- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-79-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00449-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Geoidėja“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EvroAuto“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „EvroAuto“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5039-1135/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Geoidėja“ ieškinį, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EvroAuto“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Geoidėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EvroAuto“ 1 500,00 Eur skolą už atliktą patalpų paskirties keitimo projektą, nevykdant statybos darbų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022-04-01 tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl patalpų paskirties keitimo projekto parengimo, susitarta paslaugos kaina 1500,00 Eur. Atsakovė informavo ieškovę, kad projektas reikalingas su tikslu pakeisti įmonės valdomo pastato paskirtį iš katilinės į sandėliavimo su buitinėmis patalpomis, atliekant objekte paprastąjį remontą, kad planuojama vykdyti veikla uogų ir vaisių liofilizavimas ir šių perdirbtų produktų sandėliavimas ir didmeninė prekyba. Atsakovė pabrėžė, kad projekto jai reikia skubiai, nes nori gauti Europos Sąjungos paramą, todėl ieškovė pradėjo vykdyti darbus vos tik gavusi iš atsakovės reikiamus dokumentus, kuriuos ji persiuntė kelios dienos po pirmosios užklausos. 2022 m. rugpjūčio mėnesį įvykdžius užsakymą, atsakovė buvo informuota, kad apmokėti už darbus gali atsiimdamas parengtą projektą, arba atlikti bankinį pavedimą. Tačiau atsakovė projekto neatsiėmė, už atliktas paslaugas neatsiskaitė, nutraukė bendravimą su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „EvroAuto“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė projektą paruošė ne laiku, projektas neatitiko sutartinių sąlygų, dėl ko atsakovė negavo 25 000 Eur paskolos verslo pradžiai ir patyrė žalą. Pažymėjo, kad ji turėjo galimybę gauti lengvatinę paskolą pagal priemonę „Verslumo skatinimas“ iš INVEGA lėšų, kuris skirtas įmonėms, ketinančioms pradėti verslą ir veikiančioms iki 1 metų nuo įmonės registravimo datos (finansuojama suma – 25000 Eur). Tam, kad galėtų gauti finansavimą kreipėsi į Kredito uniją turinčią sutartį su INVEGA ir buvo informuota apie visus keliamus reikalavimus bei sprendimo terminus. Su ieškove MB „Geoidėja“ sudarė sutartį, kurioje nusimatė darbų atlikimo terminą iki 2022 m. birželio mėn., atsižvelgiant į tai, kad atitinkamas laikas turėjo būti skirtas dokumentų pridavimui, sutikrinimui ir pritarimui savivaldybės atsakingiems asmenims, registravimui VI Registrų centras bei projekto ir paraiškos pridavimui Kredito unijai, sprendimo priėmimui. Visi projekto pateikimo veiksmai turėjo būti atlikti iki 2022-09-21. 2022-04-01 visi prašomi dokumentai buvo išsiųsti MB „Geoidėja“. 2022-06-16 negaunant jokios informacijos iš ieškovės apie darbų eigą, atsakovei pavyko susisiekti su architektu dirbančiu su šia įmone. Paaiškėjo, kad architektas siųstų dokumentų nebuvo gavęs. Architektas juos patikino, kad jam pakartotinai persiuntus visus reikiamus dokumentus, keleto savaičių laikotarpyje jiems atsiųs projektą. Tačiau tik 2022 m. rugpjūčio mėnesio viduryje MB „Geoidėja“ direktorius paskambino ir pasakė, kad projektas paruoštas. Atsakovė atsisakė apmokėti 1500,00 Eur sumą, kadangi neparengus projekto susitartu laiku ir dėl to pavėlavus teikti paraišką dėl paskolos gavimo, projektas atsakovei nebebuvo reikalingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023-11-21 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „EvroAuto“ 1 500 Eur skolą ir 34,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Geoidėja“ naudai bei 13,28 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą.
5. Teismas, įvertinęs šalių atstovų susirašinėjimą elektroniniu paštu, šalių atstovų ir liudytojo parodymus, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai bei sprendė, kad surinkti įrodymai patvirtina ieškovės atstovo nurodytas faktines bendradarbiavimo su atsakovės atstovu aplinkybes, kad priėmęs užsakymą iš atsakovės 2022-04-01 ieškovės atstovas dar 2022-04-04 persiuntė duomenis architektui M. Z. užsakymui vykdyti, architektas susisiekė su atsakovės direktoriumi ir nurodė, kokių dokumentų ir duomenų trūksta, prašė juos pateikti. Liudytojas patvirtino, kad susisiekė su užsakovu iš karto, t. y. balandžio mėnesį, apie projekto parengimo terminą atsakovės atstovas nenurodė, tačiau buvo minėjęs, jog jam projektas yra skubus. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo laiškais, 2022 m. gegužės mėnesį susirašinėjimas tarp šalių nevyko. Liudytojas paaiškino, kad darbų atlikimo pradinis etapas užtruko, nes projektavimo užduotis nebuvo aiškiai suformuluota, teko aiškintis, ką reikia padaryti, kokia darbo apimtis, kokia tai situacija, kokie ketinimai (ar inžinerinius tinklus projektuos ir pan.) ir kokiu būdu galima pasiekti rezultatą, taip pat jis laukė dokumentų, kad galėtų pradėti ruošti projektą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad bendradarbiavimas su atsakovės direktoriumi nebuvo nuoseklus ir greitas, nes tam tikras aplinkybes pasiaiškinus jis dingdavo, su atsakymais neskubėjo, po to vėl atsirasdavo. Iš šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais, teismas nustatė, kad 2022-06-13 atsakovės direktorius elektroniniu paštu atsiuntė papildytą toponuotrauką (tai patvirtina liudytojo parodymus, kad atsakovės atstovas turėjo pateikti reikiamus dokumentus, nuvažiavęs išsiaiškinti su inžineriniais tinklais, pateikti toponuotrauką); 2022-06-16 atsakovės direktorius elektroniniu laišku atsiuntė papildomus dokumentus; 2022-06-28 architektas M. Z. nurodė, kad dar trūksta kadastro bylos ir sklypo kadastrinių matavimų, žemės savininko sutikimo, aprašymo savo veiklos pagal siunčiamą lentelę; atsakovės direktorius atrašė 2022-06-29, o papildomus dokumentus atsiuntė 2022-07-01 (kadastro bylos dokumentai ir du įsakymai). Teismas padarė išvadą, kad aptarti įrodymai paneigia atsakovės atstovo paaiškinimus, kad architektas nebuvo iki birželio mėnesio informuotas, kad turi paruošti tokį projektą, kad nebuvo gavęs duomenų iš administracijos, taip pat paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad jis tuos pačius dokumentus, kuriuos siuntė dar balandžio mėnesį, dar kartą, tik su vienu papildomu dokumentu - toponuotrauka atsiuntė liepos mėnesį, kad nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio bendradarbiavimas buvo sustojęs, kad birželio 7 d. jis atsiuntė ką reikia papildomai ir iki liepos mėnesio negavo duomenų, kad kažko trūksta, kad po birželio 16 d. buvo gaunama informacija tik tokia, kad darbi vyksta ir turi laukti. Aptarti įrodymai patvirtino, kad ieškovė iš karto ėmėsi vykdyti pavestą užduotį, persiuntė dokumentus architektui, kuris aiškinosi, ko siekia užsakovas, tuo tarpu užsakovas ne iš karto tinkamai suformulavo darbų užduotį (pradžioje buvo nurodęs užduotį – pakeisti pastato paskirtį į sandėliavimo su buitinėmis patalpomis, buvo nurodęs pakeisti paskirtį atliekant remonto darbus, o vėliau buvo susitarta keisti paskirtį iš katilinės į prekybos pastatą su sandėliavimo ir gamybos patalpomis ir tai atlikti be statybos darbų), todėl architektas bendradarbiavo su užsakovu, padėjo jam išsiaiškinti, ko užsakovas tiksliai siekia ir kaip rezultatą galima pasiekti pagal faktinę situaciją ir minimaliomis išlaidomis, taip padėjo užsakovui tiksliau suformuluoti užduotį (parengti pastato paskirties keitimo į prekybos pastatą su sandėliavimo ir gamybos patalpomis be remonto darbų). Tai atlikus ieškovės atstovas nurodė atsakovei, kokių duomenų ir dokumentų šiai užduočiai įvykdyti trūksta ir taip padėjo atsakovei įvykdyti jai, kaip užsakovei, tenkančią pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.701 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad atsakovė byloje neįrodė, jog susitarė su ieškovės atstovu dėl konkretaus sutarties įvykdymo termino – to nepatvirtino nei šalių atstovų susirašinėjimas, nei liudytojo parodymai, taip pat tai paneigė pačios atsakovės konkliudentiniai veiksmai. Šiuo atveju, nors rangovui buvo žinoma, kad užsakovei projektas yra skubus, tačiau konkliudentiniai šalių veiksmai tęsiant susitarimą birželio – liepos mėnesiais ir neinformuojant rangovo, kad nebeketina susitarimo tęsti, kad projektas jau nebeaktualus, patvirtino, kad abi šalis tenkino tolesnis sutarties vykdymas, ir nei viena iš jų sutarties nenutraukė (CK 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad, atsakovė turėjo teisę CK 6.53 straipsnyje nustatyta tvarka pareikalauti įvykdyti prievolę net, kai konkretus įvykdymo terminas nesusitartas, tačiau tai nustatyta tvarka nebuvo padaryta.
7. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ieškovės pateiktos SMS žinučių kopijos patvirtino, kad ieškovė parengė projektą 2022-08-08 ir apie tai ieškovės atstovas 2023-08-10 SMS žinute pranešė atsakovės atstovui, nurodydamas, kad projektas yra parengtas, kad gali jį atiduoti, kad atsiskaitymo suma 1500 Eur, ir kad kuo greičiau jį pasiims, tuo greičiau atsakovė galės tęsti derinimus su savivaldybe, kas patvirtina, kad atsakovės atstovas buvo nurodęs, jog derinimus atliks pats.
8. Teismas pripažino, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė jai, kaip rangovui, keliamas pareigas, atliko projektavimo darbus pagal suformuluotą užduotį bendradarbiaudama su atsakove (užsakovu) ir derindama juos su ja, parengtą projektą pasiūlė perduoti atsakovei (užsakovui), nurodė, jog ji turi atlikti derinimo veiksmus su savivaldybe (CK 6.702 straipsnis). Atsakovė (užsakovas) neįvykdė pareigos priimti užsakytą darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą iš karto (CK 6.700 straipsnis, 6.704 straipsnis).
9. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės parengtas projektas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis nebuvo įkeltas į sistemą „Infostatyba“, teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo nustatyti projekto trūkumai priimant projektą, darbų pagal parengtą projektą vykdymo metu, kreipiantis į Raseinių rajono savivaldybės administraciją ar naudojant objektą. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) 12 str. organizuoti tolesnius veiksmus perduodant paruoštą projektą derinimui per informacinę sistemą „Infostatyba“ turėjo pareigą pati atsakovė. Šalių paaiškinimai ir susirašinėjimo kopija patvirtino, kad atsakovė parengus projektą nustojo bendradarbiauti su ieškove, neatvyko pasiimti projekto, taip pažeidžiant CK 6.704 straipsnio 3 punktą, taip pat 6.200 straipsnio 2 dalį. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad telefonu rugpjūčio mėnesį informavo ieškovės atstovą, kad nebegalės įvykdyti savo plano ir patyrė nuostolį, kad „išsiskirstom“, tačiau, ieškovei tai neigiant, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nenutraukė sutarties įstatymo nustatyta tvarka bei tuo pačiu pažymėjo, jog net jeigu atsakovė būtų pasinaudojusi teise nutraukti sutartį, ją nutraukus, kai darbai jau yra atlikti, vadovaujantis CK 6.671 straipsniu, rangovas turėtų teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
10. Teismo vertinimu, atsakovė, tęsdama susitarimą su ieškove ir 2022-07-01 atsiųsdama paskutinius reikalaujamus dokumentus architektui, ir nenurodydama galutinio sutarties įvykdymo termino, o parengus projektą nebendradarbiaudama su ieškove dėl tolimesnio projekto derinimo, nors žinojo, kad paramai gauti iki 2022-09-21 reikia pakeisti pastato paskirtį, parengti verslo planą ir gauti sprendimą iš Kredito unijos, šiuo atveju veikė savo rizika. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei parengus projektą pagal kartu suderintą užduotį, atsakovei neįrodžius, jog projektas buvo parengtas praleidus sutartą terminą ir kad projektui yra nustatyti trūkumai, kuriuos buvo pareikalauta pašalinti arba dėl kurių projektas negali būti panaudotas pagal paskirtį, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei už atliktą darbą, nepaisant to, kad ji atsisakė projektą priimti (išnagrinėjus bylą, atsakovei išlieka teisė atsiimti projektą ir ieškovės).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „EvroAuto“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-11-21 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ieškovė būdama profesionale savo srityje bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo pateikta informacija, jog projekto įvykdymo terminas yra esminė sutarties dalis, t.y. projektas turi būti parengtas skubiai, turėjo sandorio sudarymo dieną konsultuoti atsakovę, sudarant sąrašą dokumentų, reikalingų sutarčiai įvykdyti, pateikti visą reikiamą informaciją. Tuo tarpu nuo 2022-04-01 iki 2022-07-01 buvo prašoma atsiųsti vis naujų ir/ar papildomų dokumentų - tai kadastro bylos, tai sklypo matavimų, tai žemės sklypo savininko sutikimo, nors 2022-04-01 laiške buvo nurodyta užduotis – pakeisti pastato paskirtį į sandėliavimo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas architektas M. Z., kuris nurodė, jog gavęs užduotį turėjo aiškintis užduoties įvykdymo galimybes, apimtis, sąlygas. Esant tokiai ieškovės atstovo pozicijai, atsakovė buvo priversta konsultuotis su kitais specialistais, nes į užduodamus klausimus atsakyti iškarto negalėjo, kadangi neturėjo kompetencijos, nebuvo žinomos kiekvieno varianto pasekmės bei visa procedūra. Ieškovė, kaip savo srities profesionalas, turėjo iš karto išaiškinti visus įmanomus pastato paskirties pakeitimo variantus, šiems variantams reikalaujamus dokumentus, teisines pasekmes ir kitą reikalingą informaciją, tačiau ieškovė šią pareigą perkėlė atsakovei, t.y. atsakovė turėjo pati aiškintis visus galimus pastato paskirties keitimo variantus, o vėliau ir ieškovės parengto paskirties pakeitimo projekto trūkumus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Neprofesionalūs ir nekompetentingi ieškovės veiksmai, netinkamas ir nesavalaikis bendravimas su klientu, profesionalios informacijos nesuteikimas, įtakojo projekto parengimą su trūkumais ir ne laiku, projektas buvo parengtas tik 2022-08-08, t.y. beveik po pusantro mėnesio skaičiuojant nuo liepos 1 d., nors ieškovei nuo bendravimo pradžios buvo žinoma aplinkybė, jog paskirties pakeitimo projektas skirtas priemonei „Verslumo skatinimas“ iš INVEGA lėšų skirtų įmonėms, veikiančioms iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo dienos. Duotuoju atveju, UAB „EvroAuto“ 1 metų terminas nuo įregistravimo baigėsi 2022-09-21, todėl akivaizdu, kad per 43 dienas nebebuvo galimybės įkelti projekto į „Infostatyba“, ištaisyti trūkumus, kurie buvo pateikti pirmos instancijos teismui, gauti statybos leidimą, pateikti dokumentus Kredito unijai, turinčiai sutartį su INVEGA, įvertinant, kad Kredito unija pateiktą projektą svarsto 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Visų šių aplinkybių visuma įrodo faktą, kad sutarties terminas buvo praleistas mažiausiai 2 (dviejų) mėnesių terminu ir tapo neaktualus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus.
11.2. Pirmosios instancijos teismui ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, įrodančių, kad jų parengtas projektas atitiko STR reikalavimus, kad galėjo būti savalaikiai įregistruotas bei atitiko „Verslumo skatinimas“ iš INVEGA lėšų priemonę. Teismas sprendimą priėmė netiesioginių įrodymų pagrindu, taip pat ieškovės liudytojo, t.y. darbuotojo paliudijimu. Vertinant faktą, kad liudytojas yra šališkas asmuo ieškovei, jo liudijimas turėjo būti vertintinas kritiškai, atsižvelgiant ne į SMS žinučių kontekstą, o visą šalių susirašinėjimo ir skambučių istoriją. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė tendencingai rašė tam tikro turinio žinutes, vėliau neva galinčias įrodyti tik atsakovės kaltės egzistavimą, bet nepateikė žinučių įrodančių sutarties įvykdymo terminą bei sutarties dalyką. Pažymėtina, kad Creditinfo duomenų bazės duomenimis ieškovė dabartiniu metu dalyvauja 3 teisminiuose procesuose (civilinėse bylose) kaip atsakovė. Šis faktas įrodo, kad tikėtina ieškovės parengti dokumentai neatitiko reikalavimų ne tik apeliantės vadovaujamai bendrovei, bet ir kitiems klientams. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl yra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
12. Ieškovė MB „Geoidėja“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų. Iš lakoniško skundo turinio neaišku, kuo remdamasi atsakovė kildina savo atsikirtimus. Atsakovė į ieškovės įmonę kreipėsi pateikdama užsakymą projektui, kurį ieškovė atliko, o atsakovė visais būdais bando išsisukinėti nuo atsiskaitymo ir vilkina bylos baigtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė skolą už projekto parengimą.
15. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad 2022-04-01 šalys žodinio susitarimo pagrindu sutarė, jog ieškovė parengs pastato paskirties keitimo projektą, paslaugos kaina 1500,00 Eur. Šalys šių aplinkybių neginčijo, taip pat kaip ir neginčijo aplinkybių, kad ieškovė buvo informuota apie tai, jog projektas reikalingas kuo skubiau su tikslu gauti lengvatinę paskolą pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2), pagal kurią paskolų sutartys su paskolų gavėjais pasirašomos iki 2023-09-30. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022-04-01 atsakovė ieškovei elektroniniu paštu persiuntė dokumentus - pastato inventorines žinias, pastato RC išrašą, žemės sklypo RC išrašą, žemės sklypo planą. 2022-04-04 MB „Geoidėja“ administratorius elektroniniu laišku persiuntė šį laišką architektui M. Z. 2022-06-13 atsakovė ieškovei išsiuntė papildomus duomenis (toponuotrauką). 2022-06-16 atsakovė architektui M. Z. išsiuntė papildomus dokumentus. Į šį laišką atrašydamas 2022-06-28 architektas M. Z. nurodė atsakovei, kad dar yra reikalinga pastato kadastro byla ir sklypo kadastriniai matavimai, žemės savininko sutikimas, taip pat, aprašymo savo veiklos pagal siunčiamą lentelę. Į šį laišką atsakovė atrašė 2022-06-29. 2022-07-01 atsakovė architektui M. Z. elektroniniu laišku atsiuntė papildomus dokumentus (kadastro bylos dokumentus ir du įsakymus).
17. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad projektą „Pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš katilinės į prekybos pastatą su sandėliavimo ir gamybos patalpomis projektas“ ieškovė parengė 2022-08-08. Atsakovė projekto neatsiėmė, už atliktus darbus atsisakė sumokėti.
Dėl skundo argumentų
18. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už patalpų paskirties keitimo projekto parengimą, kadangi ieškovė atliko projektavimo darbus netinkamu terminu, darbai ieškovės atlikimo metu jau buvo praradę aktualumą. Taip pat teigia, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais.
19. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti laiku, todėl atsakovė privalėjo priimti darbus ir už juos sumokėti, o nustačiusi darbų trūkumus – pareikalauti juos ištaisyti, tačiau ne atsisakyti sumokėti už realiai atliktus projektavimo darbus. Taip pat teigė, kad projekto rengimo terminas užsitęsė dėl atsakovės laiku neperduotų dokumentų.
20. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. CK 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus ir atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).
23. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai.
24. CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintos rangovo pareigos atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. CK 6.704 straipsnio 3, 4 punktuose nustatytos užsakovo pareigos, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių.
25. Šalių bendradarbiavimo pareiga įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
26. Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).
27. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad ieškovė patalpų paskirties keitimo projektą buvo įsipareigojusi parengti iki 2022 m. birželio mėnesio, o ieškovė nurodo, kad konkretus terminas nebuvo susitartas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bylos duomenys bei pačių šalių paaiškinimai patvirtino, kad šalys susitarimą tęsė ir 2022 m. liepos mėnesį, kas suteikia pagrindo išvadai, kad šalių susitarimas buvo tęsiamas nenustatytam terminui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinius dokumentus atsakovė ieškovės architektui atsiuntė 2022-07-01, projektas buvo paruoštas 2022-08-08. Jokių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl darbų vėlavimo ar, kad būtų atsisakiusi sutarties vykdymo, byloje nėra. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys konkretaus sutarties įvykdymo termino nesusitarė. Atsakovė ir toliau tęsdama bendravimą su ieškove 2022 m. liepos mėnesį bei nereikšdama pretenzijų bei nenurodydama galutinio sutarties įvykdymo termino patvirtino, kad sutarties dalykas šiuo laikotarpiu jai vis dar buvo aktualus, todėl ieškovė pagrįstai toliau tęsė pradėtus darbus ir sutartį įvykdė per protingą terminą (5 savaites, skaičiuojant nuo liepos 1d.). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė įvykdė jai, kaip rangovui, keliamas pareigas, atliko projektavimo darbus, o atsakovė, nepagrįstai, pažaisdama tarpusavio šalių susitarimą, neįvykdė pareigos priimti užsakytą darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad būtent neprofesionalūs ir nekompetentingi ieškovės veiksmai, netinkamas ir nesavalaikis bendravimas su klientu, profesionalios informacijos nesuteikimas, įtakojo projekto parengimą su trūkumais ir ne laiku, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, išskyrus jos pačios paaiškinimus, patvirtinančių šiuos teiginius. Apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą, ieškovei prašant nesuteikė reikiamos informacijos ar atsisakė bendradarbiauti su atsakove.
30. Apeliantė teigia, kad projektas buvo su trūkumais, tačiau, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po to, kai 2022-08-08 ieškovė parengė projektą, atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl nustatytų trūkumų ištaisymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis atsakovės argumentas konkrečiu atveju yra nepagrįstas ir atmestinas dar ir tuo aspektu, kad atsakovė su ginčo projektu iki 2022-08-08 nebuvo susipažinusi (priešingų duomenų byloje nebuvo pateikta), todėl dėl objektyvių priežasčių neturėjo pagrindo teigti, kad darbai atlikti su trūkumais. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės atstovas, teigdamas, kad parengtas projektas yra netinkamas, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nustatyti projekto trūkumai priimant projektą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė kokių specialistų paaiškinimais remdamasi pateikė į bylą išvadą apie projekto trūkumus. Pagal atsakovės pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti kas ir kokiais duomenimis remiantis šiuos trūkumus nustatė, kas atliko ginčo projekto vertinimą ir kokie konkretūs duomenys tokiam vertinimui buvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad projektavimo darbai buvo atlikti su trūkumai, todėl dar ir dėl šios priežasties jai nekilo pareiga sumokėti už atliktus darbus, apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodyti.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, kad konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė tinkamai įrodė savo reikalavimo priteisti skolą iš atsakovės už atliktus projektavimo darbus pagrįstumą, buvo padaryta tinkamai pritaikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos.
36. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.