- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-235-360/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14487-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- P. G.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. gynėjos advokatės V. Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023-06-29 nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. G. paskirta sumažinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, sumokant ją per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo 2023-04-24. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas: 2023-04-22 apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, 17.52 val. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, antrą kartą alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0382, patikros sertifikato Nr. 1800601, 18.13 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo P. G. gynėja advokatė V. Pargaliauskienė apeliacinius skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. G. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio l dalį ir P. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos G. G. atsakomybei be užstato, nustatant laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos P. G. nutraukti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir šį terminą nustatyti trumpesnį; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotas jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant 12 mėnesių terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.
2.1. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad P. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir tai atitinka pirmąją iš BK 40 straipsnio l dalyje nustatytų sąlygų. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog P. G. sutuoktinė nėra autoritetas nuteistajam ir negali daryti teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis). P. G. sutuoktinė G. G. pateikė teismui savo prašymą perduoti P. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodė, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir yra įsitikinusi, kad jos sutuoktinis ateityje nedarys nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta G. G. patvirtino, kad santuokoje su P. G. gyvena daugiau kaip 50 metų, jos santykiai su vyru geri, jos žodis būna lemiamas šeimoje, savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu, patarimais, pokalbiais gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Be to, ji išreiškė neigiamą vertinimą dėl sutuoktinio P. G. poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo sutuoktinė G. G. supranta P. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir prašymu išreiškė savo asmeninį įsitikinimą, kad jos sutuoktinis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. G. neteista, nebausta administracine tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurioje G. G. dirba pardavėja, išduotoje charakteristikoje G. G. charakterizuojama tik teigiamai, ji, kaip darbuotoja, vertinama kaip pareiginga, imli įvairioms naujovėms, laiku ir pilnai atliekanti pavestus darbus ir įpareigojimus. Kaip žmogus ji apibūdinama sąžininga, neproblematiška, patikima, nestokojanti humoro jausmo. Per visą darbo laikotarpį pastabų ar drausminių nuobaudų jai neskirta. Atsižvelgiant į G. G. charakterizuojančius teigiamus duomenis, 2023-04-28 teismui pateiktame rašytiniame prašyme dėl P. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teismo posėdžio metu duotus jos paaiškinimus, manytina, kad G. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti P. G. laiduotoja. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti G. G. kaip laiduotoja, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, spręstina, kad nuteistojo sutuoktinė G. G. gali būti laiduotoja. Aplinkybės dėl P. G. teisės pažeidimų, kurie padaryti prieš daug metų, pačios savaime nesudaro pagrindo netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad P. G. anksčiau neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailisi. Nustatyta, kad nuteistasis baustas administracine tvarka iš viso 5 kartus (iš jų galiojančios administracinės nuobaudos 3, iš kurių viena paskirta už nusižengimą, susijusį su nagrinėjamu įvykiu 2023-04-22, kai automobilyje buvo rasta cigarečių „NZGold” be nustatyto pavyzdžio banderolės, kita - už vairavimą viršijant greitį 12 km/h ir trečia - už vairavimą neužsisegus saugos diržo). Kiti du administraciniai nusižengimai buvo dviračio vairavimas važiuojamąja kelio dalimi, būnant neblaiviam, ir automobilio vairavimas neužsisegus saugos diržo. Paskirtas baudas už administracinius nusižengimus P. G. sumokėjo. Nuteistojo P. G. padaryti administraciniai nusižengimai vertintini kaip mažareikšmiai, o ne kaip šiurkštūs.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad 1990-08-09 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu P. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 246¹ straipsnio 2 dalį, tačiau straipsnis galiojo iki 2003-05-0 l ir įstatymo leidėjo buvo panaikintas, be to, praėjus 30 metų, nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip neigiamai charakterizuojantys nuteistąjį. Nuo 1990 metų nėra jokių duomenų, kad P. G. būtų padaręs nusikaltimą ir teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistasis yra baustas administracine tvarka , tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Manytina, kad be kita ko, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo amžių - jam 73 metai, jis pensininkas. P. G. jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Jis Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo miesto seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įkaitoje nėra. Byloje nenustatyta, kad nuteistojo P. G. atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Vien baudžiamojo proceso pradėjimas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Įvertinus byloje esančius nuteistojo P. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuteistojo sutuoktinės G. G. ir paties nuteistojo pateiktus paaiškinimus, yra pagrindas daryti išvadą, kad P. G. naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų, o esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, nuteistojo P. G. atžvilgiu taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį G. G. atsakomybei, nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas P. G. naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, ir pažeisdamas teisingumo ir proporcingumo principus, skyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę trukmės atžvilgiu, neadekvačią P. G. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. P. G. anksčiau neteistas, 5 metų laikotarpiu padaryti administraciniai kelių eismo taisyklių pažeidimai mažareikšmiai, nešiurkštūs, baudos už padarytus administracinius nusižengimus sumokėtos, P. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį dėl padaryto pažeidimo, nenustatytą sunkinančių aplinkybių. Nors P. G. atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jais nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, t. y. nebuvo sukeltas eismo įvykis, asmenys nebuvo sužaloti. Transporto priemonę vairavo neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas neblaivumas siekė l ,63 promilės, t. y. arti ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. P. G. suvokė padarytos veikos pavojingumą ir elgesio neteisėtumą, neteisingai įvertino savo fiziologinę būseną. Teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl skiriamas 2 metų ir 6 mėnesių uždraudimas naudotis specialia teise. Spręsdamas klausimą dėl nustatyto specialios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą, teismas privalėjo atsižvelgti į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos rūšį, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis 1,63 promilės), nusikaltimo stadiją, padarinius, motyvus ir tikslus, tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Manytina, kad teismui buvo pagrindas nustatyti trumpesnį negu 2 metų ir 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminą ir yra objektyvus pagrindas teismo nustatytą terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą.
2.5. Dėl turto konfiskavimo apeliaciniame skunde pažymima, kad P. G. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo jam ir jo sutuoktinei G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį, taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę nusikalstamos veikos padarymui, todėl šis transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo sprendimas konfiskuoti automobilį prieštarauja proporcingumo principui. Automobilis yra skirtas ne tik asmeniniams P. G. poreikiams, tačiau ir šeimos poreikiams tenkinti, ir jis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, todėl neigiamas pasekmės dėt automobilio konfiskavimo patirs ir nuteistojo sutuoktinė. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad G. G. būtinas dešinės kojos kelio sąnario keitimas, ir ji įtraukta į eilę operacijai atlikti. Ji serga (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto, todėl tenka ir teks vykti pas gydytojus konsultacijoms dėl būklės stebėjimo. G. G. taip pat turi vairuotojo pažymėjimą ir su konfiskuotu automobiliu turėtų galimybę vykti į gydymo įstaigas. Automobilio konfiskavimas nepagrįstai suvaržo G. G., kaip teisėtos automobilio savininkės, teise ir teisėtus interesus, nors ji nėra padariusi teisės pažeidimo ir neturėtų patirti taikomų baudžiamojo poveikio priemonių sukeliamų pasekmių. Manytina, kad pirmos instancijos teismui buvo pagrindas spręsti dėl turto - transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos - konfiskavimo, ir sprendžiant, kokia turto vertė turėtų būti konfiskuota iš P. G., atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo asmenybę ir kitas byloje esančias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė yra pensininkai, gaunama pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kito automobilio įsigijimas būtų per didelė finansinė našta.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, o prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir P. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą bei konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino galimybę P. G. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau motyvuotai nusprendė, jog nėra pagrindo nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.
6. Skundžiamame nuosprendyje vertinama, jog padaryta nusikalstama veika ne atsitiktinė, P. G. ne pirmą kartą vairuoja būdamas neblaivus, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, dėl ko negalima daryti išvados, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde su nuosprendžio argumentais nesutinkama, teigiama, jog praeityje P. G. padaryti administraciniai nusižengimai mažareikšmiai, ne šiurkštūs, o duomenys apie 1990-08-09 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį, praėjus 30 metų, negali būti vertinami kaip neigiamai charakterizuojantys asmenį, vien baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido nuteistajam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, o esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, nuteistojo P. G. atžvilgiu taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato. Apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
7. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos, tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti P. G. BK 40 straipsnio nuostatų, savo sprendimą išsamiai motyvavo, kolegija nemato pagrindo nesutikti su nuosprendžio išvadomis. Šioje byloje nustatyta, jog P. G. padarė šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilės ribą viršijantis neblaivumo laipsnis, užtraukiantis jau nebe administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistajam palankios aplinkybės, jog P. G. neteistas, pripažino kaltę, gailėjosi, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo miesto seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, P. G. padaro nebe pirmą kartą. Jei duomenys apie seniai praeityje priimtą nuosprendį ir nebūtų vertinami kaip neigiamai apibūdinantys asmenį, tačiau byloje esama kitų nuteistajam nepalankių duomenų. Nors P. G. neteistas, tačiau pastarųjų 5 metų laikotarpiu jis vieną kartą baustas administracine tvarka už dviračio vairavimą neblaiviam važiuojamąja kelio dalimi (1,4 promilės), be to, kaip matyti administracinė atsakomybė taikyta ir už greičio viršijimą, saugos diržo neprisisegimą (2 kartus), laikymą ir gabenimą cigarečių be nustatyto pavyzdžio banderolių ir tai necharakterizuoja asmens kaip preciziškai besilaikančio įstatymo reikalavimų, o teisės pažeidimų darymas nėra visai atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. G. prisipažinimas ir gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pakankamai įvertinti skiriant bausmę. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo amžių, kad yra pensininkas, bei nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Tai, jog žala niekam nepadaryta, iš esmės lėmė atsitiktinumas. Kaip matyti iš pareigūno S. B. tarnybinio pranešimo, sustabdžius P. G. vairuojamą automobilį, vairuotojas atrodė neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog P. G. sutuoktinė nėra autoritetas nuteistajam ir negali daryti teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis), pažymima, kad G. G. apklausta teisme patvirtino, jog santuokoje su P. G. gyvena daugiau kaip 50 metų, jos santykiai su vyru geri, jos žodis būna lemiamas šeimoje, savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu, patarimais, pokalbiais gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, ji išreiškė neigiamą vertinimą dėl sutuoktinio poelgio, be to, yra neteista, nebausta administracine tvarka, teigiamai charakterizuojama, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir galėtų būti laiduotoja. Kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta, nurodytos G. G. apibūdinančios aplinkybės neduoda pagrindo dėl jos kaip laiduotojos daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog G. G. įtaka nuteistajam nebuvo pakankama, jog sulaikytų nuo ne vienkartinių teisės pažeidimų darymo, be to, apklausiama apylinkės teisme teigė, jog, jeigu būtų mačiusi, kad vyras išgėręs grįžo, nebūtų leidusi niekur važiuoti, visgi iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog P. G. neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs, ką patvirtino ir alkoholio matuoklio rodmenys, P. G. apsvaigimas viršijo ribą, nuo kurios jau kyla baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, G. G. apklausiama apylinkės teisme patvirtino, jog turi įvairių sveikatos problemų (duomenys neskelbtini)), todėl natūralu, jog brandaus amžiaus G. G. pačiai reikia rūpesčio, o ne papildomų apsunkinimų prižiūrėti kitą asmenį.
9. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi bylos duomenų visumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. G. netaikė BK 40 straipsnio nuostatų.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su P. G. pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prašoma šį terminą sutrumpinti, teigiama, kad neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, bausmių skyrimo pagrindai, P. G. asmenybė, pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, nuosprendyje nemotyvuota, kodėl nustatomas 2 metų 6 mėnesių terminas. Tačiau trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą kolegija nemato pagrindo.
11. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas P. G. nustatė 2 metų 6 mėnesių šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris mažesnis nei įstatyme numatyto termino vidurkis. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra motyvuotas ir kolegija skundžiamo nuosprendžio argumentams visiškai pritaria. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nepažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės. P. G. nagrinėjamu atveju elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (tikrinimo metu pirmu pūtimu nustatyta 1,63 promilės). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktas mažesnis nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl vertinti kaip aiškiai per ilgą šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Tai, jog žala niekam nepadaryta, iš esmės lėmė atsitiktinumas. Kaip matyti iš pareigūno S. B. tarnybinio pranešimo, sustabdžius P. G. vairuojamą automobilį, vairuotojas atrodė neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Kelių eismo taisykles P. G. pažeidžia nebe pirmą kartą, dėl to ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo atveju padarytas kur kas pavojingesnis ir šiurkštesnis pažeidimas, priskiriamas baudžiamosios teisės reguliavimo sričiai. Taigi P. G. teisės pažeidimai darosi sunkesni, ne kartą baustas už administracinius nusižengimus šiuo atveju nuteistasis padarė pavojingą nusikaltimą. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmu pūtimu nustatytas P. G. neblaivumas siekė l ,63 promilės, t. y. arti ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai nemažina šio nusikaltimo pavojingumo, kai asmuo, būdamas pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilio, taip sukeldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams, būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.
12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, teigiama, jog automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne tik P. G., bet ir sutuoktinei, skirtas šeimos poreikiams, todėl neigiamas pasekmės dėt automobilio konfiskavimo patirs ir teisės pažeidimo nepadariusi nuteistojo sutuoktinė, kuriai dėl sveikatos būklės reikia vykti pas gydytojus, pastebima ir tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė yra pensininkai, gaunama pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kito automobilio įsigijimas būtų per didelė finansinė našta.
13. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės apsvaigimas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo P. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kolegija nemato pagrindo P. G. netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. G., būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, vairavo automobilį, padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis labai pavojingas nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Nuteistasis, vairuodamas neblaivus, elgėsi neatsakingai ir automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų kelia. Nors dėl neteisėtų P. G. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, nelaimingų padarinių išvengta tik dėl atsitiktinumo. Nuteistasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai dėl P. G. sutuoktinės interesų pažeidimo konfiskavus automobilį, neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Šioje byloje nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.
14. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 76,03 Eur – iš nuteistojo P. G..
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
16. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. P. G. pensininkas, kaip pažymėta ir apeliaciniame skunde, gaunama pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o nuosprendžiu nuteistajam paskirta finansinio pobūdžio sankcija, kuri pasunkins nuteistojo turtinę padėtį. Be to, apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. G. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. G. atmesti.