Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

P. G. 2023 m. balandžio 22 d. apie 17:20 val. (duomenys neskelbtini) Skuodo mieste vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, 17:52 val. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, antrą kartą alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, 18:13 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis P. G. teisme prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Išvažiavo iš garažo prieš 17 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policija. Važiavo į pirtį, sustojo pirties aikštelėje ir privažiavo policijos automobilis po kiek laiko. Buvo nustatytas 1,63 prom. neblaivumas, o antrą kartą – 1,7 prom. su dalimis kažkaip. Įvažiavęs į pirties aikštę dar gėrė alkoholio. Galvojo, jog eis į pirtį, išprakaituos, tad ir išgėrė „pleškelę“. Tada privažiavo policija. Nedaug laiko praėjo, matyt ir sukilo neblaivumas. Buvo išgėręs iš ryto su kaimynu garaže 0,5 l butelį degtinės. Apie 12 val. parėjo į namus ir nuėjo pamiegoti. 16:30 val. atsikėlė ir prieš 17 val. išvažiavo į pirtį. Nieko nejautė, kad gėręs būtų. Atrodo ir numiegojo beveik 5 valandas, tikrai galvojo, kad bus išgaravę viskas. Nežinojo, kad čia taip reikia viską aiškinti smulkiai, todėl policijos pareigūnams ir nesakė, kad jau atvažiavęs prie pirties „pleškelę“ išgėrė. 2 ar 3 min. stovėjo aikštelėj prie pirties, kol policijos pareigūnai atvyko. Išgėrė 200 g degtinės. Galvojo, ateis žmona į pirtį, tad ji ir parvairuos mašiną iki namų. Vairuoja jau virš 50 m. Dėl kitų teisės pažeidimų, susijusių su neblaivumu, nieko nebegali paaiškinti. Jie seniai buvo, prieš 20 m. ar dar seniau. Dėl 2008 m. įvykio, irgi seniai buvo, iš vakar dienos girtas buvo buvęs. Dėl važiavimo dviračiu neblaiviam - žvejoti važiavo po darbo valandų, net nepamena kokį neblaivumą nustatė. Gal net nesakė policininkai jam. Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą gali tik pasižadėti, kad daugiau jokiu transportu važiuodamas nevartos alkoholio. Abu su žmona pensininkai yra, jokių pajamų iš niekur negauna. Žmona serganti, reikia prie gydytojų važinėti. Dukra (duomenys neskelbtini) gyvena, sūnus - (duomenys neskelbtini). Žmona turi teisę vairuoti. Jis klauso žmonos. Tikrai ne kasdien vartoja alkoholį, tad nėra ko jai jį auklėti. Žmona kulinariją baigusi, su maistu visą gyvenimą dirba. Dabar prie turgaus parduotuvėje pardavėja dirba. Žmonos nebuvo, kai sėdo į mašiną ir išvažiavo į pirtį, ji rūsyje tvarkėsi. Kai iš garažo grįžo su kaimynu butelį išgėręs, ji virtuvėje darbavosi, o jis miegoti nuėjo. Šeimoje sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, koks tai darbas: vyriškas ar moteriškas. Baudą, paskirtą 2008 m., susimokėjo, tikrai pamoka buvo, bet po tiek metų vėl paslydo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK tyrėjo S. B. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2023-04-22 apie 17.50 val. dirbant šaukiniu L6008 kartu su Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK RS vyr. patruliu R. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal turimą informaciją dažnai vairuoja P. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini), Skuodo m. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jį vairavo P. G. P. G. iš pažiūros atrodė neblaivus (judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, pirmojo patikrinimo metu t. y. 2023-04-22 17.52 val. P. G. buvo nustatytas 1,63 prom. neblaivumo laipsnis. Antrojo patikrinimo metu t. y. 2023-04-22 18.13 val. P. G. buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumo laipsnis. Darytas vaizdo/garso įrašas „BODY“ kameromis (b. l. 1, 2 ).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0382 panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad pirmojo patikrinimo metu, t. y. 2023-04-22 17.52 val. P. G. nustatytas 1,63 prom. neblaivumas, antrojo patikrinimo metu t. y. 2023-04-22 18.13 val. P. G. buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas (b. l. 25-27).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, ir asmuo nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas. Užfiksuota, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, 2023-04-22 17.52 val. P. G. nustatytas 1,63 prom. neblaivumas, antrojo patikrinimo metu t. y. 2023-04-22 18.13 val. P. G. buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas valdytojas P. G. (b. l. 53).

VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ kaina su PVM 1550,00 eurų (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis P. G. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo parodymus patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, neblaivumo aktas, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilio savininką.

Pažymėtina, kad teisme kaltinamasis paaiškino, jog automobiliu atvažiavęs į aikštelę prie pirties ir joje sustojęs, iki atvažiuojant policijos pareigūnams, išgėrė dar 200 g degtinės. Nurodė, kad nuo jo sustojimo iki policijos privažiavimo praėjo 2-3 min. Teigia, kad nežinojo, jog policijos pareigūnams reikėjo pasakyti apie tai, kad ką tik vartojo alkoholį.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės kaltinamasis nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 86-89). Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole su priedais fotolentelėmis taip pat neužfiksuota, kad kaltinamojo automobilyje būtų rastas tuščias 200 g talpos degtinės buteliukas (b. l. 10-19).

Galiausiai, teisme sprendžiant klausimą dėl galimybės byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į minėtus kaltinamojo parodymus, tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėja sutiko, su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kadangi kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, nepageidavo kviesti į teismą apklausai įvykio vietoje dirbusius policijos pareigūnus.

Teismas sprendžia, kad be paties kaltinamojo parodymų apie tik teisme iškeltą versiją apie jo alkoholio vartojimo aplinkybes, byloje nėra jokių duomenų, kurie tai patvirtintų. Dėl to teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip siekį tokiu būdu sušvelninti savo padėtį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis parodė, jog automobiliu atvykęs prie pirties vartojo alkoholį, nes automobilį būtų parvairavusi jo sutuoktinė, kuri taip pat turėjo ateiti į pirtį. Tačiau kaip liudytoja teisme apklausta kaltinamojo sutuoktinė G. G. parodė, kad į pirtį ji nevaikšto dėl sveikatos, nežadėjo ir tą dieną eiti.

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis P. G. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo sutuoktinė G. G. pateikė teismui prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 108-109, 110-116).

Kaip liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė G. G. teisme parodė, kad atrodo kaltinamasis jokių nusižengimų nedarydavo, kas čia jam šovė į galvą. Nesivažinėdavo užgėręs. Morališkai reikia jį nuteikti, palaikyti, kad tai nebepasikartotų. 50 m. kartu gyvena, seni žmonės jau, jis klauso jos. Maždaug prieš 15 m. kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti, bet nebepasakys už ką. Yra ir be diržo važiavęs. Jiedu kalbasi, pasisako, jei ką prisidirba. Dėl kitų įvykių nieko nebežino. Tiki juo, kad tokių nusižengimų nebedarys. Abu yra pensininkai, ji dar 0,5 etato dirba. Serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikės sąnario operaciją daryti. Virš 20 m. pati vairuoja. Automobilis labai reikalingas. Dabar kiek prie gydytojų reikės vėl važinėtis. Nebuvo namie ir nematė koks jis grįžo. Į pirtį ji nevaikšto dėl sveikatos, nežadėjo ir tą dieną eiti. Grįžęs namo iš pirties tą patį vakarą sutuoktinis pasipasakojo kas nutiko. Lemiamas žodis dažiausiai jos būna šeimoje. Transporto priemonė labai jiems reikalinga. Aptarė ir su vaikais tą įvykį ir tikrai jie tėvo už tokį nusižengimą neglostė. Su ašaromis jis prisižadėjo, kad to daugiau nebus. Nevartoja dažnai alkoholio, tik progai esant išgeria. Jeigu būtų mačiusi, kad užgėręs grįžo, tikrai nebūtų leidusi niekur važiuoti. O į pirtį jis beveik kiekvieną šeštadienį eina. Šiais metais turi keisti sąnarį jai, sunkiai vaikšto. Be gaunamos pensijos ir buto, jokio turto daugiau neturi. Vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi, bet jis tikrai galiojantis. Paskutiniu metu dažnai vairuoja.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nusikalstama veika žala nepadaryta. Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis tik formaliai atitinka BK 40 straipsnio sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Iš IKNR duomenų matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono teismo buvo pripažintas kaltu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 2 dalį (b. l. 65-67). Minėtoje teisės normoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už neblaivaus asmens vairavimą asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, padarytą pakartotinai per vienerius metus.

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų už 5 m. laikotarpį matyti, kad kaltinamasis 2023-04-22 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 1 dalį, 2022-07-16 baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 2022-03-28 buvo baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, 2020-05-30 buvo baustas pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį (vairavo dviratį, kai nustatytas 1,40 prom. neblaivumas), 2019-10-14 buvo baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (b. l. 68-72).

Skuodo rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamasis buvo baustas pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių terminui (b. l. 101-102).

Iš nurodytų duomenų darytina išvada, jog paskutinė kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė jo gyvenime, jis jau ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Visi, išskyrus vieną, byloje pirmiau paminėti kaltinamojo padaryti įstatymų pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu, Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Pažymėtina, kad Skuodo rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam buvo sutrumpintas pirmiau minėtu Skuodo rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto atėmimo terminas (b. l. 103-104). Tačiau kaltinamasis nepateisino teismo jam išreikšto pasitikėjimo ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus. Dėl to negalima daryti išvados, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo sutuoktinė G. G. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Nurodė, kad būdama laiduotoja galėtų kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Tačiau, teismo vertinimu, tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Nors G. G. ir nurodo, kad su kaltinamuoju kartu gyvena 50 m., gerai sutaria, kaltinamasis jos klauso, tačiau toks jų bendravimas per gyvenimą nesulaikė kaltinamojo nuo visos eilės įstatymų pažeidimų padarymo. G. G. nenurodė jokių naujų, objektyvių aplinkybių pasikeitimų tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų perduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo sutuoktinė nėra autoritetas kaltinamajam ir negali teigiamai įtakoti jo elgesio, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam skiriama bausmė.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė aptarti nuosprendyje pirmiau pasisakant dėl laidavimo. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą baudą, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatyto baudos dydžio vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis yra pensininkas, todėl jam nustatomas 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis minėta teise 2 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo kaltinamajam paskyrimo (duomenys neskelbtini). Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą atsižvelgiama į pirmiau paminėtus duomenis dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, kaltinamojo asmenybės ir bausmės skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau minėtu Skuodo rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones tokiam pačiam terminui, todėl nėra pagrindo šiuo nuosprendžiu nustatyti trumpesnį terminą (BK 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir automobilis konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Kaltinamojo sutuoktinė G. G. prašė nekonfiskuoti automobilio. Nurodė, kad ji turi teisę vairuoti, automobilis reikalingas važiuoti į darbą, vykti pas gydytojus, turi visokių sveikatos problemų, laukia eilėje sąnario protezavimo operacijos. Kaltinamojo gynėja paaiškino, kad automobilis priklauso abiem sutuoktiniams, todėl išieškotina jo vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis. Teismas su minėtais argumentais nesutinka.

Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaip pirmiau minėta byloje yra duomenys apie tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, automobilis priklauso kaltinamajam, todėl siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis neturėtų galimybės dar kartą vairuoti minėtą automobilį neblaivus, yra tikslinga taikyti būtent jo konfiskavimą.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, Nr. 2K-205-628/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3.750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. sumažintą bausmę – 50 MGL (2.500,00 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

P. G. paskirtą baudą savanoriškai turi sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Bauda gali būti mokama dalimis arba visa iš karto.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo kaltinamajam paskyrimo 2023 m. balandžio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti P. G. ir saugomas jo garaže (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. G. vardu registruotam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam P. G. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos (1 vnt. b. l. 2) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.