- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 1A-180-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26871-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo
J. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti BPK 303 straipsnio 6 dalies pagrindu. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. G. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. liepos 5 d., apie 23.01 val., automobiliu „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsipylė į automobilio kuro baką ir į talpas, sudėtas bagažinėje, 462,88 l „Dmiles“ markės dyzelinio kuro už 925,30 Eur ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 925,30 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Vitalija Gabartienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį, kurio J. G. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti J. G. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 eurų baudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš J. G. priteisti 925,30 eurų.
2.1. Nurodoma, kad kaltinamasis J. G. nors apklausiamas įtariamuoju nepareiškė jokios nuomonės dėl įtarimo, bet nurodė, jog įvertins galimybę atlyginti nuostolius, kas leidžia teigti, jog jis sutinka su padaryta žala, taip netiesiogiai pripažindamas, jog padarė žalą, o žala galėjo būti padaryta tik nusikalstama veika. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi, vadovaujantis BPK 246 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant. J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su jam pareikštu įtarimu yra supažindintas, bet kaltės nepripažįsta. Parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo, kuro iš degalinės nevogė. Nurodė, jog turi automobilį „Audi A6“, kurio valstybinio numeris (duomenys neskelbtini), tačiau neturi automobilio „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinti, kaip jo automobilyje atsirado valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negali. Nurodė, jog nuotraukoje parodyta mašina yra ne jo, mašinos yra panašios. Pažymima, kad papildomos apklausos metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo nepareiškia jokios nuomonės ir įvertins galimybę atlyginti nuostolius. Taigi, galima daryti išvadą, jog J. G., iš anksto numatęs pagrobti svetimą turtą ir gerai žinodamas, kad degalinės yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad būtų neatpažįstamai užfiksuotas šių kamerų ir tuo tikslu naudojo kitus automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), kurių ženklas buvo rastas J. G. priklausančiame automobilyje „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
2.2. Be to, nurodoma, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 5 d. vaizdo įraše laikotarpiu nuo 23.00.07 iki 23.18.10 val. užfiksuota, kad į degalinės teritoriją atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, pastebimas „Audi“ markės ženkliukas, valstybinio numerio nesimato, tik tolimesniame vaizdo įraše matyti, kad „Audi“ markės valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini), paskutinė raidė gali būti ir „(duomenys neskelbtini)“. Tai rodo, kad J. G. automobilyje rasti valstybinio ženklo numeriai galėjo būti tie valstybiniai numeriai, kurie buvo ant automobilio, kuriuo buvo atvykęs kaltinamasis į paminėtą degalinę, kur užsipildamas kurą ir už jį nesumokėjęs ir pasišalinęs pagrobė svetimą turtą padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams buvo nusiųstos ikiteisminiame tyrime užfiksuotos „Audi“ automobilio vairuotojo nuotraukos, ir pareigūnai nurodė, kad analogiška apranga J. G. dėvėjo jo sulaikymo metu 2022 m. rugpjūčio 8 d., todėl tikėtina, kad nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įvykdė būtent J. G..
2.3. Pažymima, kad nusikalstamos veikos įvykdymo faktą patvirtino ir liudytoja D. K., kuri įvykio vakarą dirbo degalinės operatore. Ji nurodė apie 23 val. pastebėjusi, kad pripilta kuro, už kurį neatsiskaityta ir prie kolonėlės nėra automobilio ir asmens, kuris pylėsi degalus. Kuro buvo įpilta už daugiau nei 900 eurų. Nurodė, jog nematė, kas tai padarė, tik vėliau, peržiūrėjus vaizdo kameras buvo nustatytas asmuo. Ji jo neatpažino, nes toks asmuo į degalinę sumokėti už kurą nebuvo užėjęs.
2.4. Taip pat nurodoma, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad J. G. Lietuvos Respublikos teritorijoje Akmenės, Šilalės, Pakruojo, Biržų rajonuose esančiose degalinėse, tame tarpe ir degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl kurios jis išteisintas, vairuodamas automobilį „Audi A6“, su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kurie kaip ir nustatyta buvo jau naudojami nusikalstamos veikos padarymo metu, užsipildavo kuro ir nesumokėjęs išvažiuodavo iš degalinių. Dėl to jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose. Atkreipiamas dėmesys, kad šis automobilis „Audi A6“ ir tais pačiais numeriais buvo naudojamas visais nustatytais atvejais. Šie duomenys tik patvirtina, kad J. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo išteisintas.
2.5. Taip pat teigiama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai, t. y. duomenims, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad kaltinamasis J. G. buvo nusikaltimo vietoje ir atliko kokius nors vagystės objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus, t. y. tiesioginiams įrodymams. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku. Netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroro įsitikinimu, teismas šiuo atveju vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su kuro vagyste iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus, nevertindamas jų visumos, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas principo in dubio pro reo taikymo.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje prokurorė Vitalija Gabartienė prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį, kuriuo J. G. buvo išteisintas, ir priimti naują nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirti jam baudą 60 MGL (3 000 eurų), tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti 925,30 eurų iš kaltinamojo J. G..
5. Teismo posėdyje J. G. gynėja advokatė Asta Mačernytė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad J. G. išteisintas nepagrįstai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir J. G. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį.
7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jas teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, sprendė J. G. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kadangi nagrinėjant bylą teisme, nebuvo galima pašalinti abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumo, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos nesurinko ir nepateikė teismui abejonės nekeliančių, patikimų įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pašalinti abejones dėl kaltinime nurodytų tyčinių veiksmų padarymo, atsižvelgiant į tai, teismas vadovavosi in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados yra tinkamai argumentuotos. Nors nagrinėjamu atveju prokurorė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.
9. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).
10. J. G. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. liepos 5 d., apie 23.01 val., automobiliu „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsipylė į automobilio kuro baką ir į talpas, sudėtas bagažinėje, 462,88 l „Dmiles“ markės dyzelinio kuro už 925,30 Eur ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 925,30 Eur vertės turtą.
11. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-219-495/2022).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. G. savo kaltę dėl degalų vagystės neigė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo, kuro iš degalinės nevogė. Pats neturi automobilio „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jo automobilyje atsirado valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), paaiškinti negali, nes nežino. Juos jam parodė policijos pareigūnai, kai buvo sulaikytas Pasvalio rajone. Nurodė, kad supranta, kad yra kaltinamas padaręs vagystę, bet jis to nepadarė. Nuotraukoje parodyta mašina yra ne jo, tokios mašinos yra panašios (t. 1, b. l. 100-103). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog papildomos apklausos metu, J. G. parodė, jog įvertins galimybę atlyginti nuostolius. Prokurorės nuomone, tai patvirtina, kad J. G., iš anksto numatęs pagrobti svetimą turtą ir gerai žinodamas, kad degalinės yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad būtų neatpažįstamai užfiksuotas šių kamerų ir tuo tikslu naudojo kitus automobilio valstybinius numerius. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog išteisintasis J. G. nurodė, kad svarstys galimybę atlyginti nuostolius, negali būti laikoma jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Be to, kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog J. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
13. Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant degalinėje operatore, maždaug apie 23 val. degalinės viduje buvo asmenų, kurie pirko sumuštinius ir kitas norimas prekes, darbas vyko kaip visada. Nurodė, jog taip pat per langą matė, kad degalinės teritorijoje prie kuro pylimo kolonėlių stovėjo maždaug 2-3 automobiliai, bet negali pasakyti ir tuo metu nebuvo aišku, ar tie automobiliai pylėsi kurą, ar tik buvo atvažiavę ir stovėjo tiesiog laukdami kitų asmenų, kurie galimai buvo degalinės viduje ir pirko prekes. Parodė, kad apie 23.15 val., kai jau degalinės viduje apmažėjo asmenų, kilo įtarimas, kad nei vienas iš automobilio vairuotojų, kurie pylėsi kurą, neužėjo į degalinės vidų už tą kurą susimokėti ir suprato, kad įvyko nuvažiavimas nesumokėjus už kurą (t. 1,b. l. 38-41). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo prieš šventinis vakaras, žmonių buvo labai daug, todėl kaip ir kas pylėsi kurą nematė, nes degalinės viduje buvo daug žmonių. Kai pastebėjo, kad pripilta kuro ir prie kolonėlės nėra automobilio ir už tai neatsiskaityta, buvo apie 23 val. Taip pat nurodė, kad vaizdo medžiaga nebuvo ryški, jis buvo su veido medicinine kauke ir kepure, atpažinti negalėtų. Taigi, iš liudytojos parodymų matyti, jog ji pastebėjo vagystės faktą, tačiau asmens padariusio nusikalstamą veiką atpažinti negali.
14. Kitų tiesioginių liudytojų, betarpiškai mačiusių vagystę įvykdžiusį asmenį, tyrimo metu nenustatyta. Nors apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną ar kelis netiesioginius įrodymus. Šiuo atveju įrodymų visumos nėra.
15. Skunde nurodoma, kad sulaikymo metu automobilio, kurį vairavo J. G., salone rastas valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas, kas rodo, jog nusikalstamą veiką padarė būtent J. G.. Tačiau iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų nustatyta, jog automobilio, kuriuo įvykdyta vagystė, valstybinis numeris nesutampa su tuo, kuris buvo rastas automobilyje, kurį sulaikymo metu vairavo J. G.. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrint CD laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad apie 23:00:17 val. į degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, prie trečios degalų kolonėlės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Tolimesniame vaizdo įraše (23:17:08 val.) matosi, kad „Audi“ markės automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (paskutinė raidė gali būti ir „(duomenys neskelbtini)“). 23:01:24 val. iš „Audi“ markės automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, šviesiu megztiniu su šviesiais šortais, juoda kepure su snapeliu ir ant veido užsidėjęs apsauginę veido kaukę. Priėjęs prie kolonėlės, vyriškis paėmė kuro užpylimo mechanizmą („kuro įpylimo pistoletą“) ir, kiek matosi vaizdo kameros įraše, „kuro pistoletu“ pilasi degalus, po to atsidaro automobilio bagažinę ir kameros įraše matosi, kad bagažinėje sudėtos kažkokios šviesios spalvos talpos ir 23:04:56 val. vyriškis „kuro pistoletu“ pila kurą į tas talpas. 23:17:44 val. vyriškis įsėda į „Audi“ markės automobilio vairuotojo pusę, iš kurios ir buvo išlipęs, ir 23:18:08 val. išvažiuoja iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (t. 1, b. l. 27-29). Taigi, kaip nustatyta iš vaizdo įrašo, J. G. automobilyje buvo rastas kitas valstybinio numerio ženklas, nei automobilio, kurį vairavo nusikalstamą veiką padaręs asmuo.
16. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad sulaikymo metu J. G. dėvėjo analogišką aprangą kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams buvo nusiųstos ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotos „Audi“ automobilio vairuotojo nuotraukos, ir pareigūnai nurodė, kad jų supratimu analogiška apranga J. G. dėvėjo sulaikymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., todėl tikėtina, kad nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo medžiagoje įvykdė J. G. (t. 1, b. l. 42-44). Tačiau, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. liepos 5 d., o J. G. sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Apygardos teismo vertinimu, faktas, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. J. G. dėvėjo galimai analogišką aprangą kaip ir daugiau nei prieš mėnesį nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad būtent išteisintasis J. G. įvykdė vagystę.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka bylos duomenų. Kaltinime nurodyta, kad J. G. 2022 m. liepos 5 d., apie 23.01 val., automobiliu „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsipylė į automobilio kuro baką ir į talpas, sudėtas bagažinėje, 462,88 l „Dmiles“ markės dyzelinio kuro už 925,30 Eur ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už degalus. Tačiau, kaip aukščiau minėta, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (paskutinė raidė gali būti ir „(duomenys neskelbtini)“), t. y. ne kaltinime nurodytas valstybinio numerio ženklas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad J. G. pareikštame kaltinime neteisingai nurodytos jam inkriminuojamos veikos faktinės aplinkybės, t. y. kaltinime neteisingai nurodyta, kad automobilio valstybinio numerio ženklas buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
18. Be to, prokurorė apeliaciniame skunde netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais išteisintojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, įvardina ir tai, jog J. G. ne kartą baustas administracine tvarka už degalų vagystę, tačiau šie duomenys nei patys savaime, nei juos vertinant su kitomis aukščiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad išteisintasis J. G. įvykdė nusikalstamą veiką.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia spręsti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištirtus įrodymus atitinkančias išvadas. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog padarė nusikalstamą veiką, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
20. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti prokurorės skundo motyvais pagrindo nėra. Kadangi prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas nuteisti J. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atmetamas, skundo motyvai dėl bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio pagrįstumo nevertinami.
Dėl proceso išlaidų
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant J. G. sudaro 66,67 Eur.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą prokurorės skundas nebuvo tenkintas ir nuosprendis, kuriuo J. G. išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, paliktas galioti pilna apimtimi, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
prokurorės Vitalijos Gabartienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo dėl 66,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. G. netenkinti.