- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-680-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00869-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- J. G., N. G.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G., N. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir N. G. patikslintą ieškinį atsakovei S. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo bei atsakovės S. S. patikslintą priešieškinį ieškovams J. G. ir N. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. G., N. G. (toliau kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami pakeisti 2018 m. kovo 1 d. nustatytą ieškovams ir atsakovei S. S. (toliau – ir atsakovė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. naudojimosi sklypo dalimis planą ir nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtą Sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu:
1.1. ieškovams paskirti naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančia Sklypo dalimi, kurią sudaro Sklypo dalys, pažymėtos indeksais: individualiai (atskirai) „A“ – 1 313 kv. m ir bendrai su kitais „E“ dalies bendraturčiais naudotis 400 kv. m iš „E“ 599 kv. m, iš viso 1 713 kv. m iš bendro 2 477 kv. m Sklypo ploto;
1.2. atsakovei S. S. paskirti naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančia Sklypo dalimi, kurią sudaro Sklypo dalys, pažymėtos indeksais: individualiai (atskirai) „B“ – 419 kv. m, „D“ – 82 kv. m, „C“ – 64 kv. m ir bendrai su kitais „E“ dalies bendraturčiais naudotis 199 kv. m iš „E“ – 599 kv. m, iš viso 764 kv. m ploto iš bendro 2 477 kv. m žemės sklypo ploto.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m sausio 25 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 121/2 477 dalį (0,0121 ha ploto) Sklypo. Tarp Sklypo bendraturčių Lietuvos Respublikos ir ieškovų 2018 m. kovo 1 d. buvo nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. naudojimosi Sklypo dalimis planą. Vėliau Sklype valstybinės žemės savininkai keitėsi. 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovai papildomai įsigijo 766/2 477 dalis Sklypo ir iš viso jų valdoma Sklypo dalis padidėjo iki 1 713/2 477. Likusi 764/2 477 Sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pasikeitus Sklypo bendrasavininkams ir jų valdomoms Sklypo dalims, ieškovai kreipėsi į UAB „Projekto partneris“, kad parengtų atnaujintą Sklypo planą ir naudojimosi juo tvarką. UAB „Projekto partneris“ 2021 m. kovo 22 d. parengė naudojimosi Sklypu tvarkos planą, kurį ieškovai pateikė bendrasavininkei S. S., tačiau ji atsisakė ant jo pasirašyti, motyvuodama tuo, kad ji neturinti tam nei noro, nei laiko, kad jai geras ir ankstesnis naudojimosi planas. Ieškovai pranešimą atsakovei dėl naudojimosi Sklypu tvarkos pakeitimo siuntė tiek per notarą, tiek registruotu paštu, tačiau atsakovė ant plano nepasirašė ir motyvuotų nesutikimo pasirašyti argumentų nenurodė, savo siūlymų neteikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama pakeisti Sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2018 m. kovo 1 d. ir nustatyti naują naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą planą: paskirti atsakovei naudotis atskirai 649/2 133 kv. m Sklypo dalimi, kuri plane pažymėta žymeniu B – 458/2 133 kv. m, B1 – 191/2 133 kv. m; paskirti lygiomis dalimis abiem ieškovams naudotis atskirai dalimi, kuri plane pažymėta žymeniu A – 1 484/2 133 kv. m; paskirti ieškovams ir atsakovei bendrai naudotis Sklypo dalimis plane pažymėtomis žymenimis: C – 95/344 kv. m (63/95 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis, 32/95 – priskirtina naudotis atsakovei), D – 144/344 kv. m (48/144 priskirtina naudotis atsakovei, 96/144 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis), E – 105/344 kv. m (35/105 – priskirtina naudotis atsakovei, 70/105 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis). Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovų siūloma nauja Sklypo naudojimo tvarka yra neracionali, neefektyvi, neekonomiška naudoti bendraturčiams Sklypą ir objektyviai įtvirtina prielaidas kilti tarp šalių konfliktams dėl Sklypo naudojimo. Ieškovų pateiktame plane siūlomas vienas įvažiavimas į Sklypą rytinėje Sklypo dalyje, greta atsakovės gyvenamojo namo dalies. Šis įvažiavimas dalina į dvi dalis atsakovei siūlomą naudotis atskirai Sklypo dalį, todėl atsakovės atžvilgiu siūlomas Sklypo naudojimas neracionalus. Neišnaudota galimybė nustatyti įvažiavimą į Sklypą vakarinėje Sklypo dalyje, esantį greta ieškovų gyvenamojo namo dalies, kuriuo ieškovai faktiškai ir naudojasi. Šiuo atveju esmingai sumažėtų Sklypo dalis, skiriama bendram naudojimui. Tiek ieškovų, tiek atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka iš esmės atitinka kiekvienam iš bendraturčių tenkančias Sklypo dalis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR), tačiau pagal atsakovės siūlomą projektą visiems bendraturčiams suteikiamos naudotis Sklypo dalys išdėstytos atsižvelgiant į bendraturčių interesus, įvertinus Sklypo dydį, įvertinus susiklosčiusią faktinę naudojimosi Sklypu praktiką. Šalys neginčija, kad ieškovai naudojasi įvažiavimu esančiu vakarinėje Sklypo dalyje, kad šį įvažiavimą užtvėrę vartais nuo pagrindinio kelio ir atitvėrę tvora iš vidinės kiemo pusės. Pagal atsakovės pateiktą projektą nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes visiems bendraturčiams siūlomos iš esmės didelės vientisos Sklypo dalys, esančios prie bendro naudojimo Sklypo dalies. Pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių; aplink bendros nuosavybės pastatą ir inžinerinius statinius (šulinius) paliktas bendro naudojimo plotas, kuris užtikrina pastato priežiūrą ir remontą, kas priklauso visiems bendrasavininkams; bus užtikrinta atsakovės galimybė pasirūpinti elektros įvadu, ko ieškovų pateiktas planas nenumato. Be to, atsakovės teikiamas projektas atitinka buitinių šulinių žemės naudojimo sąlygų užtikrinimą, t. y. prie šulinio yra nustatyta apsaugos zona.
5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi Sklypu tvarka išimtinai yra naudinga tik pačiai atsakovei. Atsakovė teikdama savo patikslintus reikalavimus visiškai neatsižvelgė ir ignoravo 2018 m. kovo 1 d. sutartį, sudarytą tarp Sklypo bendraturčių Lietuvos Respublikos ir ieškovų, kuria buvo nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka pagal 2017 m rugpjūčio 3 d. naudojimosi Sklypo dalimis planą. Ieškovai patikslino pirminio ieškinio reikalavimus ir parengė projektą ir darbų sąmatą su AB „ESO“ dėl elektros skydinės iškėlimo, kad atsakovei ir ieškovams būtu patogiau naudotis šiuo inžineriniu įrenginiu ir sudaryti atsakovei sąlygas nekliudomai naudotis šiuo įrenginiu, atliekant korekciją šioje bendro naudojimosi Sklypo dalyje. Ieškovų vertinimu, jų prašoma nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka yra racionali, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, taip pat nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo naudojimosi Sklypu tvarką nustatyti pagal atsakovės priešieškiniu pateiktą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė ieškovų patikslintą ieškinį, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino – pakeitė Sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2018 m. kovo 1 d. ir nustatė naują naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtą planą: paskyrė atsakovei atskirai naudotis 649/2 133 kv. m Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „B“ – 458/2 133 kv. m, „B1“ – 191/2 133 kv. m; paskyrė ieškovams lygiomis dalimis naudotis Sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ – 1 484/2 133 kv. m; paskyrė ieškovams ir atsakovei bendrai naudotis Sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „C“ – 95/344 kv. m (63/95 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis, 32/95 – priskirtina naudotis atsakovei), „D“ – 144/344 kv. m (48/144 priskirtina naudotis atsakovei, 96/144 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis), „E“ – 105/344 kv. m (35/105 – priskirtina naudotis atsakovei, 70/105 – priskirtina naudotis ieškovams lygiomis dalimis). Teismas taip pat priteisė iš ieškovų po 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad naudojimosi Sklypu tvarka buvo nustatyta 2018 m. kovo 1 d. tuometinių Sklypo bendraturčių, t. y. Lietuvos Respublikos ir ieškovų bendru sutarimu, patvirtinta notaro ir išviešinta viešajame registre. Šiuo metu visa valstybinė žemė yra išpirkta. Dalį valstybinio žemės sklypo įsigijo ieškovai ir šiuo metu iš viso jiems priklauso 1 713/2 477 dalys Sklypo. Likusias 764/2 477 dalis yra įsigijusi atsakovė. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. kovo 1 d. nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka nebetenkina bendraturčių interesų, neužtikrina socialinės taikos, nes išpirkus valstybinį žemės sklypą nebeliko aiškios turto naudojimosi tvarkos, tarp bendrasavininkų kyla nuolatiniai konfliktai dėl turto naudojimo, minėta tvarka iki galo neužtikrina galimybių bendrasavininkams patekti iki jų nuosavybės teise valdomų objektų. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2018 m. kovo 1 d. nustatytą naudojimosi Sklypu tvarką.
6.2. Teismas, susipažinęs su ieškovų pateiktu UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtu Sklypo naudojimosi tvarkos planu ir atsakovės pateiktu UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtu Sklypo planu, konstatavo, kad itin kardinalių skirtumų dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nėra. Pagal abu pateiktus planus ieškovams tektų naudotis vakarine Sklypo dalimi, o atsakovei – rytine, kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitinka jo idealiąją dalį. Esminiai skirtumai yra tokie, kad pagal ieškovų pateiktą planą, ieškovai atskirai naudotųsi Sklypo vakarinėje dalyje esančiu įvažiavimu, o Sklypo rytinėje dalyje esantis įvažiavimas būtų paliktas naudotis visiems bendraturčiams. Pagal ieškovų pateiktą planą bendram naudojimui būtų palikta naudotis 599 kv. m Sklypo dalimi (UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtame plane pažymėta indeksu „E“), t. y. bendru įvažiavimu rytinėje Sklypo pusėje ir kiemu, tačiau nenumatytas apėjimas aplink bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą bei galimybė atsakovei prieiti prie vakarinės gyvenamojo namo pusės, kur yra atsakovei priklausanti elektros skydinė. Pagal atsakovės pateiktą planą bendram naudojimui būtų palikta naudotis 344 kv. m Sklypo dalimi (UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtame plane pažymėtoje indeksais „C“, „D“ ir „E“), t. y. Sklypo dalimis, esančiomis po gyvenamuoju namu ir perimetru aplink jį bei Sklypu, esančiu po ūkiniais pastatais, šalims numatyti individualūs įvažiavimai, t. y. ieškovams numatytas sklypo vakarinėje pusėje esantis įvažiavimas, o atsakovei – rytinėje.
6.3. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas variantas yra racionalesnis, nes turėdami priėjimą prie pastatų bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrasavininkai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis jų priežiūra ir eksploatavimu.
Atsiliepimas
6.4. Teismas iš šalių paaiškinimų ir pateiktų nuotraukų nustatė, kad prie vakarinės gyvenamojo namo pusės, kurioje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai, yra atsakovei priklausanti elektros skydinė. Pagal atsakovės atsiliepime, priešieškinyje bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, priėjimas prie elektros skydinės yra apsunkintas, kadangi ieškovai yra užsitvėrę tvorą iš vidinės kiemo pusės ir įsirengę vartus ties vakariniu įvažiavimu į sklypą (kuris pagal 2018 m. kovo 1 d. patvirtintą naudojimosi tvarką turėjo būti bendro naudojimo). Pagal ieškovų siūlomą patvirtinti UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtą planą patekimas prie elektros skydinės nenumatytas. Ieškovai nurodė, kad ketina elektros skydinę nukelti, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos minėti veiksmai nebuvo atlikti. Teismo vertinimu, UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. parengtas planas pažeistų atsakovės teises, neužtikrintų socialinės taikos ir galimai iššauktų tolesnius bendrasavininkų ginčus ateityje.
6.5. Į Sklypą galima patekti per du įvažiavimus – vakarinį, einantį pagal ieškovų nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis, ir rytinį, einantį pagak atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį. Nors pagal 2018 m. kovo 1 d. nustatytą naudojimosi Sklypu tvarką abu šie įvažiavimai buvo skirti bendram naudojimui, tačiau vakariniu įvažiavimu faktiškai naudojosi tik ieškovai, ties įvažiavimu įsirengė vartus. Ieškovų pateiktame UAB „Projekto partneris“ 2021 m. lapkričio 14 d. rengtame plane vakarinis įvažiavimas numatytas naudoti išimtinai ieškovams, o rytinis paliktas bendram naudojimui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam reikalingi abu įvažiavimai, nes į antrą gyvenamojo namo aukštą galima patekti tik per rytinį įvažiavimą. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, nurodė, kad į antrą namo aukštą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams, galima patekti ir per vakarinį įvažiavimą. Atsakovės pateiktame UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. sausio 26 d. parengtame plane vakarinis įvažiavimas numatytas naudoti išimtinai ieškovams, o rytinis – išimtinai atsakovei. Be to, atsakovės pateiktame plane numatyta ženkliai mažesnė bendram naudojimui skirta Sklypo dalis, t. y. 344 kv. m, kai tuo tarpu ieškovų pateiktame plane bendram naudojimui numatyta 599 kv. m Sklypo dalis. Atsakovės pateiktame plane taip pat numatytas bendras apėjimas aplink gyvenamąjį namą, kuris iš esmės ir užtikrintų ieškovams nevaržomą patekimą į antrą gyvenamojo namo aukštą. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas plano variantas yra racionalesnis, labiau atitinkantis tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi Sklypu tvarką bei iki minimumo sumažinantis konfliktų tarp bendraturčių atsiradimo galimybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai J. G., N. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi Sklypu tvarkos planą nei vienam bendrasavininkiui nėra ribojamos jo turimos teisės, nėra varžomas patekimas į Sklypą ar kitaip sudaromos sąlygos konstatuoti, jog siūlomas planas neracionalus, nepatogus ir pan. Ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
7.2. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovei nėra galimybės patekti prie elektros skydinės, esančios vakarinėje pastato pusėje. Ieškovai buvo pateikę UAB „Elektros instaliacijos“ 2022 m. vasario 22 d. esamų elektros tinklų perkėlimo suderintą planą. Ši paraiška dėl elektros skydinės iškėlimo rašytiniu sutikimu buvo suderinta su atsakove, todėl atsakovei šios aplinkybės buvo gerai žinomos. Iki įvykusio teismo proceso šio įrenginio perkėlimo darbai buvo neatlikti tik dėl elektros tiekimo įmonės darbų užimtumo. Iškėlus šį įrenginį į numatytą vietą, kaip nurodyta pateiktame projekto plane ir padarytose nuotraukose, elektros įrenginys atsirastų gyvenamojo namo pietinėje dalyje. Ieškovų pateiktame plane yra numatytas l m bendrojo naudojimo pločio praėjimas pagal visą pietinę minėto pastato dalį, todėl atsakovei nebūtų kliūčių patekti prie šio elektros įrenginio ir juo netrukdomai naudotis, taip pat turėti laisvą priėjimą pagal minėtą pastato dalį. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad pateiktas elektros įrenginio iškėlimo faktas yra realus ir įgyvendinamas, nes už parengtą projektą sumokėti pinigai, o darbai bus atlikti pagal darbų paskirstymo eilę.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė be jokio įstatyminio pagrindo savo plane nurodė 1 m pločio apėjimą apie viso gyvenamojo namo perimetrą, kuris bet kokiu atveju įsiterptų į tik ieškovams paskirtą naudotis Sklypo dalį ir pažeistų jų privataus gyvenimo teises ir sukeltų pastovias konfliktines situacijas tarp šio namo gyventojų.
7.4. Nors teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad rytinis įvažiavimas būtinas ir ieškovams, kaip tai buvo numatyta 2018 m. kovo 1 d. tarp sklypo bendraturčių nustatytoje naudojimosi Sklypu tvarkoje pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. naudojimosi Sklypo dalimis planą, kuri buvo privaloma ir vėlesniems turto įgijėjams, bet teismas priėmė atsakovės pasiūlytą plano variantą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad gyvenamojo pastato mansardoje yra įrengti du atskiri butai ir numatyti du atskiri įėjimai pagal vakarinę ir rytinę sienas, kurie priklauso ieškovams. Teismui buvo minėta, kad ateityje šie atskiri butai, kaip atskiri vienetai gali būti parduoti ar perleisti kitokiu būdu kitiems asmenims, todėl prie vieno iš butų esančių pastato rytinėje pusėje neliktų įvažiavimo prie pastato, šis butas taptų izoliuotu ir negalėtų funkcionuoti kaip atskiras gyvenamasis objektas, turintis privažiavimą ir nekliudomą patekimą į šią gyvenamąją patalpą, ir tokiu būdu būtų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai ir gyventojams mansardoje sukeltų nesaugumo jausmą.
7.5. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo.
7.6. Atsakovės pateiktame naudojimosi Sklypu tvarkos plane nėra numatytas atsakovei priklausančio medinio kryžiaus iškėlimas, kuris patenka tik į ieškovams priskirtiną naudotis Sklypo dalį, esantis pagal pietinę gyvenamojo namo dalį, kurį ieškovams nutarus pašalinti, kiltų konfliktinė situacija.
7.7. Ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu yra įgiję ir valdo atskiras ūkinio pastato dalis. Ieškovams priklauso 2/3 šio ūkinio pastato dalys, o atsakovei – 1/3 ūkinio pastato dalis. Atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad ieškovams patekimas į jiems priklausančio ūkinio pastato dalį pateko tik į atsakovei priklausančio sklypo dalį, todėl patvirtinus tokį planą, ieškovai netenka įėjimo į jiems priklausančio ūkinio pastato dalį.
8. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė S. S. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Pagal NTR esamus duomenis Sklype yra gyvenamasis pastatas, kurio vienas butas pirmame aukšte priklauso atsakovei, o du butai (vienas pirmame aukšte, kitas antrame aukšte) priklauso ieškovams. Tai reiškia, kad ieškovai klaidina teismą, jog pastogėje yra suformuoti du atskiri butai. Ieškovų argumentai, kad jie kažkada norės suformuoti du butus pastogėje, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
8.2. Ieškovai teisme pripažino faktą, kad įėjimas į pastogę yra vakarinėje namo dalyje, o rytinėje pusėje esantį įėjimą į pastogę ieškovas užkalė plokšte, kad nevaikščiotų atsakovė. Ieškovas teismui aiškino, kad atsakovei nepriklauso palėpės patalpos; o esantį kaminą prižiūrėti ir valyti galima užlipus ant namo stogo. Šios aplinkybės patvirtina ieškovų savanaudiškus tikslus, argumentų neatitikimą faktinėms aplinkybėms.
8.3. Įvažiavimas į kiemą rytinėje Sklypo dalyje eina pro atsakovės gyvenamąją pastato dalį, per jai paskirtą naudotis Sklypo dalį, todėl tenkinant ieškovų reikalavimus, būtų esmingai pažeistos atsakovės teisės į gyvenimo privatumą ir saugumą. Ieškovams nėra kliūčių išardyti savavališkai įrengtos tvoros užtvarą, t. y. pašalinti kliūtį trukdančią įvažiuoti į kiemą prie ūkinių pastatų.
8.4. Argumentas, kad atsakovei priklausantis kryžius yra ieškovams skirtoje naudotis Sklypo dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Medinis kryžius, kaip sakralinis statinys, yra perkeltas į kitą vietą ir jis niekaip nepažeidžia ieškovų teisių naudotis priskirta Sklypo dalimi.
8.5. Elektros įrenginys iki šiol nėra iškeltas, byloje nėra darbų atlikimo sąmatos, nėra sutarties dėl elektros įrenginio iškėlimo darbų atlikimo, nėra pateiktų garantijų, kad įrenginys kada nors bus iškeltas pagal galiojančius techninius reikalavimus. Atsakovė davė sutikimą dėl elektros skydinės projektavimo ir iškėlimo darbų atlikimo ieškovo lėšomis, tačiau ji nėra supažindinta su įrenginio iškėlimo projektu. Faktiškai, byloje yra pateiktas įrenginio perkėlimo planas, parengtas privačios bendrovės, bet tai nėra įrenginio iškėlimo projektas, kurį vykdytų elektros energijos tiekėjas. Pagal galiojančius techninius reikalavimus, elektros skydinės turi būti iškeliamos į metalines spintas, montuojamas atskirai nuo pastato. Pagal ieškovų planą skydinę planuojama perkelti ant kitos pastato sienos, tačiau šio plano vykdymui nėra gautas leidimas iš elektros energijos tiekėjo, todėl nėra sudarytos lokalinės darbų sąmatos ir nėra pateikta darbų atlikimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas pakeitė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – gyvenamojo namo ir Sklypo plano kopijas. Ieškovai prašo priimti šiuos naujus įrodymus, nurodydami, jog teikiamas planas patvirtina, kad gyvenamojo namo antrame aukšte yra du atskiri butai su dviem atskirais išėjimais į kiemą vakarinėje ir rytinėje gyvenamojo namo pusėje. Taip pat iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato išdėstytų ginčo sklype, matyti, kad ankstesnėje naudojimosi sklypu tvarkoje buvo numatyti du atskiri įvažiavimai į šį sklypą (vakarinėje ir rytinėje sklypo dalyse) vien todėl, kad atskiri butai gyventojams suprojektuoti tiek pirmame aukšte, tiek pastato antrame aukšte. Ieškovų vertinimu, teikiami nauji įrodymai yra svarbūs, jie yra susiję su kitais įrodymais, todėl turėtų būti pripažinti įrodymais šioje byloje.
14. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nesutinka, kad naujai ieškovų teikiami įrodymai būtų priimti. Atsakovės vertinimu, ieškovai gudrauja, teikdami teismui papildomus dokumentus, kuriuos galėjo ir turėjo pateikti pirmos instancijos teismui.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtinybė ieškovams pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, šių naujų įrodymų priėmimas nagrinėjamos bylos neužvilkins, nes su šiais įrodymais atsakovė yra susipažinusi ir pateikusi savo nuomonę. Todėl teisėjų kolegija priima šiuos ieškovų teikiamus naujus įrodymus ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą pateikė Sklypo nuotraukas, nurodydama, kad jos skirtos teisėjų kolegijai susipažinti su faktine situacija. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, kad atsakovės Sklypo nuotraukos jau yra priimtos į bylą pirmosios instancijos teismo ir pakartotinis tokių nuotraukų priėmimas, teisėjų kolegijos manymu, būtų perteklinis, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šias atsakovės teikiamas nuotraukas.
Dėl elektros skydinės perkėlimo
17. Ieškovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klaidingai sprendė, kad atsakovei nėra galimybės patekti prie elektros skydinės, esančios vakarinėje pastato pusėje, nevertino ir nepasisakė, kad pateiktas elektros įrenginio iškėlimo faktas yra realus ir įgyvendinamas, ieškovai yra pateikę UAB „Elektros instaliacijos“ 2022 m. vasario 22 d. esamų elektros tinklų perkėlimo suderintą planą. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą.
18. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
19. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl teismas, spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, visų pirma turi vertinti esamą naudojimosi žemės sklypu situaciją, t. y. tokią, kokia yra ginčo nagrinėjimo metu, o ne tokią, kokia galbūt bus arba nebus ateityje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai įvertino elektros skydinės perkėlimo galimybę. Pirmosios instancijos teismui pateikta bylos medžiaga rodo, kad elektros skydinė nėra iškelta iš esamos vietos ir nėra jokių garantijų, kad ji iš tiesų bus iškelta. Ieškovai patys pasirinko tokį procesinio elgesio modelį, kuomet pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo dar nebaigę elektros skydinės perkėlimo procedūros. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ieškovų argumentus dėl elektros skydinės perkėlimo įvertino teisingai ir pagrįstai nesivadovavo prielaidomis.
Dėl apėjimo aplink gyvenamąjį namą nustatymo
20. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė be jokio įstatyminio pagrindo savo plane nurodė bendro naudojimo 1 m pločio apėjimą apie viso gyvenamojo namo perimetrą, kuris bet kokiu atveju įsiterptų į tik ieškovams paskirtą naudotis Sklypo dalį ir pažeistų jų privataus gyvenimo teises ir sukeltų pastovias konfliktines situacijas tarp šio namo gyventojų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovų vertinimui.
21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
22. Nagrinėjamu atveju Sklype esantis gyvenamasis namas yra daugiabutis, kurio du butai priklauso ieškovams, o vienas – atsakovei. Todėl pagal aptartą teisinį reglamentavimą bendros gyvenamojo namo konstrukcijos priklauso visiems bendraturčiams ir šiuo atveju bendraturtis (atsakovė), teisėjų kolegijos vertinimu, turi turėti galimybę prieiti prie bendrųjų namo konstrukcijų. Nors ieškovai teigia, kad toks 1 m pločio apėjimas aplink gyvenamąjį namą gali pažeisti ieškovų privatumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks apėjimas yra skirtas naudoti tik griežtai pagal jo paskirtį (pasiekti ir įvertinti bendrąsias turto dalis, atlikti jų priežiūrą ir remontą), o ne asmeniniam bendraturčio smalsumui patenkinti ar pan., taip pažeidžiant kitų bendraturčių teises į privatumą. Todėl ieškovų argumentai dėl 1 m pločio apėjimo nustatymo aplink gyvenamąjį namą atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įvažiavimų į Sklypą
23. Ieškovai nurodo, kad rytinis įvažiavimas į Sklypą yra būtinas ir jiems, kaip tai buvo numatyta ir 2018 m. kovo 1 d. tarp sklypo bendraturčių nustatytoje naudojimosi Sklypu tvarkoje pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. naudojimosi Sklypo dalimis planą, kuri buvo privaloma ir vėlesniems turto įgijėjams. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamojo pastato mansardoje yra įrengti du atskiri butai ir numatyti du atskiri įėjimai pagal vakarinę ir rytinę sienas, kurie priklauso ieškovams. Ateityje šie atskiri butai, kaip atskiri vienetai, gali būti parduoti ar perleisti kitokiu būdu kitiems asmenims. Pasak ieškovų, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti kuo mažiau keičiami sklypo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos.
24. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentu, kad turėtų būti kuo mažiau keičiami sklypo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos, tačiau nagrinėjamu atveju esama situacija yra esmingai pasikeitusi, palyginus ją su 2018 m., kuomet buvo sudarytas ieškovų minimas 2018 m. kovo 1 d. susitarimas tarp Sklypo bendraturčių Lietuvos Respublikos ir ieškovų. Nors 2018 m. kovo 1 d., kai buvo nustatinėjama naudojimosi Sklypu tvarka, buvo du Sklypo savininkai (Lietuvos Respublika ir ieškovai), tačiau Sklype esančio gyvenamojo namo butai priklausė trims savininkams: butas Nr. 1 priklausė R. P. (dabar atsakovei); butas Nr. 2 – O. S. (dabar ieškovams); butas Nr. 3 – ieškovui J. G.. Šiuo metu gyvenamojo namo savininkai yra likę tik du – ieškovai ir atsakovė. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nė viena iš šalių nesiūlo bendrai naudotis abiem įvažiavimais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra racionalesnė atsakovės pasiūlyta naudojimosi Sklypu tvarka, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudojasi savo atskiru įvažiavimu. Be to, pagal atsakovės pateiktą projektą bendram šalių naudojimui paliekama mažesnė Sklypo dalis, o tai turėtų užtikrinti efektyvesnį, mažiau nesutarimų galintį kelti naudojimąsi turtu.
25. Nors ieškovai teigia, kad jiems yra reikalingas ir antrasis įvažiavimas iš rytinės Sklypo pusės dėl antrojo buto gyvenamojo namo antrame aukšte, tačiau pagal bylos nagrinėjimo metu aktualų NTR 2022 m. rugsėjo 15 d. išrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) gyvenamojo namo antrame aukšte, priešingai nei teigia ieškovai, yra tik vienas butas. Kaip jau minėta, teismo sprendimas ir nustatoma naudojimosi tvarka negali būti paremta prielaidomis. Todėl vien tai, kad ieškovai galbūt kažkada ateityje norėtų gyvenamojo namo antrame aukšte esantį butą padalyti į du atskirus turtinius vienetus ir vieną iš jų galbūt parduoti, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovams iš tiesų yra būtinas įvažiavimas ir iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pusės.
26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal byloje pateiktą gyvenamojo namo antro aukšto planą ieškovai į visą gyvenamojo namo antrame aukšte esantį butą gali patekti tiek iš ieškovams priklausančios Sklypo dalies, tiek ir iš atsakovės pusės. Ieškovams net ir padalinus antrame aukšte esantį butą į du atskirus turtinius vienetus, teisėjų kolegijos vertinimu, išliktų galimybė iš vakarinės gyvenamojo namo pusės patekti į tolimesnį turtinį vienetą per koridorių, ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktame gyvenamojo namo mansardos plane pažymėtu skaičiais 3-8. Be to, ieškovams bet kokiu atveju pagal atsakovės pateiktą naudojimosi Sklypu tvarkos planą lieka reali ir pakankama galimybė patekti į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį butą ir per rytinį gyvenamojo namo įėjimą (per ieškovams priskirtą A raide pažymėtą Sklypo dalį ir bendram naudojimui priskirtą C raide pažymėtą Sklypo dalį).
27. Pasak ieškovų, atsakovės pateiktame naudojimosi Sklypu tvarkos plane nėra numatytas atsakovei priklausančio medinio kryžiaus iškėlimas, kuris patenka tik į ieškovams priskirtiną naudotis Sklypo dalį. Tačiau iš byloje esančių duomenų nematyti, kad ieškovų Sklypo dalyje būtų medinis kryžius. Tokias aplinkybes neigia ir atsakovė, nurodydama, kad tokie ieškovų teiginiai neatitinka faktinės situacijos, nes medinis kryžius yra perkeltas į kitą vietą.
28. Ieškovai taip pat teigia, jog atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad ieškovams patekimas į jiems priklausančio ūkinio pastato dalį pateko tik į atsakovei priklausančio sklypo dalį, todėl patvirtinus tokį planą, ieškovai netenka patekimo (įėjimo) į jiems priklausančio ūkinio pastato dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovų argumentu, nes pagal atsakovės siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką yra paliktas 1 m pločio praėjimas prie rytinio įėjimo į ūkinį pastatą.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl nustatytinos naudojimosi Sklypu tvarkos. Tenkinti ieškovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Atsakovė S. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės patirtos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų, iš kiekvieno po 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovės S. S. kartu su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą pateiktas nuotraukas.
Priteisti iš ieškovų J. G. ir N. G. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei S. S..