Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusiosios Z. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš R. D. 91,81 Eur (devyniasdešimt vienas euras 81 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. L..

Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. D. pripažintas kaltu už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2021-02-01, 22.00 val., iki 2021-02-02, 6.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, įsibrovė į Z. L. priklausančios fermos ūkinio pastato sandėliuką, iš kurio slapta pagrobė 2 talpas su dyzeliniu kuru, tepalu ir degtinės butelį, priklausančius Z. L., tuo padarydami nukentėjusiajai Z. L. 91,81 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. D. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su paskirta bausme, arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymu, todėl teisėjų kolegija pasisakys apeliacinio skundo ribose.

7. Visų pirma pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, jog bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taipogi pažymėtina, kad bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

8. Kaip matyti R. D. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, išsamiai ir pagrįstai motyvavo nurodydamas, kad R. D. padarė vieną tyčinį, baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), pilnai pripažįsta civilinį ieškinį, jis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat nurodė, kad R. D. neskirtina pati švelniausia bausmė - bauda, nes kaip teigė R. D., jis neturi pajamų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą ir nuteistojo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad R. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje turi būti paskirta arešto bausmė mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad paskirta bausmė individualizuota tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos teisingai.

9. Visgi, nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas R. D. tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai netaikė R. D. BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos arešto bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, vien tai, kad R. D. teismo posėdyje nurodė neturintis pastovios gyvenamosios vietos, negali būti pakankamas motyvas netaikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Taigi, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

11. Bausmių vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. Dėl nuteistojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. Iš bylos matyti, kad R. D. teisiamas pirmą kartą, skundžiamu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą - ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2016).

13. Kaip jau minėta, nuteistasis padarė vieną nusikaltimą priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nuteistasis pripažino civilinį ieškinį ir pažadėjo iš pavasario ūkio darbų gautų pinigų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Duomenų, jog po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nuo 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui (pridėta pažyma, patvirtina, kad R. D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jam paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas nuo priklausomybės alkoholiui metams gydytojui prižiūrint). Nors nuteistasis oficialiai nedirba, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba pas savo draugą A. V. (pridėtas sutikimas dėl gyvenamo ploto suteikimo 1 metams). Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes – padarytų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes, sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarta duomenų visuma patvirtina, jog R. D. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, realus net ir trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) vertinamu atveju nėra būtinas nuteistojo rezocializacijai vykdyti. R. D. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 4 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant R. D. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu. Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad R. D. kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio ir sutinka gydytis, R. D. skiriami įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. gydytis priklausomybės ligas ir pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Čia būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5 punktais, R. D. paskirtos 30 (trisdešimtiems) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. D. paskirti intensyvią priežiūrą nustatant pareigą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu.

Įpareigoti R. D. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas bei pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti R. D., kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.