Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7618-374/2018 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovei R. S. dėl avansinės įmokos ir sutartinių netesybų pagal preliminarią sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnio), o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis, LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Šia norma ieškovė remiasi ir atskirajame skunde, įrodinėdama pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Ž. reiškia ieškinį dėl avansinės įmokos ir sutartinių netesybų pagal preliminarią sutartį priteisimo iš atsakovės R. S., kurios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Taigi, pagal pareikštą ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir, kad ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šiuo atveju ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškinio teismingumas turėjo būti nustatomas vadovaujantis CPK 30 straipsnio nuostata, kadangi atsakovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto.

10. Pažymėtina, kad teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-474/2011; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad tarptautinių sutarčių nuostatoms yra suteikiamas prioritetas.

11. Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, tačiau abi šalys yra Europos Sąjungos narės, todėl Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimas spręsti tapo aktualus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“ redakcija). Šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginčo sprendimo vietą būtų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materija (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2010).

12. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose, o speciali jurisdikcija taikytina tik Reglamento 2-7 skirsniuose nustatytais atvejais (Reglamento 5 straipsnis). Minėta, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės reikalavimas kildinimas iš civilinių teisinių santykių – byloje reikalavimas pareikštas ne dėl turto (pastato-sodo pastato, kurį ketino įsigyti ieškovė), o dėl avansinės įmokos ir sutartinių netesybų priteisimo preliminarios sutarties pagrindu. Tuo tarpu, aplinkybė, jog atsakovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes kaip jau minėta, būtent atsakovės gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio elementu teismingumą. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio taisyklės, konkrečiai CPK 30 straipsnio 2 dalis, numatanti ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui, taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis (šiuo atveju minėtas Reglamentas), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės pareikštą reikalavimą, minėtas Reglamentas ieškovei nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl ji, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, nepagrįstai remiasi CPK 30 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pagal Reglamentą byla nagrinėtina (duomenys neskelbtini) teismuose, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

13. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 4,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.