Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

13. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

15. 2025 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1927-970/2025, nes suinteresuotas asmuo nevykdo pasirašytos taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog suinteresuotas asmuo vykdė teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas kaip jas suprato, atsižvelgė į pareiškėjo nurodomas pastabas, tačiau pareiškėjo netenkino atliktų darbų kokybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys susitarė dėl konkrečios apimties darbų, nenustatydamos tokių darbų, kaip samanų šalinimas, medžių genėjimas ar menkaverčių augalų ūglių šalinimas, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad šiuos darbus pagal sutarties sąlygas privalėjo atlikti suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo pirmąjį teritorijos tvarkymą po šaltojo metų laikotarpio atliko netinkamai. Taigi, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs taikos sutarties sąlygas, šalių pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus.

16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog įvertinus ginčo šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, nenustatytas pagrindas jas pripažinti neaiškiomis ar dviprasmiškomis. Kaip nurodyta anksčiau, šalys susitarė, jog suinteresuotas asmuo (atsakovė) įsipareigoja 2025 m. rūpintis ginčo sklypo priežiūra ir atlikti jame tam tikrus ruošos darbus: sugrėbti lapus ir šakas, šienauti ir šluoti teritoriją. Suinteresuotam asmeniui nurodytų prievolių neatlikus, pareiškėjas įgyja teisę pats atlikti nurodytus darbus, kuriuos kompensuoja suinteresuotas asmuo, bei skaičiuoti suinteresuotam asmeniui 150 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos taikos sutarties sąlygos leidžia aiškiai nustatyti tiek atsakovės prievolių apimtį, tiek jos atsakomybę už jų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog taikos sutarties sąlygos suformuluotos nuosekliai, aiškiai ir išsamiai bei gali būti priverstinai vykdomos.

19. Kaip minėta, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nuotraukas, atspindinčias žemės sklypo būklę bei suinteresuoto asmens atliktus teritorijos tvarkymo darbus, ir dėl to nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas su dėstoma pareiškėjo pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties sąlygų – netinkamai atliko ginčo teritorijos tvarkymo darbus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip atrodė teritorija prieš suinteresuotam asmeniui ją sutvarkant. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktos 4 nuotraukos yra darytos praėjus daugiau nei savaitei po suinteresuoto asmens atlikto teritorijos tvarkymo (el. b. 1 t., b. l. 79–82). Nuotraukose matyti tik fragmentiškai užfiksuota nedidelė teritorijos dalis ir nėra matomas bendras teritorijos vaizdas ar objektyvus atsakovės atliktų darbų rezultatas. Nors šiose nuotraukose matyti teritorijoje esančios šakos, lapai bei kiti šalintini objektai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime suprantama, kad praėjus daugiau kaip savaitei po atlikto teritorijos sutvarkymo, dėl gamtos reiškinių šakos ir lapai gali vėl patekti į teritoriją. Be to, ribota teritorijos fiksavimo apimtis neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog suinteresuotas asmuo, nesurinkdamas kelių šakų ar lapų, būtų neįvykdęs taikos sutarties sąlygų. Priešingas situacijos vertinimas nepagrįstai suteiktų vienai iš taikos sutarties šalių galimybę bet kuriuo metu pareikšti pretenzijas dėl netinkamai sutvarkytos teritorijos vien dėl to, kad joje atsirado pavienių šiukšlių ar gamtinių likučių. Tokiu atveju būtų ignoruojama bendra teritorijos būklė, jos tvarkymo darbų apimtis ir objektyvios aplinkybės, lemiančios nuolatinį gamtinių atliekų (pvz., lapų, smulkių šakų) atsiradimą. Toks vertinimas faktiškai sukurtų disbalansą tarp šalių teisių ir pareigų, neatitiktų nei protingumo ir teisingumo principų, nei šalių suderintos taikos sutarties esmės, kuria nustatyti realiai įgyvendinami priežiūros standartai.

21. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo siūlomu byloje pateiktų papildomų nuotraukų vertinimu. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos papildomos nuotraukos buvo darytos dar vėlesniu metu – 2025 m. gegužės 28 d., kai pareiškėjo iniciatyva buvo vykdomi nauji teritorijos tvarkymo darbai. Tai reiškia, kad fotografijos fiksuoja teritorijos būklę praėjus daugiau kaip 2 savaitėms nuo suinteresuoto asmens atliktų tvarkymo darbų (el. b. 1 t., b. l. 91–113). Toks reikšmingas laiko tarpas savaime lemia, kad fotografijose užfiksuota situacija negali būti laikoma tiesioginiu suinteresuoto asmens atliktų darbų rezultato atspindžiu. Per šį laiką teritorijoje natūraliai galėjo susikaupti naujų gamtinių atliekų, galėjo būti pakeista aplinkos būklė dėl oro sąlygų ar kitų objektyvių veiksnių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad dalyje nuotraukų matoma lapų krūva, savaime neįrodo, jog suinteresuotas asmuo savo prievoles vykdė netinkamai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tose nuotraukose matyti ir samanų, kurių šalinimas taikos sutartyje nebuvo nustatytas. Pažymėtina, kad taikos sutartyje nebuvo nustatyta pareiga genėti medžius, šalinti samanas ar imtis kitokių platesnio pobūdžio aplinkos tvarkymo veiksmų. Tokie darbai savo esme ir apimtimi aiškiai skiriasi nuo sutartyje aptartų konkrečių prievolių – lapų ir šakų sugrėbimo, jų surinkimo bei teritorijos nušlavimo. Tai yra papildomo pobūdžio tvarkymo darbai, kurie, būdami intensyvesni, reikalaujantys daugiau laiko, pastangų ir resursų, privalėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti šalių susitarime, jei būtų buvę jų valios dalis. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog šių darbų neatlikimas reikštų taikos sutarties pažeidimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog faktas, kad suinteresuotas asmuo viename iš elektroninių laiškų nurodė atlikęs žolės pjovimo darbus (el. b. 1 t., b. l. 76), savaime reiškia, jog visi kiti sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti. Visų pirma, pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo reagavo į pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas pastabas, taip pat atliko darbus, kurie pagal taikos sutartį jai apskritai nebuvo privalomi – pvz., ūglių šalinimo darbus. Šie veiksmai rodo, kad suinteresuotas asmuo siekė geranoriškai palaikyti teritorijos tvarką ir bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tai, minėto el. laiško turinys negali būti interpretuojamas kaip įrodymas, patvirtinantis kitų teritorijos tvarkymo darbų neatlikimą.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad pareiškėjui teko procesinė pareiga įrodyti taikos sutarties sąlygų pažeidimą, tačiau šios pareigos jis neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų, atspindinčių teritorijos būklę prieš suinteresuotam asmeniui atliekant tvarkymo darbus, todėl nėra galimybės objektyviai vertinti atliktų darbų rezultatų. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktos nuotraukos buvo darytos praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po tvarkymo darbų atlikimo ir jose fiksuota tik fragmentiška teritorijos dalis, kuri neatskleidžia bendros situacijos bei nesudaro pagrindo daryti išvados, kad taikos sutarties sąlygos buvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens taikos sutarties pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdavė vykdomojo rašto.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, aktualias nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nepateikė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.