- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-10927-1134/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06390-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Savivaldybės įmonė "SUSISIEKIMO PASLAUGOS", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė ,,Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas M. A. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriame prašo nutraukti skolos išieškojimą jo atžvilgiu vykdomosiose bylose Nr. 0177/13/00691, Nr. 0177/13/01261, Nr. 0177/13/01318, Nr. 0177/13/01421 ir Nr. 0177/15/00491, kadangi suėjęs senaties terminas.
2. Nurodė, kad skundžia antstolės Astos Stanišauskaitės atsisakymą taikyti senaties terminus byloms, kurioms tie terminai seniai suėjo. Kaip nurodoma, antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokiais veiksmais antstolė pažeidžia ir nesilaiko įstatymo raidės, ir jose numatytų terminų. Paminėjo, kad apie antstolės egzistavimą sužinojo tik 2021 m. rugpjūtį. Iki tol nežinojo apie antstolės turimas bylas. Pasak pareiškėjo, prisijungus prie antstolių sistemos akivaizdžiai matosi, kad pirmasis pranešimas yra 2021 m. rugpjūtį, todėl teigti, kad antstolis domėjosi ir siuntė pareiškėjui procesinius dokumentus negalima. Pareiškėjo teigimu, būtina pabrėžti, kad 2022 m. vasarą /rudenį jis mokėsi/studijavo grafinį dizainą. Gaudavo stipendiją. Antstoliai apie tai žinojo, kadangi apie viską pranešdavo jis pats. Studijų/kursų metu, jokie išskaičiavimai nebuvo atliekami. Antstolis Mindaugas Dapkus buvo nustatęs laisvai disponuojamą sumą. Darius Bliznikas patvirtino, kad viskas matosi sistemoje, todėl nebūtina kreiptis į kiekvieną antstolį atskirai. Todėl skundžia antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmus, kaip neteisėtus. Antstolė, pasak pareiškėjo, nesilaiko įstatymo ir juose numatytų senaties terminų. Paminėjo, kad daugelis kitų antstolių uždarė bylas, kaip ir numato įstatymas. Pareiškėjas nurodė, kad jis prisideda prie gerų darbų. Labai, daug savanoriauja, tokiais darbais išperka savo praeityje padarytas klaidas, kurios buvo susijusios su priklausomybę nuo narkotikų.
3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. balandžio 27 d. Patvarkymu Nr. S-23-177-7638 pareiškėjo skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolė patvarkyme nurodė, kad baudos iš skolininko nebuvo išieškotos ne dėl antstolės neveikimo, o dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas baudas. M. A., žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas ir faktą, jog jis nėra baudų sumokėjęs, turėjo pareigą aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Savalaikis M. A. pareigų nevykdymas rodo skolininko vengimą įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas. M. A. yra dirbantis, šiuo metu darbdavys atlieka išskaitas iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Skolininkas nurodo neteisingą ir klaidinančią informaciją, teikdamas, kad apie antstolės Astos Stanišauskaitės vykdomas vykdomąsias bylas sužinojo tik 2021 metais. Vykdomosiose bylose yra įrodymai, patvirtinantys, kad M. A. apie vykdomą išieškojimą žinojo dar 2014 metais, kadangi antstolei teikė informaciją apie jam paskirtą socialinę išmoką. Pažymėjo, kad antstolei Astai Stanišauskaitei skolininkas informacijos apie skunde minimą, jam paskirtą stipendiją, nebuvo pateikęs. Pažymėjo, kad skolininkas M. A. vykdymo procese su antstole nebendradarbiavo – nebuvo susisiekęs, neteikė informacijos apie savo gyvenamąją vietą bei savo turtinę padėtį.
5. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepimas, kuriame nurodė, kad tenkinti pareiškėjo M. A. skundo nėra teisinio pagrindo.
6. Nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra praleistas dviejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Pažymėjo, kad vykdant išieškojimą keliose vykdomosiose bylose, vykdymo procesui aktualūs duomenys to paties skolininko atžvilgiu reguliariai renkami ir kitose vykdomosiose bylose, o įstatymai antstoliui nedraudžia surinktus aktualius duomenis apie skolininką panaudoti keliose vykdomosiose bylose. Taip pat pažymėjo, kad antstoliui vykdant kelias vykdomąsias bylas to paties asmens atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbo vietą ir kt., tokiu būdu bereikalingai didinant iš skolininko išieškotinas vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys (išieškotojas ir skolininkas) buvo tos pačios visose vykdomosiose bylose, nėra pagrindo ir išvadai, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolių netinkamų ir aplaidžių veiksmų. Taigi, pasak suinteresuoto asmens, M. A., žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, kad jis nėra šių baudų sumokėjęs, privalėjo domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, tačiau, kaip matyti skolininkas M. A., nedėjo pastangų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas, arba pareigą bendradarbiauti. M. A. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo sumokėti paskirtų baudų. VMI prie FM vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo akivaizdų M. A. vengimą vykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad skolų išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, kai skolininkas nedėjo ir nededa jokių pastangų sumokėti baudas, nesudaro pagrindo taikyti baudų išieškojimui senatį.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė ,,Susiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nepateikė, teismui nėra žinomos atsiliepimo į skundą nepateikimo priežastys.
8. 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gegužės 25 d. 14.30 val. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 19 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.
Šalies argumentai
9. 2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti pareiškėjo M. A. papildomi paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus ir papildomai prašo taikyti senaties terminą arba sudaryti galimybę grąžinti skolas be antstolio palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
10. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
12. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Pareiškėjas prašo nutraukti skolos išieškojimą jo atžvilgiu vykdomosiose bylose Nr. 0177/13/00691, Nr. 0177/13/01261, Nr. 0177/13/01318, Nr. 0177/13/01421 ir Nr. 0177/15/00491, kadangi suėjęs senaties terminas.
15. Kaip minėta, antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0177/13/00691 skolininko M. A. atžvilgiu pagal savivaldybės įmonės ,,Susiekimo paslaugos“ 2013 m. gegužės 13 d. išduotą nutarimą Nr. 30977475 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. 0177/13/01261 skolininko M. A. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. išduotą nutarimą Nr. A2.1.-9041-754/2013 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. 0177/13/01318 skolininko M. A. atžvilgiu pagal savivaldybės įmonės ,,Susiekimo paslaugos“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. išduotą nutarimą Nr. 14181235 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. 0177/13/01421 skolininko M. A. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išduotą nutarimą Nr. A2.1.-9745-818/2013 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. 0177/15/00491 skolininko M. A. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. išduotą nutarimą Nr. A2.1.-1224-961/2015 dėl 50 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, išduoti iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK) (2017 m. sausio 1 d.), tačiau Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).
16. To pačio Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimu kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti.
17. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
18. Nagrinėjamu atveju nutarimai, kurių pagrindu užvestos byloje nurodytos vykdomosios bylos, priimti iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgiant į tai, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
19. Vykdomųjų bylų duomenis patvirtina, kad skolininkui M. A. administracinės nuobaudos – baudos paskirtos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. vasario 3 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.
20. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnyje (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 redakcija) buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 dalimi teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1822010).
22. Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojui pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.
23. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, t. y. savivaldybės įmonės ,,Susiekimo paslaugos“ 2013 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 30977475 perduotas antstolei 2013 m. liepos 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. A2.1.-9041-754/2013 perduotas antstolei 2013 m. spalio 14 d., savivaldybės įmonės ,,Susiekimo paslaugos“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas 14181235 perduotas antstolei 2013 m. spalio 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas A2.1.-9745-818/2023 perduotas antstolei 2013 m. spalio 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas A2.1.-1224-961/2015 perduotas antstolei 2015 m. balandžio 15 d. Taigi, minėti savivaldybės įmonės ,,Susiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai, priimti skolininko atžvilgiu, buvo perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
25. Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti vykdomosiose bylose Nr. 0177/13/00691, 0177/13/01261, 0177/13/01318, 0177/13/01421, 0177/15/00491, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
26. Susipažinus su vykdomosiomis bylomis nustatyta ir tai, kad visos skolininko vykdomosios bylos, siekiant vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei nedidinti vykdymo išlaidų, sujungtos kartu ir vykdymo veiksmai atliekami pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0177/13/01261. Antstolė nurodytoje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus atliko nuolat, iš esmės nepraėjus dvejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų: periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, gyventojų registrui bei kitiems registrams, vykdomojoje byloje priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus (nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kt.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė Asta Stanišauskaitė aktyviai, nuosekliai ėmėsi veiksmų, kad išieškojimo procesas būtų sklandus ir įvykdytas per trumpiausius terminus, jokio jų aplaidumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog baudos išieškojimo vykdymui suėjo senaties terminas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006).Taigi įvertinus pateiktus duomenis, konstatuotina, kad minėtų baudų išieškojimo procese nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko išieškojimo veiksmų.
27. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Vadinasi, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-16532007).
28. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas baudų sumokėti gera valia nesiekė, nors žinodamas apie jam paskirtas baudas, privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstole, siekti padengti skolą. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir sumokėtų jam paskirtas administracines baudas (CPK 178 straipsnis). Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vaikystės patirtys, smurtas šeimoje, jo priklausomybė narkotikams nulėmė šių skolų susidarymą bei tai, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas ilgą laikotarpį nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl negalios), pateisinančių skolininko pasyvumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui už pakartotinius nusižengimus buvo paskirtas gausus administracinių nuobaudų skaičius, o jų pagrindu yra užvestas ne mažas kiekis vykdomųjų bylų. Savo ruožtu skolų ir vykdomųjų bylų gausa – iš esmės yra nulemti paties skolininko elgesio bei veiksmų ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas baudas. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo.
29. Teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtas baudas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui buvo žinoma apie jam paskirtas baudas, todėl jis turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviai nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, geranoriškai, savo iniciatyva skolų nedengė.
30. Kadangi antstolė vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
31. Antstolė, atmetusi pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą suėjus senaties terminui ir priverstinį išieškojimą užbaigti, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė Asta Stanišauskaitė veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. A. skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.