Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir N. G. patikslintą ieškinį atsakovei S. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo bei atsakovės S. S. patikslintą priešieškinį ieškovams J. G. ir N. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas J. G. ir ieškovų J. G. ir N. G. atstovas advokatas Jonas Špelveris patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Ieškovas papildomai paaiškino, kad gyvenamuoju namu naudojasi ne nuolat, pastoviai jame gyvena tik atsakovės mama. Kadangi planuoja jam priklausančius butus parduoti, būtina nusistatyti konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad būtų aišku kas kam priklauso. Įvažiavimai reikalingi tiek iš vakarinės, tiek iš rytinės pusės, kadangi į jam priklausantį antrą aukštą galima patekti tik iš rytinės pusės. Tvorą iš vakarinės pusės įsirengė jis. Jei atsakovei prireiktų patekti į pastoges ar prie kamino, jis tam kliūčių nesudarytų, jokių problemų dėl to nėra iškilę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas. Patikslintas priešieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai J. G., N. G. ir atsakovė S. S. yra 0,2477 ha žemės sklypo, unikalus Nr. esančio adresu Kretingos r., bendrasavininkai. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1713/2477 dalys (0,1713 ha), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 764/2477 dalys (0,0764 ha) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatytas 3 butų gyvenamasis namas, unikalus 5699-2017-0018, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovams, o 1/3 dalis priklauso atsakovei. Prie vakarinės gyvenamojo namo pusės yra primontuota atsakovei priklausanti elektros skydinė (įvadas).

Ginčo žemės sklype taip pat yra šie šalims priklausantys statiniai: tvartas, unikalus Nr. kurio 2/3 dalys priklauso ieškovams, o 1/3 dalis priklauso atsakovei; atsakovei nuosavybės teise priklausanti daržinė, unikalus Nr.; ieškovams nuosavybės teise priklausanti daržinė, unikalus Nr.; bei šulinys, unikalus Nr. kurio iš viso 2/3 dalys priklauso ieškovams, o 1/3 dalis – atsakovei. Šalims priklausantys statiniai, t. y. tvartas ir daržinės yra apjungti į vieną bendrą statinį.

2018 m. kovo 1 d. tarp tuometinių ginčo žemės sklypo bendraturčių, tai yra Lietuvos Respublikos ir ieškovų N. G. bei J. G. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Projekto partneris“ parengtą naudojimosi sklypo dalimis planą. Pagal minėtą planą valstybė atskirai valdė ir disponavo sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais: „B“ - 839 kv. m., „C“ - 142 kv. m., „D“ - 93 kv. m. ir bendrai su bendraturčiais dalimis plane pažymėtomis indeksais „E“ - 432 kv. m. iš 584 kv. m., „F“ - 24 kv. m. iš 35 kv. m., viso 1530 kv. m. iš bendro žemės sklypo ploto, o ieškovai atskirai valdė, naudojosi ir disponavo dalimis plane pažymėtomis indeksais: „A“ – 784 kv. m. ir bendrai su bendraturčiu dalimis pažymėtomis indeksais „E“ - 152 kv. m. iš 584 kv. m., „F“ - 11 kv. m. iš 35 kv. m., viso 947 kv. m. iš bendro žemės sklypo ploto.

Atsižvelgiant į tai, kad po 2018 m. kovo 1 d. pasikeitė ne tik ginčo žemės sklypo savininkai, bet ir jiems priklausančios nekilnojamojo turto dalys, ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką pagal UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu: ieškovams N. G. ir J. G. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“ (1313 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (400 kv. m. iš 599 kv. m.), viso ieškovams paskirti naudotis 1713 kv. m. iš bendro 2477 kv. m. žemės sklypo ploto; atsakovei S. S. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (419 kv. m.), „D“ (82 kv. m.), „C“ (64 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (199 kv. m. iš 599 kv. m.), viso 764 kv. m. ploto iš bendro 2477 kv. m. žemės sklypo ploto.

Atsakovė su tokiais žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimais kategoriškai nesutiko nurodydama, kad ieškovų pateiktas planas yra neracionalus ir įtvirtina prielaidas kilti tarp šalių konfliktams dėl sklypo naudojimo bei patikslintu priešieškiniu pateikė prašymą nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą planą: paskirti atsakovei atskirai naudotis 649/2133 kv. m. sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (458/2133 kv. m.), „B1“ (191/2133 kv. m.); ieškovams lygiomis dalimis paskirti naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ (1484/2133 kv. m.); ieškovams ir atsakovei bendrai paskirti naudotis sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais „C“ – 95/344 kv. m. (63/95 - priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis, 32/95 – priskirtina naudotis atsakovei), „D“ – 144/344 kv. m. (48/144 priskirtina naudotis atsakovei, 96/144 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis), „E“ – 105/344 kv. m. (35/105 – priskirtina naudotis atsakovei, 70/105 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis).

Dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.

Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, svarbią reikšmę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. esančiu, Kretingos r., tvarka buvo nustatyta 2018 m. kovo 1 d., tuometinių žemės sklypo bendraturčių, t. y. Lietuvos Respublikos (kuriai tuo metu priklausė 1530/2477 dalys ginčo žemės sklypo) ir ieškovų N. G. bei J. G. (kuriems tuo metu priklausė 947/2477 dalys ginčo žemės sklypo) bendru sutarimu, patvirtinta notaro iš išviešinta viešajame registre. Šiuo metu visa valstybinė žemė yra išpirkta. Dalį valstybinio žemės sklypo įsigijo ieškovai ir šiuo metu iš viso jiems priklauso 1713/2477 dalys ginčo žemės sklypo, likusias 764/2477 dalis yra įsigijusi atsakovė S. S.. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. kovo 1 d. nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebetenkina bendraturčių interesų, neužtikrina socialinės taikos, nes išpirkus valstybinį žemės sklypą nebeliko aiškios turto naudojimosi tvarkos, tarp bendrasavininkų kyla nuolatiniai konfliktai dėl turto naudojimo, minėta tvarka iki galo neužtikrina galimybių bendrasavininkams patekti iki jų nuosavybės teise valdomų objektų. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2018 m. kovo 1 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Kaip minėta, tiek ieškovai, tiek atsakovė pritaria, kad turėtų būti pakeista 2018 m. kovo 1 d. nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau nesutaria, kurios pusės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra racionalesnis ir labiau atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Susipažinus su ieškovų pateiktu UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu bei atsakovės pateiktu UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtu žemės sklypo planu matyti, kad itin kardinalių skirtumų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra. Pagal abu pateiktus planus ieškovams tektų naudotis vakarine sklypo dalimi, o atsakovei – rytine, kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitinka jo idealiąją dalį. Esminiai skirtumai yra tokie, kad pagal ieškovų pateiktą planą, ieškovai atskirai naudotųsi sklypo vakarinėje dalyje esančiu įvažiavimu, o sklypo rytinėje dalyje esantis įvažiavimas būtų paliktas naudotis visiems bendraturčiams. Pagal ieškovų pateiktą planą bendram naudojimui būtų palikta naudotis 599 kv. m. sklypo dalimi (UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtame plane pažymėta indeksu „E“), t. y. bendru įvažiavimu rytinėje sklypo pusėje ir kiemu, tačiau nenumatytas apėjimas aplink bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą bei galimybė atsakovei prieiti prie vakarinės gyvenamojo namo pusės, kur yra primontuota atsakovei priklausanti elektros skydinė. Pagal atsakovės pateiktą planą bendram naudojimui būtų palikta naudotis 344 kv. m. sklypo dalimi (UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtame plane pažymėtoje indeksais „C“, „D“ ir „E“), t. y. žemės sklypo dalimis, esančiomis po gyvenamuoju namu ir perimetru aplink jį bei žemės sklypu, esančiu po ūkiniais pastatais, šalims numatyti individualūs įvažiavimai, t. y. ieškovams numatytas sklypo vakarinėje pusėje esantis įvažiavimas, o atsakovei – rytinėje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-964/2003). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkams numato imperatyvią pareigą rūpintis pastato, jo bendrojo naudojimo konstrukcijų, išlaikymu ir išsaugojimu. Kaip minėta, pagal atsakovės pateiktą ir UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą planą yra numatytas bendram naudojimui apėjimas perimetru apie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius. Pagal ieškovų pateiktą ir UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtą planą tokia galimybė nenumatyta. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas variantas šiuo atžvilgiu yra racionalesnis, nes turėdami priėjimą prie pastatų bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrasavininkai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis jų priežiūra ir eksploatavimu.

Kaip minėta aukščiau, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, įrenginių. Iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad prie vakarinės gyvenamojo namo pusės, kurioje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai, yra primontuota atsakovei priklausanti elektros skydinė. Iš atsakovės atsiliepime, priešieškinyje bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad priėjimas prie elektros skydinės yra apsunkintas, kadangi ieškovai yra užsitvėrę tvorą iš vidinės kiemo pusės ir įsirengę vartus ties vakariniu įvažiavimu į sklypą (kuris pagal 2018 m. kovo 1 d. patvirtintą naudojimosi tvarką turėjo būti bendro naudojimo). Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos. Pagal ieškovų siūlomą patvirtinti UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtą planą patekimas prie elektros skydinės nenumatytas. Ieškovai nurodė, kad ketina minėtą skydinę nukelti, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos minėti veiksmai nebuvo atlikti. Vertintina, kad UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtas planas pažeistų atsakovės teises, neužtikrintų socialinės taikos ir galimai iššauktų tolesnius bendrasavininkų ginčus ateityje.

Teismų praktikoje, be kita ko, akcentuota, kad nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Bylos duomenimis nustatyta, kad į ginčo žemės sklypą galima patekti per du įvažiavimus – vakarinį, einantį palei ieškovų nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis ir rytinį, einantį palei atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį. Nors pagal 2018 m. kovo 1 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką abu šie įvažiavimai buvo skirti bendram naudojimui, tačiau vakariniu įvažiavimu faktiškai naudojosi tik ieškovai, ties įvažiavimu įsirengė vartus. Ieškovų pateiktame UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. rengtame plane vakarinis įvažiavimas numatytas naudoti išimtinai ieškovams, o rytinis paliktas bendram naudojimui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam reikalingi abu įvažiavimai, nes neva į antrą gyvenamojo namo aukštą galima patekti tik per rytinį įvažiavimą. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, nurodė, kad į antrą namo aukštą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams, galima patekti ir per vakarinį įvažiavimą. Atsakovės pateiktame UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtame plane vakarinis įvažiavimas numatytas naudoti išimtinai ieškovams, o rytinis – išimtinai atsakovei. Be to, atsakovės pateiktame plane numatyta ženkliai mažesnė bendram naudojimui skirta sklypo dalis, t. y. 344 kv. m., kai tuo tarpu ieškovų pateiktame plane bendram naudojimui numatyta 599 kv. m. sklypo dalis. Atsakovės pateiktame plane taip pat numatytas bendras apėjimas aplink gyvenamąjį namą, kuris iš esmės ir užtikrintų ieškovams nevaržomą patekimą į antrą gyvenamojo namo aukštą. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas plano variantas yra racionalesnis, labiau atitinkantis tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei iki minimumo sumažinantis konfliktų tarp bendraturčių atsiradimo galimybę.

Ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą yra racionalesnė, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimalizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas patikslintą priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. esančiu, Kretingos r., tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą žemės sklypo planą. Patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

I. N. G ir J. G. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 831,49 Eur bylinėjimosi išlaidas (75,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 6,49 Eur už VĮ Registrų centro išrašą, 250,00 Eur už plano parengimą). Ieškinį atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

A. S. S bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 812,00 Eur (70,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 242,00 Eur už plano parengimą). Priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų N. G. ir J. G. priteistina po 406,00 Eur (iš viso 812,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.

Pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr., esančio, Kretingos r., naudojimosi tvarką, nustatytą 2018 m. kovo 1 d. bendraturčių ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą planą: atsakovei S. S., gimusiai m. paskirti atskirai naudotis 649/2133 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „B“ – 458/2133 kv. m., „B1“ – 191/2133 kv. m.; ieškovams N. G., gimusiai m.., ir J. G., gimusiam m. lygiomis dalimis paskirti naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ – 1484/2133 kv. m.; ieškovams N. G., gimusiai d., J. G., gimusiam d., ir atsakovei S. S., gimusiai bendrai paskirti naudotis sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais „C“ – 95/344 kv. m. (63/95 - priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis, 32/95 – priskirtina naudotis atsakovei), „D“ – 144/344 kv. m. (48/144 priskirtina naudotis atsakovei, 96/144 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis), „E“ – 105/344 kv. m. (35/105 – priskirtina naudotis atsakovei, 70/105 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis).

Priteisti iš ieškovų N. G., gimusios ir J. G., gimusio iš kiekvieno po 406,00 Eur (keturis šimtus šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. S., gimusiai

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.