Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovėms nemokumo administratoriaus MB „Ad legem“ įmonės vadovei Indrei Galinauskienei ir teisininkei Kristinai Survilaitei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“, kuriam atstovauja nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkritis“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lesta“.

2020 m. gruodžio 30 d. pareiškimu padidinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė: pripažinti negaliojančiais trečiojo asmens UAB „Lesta“ aštuonis mokėjimus, atliktus atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 15 619,68 Eur ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo, būdamas ieškovo skolininku, atsiskaitė su ieškovu pagal ieškovo prašymus sumokėdamas ne tiesiogiai ieškovui, o atsakovui, kaip ieškovo kreditoriui. Anot ieškovo, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu jau egzistavo ieškovo skolų, kurios patvirtintos ir ieškovo bankroto byloje, be to, sandorių atlikimo metu galiojo ieškovo turto areštai, kurie buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, taip pat buvo vykdomas išieškojimas kitiems ieškovo kreditoriams. Iki ginčo sandorių sudarymo ieškovas jau buvo faktiškai nemokus, todėl, ieškovui turint kitų kreditorių, ginčijami mokėjimai, kurių atlikti nebuvo būtina, suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ginčo sandorių šalys žinojo apie viešai įregistruotus ieškovo turto areštus, sandorių sudarymo metu ieškovo banko sąskaitai buvo taikyti piniginių lėšų apribojimai per PLAIS sistemą, todėl sandorio šalių elgesys buvo nesąžiningas. Be to, šalys nesąžiningos dar ir todėl, kad tik nuo 2018 m. birželio mėnesio ieškovas ėmė atsiskaitinėti su atsakovu per trečiąjį asmenį, t. y. buvo pakeista iki tol egzistavusi tarpusavio atsiskaitymo praktika. Anot ieškovo, jis, savo prievolės atsakovui įvykdymui pasitelkęs trečiąjį asmenį, pats atsako atsakovui kaip tiesioginis prievolės vykdytojas, todėl nagrinėjamas ginčas susijęs tik su ieškovu ir atsakovu. Taikant restituciją, ieškovui priklausančias trečiojo asmens lėšas turi grąžinti atsakovas, nes neatlikus neteisėtų sandorių, šias lėšas turėjo gauti ieškovas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jam trečiasis asmuo apmokėjo už ieškovą būtent pagal paties ieškovo nurodymus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo banko sąskaitai piniginių lėšų apribojimas per PLAIS sistemą buvo taikomas tik nuo 2018 m. lapkričio 20 d., t. y. ginčo sandorių atlikimo metu tokių apribojimų nebuvo, o ieškovo kreditoriams tuo metu pakako ieškovo automobilių arešto. Be to, ginčijamų mokėjimų kaip vienašalių sandorių šalimi laikytinas trečiasis asmuo, kuris ir atliko ginčo mokėjimus, todėl būtent jam ieškovas ir turėtų reikšti ieškinio reikalavimus dėl šių sandorių nuginčijimo. Atsakovo teigimu, tai, kad jis gavo lėšas iš trečiojo asmens, yra tik pasekmė nenuginčytų ieškovo nurodymų trečiajam asmeniui atlikti mokėjimus atsakovui, t. y. atsakomybė dėl tokių mokėjimų turėtų tekti juos inicijavusiems ir surašiusiems ieškovo vadovams, o ne atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad teigdamas apie egzistavusią trečiojo asmens skolą ieškovui, ieškovas nepateikė jokių tokią skolą patvirtinančių dokumentų.

Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis gamina įvairios paskirties skysčius, o atsakovas verčiasi plastikiniams gaminiams naudojamų žaliavų ir priedų gamyba, platinimu. Atsakovas pardavinėja prekes, kurios, be kita ko, skirtos gaminti plastmasines talpas. Ieškovas vertėsi plastmasinių talpų gamybos veikla. Trečiasis asmuo būtent ir pirko iš ieškovo talpas, į kurias ir siekė išpilstyti savo gaminamus skysčius. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas trečiajam asmeniui parduotas prekes pagamino iš prekių, įsigytų iš atsakovo. Tai reiškia, kad ieškovas, pirkdamas prekes iš atsakovo ir šių prekių pagrindu pagaminęs produkciją trečiajam asmeniui (bei ją pardavęs), iš esmės užsidirbo 12 605,39 Eur pelną, t. y. dėl ginčijamų mokėjimo pavedimų ieškovas padidino turimo turto vertę 12 605,39 Eur suma. Trečiojo asmens nuomone, jeigu jis nebūtų atlikęs ginčijamų mokėjimų atsakovui, o atsakovas nebūtų jų priėmęs, tai ieškovas nebūtų galėjęs gauti nurodytos finansinės naudos, nes atsakovas nebūtų pardavęs produkcijos ieškovui, o šis nebūtų galėjęs jos pagrindu pagaminti prekių ir jų parduoti trečiajam asmeniui.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais sudarė sandorių, kuriais ieškovas iš atsakovo įsigijo tam tikrų prekių. Pagal šiuos sandorius atsakovas ieškovui pateikė PVM sąskaitas faktūras (trečiojo asmens 2021 m. sausio 11 d. procesinio dokumento priedai). Pažymėtina, kad ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog šie ieškovo ir atsakovo sandoriai buvo fiktyvūs, sudaryti dėl akių, jog ieškovas pagal aptariamus sandorius iš atsakovo faktiškai negavo sąskaitose nurodomų prekių ar pan. Taigi ieškovas neginčija aptariamų ieškovo ir atsakovo sandorių, o teismas neįžvelgia pagrindo savo iniciatyva šiuos sandorius vertinti kaip niekinius (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad aptariamose ieškovui pateiktose atsakovo sąskaitose nurodoma apie išankstinį apmokėjimą už prekes arba nurodomas apmokėjimo terminas tą pačią dieną, kaip ir sąskaitų išrašymo data. Esant susiklosčiusiems tokiems šalių verslo santykiams, pagal kuriuos ieškovas prisiimdavo sutartinį įsipareigojimą atsiskaityti su atsakovu iki šio prekių pateikimo arba tą pačią dieną, kai buvo pateikiamos sąskaitos už atsakovo prekes, ir, pabrėžtina, ieškovui neginčijant tokių šalių sandorių, konstatuotina būtent ieškovo, kaip prievolinio santykio skolininko, pareiga atsiskaityti su atsakovu už prekes. Tokios ieškovo pareigos kilo būtent iš šalių sudarytų sandorių. Ieškovo konkliudentiniai veiksmai (vykdant tokius sandorius, neginčijant atsakovo teikiamose sąskaitose nurodytų jų apmokėjimo terminų) teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas jeigu ne pats pateikdavo atsakovui pasiūlymą(-us) dėl atsiskaitymo už atsakovo prekes terminų-sąlygų, tai bent jau akceptuodavo atsakovo pasiūlymą(-us) dėl atsiskaitymo tvarkos (CK 6.162, 6.167, 6.173 straipsniai).

Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad trečiasis asmuo ginčijamus mokėjimus (dėl kurių fakto ir dydžio taip pat nėra ginčo) atliko atsakovui būtent pagal ieškovo atitinkamus prašymus. Kadangi ieškovas prašymus-nurodymus trečiajam asmeniui atlikti ginčo mokėjimus atsakovui teikė būtent dėl atsiskaitymo pagal ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius, t. y. egzistuojant ieškovo prisiimtam(-iems) sutartiniam(-iams) įsipareigojimui(-ams) atsiskaityti už atsakovo prekes, tai teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į ginčo sandorių (t. y. trečiojo asmens atliktų mokėjimų, kaip vienašalių sandorių) sudarymo neprivalomumą, kaip vieną iš būtinųjų Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygų. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas prisiimtus sutartinius įsipareigojimus atsakovui (kurių, dar kartą pabrėžtina, ieškovas šioje byloje neginčija) ir (arba) trečiasis asmuo, vykdydamas ieškovo atitinkamus nurodymus, turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu, t. y. atlikti ginčo mokėjimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas klaidingai interpretuoja Pauliano ieškinio patenkinimo sąlygas, teigdamas, jog atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą turi nuginčyti „visų“ Pauliano ieškinio sąlygų buvimą (žr. dubliko 3 psl.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kurios iš esmės tinkamai atskleistos-pacituotos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose (todėl šiame sprendime nekartojamos), Pauliano ieškinio patenkinimui būtina nustatyti visas nurodomas jo patenkinimo sąlygas. Tai reiškia, kad nenustačius bent vienos iš tokių sąlygų, ieškinys vertinamas kaip nepagrįstas-neįrodytas, todėl, skirtingai nei nurodė ieškovas, atsakovas neturi pareigos paneigti „visas“ sąlygas tokio ieškinio patenkinimui.

Padaryta išvada, kad ieškovas vis dėlto privalėjo sudaryti ginčo sandorius, t. y. atsiskaityti su atsakovu už prekes, yra pakankama atmesti ieškinio reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo, nes net ir nustačius kitų Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygų buvimą, tai neteiktų pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais. Nesant pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, nėra ir pagrindo restitucijos taikymui ar procesinių palūkanų priteisimui. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1669,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020 m. spalio 20 d. prašymas; CPK 93 straipsnio 1 dalis); trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiama 1669,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2021 m. sausio 14 d. prašymas; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į pareikštų ieškinio reikalavimų sumą ir atsakovo bei trečiojo asmens atstovų atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių, taip pat dalyvavimą teismo posėdžiuose), teismas šių išlaidų dydžių nevertina kaip per didelių, todėl jų nemažina. Valstybei iš ieškovo priteisiama 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma sumokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Pažymėtina, kad visos nurodytos sumos priteistinos-išmokėtinos iš ieškovo įmonės bankroto byloje priskirtų administravimo lėšų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkritis“, j. a. k. 124852557, iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“, j. a. k. 302539953, kuriai atstovauja nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“, j. a. k. 304944740, 1669,80 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 80 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lesta“, j. a. k. 121135536, iš iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“, j. a. k. 302539953, kuriai atstovauja nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“, j. a. k. 304944740, 2354,06 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 6 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“, j. a. k. 302539953, kuriai atstovauja nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“, j. a. k. 304944740, 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.