apmokėjimą iš trečiojo asmens UAB „Lesta“, nes UAB „Vilkritis“ gaudavo avansinius apmokėjimus. Apie avansinius mokėjimus bus paaiškinta išsamiau.
Dėl ieškinio pagrįstumo
17. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad trečiasis asmuo, būdamas skolingas ieškovui, nepagrįstai mokėjimus atliko atsakovui, o ne tiesiogiai ieškovui, taip nukentėjo kiti ieškovo kreditoriai, kuriems ieškovas buvo įsiskolinęs anksčiau. Ieškovas nurodo, kad tokio sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo, be to, kadangi ieškovas anksčiau su atsakovu atsiskaitydavo tiesiogiai, atsakovas, gavęs pinigus iš trečiojo asmens, turėjo suprasti, kad ieškovo sąskaitos yra areštuotos. Taigi, anot ieškovo, yra pagrindas pripažinti trečiojo asmens atliktus mokėjimus atsakovui negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
18. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu – skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimas: sandoris gali būti ginčijamas šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos nuostata, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės. Actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 42–44 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 21 punktas).
20. Taigi, iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darytina išvada, kad juridiniai asmenys, net ir turėdami įsiskolinimų kitiems kreditoriams gali sudarinėti sandorius, jeigu tokie sandoriai atitinka verslo praktiką, jais yra veikiama to asmens ir jo kreditorių interesais bei šie sandoriai atliekami sąžiningai įmonei siekiant naudos. Be to, privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir čia pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžia, kad šiuo atveju ginčijami sandoriai atitinka verslo praktiką, juos buvo būtina sudaryti, kad ieškovas toliau veiktų ir gautų iš veiklos pajamas (t. y. naudingi pačiai įmonei bei jos kreditoriams), taigi nėra bent dviejų sąlygų sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Lesta“ gamina įvairios paskirties skysčius, įskaitant dezinfekcinį skystį, aušinimo skystį, langų ploviklių, automobilių kosmetikos bei kitus eksploatacinius skysčius. Atsakovas UAB „Vilkritis“ yra įmonė, kurios veikla – plastikiniams gaminiams naudojamų žaliavų ir priedų gamyba ir platinimas. Tarp atsakovo parduodamų prekių yra prekės, skirtos gaminti plastmasines talpas skysčių, įskaitant, gaminamų trečiojo asmens, gamybai. Ieškovas yra įmonė, kurios veikla buvo – plastmasinių talpų gamyba.
23. Trečiasis asmuo UAB „Lesta“ pirko iš ieškovo talpas, į kurias ir siekė išpilstyti savo skysčius. Šias aplinkybes patvirtina kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į apelianto pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateiktos apelianto trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos faktūros. Bendra šių sąskaitų faktūrų suma yra lygi 28 642,44 Eur.
24. Pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis išrašė sąskaitų trečiajam asmeniui, kurių bendra suma 28 642,44 Eur, tačiau iš šios sumos pats ieškovas gavo tik du mokėjimus, t. y. 2018-06-18 1931,41 EUR ir 2018-06-20 gavo 4345,69 EUR.
25. Šioje byloje ginčijamų sandorių suma 15 619,68 Eur, t. y. anot ieškovo, būtent tokią sumą trečiasis asmuo be jokio pagrindo pervedė atsakovui. Skirtumas tarp šių sumų – 13 022,76 Eur. Taigi, minėtų aplinkybių matyti, kad ginčo laikotarpiu ieškovas vykdė veikslą – gamino produkciją, kurią pardavė trečiajam asmeniui ir iš to gavo pajamų, t. y. ieškovo sudaryti sandoriai su trečiuoju asmeniu ieškovui buvo naudingi.
26. Pažymėtina, kad ieškovas trečiajam asmeniui parduotas prekes pagamino iš atsakovo įsigytų prekių. T. y. tam, kad ieškovas vykdytų savo veiklą ir iš jos gautų pajamas, jis turėjo iš atsakovo įsigyti (pirkti) atsakovo gaminamą produkciją. Neatmetama tikimybė, kad negaudamas iš atsakovo produkcijos, ieškovas jau ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.) nebūtų galėjęs vykdyti savo veiklos.
27. Kaip minėta, ieškovas, parduodamas prekes trečiajam asmeniui, gavo 13 022,76 Eur pajamų daugiau, nei ieškiniu ginčijamų sandorių vertė. Aplinkybės, kur ir kaip šias pajamas panaudojo buvę įmonės vadovai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir net jeigu jos ir nebuvo panaudos įsiskolinimui kitiems asmenims dengti, atsakovas ir trečiasis asmuo už tai nėra atsakingi, t. y. netinkamas ieškovo valdymas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo negali būti pagrindu ginčo sandorius tarp trečiojo asmens ir atsakovo pripažinti negaliojančiais. Jeigu apeliantas mano, kad jo veikla buvo vykdoma netinkamai, jis reikalavimus turi reikšti ne atsakovui ir į bylą traukti trečiąjį asmenį, o buvusiems valdymo organams.
28. Iš į bylą pateiktų atsakovo ieškovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad pagal jas, prekės buvo apmokėtos atliekant išankstinį apmokėjimą tą pačią dieną, kaip ir sąskaitų išrašymo data. Tokia užsakymų ir sąskaitų apmokėjimo praktika tarp apelianto ir atsakovo buvo ilgalaikė. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovą, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo tokie santykiai: ieškovas gaudavo trečiojo asmens užsakymą, tam, kad jį įvykdytų ieškovas teikdavo užsakymą atsakovui. Trečiajam asmeniui apmokėjus atsakovo apeliantui pateiktas sąskaitas, atsakovas pateikdavo prekes apeliantui. Gavęs prekes, apeliantas pagamindavo produkciją ir ją parduodavo trečiajam asmeniui.
29. Iš tokios pirkimo grandinės yra akivaizdu, kad atsakovui atsisakius parduoti prekes, apeliantas nebūtų galėjęs gaminti produkcijos, jos parduoti trečiajam asmeniui ir gauti pajamų. Tai reiškia, kad trečiojo asmens atsakovui atlikti mokėjimai buvo būtinoji sąlyga ieškovui toliau vykdyti veiklą ir gauti pajamas – pašalinus šios grandinės atsakovo sąskaitų apmokėjimą, ieškovas nebūtų galėjęs gaminti ir parduoti produkcijos trečiajam asmeniui bei gauti pelną.
30. Ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Lesta“ negalėjo už ieškovą atsiskaityti su atsakovu. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas.
31. CK 6.50 str. 1 d. yra nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui.
32. Šiuo atveju ieškovas UAB „Rivilta“ niekuomet nepranešė, kad prieštarauja tam, kad atsakovas UAB „Vilkritis“ iš trečiojo asmens UAB „Lesta“ priimtų UAB „Rivilta“ prievolės įvykdymą. Taigi, trečiojo asmens asmens atsakovui atlikti mokėjimai buvo galimi ir atitiko CK 6.50 straipsnio nuostatas.
33. Kadangi ginčijami sandoriai buvo būtini, tam kad ieškovas toliau vykdytų savo veiklą, darytina išvada, jog privalėjimą sudaryti ginčijamus sandorius suponavo sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš actio Pauliana sąlygų – kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio. Priešingai tokie sandoriai privalėjo būti sudaryti, nes kaip jau minėta, jeigu jų nebūtų buvę, ieškovas būtų turėjęs nutraukti veiklą gerokai anksčiau.
34. Kaip jau buvo nustatyta, dėl to, kad ieškovas, iš atsakovo gaudamas reikiamas medžiagas toliau vykdė veiklą, pagamintą produkciją pardavinėjo trečiajam asmeniui ir iš to gavo pajamų, laikytina, kad ginčo sandoriai buvo naudingi ieškovui, todėl turėjo būti naudingi ir ieškovo kreditoriams, nes akivaizdu, kad asmuo gaunantis daugiau pajamų, nei turėjo gamybos sąnaudų, gali atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Vien tai, kad ieškovas to nepadarė, o iš pardavimų gautus pinigus panaudojo kažkur kitur, negali būti atsakingi atsakovas ir trečiasis asmuo ir tai negali būti pagrindu sandorius pripažinti negaliojančiais. Dėl šių priežasčių nėra ir kitos actio Pauliana sąlygos – kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises. Priešingai, jeigu ieškovas gautas pajamas būtų pervedęs kreditoriams, jie iš to būtų gavę naudos, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovas to nepadarė.
35. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra bent dviejų actio Pauliana sąlygų: ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Taigi, nebuvo pagrindo ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo
36. Skundžiamu sprendimu iš ieškovo atsakovui UAB „ Vilkritis“ priteista 1669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Lesta“ priteista 2354,06 Eur bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantas nurodo, kad sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo ir trečiojo asmens naudai yra akivaizdžiai per didelė, todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendimą dalį dėl ieškinio atmetimo paliktų nepakeistą, atsakovo ir trečiojo asmens sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, t. y. atsakovui priteisiant 1349,80 Eur, trečiajam asmeniui 832,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
38. Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina tai, kad atsakovo atstovas, gavęs 2020-10-19 apmokėjimą už ruošimąsi ir dalyvavimą teismo posėdyje, dalyvavo 2,5 val. trukusiame posėdyje 2021-01-14 ir atskiros sąskaitos dėl dalyvavimo 2021-01-14 posėdyje atsakovui neteikė. Jokių kitų argumentų dėl ko tam tikros bylinėjimosi išlaidos atsakovui buvo priteistos nepagrįstai, ieškovas nenurodė. Taigi, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nėra pagrindo jų mažinti.
39. Dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad esminis apelianto nesutikimo su trečiajam asmeniui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis yra tas, kad esą jis neteikė patikslinto ieškinio, o tik pareiškimą dėl reikalavimo didinimo, todėl trečiasis asmuo nepagrįstai reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimo. Kadangi ieškovas padidino ieškinio reikalavimus, todėl nepaisant to, kaip tas procesinis dokumentas buvo pavadintas, jis laikytinas patikslintu ieškiniu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iki to laiko trečiasis asmuo apskritai nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį. Taigi, trečiojo asmens pateiktas procesinis dokumentas laikytinas atsiliepimu į ieškinį, todėl trečiasis asmuo pagrįstai už jas reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Bendra trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2354,06 Eur. Sąskaitos faktūros už šias išlaidas buvo išrašytos 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 14 d. Pagal tuo metu buvusį vidutinį darbo užmokestį, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) maksimali rekomenduojama priteisti už atsiliepimą į ieškinį suma buvo 3637 Eur. Pažymėtina, kad trečiojo asmens prašyta priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma (įskaitant už trečiojo asmens atstovo ruošimąsi ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir kt), minėtos maksimalios sumos neviršija. Todėl trečiasis asmuo turėjo teisę tokio sumos reikalauti, net ir nekonkretizuodamas už kokius atliktus veiksmus tos išlaidos buvo patirtos. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovo ir dėl to nėra pagrindo jų mažinti.
Dėl bylos baigties
41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius (actio Pauliana ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą) reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovui ir trečiajam asmeniui.
44. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad ši byla nėra didelės apimtiems, joje nebuvo keliami itin sudėtingi ar retai pasitaikantys teisės klausimai, nes bylos dėl actio Paulian yra gan dažnai pasitaikančios, dėl šio instituto taikymo yra suformuluota gausi teismų praktika. Be to, atsakovą ta pati advokatė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos medžiaga jai jau buvo žinoma. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl šiuo atveju yra svarbūs iš ieškovo kreditorių interesai. Dėl išvardintų priežasčių, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1000 Eur.
45. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 372,68 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas laiko pagrįsta, todėl ją iš ieškovo priteisia trečiajam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Rivilta“ (į. k. 302539953) atsakovui UAB „Vilkritis“ (į. k. 124852557) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Rivilta“ (į. k. 302539953) trečiajam asmeniui UAB „Lesta“ (į. k. 121135536) 372,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.