- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1900-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00564-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- G. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stratega“ ieškinį atsakovui G. O. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Stratega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. O., kurį patikslinusi prašė priteisti jai iš atsakovo 28 577,14 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; konstatuoti faktą, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „Stratega“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. liepos 28 d., t. y.: 1) direktoriaus įsakymų, patvarkymų ir kt. personalo dokumentų; 2) darbuotojų darbo sutarčių su visais jų papildymais ir pakeitimais; 3) darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių; 4) darbo užmokesčio žiniaraščių; 5) darbuotojų kortelių; 6) darbo apmokėjimo sistemą nustatančių vidaus teisės aktų; 7) avansinių apyskaitų; 8) kasos dokumentų (pajamų, išlaidų orderių); 9) pirkimo - pardavimo sąskaitų faktūrų; 10) apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. sausio 1 d.; konstatuoti faktą, kad atsakovas vadovavimo UAB „Stratega“ laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neformino: 1) inventorizacijos aktų ir su inventorizacija susijusių dokumentų; 2) apskaitos politikos (nenustatė vidaus kontrolės priemonių ir neužtikrino jų taikymo); 3) dokumentų, turto priėmimo, perdavimo aktų; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 1 500,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. iki 2022 m. liepos 24 d. ėjo UAB „Stratega“ direktoriaus pareigas. 2022 m. liepos 24 d. ieškovės akcininkas priėmė sprendimą dėl atsakovo atleidimo iš pareigų. Ieškovės atstovas telefonu ne kartą bendravo su atsakovu ir įpareigojo atsakovą perduoti įmonės dokumentus, turtą bei antspaudą naujajam įmonės vadovui R. B., tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė ir nevykdo. Atsakovas nėra perdavęs UAB „Stratega“ priklausančio turto, kurio likutinė vertė yra 28 577,14 Eur. UAB „Stratega“ turtas buvo atsakovo žinioje įmonės vadovavimu laikotarpiu, visas turtas (18 pozicijų, lentelė Nr. 1) yra apskaitytas pagal UAB „Stratega“ apskaitos dokumentus, bet atsakovą atšaukus iš direktoriaus pareigų įmonės turtas nebuvo atsakovo perduotas naujajam įmonės direktoriui. Keičiantis juridinio asmens vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo vadovo pareigas. Atsakovas imperatyvių pareigų neįvykdė, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, jų neperdavė naujajam vadovui, todėl turi pareigą atlyginti įmonei padarytus nuostolius. Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „Stratega“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, ieškovė patikslino buvusį reikalavimą ir prašė konstatuoti faktus, kad atsakovas neišsaugojo ir neperdavė arba neformino įmonės veikloje būtinų dokumentų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko.
4. Nurodė, kad naujajam UAB „Stratega“ vadovui R. B. apytiksliai likus mėnesiui iki atleidimo iš pareigų perdavė įmonės buveinės raktus, įmonės banko sąskaitų prisijungimo elektronines priemones (banko generatorius), banko kortelę, įmonės antspaudą, o taip pat visą įmonės turtą bei veiklos dokumentus, kurie liko R. B. perimtoje UAB „Stratega“ buveinėje, adresu Statybininkų g. 5A, Skuodas. Kita dalis įmonės buhalterinių dokumentų liko pas UAB „Stratega“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. J.. Kadangi atsakovo atleidimo iš darbo metu R. B. buvo išvykęs į užsienį, turto bei dokumentų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašyti. Pažymėjo, kad nei Buhalterinės apskaitos įstatymas, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei kiti teisės aktai perduodant turtą ir dokumentus nenumato imperatyvo sudaryti turto ir/ar dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. Tokio akto egzistavimas tik palengvintų įrodinėjimą, kad įmonės turtas ir dokumentai yra perduoti, tačiau jo nesant, tokį faktą galima įrodinėti bet kokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pas atsakovą nei UAB „Stratega“ buhalterinės apskaitos, veiklos dokumentų, nei turto nėra likę. Ieškinyje nurodoma, kad tariamai atsakovas naujajam ieškovės vadovui nėra perdavęs ieškinio lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2 išvardinto turto, tačiau nepateikta visiškai jokių buhalterinių UAB „Stratega“ dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad šiose lentelėse nurodytas turtas kaip įmonės nuosavybė fiksuotas patikslinto ieškinio surašymo dienai. Pasisakydamas apie negrąžintą turtą, nurodė, kad lentelėje Nr. 1 minimas turtas: ekskavatorius Broyt X2B s/n 2498, KOMATSU PC180LC-6K 34057, Poclain s/n 00750512-12698, Fiskars Agromat 35, Fuch 7142215221200 1994, ekskavatorius Brouyt X2, ekskavatorius Broyt X2B 34522944, Lokomo BX255GT rūšiavimo mašina, Volkswagen Golf E baltas, 2015 m. Elektra, volas 5T, traktorius KZ2393, bakas ant ratų (lentelės 1-6, 9, 11-15 pozicijos) 2021-2022 metais pagal UAB „Stratega“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo parduotas UAB „Argimetas“ bei už šį turtą su UAB „Stratega“ buvo atsiskaityta apmokėjimus atliekant į ieškovės banko sąskaitą. Lentelės Nr. 1 septintojoje pozicijoje nurodyta transporto priemonė A4 Toyota Hiace 89920 yra išardyta ir iki šiol stovi UAB „Stratega“ buveinės kiemo aikštelėje, o dešimtojoje pozicijoje nurodytas telefonas Huawei P Smart 64 GB yra pas įmonės vairuotojus D. K. arba M. V.. Lentelės Nr. 2 pirmojoje pozicijoje nurodytas kompiuteris ir penktojoje pozicijoje nurodytos svarstyklės yra likę UAB „Stratega“ buveinės patalpose Statybininkų g. 5A, Skuodas. lentelės trečiojoje pozicijoje nurodyta priekaba DK 5027 yra parduota į Švėkšną, šis sandoris turi būti atspindėtas įmonės buhalterinėje apskaitoje, apmokėta pavedimu per banką. Beje, tai, kad kompiuteris yra buveinėje bei dabartinis įmonės vadovas R. B. juo naudojasi, matyti iš Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje bei R. B. atstovės advokatės E. M. Plungės apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių. Atsakovo nuomone, ieškinio lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2 nurodytas turtas ieškinio surašymo metu kaip ieškovės nuosavybė nebeegzistavo arba yra likęs ieškovės buveinės patalpose. Ieškovė šioje byloje ieškinį tikslino net kelis kartus, kas rodo, jog ieškovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai administruoja savo turimą turtą, todėl atsakomybę už savo nesugebėjimą rūpintis turtu ir jo apskaita mėgina nepagrįstai perkelti buvusiam įmonės vadovui (atsakovui). Ieškovė nepateikė duomenų, kad po atsakovo atleidimo iš pareigų įmonėje būtų buvusi atlikta inventorizacija turto bei dokumentų turimai apimčiai nustatyti, kurios metu būtų buvęs konstatuotas turto ir dokumentų trūkumas, nepateikė duomenų, kad atliekant inventorizaciją būtų buvęs kviestas atsakovas. Šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, jog ieškinyje nurodytus dokumentus ir turtą atsakovas tebeturi (CPK 178 straipsnis), to neįrodžius, atsakovas negali būtų teismo sprendimu įpareigotas atlikti tai, kas yra neįmanoma.
5. Ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais patikslino, jog atsakovas atsiliepime nurodė galimai melagingus duomenis apie ieškovės lentelėje Nr. 1 ir Nr. 2 išvardintą turtą, nes tiek ieškovė, tiek ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkantis buhalteris neaptiko atsakovo nurodytų pardavimų ar gautų piniginių lėšų už neva tai parduotą turtą. Nėra jokių pardavimo dokumentų, nei pinigų gavimo, be to, pardavus būtų reikėję pildyti VMI deklaraciją FR0564 forma. Paaiškino, jog UAB „Argimetas“ buvo išrašytos 5 sąskaitos faktūros, kuriose šių daiktų neparduota. Pardavimo sąskaitas išrašydavo pats buvęs direktorius G. O.. Parduotas ekskavatorius, neaišku koks, nes sąskaitoje G. O. nieko neparašė ir nepaaiškino kuris. Prekė iš seniau, apskaitos dokumentai neperduoti. Buhalterė buvo davusi G. O. pažiūrėti prekių sąrašą, tačiau jokio atsakymo negavo.
6. Atsakovas 2023 m. birželio 19 d. pateiktuose rašytiniais paaiškinimais patikslino, jog 2021 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. STRA0001022 yra įrašytas buldozerio ir ekskavatoriaus dalių pardavimas, šiuo įrašu yra įformintas Lokomo BX255GT rūšiavimo mašinos pardavimas (inventorizacijos aprašo Nr.1 15 eilutė). 2021 m. kovo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. STRA0001012 yra įrašytas ekskavatoriaus pardavimas (3 vnt.), tokiu būdu yra įformintas Poclain, ekskavatoriaus Brouyt X2 ir ekskavatoriaus Brouyt X2B (2 vnt.) pardavimas (inventorizacijos aprašo Nr. 1 2, 7, 10 ir 13 eilutės). Kartu pateikė 2021 m. balandžio 15 d. foto nuotraukas, kuriose fiksuoti: sugedęs Komatsu PC180LC (parduotas į metalo laužą, inventorizacijos aprašo Nr. 1 6 eilutė); traktorius KZ (inventorizacijos aprašo Nr.1 62 eilutė, ). dėl blogos techninės būklės parduotas į metalo laužą); ekskavatorius FUX (inventorizacijos aprašo Nr.1 9 eilutė, techniškai sugedęs ir nefunkcionalus); priekaba DK 5027 ( inventorizacijos aprašo Nr.3 8 eilutė, priekaba parduota); automobilis Toyota Hiace (inventorizacijos aprašo Nr. 1 11 eilutė, automobilis nedalyvavo eisme, parduotas kaip metalo laužas). Paaiškino, kad kaip metalo laužas buvo parduotas ir Volas 5T bei bakas ant ratų (inventorizacijos aprašo Nr. 1 60 ir 64 eilutė), bei nusidėvėjusios svarstyklės (inventorizacijos aprašo Nr. 3 12 eilutė). Turto vertė neginčijamai rodo, kad tai menkaverčiai ir savo funkcinės paskirties neatliekantys metalo gaminiai. Dėl Fiskars agromat technikos (inventorizacijos aprašo Nr. 1 8 eilutė) paaiškino, kad tai yra žemei arti skirtas traktorinis plūgas, kurio UAB „Stratega“ niekada nevaldė ir nenaudojo, galimai R. B. šį plūgą nupirko savo tėvui ar uošviui, kurie iki šiol juo naudojasi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „Stratega“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Stratega“ iš atsakovo G. O. 28 577,14 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 577,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinę bylą dalyje dėl faktų konstatavimo nutraukė.
8. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas G. O., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, t. y. 2022 m. liepos 24 d., būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui R. B.. Neužtikrinęs skaidraus bendrovės dokumentų ir turto perdavimo naujajam vadovui, t. y. neatlikęs bendrovės turto inventorizacijos, nesudaręs perduodamo turto ir dokumentų apyrašo, atsakovas G. O. nesilaikė pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.
9. Ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, kad atsakovo neperduotą turtą bendrovė buvo įsigijusi (2023 m. birželio 20 d. bei 2024 m. kovo 7 d. pateikti turto įsigijimo dokumentai). Įrodinėdama turto trūkumą ieškovė rėmėsi 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos duomenimis. Pagal inventorizacijos aprašą Nr. 1, kuriame įvardytos prekės skirtos perpardavimui, nustatytas 14 vnt trūkumas 24 727,64 Eur sumai, ilgalaikio turto inventorizacijos aprašu nustatytas 48 317,70 Eur vertės 13 vnt turto trūkumas, inventorizacijos aprašu Nr. 2 fiksuotas 239,66 Eur 2 vnt kito turto trūkumas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino neperduoto turto sąrašą, pagal kurį atsakovas naujajam vadovui nėra perdavęs tokio bendrovės įgyto turto: A10 ekskavatoriaus Broyt X2B s/n 2498; A21 KOMATSU PC180LC-6K 34057; A23 Poclain s/n 00750512-12698; A25 Fiskars Agromat 35; A27 Fuch 7142215221200 1994; A3 ekskavatoriaus Brouyt X2; automobilio A4 Toyota Hiace 89920, SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini); naudotų padangų A6 32 poz.; A8 ekskavatoriaus Broyt X2B 34522944; INV02 telefonų 2 vnt. Huawei P Smart; INV09 Lokomo BX255GT rūšiavimo mašinos; Q57 Volkswagen Golf E balto, 2015 m.; SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); W17 volo 5T; W19 traktoriaus KZ2393, W21 bako ant ratų; kompiuterio; priekabos DAMM, reg. Nr. DK5027, 113, svarstyklių. Neperduoto turto vertė – 28 577,14 Eur.
Atsiliepimas
10. Teismas atmetė argumentus, kad atsakovo atsiliepime nurodomas turtas galėjo būti atiduotas į metalo laužą, nes ieškovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Argimedas“ 2021 m. kovo 22 d. – 2021 m. gruodžio 20 d. laikotarpyje pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STRA0001012, STRA0001021, STRA0001022, STRA0001031, STRA0001077 ieškovė pardavė 3 ekskavatorius, buldozerį KOMATSU D85 (ne PC180LC-6K 34057), buldozerio ir ekskavatoriaus atsargines dalis, vikšrinį ekskavatorių Akerman H12, sijotuvus ir vibro volus. Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniais paaiškinimais bei kartu su juo pateiktais sandėlio išlaidų orderiais nustatyta, kad pagal 2023 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STRA0001012 faktiškai UAB „Argimedas“ buvo parduoti 3 naudoti ekskavatoriai (Akerman H10B, Hitachi ZH210-3, ZH80US), o pagal PVM sąskaitą faktūrą STRA0001022 buldozeris KOMATSU D85 bei grėbtuvai ir ekskavatorių dalys, t. y. kitas turtas nei nurodo atsakovas. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoja N. J., turto pardavimu į metalo laužą rūpinosi buvęs vadovas G. O., pagal kurio žodinį pranešimą liudytoja nurašydavo į metalo laužą parduotą techniką ar kitą inventorių, likučius suvesdavo į apskaitą ir perduodavo G. O. sutikrinimui, pastarasis pastabų dėl technikos ir inventoriaus nurašymo neturėjo. Kadangi jokių duomenų iš buvusio vadovo apie apskaitoje įtraukto turto, kurio trūkumas nustatytas inventorizacijos metu, pardavimą į metalo laužą nebuvo gauta, sulyginus apskaitos duomenis, atlikus inventorizaciją, toks turtas buvo fiksuotas kaip nerastas. Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovas nurodydavo, kokį konkretų turtą parduodavo į metalo laužą, pateikdamas sąskaitas faktūras, finansininkė tik įformindavo faktiškai įvykusias operacijas dokumentais, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo samprotavimais, jog kaip metalo laužas galėjo būti parduota inventorizacijos metu nerasta technika ar kitas inventorius, kadangi kitų dokumentų apie kito turto pardavimą UAB „Argimetas“ finansininkei pateikta nebuvo.
11. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl trūkstamo turto pardavimo į metalo laužą nepatvirtina atsakovo pateiktos 2021 m. sausio 27 d ir 2022 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. STRA 0000995 ir STRA 0001115. Pagal šias sąskaitas faktūras UAB „Stasmila“ iš UAB „Stratega“ nupirko juodojo metalo laužą, konkrečiai koks tai inventorius sąskaitose nedetalizuota. Ieškovės pateikti 2021 m. sausio 27 d. metalo laužo svėrimo-pristatymo aktas Nr. 21/01/27, 2021 m. sausio 27 d. UAB „Stratega“ parduotų prekių savikainos nurašymo aktas Nr. METAL20210127 bei 2022 m. balandžio 21 d. metalo laužo svėrimo-pristatymo aktas Nr. 22/04/21 ir 2022 m. balandžio 21 d. medžiagų nurašymo aktas Nr. METAL20220421 leidžia daryti išvadą, kad pagal 2021 m. sausio 27 d. sąskaitą faktūrą kaip juodasis metalas buvo parduotas W39 konteineris mėlynas 8, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1063,04 Eur; W40 krano dalys, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1071,18 Eur; E43 konteineris rūšiavimo, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1508,63 Eur; Q10 naudotas ekskavatorius Broyt X2B s/n 2486, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1475,31 Eur. Pagal 2022 m. balandžio 21 d. parduotas kaip metalas Q108 krautuvas vienakaušis frontalinis „H-65“ 1970 m, naudotas, R.Nr.599 sąskaitą faktūrą 405, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 2092,16 Eur; W25 šieno surinkėjas, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 254,45 Eur; W20 ašmenys priekiniai, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 203,59 Eur; W34 vikšrai, vnt., kaina (įsigijimo) 891,42 Eur; W45 kultivatorius, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 343,17 Eur; Q11 purkštuvas Epoke TKB12-280, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 296,07 Eur; Q11 purkštuvas Epoke TKB12-280, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 167,77 Eur. Tokią išvadą teismas darė, remdamasis aplinkybėmis, jog parduotų prekių nurašymo aktai bei metalo svėrimo aktai datuoti tos pačios dienos data, kaip ir metalo laužo supirkimas, t. y. tą pačią dieną nurašytas parduotas turtas, bei liudytojos N. J. parodymais apie buvusią turto nurašymo praktiką bendrovėje (turtas buvo nurašomas pagal buvusio vadovo, atsakovo G. O. pranešimą).
12. Ieškovė pateiktais įrodymais paneigė ir kitus atsakovo argumentus neva priekaba DAMM parduota R. P. (pagal pirminį atsiliepimą – į Švėkšną). Iš ieškovės pateikto 2021 m. kovo 1 d. UAB „Stratega“ sandėlio likučio „savikainos sąskaita: 20401“ (pozicija W30) ir 2021 m. kovo 1 d. ilgalaikio turto detalizuotos ataskaitos pagal atskaitingą asmenį (eil. 16, DK 5027) matyti, kad bendrovėje buvo apskaitytos 2 priekabos DAMM, kurių įsigijimo kainos skirtingos 4 980,41 Eur ir 13 324,72 Eur. Kaip nurodė ieškovė, būtent 4 980,41 Eur vertės priekaba faktiškai buvo parduota R. P. įmonei už 4 900,00 Eur pagal 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STRA 0001004. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, jog būtų parduota ir antroji UAB „Stratega“ apskaitoje buvusi priekaba DAMM, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime nurodomais argumentais dėl priekabos DAMM pardavimo R. P. vien dėl didelių priekabų verčių skirtumo. Verslo praktikos neatitiktų situacija, kai priekaba, įsigyta 2019 m. sausio 24 d. už 13 324,72 Eur būtų parduota 2021 m. kovo 1 d. už 4 900,00 Eur (be PVM). Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl galimai neteisingos apskaitos, įforminant priekabos perdavimą pirkėjui (kai vietoj priekabos, kurios įsigijimo kaina 4 980,41 Eur kaip ilgalaikis turtas apskaityta 13 324,72 Eur vertės priekaba).
13. Dėl trūkstamų telefonų atsakovas nurodė, jog šis turtas perduotas įmonės vairuotojams, tačiau jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie turto perdavimą bendrovės darbuotojams, nepateikė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad šis turtas yra kitų asmenų žinioje.
14. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Fiskars Agromat būtų perduotas R. B. tėvui. Pagal ilgalaikio turto detalizuotą ataskaitą šis turtas priskirtas atsakovui kaip atsakingam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nesutikdamas su reikalavimais dėl žalos atlyginimo, neperdavus automobilio Q57 Volkswagen Golf E balto, 2015 m.; SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad šis automobilis galimai buvo perduotas pardavimui į UAB „Vilniaus autoverslo centras“, tačiau tokius atsakovo paaiškinimas paneigia 2023 m. spalio 4 d. informacija apie tai, jog iš UAB „Stratega“ minėta transporto priemonė pardavimui nebuvo gauta.
16. Dėl automobilio A4 Toyota Hiace 89920, SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas teikė paaiškinimus ir fotonuotraukas, kad automobilis yra bendrovės kieme, vėliau šią poziciją patikslino, nurodydamas, jog parduotas kaip metalo laužas, tačiau jau aptartais finansiniais dokumentais, tokia ūkinė operacija dėl minimo automobilio perdavimo į metalo laužą nefiksuota, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais apie minėtos transporto priemonės pardavimą. Atsakovo pozicijos dėl turto pardavimo į metalo laužą nepatvirtina pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuotas automobilio A4 Toyota Hiace 89920 bei kitos technikos būklė, pirmiausia dėl to, kad fotofiksacija atlikta 2021 m. balandžio mėnesį ir ginčo dėl to, kad turtas bendrovėje buvo įsigytas nėra. Turto trūkumas nustatytas atsakovą atšaukus iš pareigų, todėl atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo pareiga pasirūpinti ieškovės turto ir dokumentų tinkamu perdavimu naujajam bendrovės vadovui. To nepadaręs jis prisiėmė riziką atsakyti už viso ieškovės turto sudėties atitiktį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai apimčiai.
17. Dėl svarstyklių, kompiuterio trūkumo atsakovas nurodė, kad šis turtas liko bendrovėje, tačiau jokių įrodymų apie šio turto tinkamą perdavimą nepateikė.
18. Sutiko su atsakovo pozicija, kad galimai bendrovėje ne visos ūkinės operacijos buvo teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje, tačiau tai nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi pats atsakovas, būdamas įmonės vadovu, buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų ir turto išsaugojimą, turto inventorizavimą, todėl būtent atsakovas turėjo imperatyvią pareigą organizuoti įstaigai priklausančio turto inventorizaciją, ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais dokumentais ir turtu perduoti naujajam vadovui. Atsakovas nepateikė nė vieno turto inventorizacijos akto ir įrodymų, kad įvykdė pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui.
19. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė UAB „Stratega“ turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kuris, anot atstovo, patvirtina, kad dalis trūkstamo turto bendrovėje yra. Pastebėjo, kad ekspertizės tikslas buvo ne fiksuoti bendrovėje esantį turtą, bet nustatyti UAB „Stratega“ paprastųjų vardinių akcijų vertę 2022 m. sausio 6 d. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, rėmėsi UAB „Stratega“ pateiktais finansiniais dokumentais, kuriuose kaip nerastas turtas fiksuotas tas pats turtas, dėl kurio trūkumo pareikštas ieškinys (ekspertizės akto lentelės 12 (pav. pozicijos 6-13), 15), dėl ko teismo vertinimu pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina atsakovo ginčijamų aplinkybių, jog galimai neperduotas turtas bendrovėje buvo. Ekspertizės aktas nepaneigia fakto, jog atsakovas naujajam vadovui turto neperdavė.
20. Nustačius, kad ieškovės nurodomas turtas atsakovo buvo neperduotas dėl atsakovo kaltės (pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, atsakovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovas G. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl 28 577,14 Eur žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba civilinę bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
22.1. Nurodė, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas, pagrindinius civilinio proceso principus ir normas, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti. Skundžiamame sprendime teismas neįvertino faktinių ginčo aplinkybių visumos, nevertino susiklosčiusios ieškovės įmonėje praktikos, neįvertino ginčo ir ieškovės dalyvių sąsajumo ir ginčo priežasčių bei ieškovės atstovo R. B. šališkumo ir materialinio suinteresuotumo, todėl klaidingai vertino atsakovo veiksmus kaip neteisėtus ir sąlygojusius ieškovės žalą.
22.2. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, kad ieškovės dokumentai naujajam vadovui nebuvo perduoti, joks teismo sprendimas tokių aplinkybių nepatvirtino. Bylos įrodymais pagrįsta, jog atsakovas visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė/paliko ieškovės buveinėje, o pagal gautus dokumentus įmonės veikla buvo tęsiama, finansinės atskaitomybės duomenys buvo teikiami. Ieškovė pateikė teismui „neperduoto“ turto pirminius apskaitos dokumentus, vėliau teikė turto pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, o taip pat ir svėrimo-pristatymo aktus, prekių savikainos nurašymo aktus, avansines apyskaitas, kas įrodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovė iš atsakovo gavo. Teismas klaidingai ir formaliu požiūriu sprendė, jog jei nebuvo surašytas dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktas, tai reiškia, kad bendrovės vadovų pasikeitimo momentu turtas naujajam vadovui nebuvo perduotas.
22.3. Teismas klaidingai taikydamas teisės normas neatsižvelgė į nuo 2022 m. birželio 1 d. pasikeitusį Finansinės apskaitos įstatymo naująjį reglamentavimą, kuris nenustato privalomos turto inventorizacijos, suteikia teisę patiems ūkio subjektams nustatyti tvarką bei periodiškumą dėl turto inventorizacijos atlikimo ar neatlikimo, priklausomai nuo ūkio subjekto veiklos ir valdymo specifikos bei praktinės tvarkos. Jokie teisės aktai imperatyviai nenurodo, kad atsakovas, prieš perduodamas turtą naujajam vadovui – vieninteliam dalyviui R. B., privalėjo atlikti turto inventorizaciją ir turtą perduoti priėmimo-perdavimo aktu. Tokia turto apskaitos politika ir tvarka nebuvo nustatyta ir lokaliniuose ieškovės aktuose po 2022 m. liepos 24 d.
22.4. Teismas klaidingai sprendė, kad turto įsigijimo dokumentai pagrindžia šio turto turėjimą, tačiau nekreipė dėmesio, kad ieškovė turėjo leistinais įrodymais pagrįsti, jog šis turtas nebuvo realizuotas ir nurašytas. Teismas klaidingai besąlygiškai vadovavosi su ieškiniu pateiktos inventorizacijos duomenimis. Teismas neįvertino, kad įmonėje nebuvo patvirtintos inventorizacijos vykdymo tvarkos ir periodiškumo sąlygų, jų neparengė ir nepatvirtino ir naujasis vadovas R. B., tad naujojo vadovo inicijuota tariama inventorizacija buvo skirta ne faktiniam turto patikrinimui, o materialinės atsakomybės atsakovui, kuris kėlė klausimus dėl neteisėto jo akcijų naujajam vadovui perleidimo, pritaikymui, siekiant išvengti G. O. pretenzijų. Pažymėjo, kad 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos aprašai buvo formaliai surašyti atgaline data, kadangi šie aprašai į bylą buvo pateikti tik 2023 m. balandžio 13 d. prašymu. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog inventorizacijos atlikimas buvo įformintas šališkai, dviejų suinteresuotų subjektų, su vienu iš jų vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl akcijų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad inventorizacijos darymo faktas taip pat kelia abejonių tiek dėl savo datos, tiek dėl inventorizacijos registravimo ir įmonės dokumentų nomenklatūros, taip pat ir dėl to, jog į inventorizacijos aprašus buvo įtraukta kaip esanti įmonės teritorijoje žemės ūkio technika, kurios egzistavimo įmonėje neaptiko ekspertizę atlikęs ekspertas. Galiausiai, byloje nėra ir realybėje neegzistuoja duomenys, jog atsakovas G. O. buvo kviečiamas į 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos atlikimą.
22.5. Pažymėjo, jog apskaitą vykdžiusi N. J. pagal nepilnus savo rankraštinius įrašus nurašinėjo parduodamas į metalo laužą prekes ir šioje vietoje padarė klaidų – nurašydama ne tas prekes, kurios buvo parduotos, arba neįtraukdama į nurašymą tų prekių, kurios buvo parduotos į metalo laužą. Tokių klaidų tikimybę padidina ir tas faktas, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo programiškai sumodeliuota, jog nurodant prekę pardavimo dokumente, prekė būtų automatiškai nurašoma iš sandėlio, visa tai buhalterė darė rankiniu būdu. Teismas neįvertino, nors atsakovo atstovo tai buvo ne kartą akcentuojama, eilė ieškovės apskaitą tvarkiusio asmens – N. J. klaidų, kurios patvirtina ir pagrindžia labai tikėtinas klaidas/klaidinimus dėl turto nurašymo.
22.6. Teismas turėjo pareikalauti dokumentus turinčios ieškovės pateikti įrodymus apie R. P. įmonei už 4 900 Eur pagal 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STRA 0001004 parduotą priekabą, jos identifikacinius numerius ir nurašymą įmonės apskaitoje. Tik tokios informacijos pagrindu būtų galima teigti, kad R. P. buvo parduota ne „ieškoma“ priekaba. Nepareikalavęs ieškovės turimų dokumentų, teismas formaliai nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie priekabos DAMM pardavimą, nors atsakovas pardavimo dokumentą pateikė, o ieškovė leistinais įrodymais neatribojo, jog tai ne ši „ieškoma“ priekaba. Taip pat teismas neįvertino, jog ieškovė viso proceso metu manipuliavo apskaitos dokumentais ir galimai arba klaidingai, arba tyčia nefiksavo/nepateikė teismui duomenų apie antrosios priekabos realizavimą ir nurašymą. Pažymėjo, jog joks nepriklausomas specialistas nepatikrino ir nepatvirtino, ar šios „ieškomos“ priekabos realizavimas prieš tai nebuvo užfiksuotas apskaitoje, ar už realizavimą nebuvo gautos pajamos, o dėl minėtų buhalterinių įrašų klaidingumo šis turtas nebuvo užfiksuotas kaip realizuotas. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo rengimo metu pakartotinai viešai prieinamais kontaktais buvo susisiekta su priekabos DAMM pirkėju R. P., kuris patvirtino priekabos įsigijimą iš UAB „Stratega“ ir tai, kad 2021 m. kovo 1 d. įsigyta priekaba iki šiol nėra suremontuota ir nėra registruota VĮ „Regitra“ R. P. įmonės vardu. Kaip žinia, VĮ „Regitra“ duomenimis (gauta teisme 2024 m. balandžio 8 d. Nr. DOK -10117), priekaba DAMM, įdent. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota UAB „Stratega“ vardu, o dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas (kas koreliuoja su R. P. paaiškinimu dėl nebaigto remonto ir neregistravimo naujo savininko vardu).
22.7. Byloje teismas klaidingai sprendė, jog taip pat nėra duomenų, kad Fiskars Agromat (inv. Nr. A25) būtų perduotas R. B. tėvui ir pagal ilgalaikio turto detalizuotą ataskaitą šis turtas priskirtas atsakovui kaip atsakingam asmeniui. Nurodė, kad ne tik šis turtas, bet ir visa eilė žemės ūkio technikos, kuri yra išvardinta teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. 2024-24 DM (lentelė Nr.12) yra ne ieškovės dispozicijoje buvusio akcininko ir pastaruoju metu vienintelio akcininko bei po G. O. vadovo pareigas užėmusio R. B. sprendimu. Tačiau šių faktų teismas nevertino visai ir tik formaliai pažiūrėjo į tariamai nerastą turto sąrašą inventorizacijos aktuose. Teismas neįvertino, jog visas tariamai neperduotas turtas pradiniais reikalavimais buvo prašomas išreikalauti iš atsakovo G. O., ir tik vėliau, kai nebuvo gauta jokių duomenų, kad nerastas turtas yra pas atsakovą, buvo pereita prie reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pastarieji faktai rodo, kad ieškomo turto atsakovas nepasisavino, neišvaistė ir jokios žalos ieškovei nepadarė.
22.8. Teismas visiškai neapdairiai ir klaidingai sprendė, kad turtas (automobilis Toyota Hiace) negalėjo būti parduotas į metalo laužą, nes neatsižvelgė, jog šis automobilis buvo įsigytas 2016 m. sausio 26 d. (sąskaita Nr.190, pardavėjas Heltids bygg) už 843 Eur sumą, kas rodo, ypač pagal 2021m. fotonuotraukoje fiksuotą šio automobilio būklę, kad iki 2022 m. liepos 24 d. automobilis buvo priduotas į metalo laužą. Vien foto nuotrauka, kaip įrodymas, pagrindžia, kad logiškai nei pasisavinti, nei išvaistyti, nei parduoti kaip transporto priemonės, nebuvo galima, galimas tik metalo laužo pardavimas, kas ir buvo padaryta.
22.9. Teismas paviršutiniškai sprendė, kad dėl svarstyklių ir kompiuterio trūkumo atsakovo nurodymas, kad šis turtas liko bendrovėje, yra nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie šio turto tinkamą perdavimą. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo paaiškinimus ir ekspertinį pagrindimą apie svarstyklių egzistavimą nekilnojamojo turto objekte, kaip sudėtinę dalį, bei kompiuterio visišką nusidėvėjimą ir materialinės vertės nebuvimą. Teismas nemotyvuotai atmetė ekspertizės akte užfiksuotą faktą, jog ekspertizės akte, lentelėje Nr. 9 (50 psl.) ekspertas, faktiškai įmonėje apžiūrėjęs ir vertinęs turtą, užfiksavo, kad svarstyklės, inventorinis Nr. 2, „yra nekilnojamojo turto aprašyme ir priskiriama nekilnojamam turtui“, kas įrodo, kad 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos apraše Nr. 3 ilgalaikio turto sąraše tos pačios svarstyklės, pažymėtos inventoriniu numeriu Nr. 2 (aprašo 12 eilutė), klaidingai nurodomos kaip nerastas turtas. Ekspertizės akto lentelėje Nr. 9 yra eksperto vertinimas dėl įmonės kompiuterio nusidėvėjimo ir nulinės vertės, kas dėl analogiško „ieškomo“ kompiuterio, inventorinis Nr.12, kurio likutinė buhalterinė vertė yra 0,29 Eur, sąlygoja išvadą dėl žalos ieškovei nebuvimo.
22.10. Teismas neįvertino to, kad ieškovės apskaitos dokumentuose turto vertės buvo nurodytos ydingai ir yra neteisingos, todėl remtis šiuo atveju ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais nebuvo galima, o jais paremtas sprendimas dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio neteisėtas. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomas kaip atsakovo tariamai neperduotas turtas nebuvo 28 577,14 Eur vertės, t.y. pinigų sumos, kuri galėtų būti gauta už tą turtą jį pardavus – buhalterinėje apskaitoje nurodoma turto vertė absoliučiai neatitinka tikrosios šio turto rinkos vertės, kuri galėtų būti laikoma atsakovės patirtais netekimais – turtine žala. Ieškovė, nurodydama trumpalaikio turto vertę buhalterinėje apskaitoje privalėjo, bet nepagrįstai to nepadarė, įvertinti, ar šis turtas: nėra sugadintas, nėra visiškai ar iš dalies pasenęs, ar nėra nukritusi jo pardavimo kaina, ar nėra išaugę jo pardavimo išlaidos. Iš patikslinto ieškinio Lentelėje Nr. 1 nurodytos informacijos matyti, jog nurodomas kaip neperduotas trumpalaikis turtas ieškovės buvo įsigytas 2015-2021 metų laikotarpiu, t. y. prieš 7-1 metus (iki 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos). Nors šis turtas priskiriamas prie trumpalaikio, skirto perparduoti, tačiau šis turtas taip ir nebuvo parduotas, todėl buvo svarbu įvertinti ar šio turto savikaina nėra didesnė už grynąją galimo šio turto realizavimo vertę. Teismui atsakovas pateikė dalies realizuojamo į metalo laužą trumpalaikio turto nuotraukas, kas pagrindžia minimą pareigą nukainoti trumpalaikį turtą, tačiau teismas kritiškai turto vertės nevertino ir kliovėsi formaliais buhalteriniais įrašais. Ieškovės nurodoma kompiuterio ir svarstyklių vertė rodo, kad šis turtas yra nelikvidus, todėl turtinė žala ieškovei dėl šio turto tariamo neperdavimo nėra padaryta.
23. Ieškovė BUAB „Stratega” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovo priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
24.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino faktinių ginčo aplinkybių visumą, ir teisingai vertino atsakovo veiksmus kaip neteisėtus ir sąlygojusius ieškovės žalą. Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės prarasto, atsakovo G. O. neperduoto bendrovės turto, o ne dėl dokumentų, tai yra žalos atsiradimas yra siejamas su prarastu bendrovės turtu. Atsakovo vertinimai, susiję su bendrovės dokumentais bei teiktais paaiškinimais kitose bylose, niekaip nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog dėl prarasto/neperduoto turto bendrovė patyrė tiesioginę turtinę žalą. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra ir nebuvo keliamas klausimas, ar ir kaip atsakovo G. O. vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo vedama pastarosios buhalterinė (finansinė) apskaita. Šioje byloje yra keliamas būtent atsakovo atsakomybės klausimas neperdavus (praradus) bendrovės turto.
24.2. Teismas įvertino visą bylos medžiagą, tame tarpe aplinkybes, jog turto perdavimo-priėmimo aktas sudarytas nebuvo, turto inventorizacijos būtent G. O. neatliko. Nesant turto perdavimo - priėmimo akto, turto inventorizacijos aprašo (sudaryto dalyvaujant G. O.), būtent atsakovui kyla pareiga paneigti ieškovės dėstomus argumentus, jog turtas, dėl kurio praradimo priteista turtinė žala, buvo nerastas/neperduotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog bendrovė disponavo (turėjo pagal įsigijimo dokumentus) turtu, dėl kurio praradimo yra priteista žala skundžiamu sprendimu. Maža to, iš esmės ginčo dėl turto įsigijimo ir jo apskaitymo bendrovės buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje pirmosios instancijos teisme nebuvo. Atsakovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia ieškovei, kadangi: atsakovui teigiant, jog turtas yra nurašytas, būtent pastarasis turėjo tai įrodinėti, ypač atkreipiant dėmesį, jog tokiais nurašymo ar kitais dokumentais ieškovė nedisponuoja, o bendrovės vadovu iki 2022 m. liepos 24 d. buvo pats atsakovas G. O., kuris buvo atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą; byloje yra pateiktas Turto (akcijų paketo) vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2024-24 DM, kurio lentelėse Nr. 6, Nr. 7, Nr. 12, Nr. 15, Nr. 16 atsispindi fiksuotas bendrovės apskaitoje, bet nerastas (pagal kurį priteista žala šioje byloje) turtas. Atkreipė dėmesį, jog, nors Ekspertizės aktas Nr. 2024-24 buvo surašytas vertinant bendrovės akcijų vertę, ekspertas nurodė ir nerastą bendrovės turtą, kas akivaizdžiai sustiprina ieškovės poziciją byloje.
24.3. Neturi reikšmės ar buvo, ar nebuvo inventorizacijos vykdymo tvarka bendrovėje. Šiuo atveju svarbu, jog turtas buvo inventorizuotas ir nustatyta, koks turtas rastas, atitinkamai inventorizacijos aprašu vadovaujantis nustatyta, kokio turto bendrovėje nėra. Atsakovo samprotavimai dėl tariamai kitos turto inventorizacijos datos (nei nurodyta apraše) bei registravimo numerio yra visiškai niekuo nepagrįsti bei nepaneigiantys byloje konstatuoto žalos fakto ir vertintini kaip atsakovo siekis suklaidinti teismą.
24.4. Atsakovas siekia atsakomybę perkelti tuometiniam finansinę (buhalterinę) apskaitą tvarkiusiam asmeniui, kai tuo tarpu būtent pagal paties G. O. nurodymus buhalterė fiksuodavo ūkines operacijas. Jeigu ir buvo finansinėje apskaitoje padaryta klaidų (kurios nepaneigia nustatytos žalos fakto), už jas atsako pats tuometinis vadovas atsakovas G. O..
24.5. Nesutiko su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo iš ieškovės pareikalauti papildomų dokumentų, susijusių su priekaba DAMM. Pažymėjo, kad atsakovas teismui neteikė prašymo iš ieškovės išreikalauti papildomus dokumentus, atsakovas neteikė prašymo pačiai ieškovui susipažinti su pastarosios disponuojamais dokumentais, atitinkamai neprašė ir teismo išduoti teismo liudijimą susipažinti su dokumentais. Šiuo atveju susiklosto ydinga situacija, kai pats atsakovas pirmosios instancijos teisme neįgyvendina savo teisių, apeliacinės instancijos teisme teigia, neva skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo neaktyvus.
Atsiliepimas
24.6. Atsakovo teiginiai dėl žodinio pokalbio su R. P., neva jo įsigyta priekaba DAMM iki šiol nėra registruota jo įmonės vardu; dėl parduotos priekabos R. P. įmonei neišregistravimo bendrovės vardu VĮ REGITRA duomenų bazėje, yra absoliučiai deklaratyvūs ir neturintys jokios įrodomosios galios.
24.7. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų pastarojo neteisėtų veiksmų, kadangi: visas turtas (18 pozicijų), pagal kurio likutines vertes priteistas žalos atlyginimas, buvo apskaitytas bendrovės finansinėje (buhalterinėje) apskaitoje kaip įsigytas; visas turtas (18 pozicijų) pasikeitus bendrovės vadovui (2024 m. liepos 24 d.) nebuvo rastas bendrovėje, taip pat neperduotas buvusio vadovo G. O. naujai paskirtam vadovui R. B.. Tarp turimų bendrovės dokumentų viso turto (18 pozicijų) perleidimo ar nurašymo dokumentų nėra; iš esmės visas turtas (18 pozicijų) Ekspertizės akte Nr. 2024-24 fiksuotas kaip nerastas. Nors atsakovas kėlė klausimą dėl svarstyklių (inventorinis Nr. 2), Ekspertizės akto Nr. 2024-24 Lentelėse Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyta, jog šis turtas nerastas, svarstyklių likutinė vertė - tik 0,30 Eur. Atsakovas ieškovės nurodomų duomenų bei pirmosios instancijos teismo konstatuotų turto neperdavimo faktų jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė.
24.8. Aplinkybė, jog pirminiame ieškinyje ieškovė neperduotą trumpalaikį ir neperduotą ilgalaikį turtą išskyrė į dvi atskiras lenteles, o jau patikslintame ieškinyje - vienoje lentelėje, neturi absoliučiai jokios įtakos nei žalos faktui, nei jos dydžiui. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė negalėjo ir negali perskaičiuoti trumpalaikio turto verčių, kadangi šis turtas nėra perduotas, o atsakovo G. O. samprotavimai, neva kitas turtas (pvz., Kombainas Sampo 580, kuris buvo rastas bendrovėje ir dėl jo reikalavimų nėra) buvo nurašytas kaip nelikvidus, neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos kontekste.
24.9. Byloje yra pateikti objektyvūs įrodymai, jog visi trys neperduoti ilgalaikio turto objektai (svarstyklės, kompiuteris ir priekaba DAMM) buvo įsigyti ir apskaityti bendrovės finansinėje (buhalterinėje) apskaitoje. Visi trys neperduoti ilgalaikio turto objektai, pasikeitus bendrovės vadovui 2022 m. liepos 24 d., bendrovėje nebuvo rasti. Visi trys neperduoti ilgalaikio turto objektai kaip nerasti yra fiksuoti Ekspertizės akte Nr. 2024-24 (Lentelės Nr. 6 ir Nr. 7), atitinkamai turto likutinės vertės yra fiksuotos lygiai tokios pat kaip ir prašoma priteisti žala. Duomenų apie minėto turto perleidimą tretiesiems asmenims arba nurašymą byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų
27. Nustatyta, kad atsakovas G. O. nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. liepos 24 d. ėjo UAB „Stratega“ direktoriaus pareigas. 2022 m. liepos 24 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas iš direktoriaus pareigų atleistas, nuo 2022 m. liepos 25 d. naujuoju UAB „Stratega“ direktoriumi paskiriant R. B.. Byloje pateiktuose 2022 m. liepos 27 d. ir 28 d. aktuose Nr. 07/27 ir Nr. 07/28 konstatuota, kad buvęs UAB „Stratega“ direktorius G. O. nebuvo atvykęs į bendrovės buveinę ir naujai paskirtam direktoriui R. B. neperdavė bendrovės turto ir dokumentų.
28. Ieškovė BUAB „Stratega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. O., kurį patikslinusi, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 28 577,14 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas nėra perdavęs UAB „Stratega“ priklausančio turto, kurio likutinė vertė yra 28 577,14 Eur. UAB „Stratega“ turtas buvo atsakovo žinioje įmonės vadovavimu laikotarpiu, visas turtas (18 pozicijų, lentelė Nr. 1) yra apskaitytas pagal UAB „Stratega“ apskaitos dokumentus, bet atsakovą atšaukus iš direktoriaus pareigų įmonės turtas nebuvo atsakovo perduotas naujajam įmonės direktoriui. Atsakovas neperdavė bendrovės turto naujajam vadovui, todėl turi pareigą atlyginti įmonei padarytus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
29. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei BUAB „Stratega“ iš atsakovo G. O. 28 577,14 Eur žalos atlyginimo, o dėl kitų ieškinio reikalavimų (faktų konstatavimo dėl dokumentų neperdavimo) civilinę bylą nutraukė.
30. Atsakovas (apeliantas) G. O. nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 28 577,14 Eur žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas, pagrindinius civilinio proceso principus ir normas, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti. Skundžiamame sprendime teismas neįvertino faktinių ginčo aplinkybių visumos, nevertino susiklosčiusios ieškovės įmonėje praktikos, neįvertino ginčo ir ieškovės dalyvių sąsajumo ir ginčo priežasčių bei ieškovės atstovo R. B. šališkumo ir materialinio suinteresuotumo, todėl klaidingai vertino atsakovo veiksmus kaip neteisėtus ir sąlygojusius ieškovės žalą. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, kad ieškovės dokumentai naujajam vadovui nebuvo perduoti. Bylos įrodymais pagrįsta, jog atsakovas visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė/paliko ieškovės buveinėje, o pagal gautus dokumentus įmonės veikla buvo tęsiama, finansinės atskaitomybės duomenys buvo teikiami. Ieškovė pateikė teismui „neperduoto“ turto pirminius apskaitos dokumentus, vėliau teikė turto pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, o taip pat ir svėrimo-pristatymo aktus, prekių savikainos nurašymo aktus, avansines apyskaitas, kas įrodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovė iš atsakovo gavo. Teismas klaidingai ir formaliu požiūriu sprendė, jog jei nebuvo surašytas dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktas, tai reiškia, kad bendrovės vadovų pasikeitimo momentu turtas naujajam vadovui nebuvo perduotas. Jokie teisės aktai imperatyviai nenurodo, kad atsakovas, prieš perduodamas turtą naujajam vadovui – vieninteliam dalyviui R. B., privalėjo atlikti turto inventorizaciją ir turtą perduoti priėmimo-perdavimo aktu. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
32. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, siekdamas nustatyti ar atsakovui, kaip buvusiam juridinio asmens vadovui, nagrinėjamu atveju taikytina civilinė atsakomybė, jo veiksmus vertino per civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, pirmiausia, vertindamas ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui. Teismas konstatavo, kad po bendrovės vadovų pasikeitimo turtas naujajam vadovui nebuvo perduotas ir pažymėjo, jog tokią pareigą (perduoti bendrovės turtą) turėjo buvęs juridinio asmens vadovas – G. O.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia skundžiamo sprendimo išvada.
34. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą, jis atstatydindamas iš pareigų, turi užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Todėl už netinkamą bendrovės dokumentų ar turto perdavimą gali tekti atlyginti žalą. Pavyzdžiui, žala gali būti lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas G. O., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, t. y. 2022 m. liepos 24 d., būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui R. B.. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, turto priėmimo-perdavimo aktų), kurie patvirtintų, jog po vadovo pasikeitimo, buvęs vadovas (atsakovas) G. O. būtų įvykdęs šią pareigą. Priešingai, byloje pateikti įrodymai (2022 m. liepos 27 d. ir 28 d. aktai apie turto neperdavimą, 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos aprašai) patvirtina, jog buvęs vadovas po jo atleidimo iš pareigų įmonės turto naujai paskirtam vadovui neperdavė, o įmonėje yra nustatytas turto, buvusio bendrovės žinioje, trūkumas.
36. Apeliantas nurodo, kad byloje esančiais įrodymais pagrįsta, jog atsakovas visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė/paliko ieškovės buveinėje, o pagal gautus dokumentus įmonės veikla buvo tęsiama, finansinės atskaitomybės duomenys buvo teikiami. Pažymėjo, kad ieškovės byloje teismui pateikti dokumentai, t. y. neperduoto turto apskaitos dokumentai, turto pardavimo PVM sąskaitos-faktūros, svėrimo-pristatymo aktai, prekių savikainos nurašymo aktai, avansinės apyskaitos ir kt., įrodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovė iš atsakovo gavo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su prarastu/neperduotu įmonės turtu, o ne su įmonės dokumentų neperdavimu (pažymėtina, kad civilinė byla dėl ieškinio reikalavimų konstatuoti bendrovės dokumentų neperdavimo faktą yra nutraukta ir ši sprendimo dalis nebuvo skundžiama), todėl nurodyti apelianto argumentai, kuriais grindžiamas įmonės dokumentų perdavimas, nėra teisiškai reikšmingi ir nesusiję su bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, objektu. Atsižvelgiant į tai, kolegija detaliau dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
37. Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino, jog jei nebuvo surašytas dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktas, ar tai, kad atsakovas, prieš perduodamas turtą naujajam vadovui, neatliko turto inventorizacijos, reiškia, kad bendrovės vadovų pasikeitimo momentu turtas naujajam vadovui nebuvo perduotas. Kolegija dar kartą pažymi, kad būtent juridinio asmens vadovo pareiga yra keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti juridinio asmens turto perdavimui ir jį perduoti, atitinkamai, tokiu būdu sudarant sąlygas nustatyti, kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė. Būtent juridinio asmens vadovas yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą, o atstatydinant iš pareigų, jis turi užtikrinti ir skaidrų bendrovės turto perdavimą. Nagrinėjamu atveju minėta, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovas įvykdė pareigą perduoti juridinio asmens turtą naujai paskirtam vadovui. Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad turtas buvo perduotas, jų nepagrindžiant jokiais objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsakovui, teigiant, kad minėtą pareigą jis įvykdė, jam kilo pareiga tokius teiginius pagrįsti, tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie turto perdavimo fakto buvimą.
38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog turtu, dėl kurio praradimo ieškovė prašė priteisti nuostolius, UAB „Stratega“ disponavo, t. y. turtas buvo įsigytas ir apskaitytas bendrovės buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje. Vis tik apeliantas teigia, kad šis turtas buvo realizuotas ir (ar) nurašytas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesant pagrindo besąlygiškai vadovavosi su ieškiniu pateiktos inventorizacijos duomenimis. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino, kad įmonėje nebuvo patvirtintos inventorizacijos vykdymo tvarkos ir periodiškumo sąlygų, jų neparengė ir nepatvirtino ir naujasis vadovas R. B., tad naujojo vadovo inicijuota tariama inventorizacija buvo skirta ne faktiniam turto patikrinimui, o materialinės atsakomybės atsakovui, kuris kėlė klausimus dėl neteisėto jo akcijų naujajam vadovui perleidimo, pritaikymui, siekiant išvengti G. O. pretenzijų. Atsakovo vertinimu, 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos aprašai buvo formaliai surašyti atgaline data, kadangi šie aprašai į bylą buvo pateikti tik 2023 m. balandžio 13 d. Inventorizacijos atlikimas buvo įformintas šališkai, dviejų suinteresuotų subjektų, su vienu iš jų vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl akcijų. Inventorizacijos darymo faktas taip pat kelia abejonių tiek dėl savo datos, tiek dėl inventorizacijos registravimo ir įmonės dokumentų nomenklatūros. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta toliau nutartyje nurodytų motyvų pagrindu.
39. Pažymėtina, kad įrodinėdama turto trūkumą ieškovė rėmėsi 2022 m. liepos 24 d. atliktos inventorizacijos duomenimis. Pagal inventorizacijos aprašą Nr. 1, kuriame įvardytos prekės skirtos perpardavimui, nustatytas 14 vnt. trūkumas 24 727,64 Eur sumai, ilgalaikio turto inventorizacijos aprašu nustatytas 48 317,70 Eur vertės 13 vnt. turto trūkumas, inventorizacijos aprašu Nr. 2 fiksuotas 239,66 Eur 2 vnt. kito turto trūkumas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino neperduoto turto sąrašą, pagal kurį atsakovas naujajam vadovui nėra perdavęs tokio bendrovės įgyto turto: A10 ekskavatoriaus Broyt X2B s/n 2498; A21 KOMATSU PC180LC-6K 34057; A23 Poclain s/n 00750512-12698; A25 Fiskars Agromat 35; A27 Fuch 7142215221200 1994; A3 ekskavatoriaus Brouyt X2; automobilio A4 Toyota Hiace 89920, SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini); naudotų padangų A6 32 poz.; A8 ekskavatoriaus Broyt X2B 34522944; INV02 telefonų 2 vnt. Huawei P Smart; INV09 Lokomo BX255GT rūšiavimo mašinos; Q57 Volkswagen Golf E balto, 2015 m.; SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); W17 volo 5T; W19 traktoriaus KZ2393, W21 bako ant ratų; kompiuterio; priekabos DAMM, reg. Nr. DK5027, 113, svarstyklių. Neperduoto turto vertė – 28 577,14 Eur. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 28 577,14 Eur bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus aplinkybėms, kad įmonės turtas (vilkikas VOLVO FH16, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 16 789, 38 Eur ir priekaba Faymonvile, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė 4 804,02 Eur), 2020 m. rugsėjo 14 d. vairuojant atsakovui G. O. Norvegijos kelių direkcijos buvo sulaikytos ir iki šiol yra Norvegijos policijos saugojimo aikštelėje.
40. Kolegija neturi pagrindo abejoti byloje pateiktų inventorizacijos aprašų duomenimis. Apelianto nurodyti teiginiai, kad bendrovėje nebuvo patvirtinta inventorizacijos vykdymo tvarka, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo abejoti inventorizacijos aprašuose nurodytų duomenų tikrumu. Iš byloje pateiktų inventorizacijos aprašų nustatyta, kad inventorizacija 2022 m. liepos 24 d. atlikta dalyvaujant naujai paskirtam bendrovės direktoriui R. B. ir buhalterei N. J.. Buhalterė parašu patvirtino, jog inventorizacijos aprašuose nurodyti duomenys yra sutikrinti pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis. Taigi inventorizacijoje nurodytų duomenų tikrumas yra patvirtintas ir buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiusio asmens. Apelianto argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl inventorizacijos aprašuose nurodytų duomenų tikrumo, t. y. jog inventorizacijos aktai surašyti atgaline tvarka, tai jog inventorizacijoje dalyvavo šališkas asmuo (R. B.), su kuriuo vyksta kitas teisminis ginčas dėl akcijų, tai, kad inventorizacijoje nedalyvavo atsakovas G. O. ir kt., yra deklaratyvūs, paremti subjektyviais atsakovo samprotavimais, todėl nesudaro pagrindo abejoti byloje pateiktų 2022 m. liepos 24 d. atliktos inventorizacijos duomenų tikrumu, kuriuo nustatytas juridinio asmens turto, buvusio įmonės apskaitoje, trūkumas.
41. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad dalis bendrovės turto, kuris sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyką (ekskavatorius Broyt X2B s/n 2498, KOMATSU PC180LC-6K 34057, Poclain s/n 00750512-12698, Fiskars Agromat 35, Fuch 7142215221200 1994, ekskavatorius Brouyt X2, ekskavatorius Broyt X2B 34522944, Lokomo BX255GT rūšiavimo mašina, volas 5T, traktorius KZ2393, bakas ant ratų), buvo nurašytas į metalo laužą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros), kuriais atsakovas grindžia nurodytas aplinkybes, nepatvirtina fakto, jog į metalo laužą buvo atiduotas būtent šis turtas. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų UAB „Argimedas“ matyti, kad buvo parduotas visiškai kitas turtas dėl kurio ginčo byloje nėra. Tuo tarpu kitos byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad UAB „Stasmila“ nupirko iš UAB „Stratega“ juodojo metalo laužą, yra nedetalizuotos, t. y. iš jų nėra galimybės identifikuoti, koks konkrečiai turtas buvo perduotas į metalo laužą. Kita vertus, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad byloje pateikti metalo svėrimo aktai, kurie datuoti tos pačios dienos data, kaip ir išrašytos sąskaitos faktūros dėl metalo laužo supirkimo, patvirtina, jog į metalo laužą taip pat buvo parduotas kitas UAB „Stratega“ turtas, dėl kurio ginčo nagrinėjamoje byloje nėra.
42. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja N. J. nurodė, kad turto pardavimu į metalo laužą rūpinosi buvęs vadovas G. O., pagal kurio žodinį pranešimą liudytoja nurašydavo į metalo laužą parduotą techniką ar kitą inventorių, likučius suvesdavo į apskaitą ir perduodavo G. O. sutikrinimui, pastarasis pastabų dėl technikos ir inventoriaus nurašymo neturėjo. Kadangi jokių duomenų iš buvusio vadovo apie apskaitoje įtraukto turto, kurio trūkumas nustatytas inventorizacijos metu, pardavimą į metalo laužą nebuvo gauta, sulyginus apskaitos duomenis, atlikus inventorizaciją, toks turtas buvo fiksuotas kaip nerastas. Sutiktina, kad tokie liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovas nurodydavo, kokį konkretų turtą parduodavo į metalo laužą, pateikdamas sąskaitas faktūras, finansininkė tik įformindavo faktiškai įvykusias operacijas dokumentais, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo samprotavimais, jog kaip metalo laužas galėjo būti parduota inventorizacijos metu nerasta technika ar kitas inventorius.
43. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog apskaitą vykdžiusi N. J. nurašinėdama parduodamas į metalo laužą prekes padarė klaidų – nurašydama ne tas prekes, kurios buvo parduotos, arba neįtraukdama į nurašymą tų prekių, kurios buvo parduotos į metalo laužą. Pažymėjo, kad tokių klaidų tikimybę padidina ir tas faktas, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo programiškai sumodeliuota, jog nurodant prekę pardavimo dokumente, prekė būtų automatiškai nurašoma iš sandėlio, visa tai buhalterė darė rankiniu būdu. Eilė ieškovės apskaitą tvarkiusio asmens N. J. klaidų, patvirtina ir pagrindžia labai tikėtinas klaidas/klaidinimus dėl turto nurašymo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai dėl bendrovės apskaitą tvarkiusio asmens klaidų atliekant turto nurašymą yra deklaratyvūs ir paremti tik subjektyviais atsakovo samprotavimais. Juolab, kad kaip posėdžio metu nurodė liudytoja N. J., turto pardavimu į metalo laužą rūpinosi buvęs vadovas G. O., pagal kurio žodinį pranešimą liudytoja nurašydavo į metalo laužą parduotą techniką ar kitą inventorių, likučius suvesdavo į apskaitą ir perduodavo G. O. sutikrinimui, pastarasis pastabų dėl technikos ir inventoriaus nurašymo neturėjo. Kolegija pažymi, kad šie skundo argumentai dėl apskaitą tvarkiusio asmens galimai padarytų klaidų atliekant turto nurašymą, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu bendrovės finansinėje apskaitoje ir buvo padaryta klaidų, už jas turi atsakyti tuometinis UAB „Stratega“ vadovas – atsakovas G. O..
44. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria teismas atmetė atsakovo argumentus dėl priekabos DAMM pardavimo R. P.. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo pareikalauti dokumentus turinčios ieškovės pateikti įrodymus apie R. P. įmonei už 4 900 Eur pagal 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STRA 0001004 parduotą priekabą, jos identifikacinius numerius ir nurašymą įmonės apskaitoje. Tik tokios informacijos pagrindu būtų galima teigti, kad R. P. buvo parduota ne „ieškoma“ priekaba. Teismas neįvertino, jog ieškovė viso proceso metu manipuliavo apskaitos dokumentais ir galimai arba klaidingai, arba tyčia nefiksavo/nepateikė teismui duomenų apie antrosios priekabos realizavimą ir nurašymą. Nurodė, kad apeliacinio skundo rengimo metu pakartotinai viešai prieinamais kontaktais buvo susisiekta su priekabos DAMM pirkėju R. P., kuris patvirtino priekabos įsigijimą iš UAB „Stratega“. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
45. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovėje buvo apskaitytos 2 priekabos DAMM, kurių įsigijimo kainos yra skirtingos, t. y. 4 980,41 Eur ir 13 324,72 Eur. Pagal 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STRA 0001004 R. P. įmonei už 4 900 Eur buvo parduota 4 980,41 Eur vertės priekaba. Byloje nėra duomenų, jog R. P. būtų parduota ir antroji UAB „Stratega“ apskaitoje buvusi 13 324,72 Eur vertės priekaba DAMM, taip pat nėra duomenų, kad šią priekabą atsakovas perdavė naujai paskirtam ieškovės vadovui R. B., todėl, kolegijos vertinimu, buvęs ieškovės vadovas privalo atsakyti už šio turto praradimą. Kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytas apelianto argumentas, jog atsakovas susisiekė su R. P., kuris patvirtino apie ginčo priekabos įsigijimą, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Kolegija atmeta ir atsakovo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš ieškovės papildomus dokumentus, susijusius su priekaba DAMM (identifikacinius numerius ir duomenis apie nurašymą įmonės apskaitoje). Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, todėl atsakovui įrodinėjant, kad minėta priekaba buvo parduota, jam ir kilo pareiga pagrįsti tokius teiginius. Kita vertus, atsakovas neturėdamas nurodytų duomenų, ir manydamas, kad ieškovė savo žinioje disponuoja tokiais dokumentais, kurie pagrįstų nurodytus argumentus, galėjo teikti prašymą ieškovei ar teismui dėl susipažinimo su tokiais dokumentais ir (ar) jų išreikalavimo, pateikimo į bylą, tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo.
46. Atsakovas nuodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie Fiskars Agromat (inv. Nr. A25) perdavimą R. B. tėvui. Nurodė, kad teismas tik formaliai pažiūrėjo į tariamai nerastą turto sąrašą inventorizacijos aktuose, neįvertino, jog visas tariamai neperduotas turtas pradiniais reikalavimais buvo prašomas išreikalauti iš atsakovo G. O., ir tik vėliau, kai nebuvo gauta jokių duomenų, kad nerastas turtas yra pas atsakovą, buvo pereita prie reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Kolegija šiuos apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ilgalaikio turto detalizuotą ataskaitą šis turtas priskirtas atsakovui kaip atsakingam asmeniui, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą už neperduotą turto objektą Fiskars Agromat. Atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė šių teismo argumentų.
47. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė žalą už transporto priemonę VW Golf. Nurodė, kad ieškovei buvo perduota daugybė lengvųjų transporto priemonių, tame tarpe ir identiškų pagal pagaminimo metus, modifikaciją bei kainą, taip pat VW Golf automobiliai, kas pagrindžia dideles ieškovės veiklos apimtis ir buhalterės klaidas. Pažymėjo, kad dėl VW Golf realizavimo buvo būtina dokumentais pagrįsti visų transporto priemonių įsigijimą, registraciją, apskaitymą, realizavimą bei nurašymą, tačiau ieškovei to nepadarius, teismui nebuvo pagrindo neginčijamai pasikliauti selektyviai ieškovės pateiktais dokumentais. Kolegija pažymi, kad šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog šis turtas nebuvo rastas/perduotas. Tuo tarpu vien tai, kad ieškovė pradiniame ieškinyje buvo neteisingai buvo nurodžiusi automobilio identifikacinį kodą ir vėliau šią klaidą ištaisė, nepaneigia fakto dėl automobilio praradimo ir atsakovo pareigos atlyginti žalą už šio turto praradimą.
48. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turtas (automobilis Toyota Hiace) negalėjo būti parduotas į metalo laužą. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog šis automobilis buvo įsigytas 2016 m. sausio 26 d. (sąskaita Nr.190, pardavėjas Heltids bygg) už 843 Eur sumą, kas rodo, ypač pagal 2021m. fotonuotraukoje fiksuotą šio automobilio būklę, kad iki 2022 m. liepos 24 d. automobilis buvo priduotas į metalo laužą. Vien foto nuotrauka, kaip įrodymas, pagrindžia, kad nei pasisavinti, nei išvaistyti, nei parduoti šio turto kaip transporto priemonės nebuvo galima, buvo galimas tik metalo laužo pardavimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo remtis atsakovo teiginiais apie minėtos transporto priemonės perdavimą į metalo laužą, kadangi byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų. Byloje pateikta foto nuotrauka, kuria atsakovas siekia įrodyti ginčo automobilio A4 Toyota Hiace 89920 būklę, kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina nurodytų apelianto argumentų, kadangi iš pateiktos nuotraukos nėra galimybės nustatyti ar joje pavaizduota būtent ginčo transporto priemonė. Kita vertus, net nurodytoje nuotraukoje esant pavaizduotai ginčo transporto priemonei, nesant byloje duomenų apie šio turto perdavimo faktą į metalo laužą, ji nepatvirtina tokio fakto buvimo. Abejones atsakovo nurodytais argumentais kelia ir tai, kad atsakovas pasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nenuoseklus, t. y. iš pradžių nurodė, kad minėtas turtas yra ieškovės kiemo teritorijoje, o vėliau poziciją pakeitė nurodant, jog automobilis yra parduotas į metalo laužą.
49. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalą ir už kito bendrovės turto (svarstyklių ir kompiuterio) neperdavimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir už šio turto praradimą/neperdavimą priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą, kadangi atsakovas jokiais objektyviais argumentais neįrodė, jog minėtas turtas liko bendrovėje ir buvo tinkamai perduotas naujam bendrovės vadovui.
50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareigos tinkamai perduoti ginčą sudarantį bendrovės turtą naujajam vadovui įvykdymą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą už inventorizacijoje nurodyto trūkstamo turto praradimą/neperdavimą.
51. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija skundžiamo sprendimo išvadą dėl priteistos žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovės apskaitos dokumentuose turto vertės buvo nurodytos neteisingai, todėl remtis ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais nebuvo galima, o jais paremtas sprendimas dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio neteisėtas. Ieškovė, nurodydama trumpalaikio turto vertę buhalterinėje apskaitoje privalėjo įvertinti, ar šis turtas nėra sugadintas, nėra visiškai ar iš dalies pasenęs, ar nėra nukritusi jo pardavimo kaina, ar nėra išaugę jo pardavimo išlaidos. Iš patikslinto ieškinio Lentelėje Nr. 1 nurodytos informacijos matyti, jog nurodomas kaip neperduotas trumpalaikis turtas ieškovės buvo įsigytas 2015-2021 metų laikotarpiu, t. y. prieš 1-7 metus (iki 2022 m. liepos 24 d. inventorizacijos), todėl buvo svarbu įvertinti ar šio turto savikaina nėra didesnė už grynąją galimo šio turto realizavimo vertę. Kolegija šiuos argumentus atmeta.
52. Kai pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą yra išaiškinęs, jog įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
53. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į bylą yra pateikusi neperduoto turto sąrašus, įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje šis turtas buvo įsigytas. Byloje nesant jokių dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (nagrinėjamu atveju – 28 577,14 Eur). Kita vertus, apelianto argumentai dėl prašomo priteisti žalos dydžio (prarasto turto vertės) perskaičiavimo, laikytini nepagrįstais ir dėl to, kad byloje nesant duomenų apie šio turto perdavimo faktą ieškovei, ieškovė neturėjo galimybės iš naujo įvertinti šio turto vertės, kurio neturi savo žinioje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašydama priteisti žalą ir apskaičiuodama jos dydį, pagrįstai vadovavosi bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota ginčo turto verte.
54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir kitą byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, kyla pareiga atlyginti žalą dėl neperduoto/prarasto turto naujam bendrovės vadovui, kurią sudaro 28 577,14 Eur prarasto turto vertė. Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės būtų vertinamos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas, priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
58. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.