Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-29442-1099/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2-29442-1099/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23325-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-29442-1099/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23325-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, 122,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio metu – įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškina, kad šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ su papildoma sąlyga, kuria numatoma, jog draudėjui atlyginama žala, padaryta įvažiavus į duobę (2.1.5 draudimo sutarties punktas). Pažymi, kad dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo – ratlankio apgadinimo, AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 122,76 Eur dydžio draudimo išmoką (pagal UAB „Matsuda“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4875); teigia, jog nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti.

3. Anot ieškovės, atsakomybė už netinkamo statinio būklę – šiuo atveju kelią, tenka jo savininkui (valdytojui) – šiuo atveju atsakovei.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsakovė nurodo, kad eismo įvykis užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 4 d., t. y. vasaros metu, kritulių šią dieną nebuvo (pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad danga buvo sausa), todėl duobė nebuvo apsemta vandens ir vairuotojas iš anksto galėjo imtis visų saugumo veiksmų, t. y. sulėtinti greitį arba sustoti. Pažymi, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose yra nurodytas neegzistuojantis adresas, t. y. (duomenys neskelbtini) adreso nėra, yra tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad eismo įvykio vieta schemoje nepateikta. Aiškina, kad įvykio dieną ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės arba kitų kelio nelygumų ar eismo saugumui pavojingos išdaužos asfaltbetonio dangoje; taip pat nebuvo gauta kitų asmenų skundų dėl galimų duobių šioje vietoje. Anot atsakovės, tai patvirtino ir Zujūnų seniūnas 2016 m. lapkričio 7 d. raštu. Atsakovės vertinimu, tuo atveju, jeigu vairuotojas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebūtų kilusios pasekmės – jis nebūtų įvažiavęs į duobę.

6. Teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 13 d. 14.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus/įrodymus, kuriuose nurodo, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), egzistuoja; minėtu adresu registruotas ne tik gyvenamasis pastatas, bet ir suformuotas žemės sklypas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio metu – nukentėjusiajam asmeniui R. R. įvažiavus į duobę, buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad nurodytos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ su papildoma sąlyga, kuria numatoma, jog draudėjui atlyginama žala, padaryta įvažiavus į duobę (2.1.5 draudimo sutarties punktas). Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės ratlankis ir priekinės dešinės pusės padanga.

11. Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių parulių rinktinės 1 kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulio 2016 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobę. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9432924 nustatyta, kad dėl eismo įvykio transporto priemonės valdytojo R. R. kaltės nėra; nurodyta, jog vairuotojas negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė, dėl ko ir buvo apgadinta transporto priemonė. Prašyme išmokėti draudimo išmoką įvykio aplinkybes nurodęs R. R. nurodė, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link miesto įvažiavo į dvi duobes; duobės buvo ant asfaltuoto kelio, gatvė buvo neapšviesta.

12. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokole buvo užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai, patirti 2016 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio metu, kuriame nurodyta, jog turi būti keičiama priekinė dešinės pusės padanga ir remontuojamas priekinis dešinės pusės ratlankis. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 122,76 Eur dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal UAB „Matsuda“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4875; nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Atsakovė nuostolių dydžio neginčijo (CPK 13, 178 straipsniai).

13. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2016 m. spalio 21 d. buvo pateikusi atsakovei pretenziją Nr. R0001770245 dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, tačiau atsakovė 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A33(1)-7237-(7.2), atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad jeigu vairuotojas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimų, nebūtų kilusios pasekmės – jis nebūtų įvažiavęs į duobę, todėl atsisakė atlyginti žalą.

14. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-443-450/2017).

15. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Statinio savininkas, siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

18. Atsakovė neginčija, kad įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 2016 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini), o minėtas kelias yra įtrauktas į Vilniaus rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis; Lietuvos Respublik?s vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

19. CK 6.263 straipsnis numato valdytojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Ieškovė (draudikas) prašė priteisti 122,76 Eur turtinę žalą, kuri kilo eismo įvykio metu draudėjo vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelio dangoje esančią duobę. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9432924 nustatyta, kad dėl eismo įvykio transporto priemonės valdytojo R. R. kaltės nėra; jis negalėjo numatyti, jog kelyje bus duobė. Byloje nepateikta įrodymų, kad duobė(-s) buvo pažymėta(-os) specialiu įspėjamuoju ženklu. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį.

20. Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad eismo įvykio vieta schemoje nepateikta, nes byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis užfiksuotas (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė įrodė, kad nurodytas adresas egzistuoja (CPK 12, 178 straipsniai). Viena vertus, atsakovė nurodė, kad įvykio dieną ties (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės arba kitų kelio nelygumų ar eismo saugumui pavojingos išdaužos asfaltbetonio dangoje, nebuvo gauta kitų asmenų skundų dėl galimų duobių šioje vietoje. Šią aplinkybę iš esmės įrodinėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos 2016 m. lapkričio 7 d. raštu, kuriame nurodoma, jog vietoje patikrinus asfaltbetonio dangą (duomenys neskelbtini)ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, konstatuota, kad kelio danga yra gerame stovyje, jokių duobių, įtrūkimų neužfiksuota; papildomai nurodyta, jog 2016 m. ši kelio atkarpa remontuota nebuvo, nes nebuvo poreikio, o visos po žiemos atsiradusios duobės buvo sutvarkytos iki 2016 m. gegužės mėn. pradžios.

21. Kita vertus, teismas pažymi, kad eismo įvykis, kaip minėta, įvyko (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) tuo tarpu tiek atsakovė, tiek Zujūnų seniūnija 2016 m. lapkričio 7 d. rašte vertino būtent paskutinį adresą ir to kelio atkarpos būklę (ne eismo įvykio vietos). Be to, teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurie faktiškai buvo nuvykę į įvykio vietą ir tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodę, kad „apžiūrėjus duobes buvo pastebėta, kad jos sunkiai pastebimos, o važiuojamoji dalis neapšviesta“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio schemoje, sudarytoje policijos pareigūnų, kelio duobės aiškiai pažymėtos, taip pat nurodyta, jog duobės gylys apie 20 cm.

22. Kaip minėta, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovė, teismo vertinimu, nepateikė. Byloje nenustačius vairuotojo kaltės (ar neatsargumo/neatidumo) dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atleidimo nuo atsakomybės klausimo.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas 122,76 Eur žalos atlyginimas (kaip minėta, atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl teismas plačiau dėl žalos dydžio nepasisako).

24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 122,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, j. a. k. 188708224, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 122,76 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 76 ct) žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (122,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič