- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- e2-437-599/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34524-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- D. P., Š. Č.
- Atsakovas
- UAB „15min“
- Advokatai
- Živilė Gulla, Asta Jakė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „15min“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tretieji asmenys D. P. bei Š. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad atsakovo paskelbtuose straipsniuose yra nurodyti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, t. y. 2017-06-14 portale www.15min.lt buvo paskelbtas žurnalisto D. P. straipsnis “A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” (toliau - Straipsnis 1), kuriame yra paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai : “A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” ; “seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente” ; “A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams” ; “Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams”. 2017-09-05 portale www.15min.lt buvo paskelbtas žurnalisto D. P. ir žurnalisto Š. Č. straipsnis “A. S. šeimos įmonė Minske : įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija” (toliau – Straipsnis 2), kuriame yra paskleistas šis tikrovės neatitinkantis ir ieškovo garbę ir orumą žeminantis teiginys : “<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam.” 2017-09-06 portale www.15min.lt buvo paskelbtas žurnalisto Š. Č. straipsnis “Būti A. S.” (toliau – Straipsnis 3), kuriame yra paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai : “Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį” ; “Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime” ; “<...> to jis ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį.” Be to, atsakovas paskelbė dar septynias publikacijas, kuriose ieškovas yra apibūdinamas itin neigiamai, t. y. abejojama jo lojalumu Lietuvai ir jis yra kaltinamas neva neskaidriais ir abejotinais ryšiais su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais ir šių verslininkų interesų protegavimu Seime, be to, atsakovas nuo 2016-09-14 iki 2017 metų (imtinai) sistemingai skleidžia ieškovą itin neigiamai apibūdinančią informaciją, todėl šios aplinkybės įrodo, jog ginčo teiginiai yra sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą ieškovo, t. y. kaip politiko, garbės ir orumo žeminimą, formuojant jo, kaip “rusofilo”, veikiančio prieš Lietuvos interesus ir dėl savanaudiškų tikslų piktnaudžiaujančio tautos suteiktos įgaliojimais, įvaizdį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas prieš ieškovą paskleidė žinias, o ne nuomonę, apie tai, jog jis Seime „pramušinėja“ jo šeimos verslui naudingus įstatymus, proteguoja su šeimos verslu susijusius verslininkus, siekia paveikti šeimos verslui aktualių teisės aktų priėmimą / keitimą ir kt., tačiau 2017-08-30 Komisijos išvadoje nėra nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su ieškovo elgesiu derinant viešuosius ir privačiuosius interesus ir tai iš esmės paneigia atsakovo teiginiais paskelbtus tvirtinimus, kad ieškovas Seimo nario mandatu naudojasi savo (t. y. savo šeimos) privačių interesų tenkinimui, be to, paskleisti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi yra išsakytos akivaizdžiai žeminančios žinios, ieškovui priskirtas amoralus, neteisėtas, tautos interesams priešingas elgesys, todėl atsakovo paskleistų žinių žeminantis pobūdis yra laikytinas įrodytu ir papildomai yra neįrodinėtinas. Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovo sudarytos žemės nuomos sutartys neįrodo tos aplinkybės, kad ieškovas gauna naudą iš su vėjo energetika susijusių įmonių, be to, STT nuomonė ir teisės aktų analizės taip pat neįrodo tos aplinkybės, jog ieškovas proteguoja Seime su vėjo energetika susijusias įmones. Atsakovas neįrodė ginčo teiginių atitikties tikrovei, t. y. kad ieškovas, eidamas Seimo nario pareigas, tiesiogiai ar netiesiogiai siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar savo (t. y. savo šeimos) žemės nuomininkams ar bet kokiu kitu būdu su ieškovu susijusiems verslininkams, be to, atsakovas, viešai skelbdamas kategoriškus ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius kaltinimus, nepatikrino esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, nors tokią galimybę ir pareigą turėjo, be to, ieškovas įrodė, jog jo, t. y. kaip Seimo nario, veikimas nebuvo ir negalėjo būti nukreiptas į tiesioginį ar netiesioginį turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar savo ar savo šeimos žemės nuomininkams ar bet kokiu kitu būdu su ieškovu susijusiems verslininkams siekį. Ieškovas nurodė, kad ginčo teiginiais atsakovas sukūrė ir viešai paskleidė kategoriškas ir tikrovės neatitinkančias žinias ir savo teiginius grindžia 2007-09-24 žemės nuomos sutartimi, tačiau ši sutartis, sudaryta tarp UAB „Energijos versmė“ ir ieškovo sutuoktinės, nebuvo vykdoma ir pagal šią sutartį nei ieškovo sutuoktinė, nei ieškovas jokių pinigų sumų ar kitos naudos nėra gavę, kadangi ieškovo sutuoktinė pajamas iš žemės nuomos pradėjo gauti tik nuo 2010 metų, kuomet išnuomojo žemę UAB „Renovacijos partneriai“, kuri užsiima vėjo energijos projektų vystymu, be to, 2010 metų sutartyje buvo numatyta, jog vėjo jėgainių statybos laikotarpiu, t. y. 2010 - 2012 metais, nuomininkas moka fiksuotą nuomos mokestį 17 500,00 EUR sumai (po mokesčių atskaitymo – 14 875,00 EUR suma), o pradėjus eksploatuoti pastatytas vėjo jėgaines, nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kainą, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir todėl nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų mokės fiksuotą nuomos mokestį 23 863,00 EUR sumai (po mokesčių atskaitymo 20 283 EUR suma), todėl ieškovas neįtakojo ir objektyviai negalėjo įtakoti nustatytos elektros energijos pardavimo kainos. Ieškovas taip pat nurodė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, inicijavusi tyrimą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, 2017-08-30 Išvadoje Nr. 101-I-36 nurodė, jog nėra nustatyta jokių pažeidimų, kas iš esmės paneigia atsakovo ginčo teiginius, be to, STT pateiktoje A. S. pasiūlymų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektų analizėje yra aiškiai nurodyta, kad pasiūlymų rizikos veiksnys yra išimtinių sąlygų sudarymas kai kurioms grupėms, t. y. STT rašte nebuvo konstatuota, jog ieškovas ar jo šeimos nariai, iš kurios ieškovo šeima gauna pajamas už žemės nuomą, patenka į kai kurias grupes, be to, STT pasiūlymai didžiąją dalimi yra susiję su saulės šviesos energijos gamyba. Ieškovas nurodė, kad advokatas P. Koverovas nėra ieškovo registruotų pasiūlymų dėl įstatymo pakeitimo autorius ir neveikė ir neveikia ieškovo naudai, be to, ieškovo pasiūlymo esmė buvo siekis išvengti pernelyg didelės naštos elektros vartotojams ir apginti viešąjį interesą. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo : 1) konstatuoti, kad 2017-06-14 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ paskleisti teiginiai : „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ ; “Seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente” ; “A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams” ; “Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams”neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą ; 2) konstatuoti, kad 2017-09-05 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimos įmonė Minske : įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija“ paskleistas teiginys „<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą ; 3) konstatuoti, kad 2017-09-06 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „Š. Č. : Būti A. S.“ paskleisti teiginiai „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį“ ; „Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime“ ; „<...> to jis [Ieškovas] ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei išieškoti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai bei prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Ž. Gulla argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai bei prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „15min“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriais nesutiko su ieškovo ieškiniais reikalavimais ir nurodė, kad ginčo teiginiai ir straipsniai buvo paskelbti atsakovui priklausančiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau jie nebuvo sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą ieškovo, t. y. kaip politiko, garbės ir orumo žeminimą. Atsakovas nurodė, jog atsakovo tyrimų skyrius, kuriame dirba tretieji asmenys, yra nepriklausomas nuo portalo aktualijų skyriaus redakcijos ir patsai sau formuoja užduotis, be to, tretieji asmenys yra vieno įtakingiausių pasaulyje tiriamosios žurnalistikos centrų “Organizated Crime and Coruption Reporting Project” (OCCRP) nariai ir šios organizacijos nariais gali tapti tik tiriamosios žurnalistikos srityje pasižymėję žurnalistai, atitinkantys aukštus profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad tretieji asmenys, atlikę išsamius tyrimus, parengė straipsnius (iš viso 5 vnt.) apie ieškovą, kuris yra garsus ir įtakingas politikas bei viešas asmuo, kuriuos paskelbė portale, be to, šių straipsnių pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėti STT bei VMI tyrimai ir buvo sudaryta Seimo antikorupcijos komisija, kas įrodo tą aplinkybę, kad atsakovo paskelbta informacija apie ieškovą ir jo veiklą buvo ir yra teisinga, be to, atsakovas ir tretieji asmenys, atlikdami žurnalistinį tyrimą, rinko, tikrino ir kaupė informaciją iš patikimų šaltinių, pvz. viešųjų registrų, duomenų bazių, valstybinių ir kitų institucijų bei įstaigų ar organizacijų gavo dokumentus ir informaciją, apklausė eilę asmenų, gyventojų, ieškovo kaimynų, gavo informaciją iš kitų šaltinių, kuria rėmėsi tyrime ir padarė objektyvias ir nešališkas išvadas, kurios buvo atspindėtos straipsniuose, be to, atsakovas suteikė ieškovui atsakymo teisę, tačiau ieškovas atsakovą visuomet ignoravo, be to, tretieji asmenys prieš paskelbdami kiekvieną iš penkių tiriamųjų straipsnių, po kelis kartus bandė susisiekti su ieškovu, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė bendrauti su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis ir tyrimui nepadėjo, nebendradarbiavo ir nei vieno karto nesikreipė nei į atsakovą, nei į trečiuosius asmenis dėl paskelbtos informacijos neatitikimo, patikslinimo ir paneigimo ir tik keletą kartų ieškovas atsiuntė raštu savo nuomonę tam tikrais klausimais, kuri būdavo publikuojama atskirais straipsniais. Atsakovas nurodė, jog visa straipsniuose skelbiama informacija remiasi tikrais faktais ir įvykiais, tačiau tretieji asmenys visą informaciją pateikia per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. savarankiškai ir subjektyviai vertina turimos informacijos visetą bei pateikia savo subjektyvias išvadas apie nustatytas aplinkybes, tokiu būdu atsakovas tyrimo metu, rengdamas straipsnius, rėmėsi informacija iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro, Seimo duomenų bazės, tikrino vykdytų viešųjų pirkimų dokumentus ir kt. ir tokią informaciją pateikė straipsnyje subjektyvios nuomonės pagrindu. Be to, vertindamas ir analizuodamas visą surinktą informaciją apie ieškovą, atsakovas padarė išvadą, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tai atskleidė straipsniuose, be to, straipsniuose yra minimos ir aprašomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios buvo patikrintos ir ištirtos trečiųjų asmenų, t. y. ieškovo ir jo šeimos narių ar įmonių sudarytos nuomos bei subnuomos sutartys, nurodant konkrečias sutarčių nuostatas ; nekilnojamojo turto registro išrašai ; vykdytų viešųjų pirkimų informacija ; apklausti liudytojai ; Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LAIEA) dokumentai ; buvo išklausyti Seimo posėdžių, komisijų, komitetų garso įrašai ; buvo patikrinti šių posėdžių protokolai ir kt., be to, kitą straipsniuose nurodytą informaciją galima realiai patikrinti, o įrodymus, kuriais rėmėsi atsakovas, rengdamas straipsnius, galima rasti viešai. Atsakovas nurodė, jog ginčijamų aštuonių ginčo teiginių esmė yra ta pati, t. y. kad visi aštuoni ieškovo nurodyti kaip neteisingi ginčo teiginiai yra susiję su tuo, jog ieškovas gauna naudą (t. y. pinigus, pajamas, nuomos mokestį ir panašios sąvokos) iš įmonių, susijusių su vėjo energetika ir ieškovas atstovauja (t. y. gina, proteguoja, įtakoja naudos gavimą) vienos verslo grupės (t. y. susijusios su vėjo ar atsinaujinančia energetika) interesus Seime, be to, pirmąją dalį ginčo teiginiuose esančios informacijos ieškovas pripažįsta ir patvirtina, t. y. ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, jog jis gauna naudą iš įmonių, susijusių su vėjo energetika, kadangi 2010 metais jis sudarė nuomos mokestį su UAB „Renovacijos partneriai“ 99 metų terminui, kurios pagrindu, t. y. per subnuomą, už jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gauna 24 000,00 EUR sumai nuomos mokestį ir ši informacija yra pateikta ieškovo privačių interesų derinimo deklaracijoje. Atsakovas nurodė, jog 2017-08-30 Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu ieškovas pripažino tą aplinkybę, kad nuomos sutartyje nurodyta žemės nuomos kaina yra susieta su elektros energijos rinkos kaina, vadinasi ieškovas yra tiesiogiai suinteresuotas teisės aktų pakeitimais, kuriais elektros energijos supirkimo kaina būtų kuo didesnė, be to, šio Komisijos posėdžio metu ieškovas citavo žemės nuomos sutartį, tačiau jos nepateikė Komisijai, grįsdamas konfidencialumo įsipareigojimais. Atsakovas taip pat nurodė, jog pavyko gauti nuomos sutarties kopiją, sudarytos 2007-09-24 tarp ieškovo, ieškovo sutuoktinės bei UAB “Energijos versmė” (ši nuomos sutartis vėliau, t. y. 2010 metais buvo persirašyta su UAB “Renovacijos partneriai”), kurioje aiškiai yra numatyta, kad ieškovas gauna pajamas už žemės sklypo nuomą vėjo jėgainių parkui statyti, kurių dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos elektros energijos supirkimo kainos (Nuomos sutarties 3.1. punktas). Be to, rengiant straipsnius, buvo atlikta išsami teisės aktų projektų, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Atsinaujinanc?iu? ištekliu? energetikos i?statymo projektu?, registruotų Seime laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2017 metų (imtinai) analizė, ir buvo nustatyta, jog ieškovas protegavo įmones, susijusias su atsinaujinančia energetika, kadangi rengė, teikė bei registravo šio įstatymo pataisas, kuriomis siekė tokioms įmonėms ir sau asmeniškai naudos. LR Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Antikorupcijos komisija) iniciavo specialų tyrimą, kurio metu LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atliko ieškovo Seimui teiktų pasiu?lymu? de?l Atsinaujinanc?iu? ištekliu? energetikos i?statymo projektu? Nr. XIIP-204, Nr. XIIP-204(2), Nr. XIIP-205(2), Nr. XIIP-483, Nr. XIIP-483(2), Nr. XIIP-773, Nr. XIIP-774 ir Nr. XIIP-4444 analize? ir nustatė šiuos korupcijos rizikos veiksnius, t. y. kad ieškovo pasiu?lymai gale?jo sudaryti išskirtines sa?lygas mažu?ju? saule?s šviesos elektriniu? (iki 30 kW) savininkams ir ieškovo pasiu?lymai gale?jo sudaryti sa?lygas kai kurioms grupe?ms pasipelnyti valstybe?s sa?skaita, be to, 2017-09-20 STT Seime Antikorupcijos posėdyje pristatė savo išvadas (nuomonę) dėl ieškovo veiklos, teikiant pasiūlymus dėl atsinaujinančios energetikos. Atsakovas nurodė, kad 2013-05-16 bei 2013-05-30 ieškovas registravo pasiūlymus koreguoti Seime svarstytą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, be to, Seimo sistemoje saugomų dokumentų metaduomenys rodo, jog jų autorius yra advokatas P. Koverovas, be to, tie patys metaduomenys rodo, kad šie dokumentai yra sukurti atitinkamai 2013 metų gegužės 16 ir 30 dienomis, t. y. būtent tomis dienomis, kai ieškovo pasiūlymai buvo registruoti Seimo sistemoje, be to, advokatas P. Koverovas yra Lietuvos verslo konfederacijos atstovas ir gina Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos narių pozicijas bei aktyviai dalyvauja ginčuose dėl galimybių plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje, t. y. tie patys procesai, kuriuose ieškovas proteguoja vėjo verslininkus, kurių vėjo elektrinės stovi ieškovui ir ieškovo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), be to, Seime advokatas P. Koverovas atvirai gynė interesus kelių bendrovių, kurių viena su ieškovui priklausančio žemės sklypo nuoma susijusi bendrovė, ir tai patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovas per advokatą P. Koverovą rengia, teikia bei registruoja Seime įstatymų pataisas, naudingas jam pačiam ar su juo susijusioms bendrovėms ir šie duomenys yra viešai pasiekiami Seimo informacinėje bazėje, be to, šios sąsajos kartu su kitais atsakovo surinktais įrodymais STT nuomone dėl ieškovo pasiūlymų įrodo tą aplinkybę, kad ieškovas neabejotinai protegavo įmones, susijusias su atsinaujinančia energetika bei atstovavo jų interesus Seime. Be to, šių įrodymų pakako tiek Seimo Antikorupcijos komisijai, tiek STT, kuri ieškovo atžvilgiu 2017-06-26 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00012-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl galimo piktnaudžiavimo. Atsakovas taip pat nurodė, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisija tyrimą darė vertindama ieškovo veiklą tik nuo 2014 metų bei turėdama informaciją tik po Straipsnio 1 publikavimo, t. y. faktiškai šios Komisijos tyrimo objektas buvo - nustatyti, ar ieškovas tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas ieškovui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos ir šios Komisijos Išvados 3 ir 4 punktuose buvo nurodyta, jog Seimo nariui A. S. gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl ieškovo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos bei buvo rekomenduota Seimo nariui A. S. nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų bei pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką. Atsakovas taip pat nurodė, kad iki Seimo Etikos ir procedūrų komisijos Išvadų nenusišalinus nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime, teikus pataisas ir pasiūlymus, reglamentuojančius vėjo energetiką, kilo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, kadangi ieškovas pateikė Seimui pasiūlymą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-204 ir šiame pasiūlyme ieškovas be kita ko pasiūlė saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 10kW ir elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti iki 2013 metų sausio 1 dienos, kai ieškovo sūnaus įmonė UAB “Paįstrio vėjas” leidimą elektros energijos gamybos pajėgumo plėtrai yra gavusi 2012-10-01. Be to, VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Renovacijos partneriai“ nuosavybės teise priklauso mažiausiai keturi sklypai Čiūtelių kaime ir aplinkui, kuriuose yra pastatytos ir veikia vėjo jėgainės, be to, ši įmonė nuomojasi žemės sklypus iš gretimų savininkų, mokėdama jiems vidutiniškai apie 725,00 EUR per metus nuomos mokestį ir visuose šiuose sklypuose veikia vėjo jėgainės, be to, rengiant 1 Straipsnį, atsakovas rėmėsi STT 2016-07-21 Išvada, dėl kurios jokių patikimumo abejonių negali kilti. Atsakovas nurodė, jog publikuotais straipsniais atsakovas neturėjo tikslo įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar sumenkinti ir elgėsi sąžiningai bei profesionaliai, kadangi atsakovo vienintelis tikslas buvo informuoti visuomenę apie jos išrinkto atstovo vykdomą veiklą Seime, be to, straipsniuose informacija yra pateikiama dalykiškai, etiškai bei profesionaliai ir yra atskleidžiama faktinė situacija, kuri visuomenei nebuvo žinoma ir nebūtų buvusi žinoma, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs tokio išsamaus žurnalistinio tyrimo ir atskleidęs to viešai, be to, ieškovas yra viešasis asmuo, politikas, Seimo narys, todėl nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus fizinis asmuo, todėl turi būti pakantus bei tolerantiškas, net jeigu apie jį skleidžiama galimai agresyvi kritika, be to, Seimo narys negali tikėtis, jog jo vykdoma veikla Seime ir asmeniniame gyvenime nebus viešai stebima, be to, straipsniai buvo rengiami daug mėnesių, tikrinami šimtai dokumentų bei kitos informacijos, buvo apklausiama eilė privačių asmenų, be to, prie šio tyrimo dirbo eilė atsakovo tyrimo skyriaus darbuotojų ir visi šaltiniai, kuriais rėmėsi tretieji asmenys. Atsakovas prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė A. Jakė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė pilnai bei prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo D. P. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo paaiškino, kad tretieji asmenys nėra energetikos ekspertai ir jie renka informaciją iš viešosios erdvės, t. y. tikrindami įstatymus, registrų centro duomenis, apklausdami žmones ir kitą, be to, į ieškovą tretieji asmenys kreipėsi ne vieną kartą, tačiau atsakymų iš ieškovo niekada negavo ir renkant informaciją ieškovas nepadėjo, be to, ieškovas nuolat vengė trečiojo asmens, nors į Seimą tretysis asmuo buvo atėjęs būtent tik ieškovo kvietimu, be to, pirmą kartą apie ieškovo protegavimą buvo išsakyta LR Premjero patarėjo T. G. viešai, t. y. apie tai buvo pasakyta viešame posėdyje ir tas posėdis buvo toks audringas, jog šio posėdžio pirmininkas V. S. norėjo ieškovą ir T. G. išvaryti iš Seimo, tokiu būdu pirmą kartą apie ieškovo protegavimą buvo pasakyta LR Seime, be to, tretysis asmuo rėmėsi STT Išvada, ne liepos mėnesio, o ankstesne, kurioje buvo įvertintas pasiūlymas ir tas pasiūlymas sudarė prielaidas korupcijai ir ieškovas netiesiogiai gynė šią poziciją, tačiau netiesiogiai, t. y. ieškovo veiksmais buvo vilkinamas priėmimas pataisų, kurios panaikintų nuostatas, sudarančias korupcijai, be to, pataisos buvo susijusios su saulės energetika, o ne su vėjo energetika, pataisos, kurias pasirašė ieškovas, D. bei Ž., buvo susijusios su saulės energetika ir būtent jas įvertino STT ekspertai, ir kaip ankščiau minėta, tretysis asmuo nėra kriminalinės žvalgybos pareigūnas, be to, STT pareigūnai viešame Seimo posėdyje pasakė, jog ieškovo teikti įstatymų pasiūlymai dėl atsiniaujančių išteklių energetikos srityje sudarė prielaidas pasipelnyti iš LR Valstybės mažųjų saulės elektrinių iki trisdešimt kilovatų savininkams, kai tuo metu ieškovo sūnus turėjo tokią įmonę, be to, ieškovas yra teisus, kad vėliau jo sūnus nevystė šios veiklos, kadangi palankios įstatymų pataisos tiesiog nebuvo patvirtintos, be to, tuo pačiu metu tokią pačią įmonę turėjo ir ieškovo dukterėčios šeima, t. y. A. J. šeima, ir ji dirbo antrajame operatyvinių tarnybų departamente, o jos vyras T. J. dirbo Valstybės saugumo departamente energetikos sektoriuje ir turėjo leidimus plėtoti tokias įmones, be to, po žurnalistinio tyrimo antikorupcijos komisijos išvadoje yra pasakyta, jog ieškovas galimai supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, patekdamas į tokią situaciją, o kadangi ieškovas galimai supainiojo interesus, tai jam šiuo pagrindu Seime yra rengiama apkalta. Tretysis asmuo nurodė, jog šiuo metu STT atlieka ikiteisminį tyrimą, tačiau jis dar nėra baigtas bei šiuo metu VMI vykdo mokestinį patikrinimą dėl aprašomų sandorių, t. y. šiuo metu vyksta tyrimai ir jie nėra baigti, be to, Seimo etikos ir procedūrų komisija atliko tyrimą ir nagrinėjo vieną straipsnį apie vėjininkus ir siūlė ieškovui nusišalinti nuo vėjo jėgainių klausimų, todėl yra visiška neteisybė, kad ginčo straipsniai yra visiškai nepagrįsti bei neatitinka tikrovės, kadangi STT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pateikė schemas bei šios schemos parodo, jog ieškovas gauna pinigus iš įmonių, kurių interesus yra gynęs Seime, be to, B. buvo tiesiogiai susijęs su ieškovo vystomais verslais, t. y. kai ieškovas dar nebuvo Seimo nariu, 2011 metais Seime vykusiame atsiniaujančių išteklių energetikos įstatymų svarstyme jis atstovavo įmonę UAB „Baltic Energy Group“, kuri yra T. N., be to, 2007 metais, jau būdamas Seimo nariu, išnuomojo žemę su kita įmone, vėliau jos pagrindu buvo pasirašyta sutartis su renovacijos partneriais, tokiu būdu 2007 metais ieškovas, būdamas Seimo nariu, dėjo savo parašą sutartyje kaip S. sutuoktinis ir jis matė jo parašą. Tretysis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovo nurodytų devyniasdešimt publikuotų straipsnių, tai nebuvo vien tik trečiojo asmens straipsniai, angliškai tai yra vadinama „follow-up“, o tai buvo kitų istorijų, sekančių po žurnalistinio tyrimo, publikavimas ir apie tai rašė beveik visos naujienų agentūros, be to, tretysis asmuo paruošė tik keturis žurnalistinius tyrimus ir visuose juose yra aiškiai įvardintas kiekvieno teiginio informacijos šaltinis, tokiu būdu tretysis asmuo laikėsi pačio aukščiausiojo taikomo standarto ir už šį žurnalistinį tyrimą tretysis asmuo gavo tarptautinį apdovanojimą, be to, savo straipsniuose jis įrašė kiekvieno teiginio šaltinį, o ten kur negalėjo objektyviai teigti ir nerado jokių įrodymų, tai taip ginčo straipsniuose ir parašė, be to, ieškovo žemės sklypus nuomoja Norvegijos fondas ir jis turi įmonę, kuri nuomoja ieškovo žemės sklypus, be to, turi įmonę, kuri ruošiasi statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje ir ieškovas gina jiems naudingą poziciją, abiejose tose įmonėse yra T. N. ir T. N. anksčiau buvo UAB „Baltic Energy Group“ vadovas, kuriai patsai ieškovas ankščiau atstovavo Seime ir tai yra įrašyta Seimo protokole, tuo metu ieškovas nebuvo Seimo narys, tačiau atstovavo šiai įmonei, ir 2007 metų rugsėjo sutartyje, kuri buvo sudaryta su UAB „Energijos versmė“, tretysis asmuo matė ieškovo parašą, kadangi renovacijos partnerių sutartis yra sudaryta UAB „Energijos versmė“ sutarties pagrindu ir tai matosi Registrų centre ir šioje sutartyje yra ieškovo parašas. Tretysis asmuo nurodė, jog sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ jis neskaitė bei jos nematė, tačiau ieškovas yra viešas asmuo ir privalo deklaruoti savo viešuosius interesus, ieškovas yra deklaravęs, kad 2010 metų sutartis yra deklaruota ir už tai jis gauna 24 000 EUR mokestį, be to, ginčo straipsnyje yra parašyta, jog tretieji asmenys remiasi Premjero patarėjo energetikos klausimais T. G. viešai išsakyta pozicija, kad ieškovo pozicija šitų pataisų atžvilgiu yra naudinga Norvegų fondui, be to, ginčo straipsnyje niekur nėra parašyta, jog konkreti ieškovo pataisa yra naudinga UAB „Baltic Energy Group“, be to, yra taip pat parašyta, kad ieškovas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus ir Seimo etikos ir procedūrų komisija ieškovui nurodė nusišalinti nuo energetikos klausimų sprendimo ir tuo pagrindu Seime yra rengiama apkalta, be to, Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pagal savo veiklos nuostatas nenagrinėja tokių Seimo narių interesų konfliktų, o juos perduoda nagrinėti pagal kompetenciją Seimo etikos ir procedūrų komisijai, kuri šiuo atveju nagrinėjo šį klausimą bei nurodė ieškovui nusišalinti nuo tolesnių energetikos klausimų sprendimo dėl to, kad ieškovas turi pasirašytas žemės nuomos sutartis, be to, vėliau Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė nagrinėti dėl procedūrinių dalykų, kadangi nurodė, jog išnagrinėjo tokį klausimą jau anksčiau, be to, tretieji asmenys niekada neteigė juokiuose bei ginčo straipsniuose, kad ieškovas palaiko kažkokius santykius su N., be to, ginčo straipsnyje yra nurodyta, jog ieškovo sūnus M. S. gavo leidimą plėtrai, tačiau veiklos nevykdė. Tretysis asmuo prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Tretysis asmuo Š. Č. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo paaiškino, kad dėl teiginių, žinia tai ar nuomonė, jis palieka spręsti teismo nuožiūrai, be to, ginčo straipsnyje „Būti A. S.“, tai buvo komentaras, t. y. buvo aiškiai įvardinta skelbiant komentarą, nuomonė, pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, be to, tretieji asmenys ginčo straipsniuose neturėjo tikslo įrodyti tos aplinkybės, jog ieškovas yra paėmęs kyšį, nes tokiu atveju tai jau būtų ne civilinė, o baudžiamoji byla, be to, pirmasis ginčijamas teiginys yra tik antraštė, kurios tikslas yra apibendrintai pateikti viso ginčo straipsnio turinį, kad skaitytojas, pamatęs antraštę, iš karto suvoktų pačio straipsnio esmę ir tai nėra ginčo straipsnio dalis, kuri turi būti absoliučiai tiksli, be to, ieškovo atstovė advokato padėjėja Ž. Gulla bando ginčo straipsnio antraštę iškreipti savaip, teigdama, kad ši antraštė suponuoja, jog neva tai žemės subnuomos pajamos yra atlygis, tačiau ginčo straipsnio tekste niekur taip nėra parašyta, be to, tretieji asmenys pagrindu paėmė du faktus, t. y. pirmasis faktas, jog yra žemės nuomos sutartis, iš kurios yra gaunamos pajamos ir antrasis faktas - grįstas Ministro pirmininko patarėjo viešais pasisakymais, kad ieškovo veikla Seime gali būti naudinga tų pačių savininkų kontroliuojamam verslui ir niekur ginčo straipsniuose nėra pasisakyta, jog pinigai, imami už žemės nuomą, yra kyšis, be to, tokia pati situacija yra ir su antruoju ginčijamu teiginiu. Tretysis asmuo nurodė, jog trečiasis ginčijamas teiginys yra absoliučiai pagrįstas tik faktine gauta informacija, kadangi ieškovas dalyvavo politiniuose procesuose, svarstant procesus, susijusius su tuo, kaip bus reglamentuota vėjo jėgainių elektra Baltijos jūroje, o taip pat tretieji asmenys rėmėsi Ministro pirmininko patarėjo viešais pasisakymais, be to, ketvirtajame ginčijamame teiginyje kalbama apie UAB „Paaistrio vėjas“ ir ieškovas siekė padaryti valstybinę išimtį šiai įmonei, be to, leidimas plėtrai buvo gautas 2012 metų rudenį, kada ieškovas veikė Seime ir kartu su K. D. bei R. Ž. 2013 metų sausio mėnesį pasirašė naudingus pasiūlymus UAB „Paaistrio vėjas“, be to, dokumentai rodo tą aplinkybę, jog UAB „Paaistrio vėjas“ egzistuoja, tačiau ši bendrovė nebuvo nieko suinvestavusi, to fakto tretieji asmenys ir neginčija, bet tai neįrodo tos aplinkybės, kad ieškovo sūnus M. S. ateityje neketino plėtoti šio verslo, kadangi jokio sprendimo keisti šios bendrovės veiklos rūšį iki šiol nėra. Be to, septintasis ginčijamas teiginys yra citata iš komentaro, tačiau tai yra teiginys, kuris yra taip pat pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ieškovo sutuoktinė S. yra išnuomojusi žemės sklypą įmonei, kurį šį žemės sklypą yra pernuomavusi kitai įmonei ir ant šio žemės sklypo šiai dienai sukasi vėjo malūnai, kurie yra faktinis pajamų šaltinis, be to, aštuntasis ginčijamas teiginys taip pat yra faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas teiginys, kadangi vos ieškovas grįžo į Seimą, t. y. 2013 metų sausio mėnesį, ir jis jau teikė Seime naudingus pasiūlymus UAB „Paaistrio vėjui“, todėl ieškovo, K. D. bei R. Ž. pasiūlymas realiai galėjo sudaryti palankias sąlygas UAB „Paaistrio vėjas“ gauti palankesnį tarifą, be to, tretieji asmenys ginčo straipsniuose nėra publikavę tokių teiginių, jog ieškovas gavo stambias pinigų sumas už protekcijas Seime, nes ginčo straipsniuose yra nurodytas tik ieškovo pajamų šaltinis, t. y. vėjo verslininkai, kuriems yra nuomojamas žemės sklypas. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad jeigu ieškovo teiktas pasiūlymas būtų buvęs priimtas Seime, tai ieškovo sūnaus M. S. įsteigta įmonė būtų patekusi tarp tų įmonių, kurios gautų geresnį elektros energetikos supirkimo tarifą, negu kitos įmonės, be to, ieškovo sutuoktinės S. pirminis pajamų šaltinis pagal 2010 metų nuomos sutartį yra vėjo turbinos ir tai yra renovacijos partnerių pajamų šaltinis, iš kurių yra tiesiogiai atsiskaitoma su žemės savininku. Tretysis asmuo prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas ginčija 2017-06-14 portale www.15min.lt paskelbtame žurnalisto D. P. straipsnyje “A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” (toliau - Straipsnis 1), paskleistus teiginius : 1) „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” ; 2) “Seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente”, 3) “A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams”, 4) “Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams” ; 2017-09-05 portale www.15min.lt paskelbtame žurnalisto D. P. ir žurnalisto Š. Č. straipsnyje “A. S. šeimos įmonė Minske : įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija” paskleistą teiginį, jog 5) “ <...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam.” ; 2017-09-06 portale www.15min.lt paskelbtame žurnalisto Š. Č. straipsnyje “Būti A. S.” paskleistus teiginius : 6) “Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį”; 7) “Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime”; 8) “<...> to jis ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį.” Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007-09-24 UAB Energijos versmė“ ir ieškovo sutuoktinė S. S. sudarė žemės numos sutartį, kurios pagrindu ieškovo sutuoktinė išnuomojo UAB „Energijos versmė“ (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be to, pagal šios sutarties 3.1 p. nuostatas šalys susitarė, jog bendras žemės sklypo nuomos mokestis yra 17 500,00 EUR už 12 mėnesių, be to, nuomos mokestis bus padidintas, atsižvelgiant į LR teisės aktais nustatytą elektros energijos vienos kWh supirkimo kainos padidėjimą, t. y. nuomos mokestis bus proporcingai didinamas, jeigu elektros energijos supirkimo kaina šios sutarties galiojimo metu taps didesnė, negu šios sutarties pasirašymo dieną daugiau nei 22 ct/kWh. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2007-09-24 minėto žemės sklypo bendrasavininkis, t. y. ieškovas, sutiko dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su UAB „Energijos versmė“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad 2010 metų nuomos sutartis su UAB “Renovacijos partneriai” yra sudaryta 99 metų terminui, kurios pagrindu (t. y. subnuomos pagrindu) už ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ieškovas gauna 24 000,00 EUR nuomos mokestį. Iš 2017-08-30 LR Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo Nr. 101-I-36 turinio nustatyta, jog Komisija nusprendė, kad Seimo narys A. S. galėjo deklaruoti ryšį su juridiniu asmeniu, t. y. jo šeimai priklausančio žemės sklypo subnuomininku UAB „Naujoji energija“ ; Seimo nariui A. S. gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės S. S. sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos, t. y. vėjo jėgainių parko eksploatacijos, bei buvo rekomenduota Seimo nariui A. S. nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų bei pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką. Iš LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) dėl A. S. pasiūlymų dėl atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektų analizės turinio nustatyta, jog LR Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Antikorupcijos komisija) iniciavo specialų tyrimą, kurio metu STT atliko ieškovo Seimui teiktų pasiu?lymu? de?l LR Atsinaujinanc?iu? ištekliu? energetikos i?statymo projektu? Nr. XIIP-204, Nr. XIIP-204(2), Nr. XIIP-205(2), Nr. XIIP-483, Nr. XIIP-483(2), Nr. XIIP-773, Nr. XIIP-774 ir Nr. XIIP-4444 analize? ir nustatė šiuos korupcijos rizikos veiksnius, t. y. kad ieškovo pasiu?lymai gale?jo sudaryti išskirtines sa?lygas mažu?ju? saule?s šviesos elektriniu? (iki 30 kW) savininkams bei pasiu?lymai gale?jo sudaryti sa?lygas kai kurioms grupe?ms pasipelnyti LR Valstybe?s sa?skaita. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2013-05-16 bei 2013-05-30 ieškovas registravo pasiūlymus koreguoti Seime svarstytą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. Iš STT 2017-06-26 rašto dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 4-01-4805 turinio nustatyta, jog STT informavo Seimo narius A. A. bei A. B. apie tai, kad STT 2017-06-15 gavusi kreipimąsi dėl LR Seimo nario A. S. veiksmų ir atlikusi šiame kreipimesi nurodytų aplinkybių patikslinimo veiksmus, 2017-06-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00012-17 pagal LR CK 228 str. 2 d. nuostatas (dėl galimo piktnaudžiavimo). Iš LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto 2013-01-16 išvadų dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2,11,13,14,16,20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-204 turinio nustatyta, jog Seimo nariai R. Ž., A. S. bei K. D. 2013-01-16 siūlė pakeisti ir papildyti projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, praplečiant pirmąjį sakinį ir prie jo pridedant dalį „neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 10 kW ir elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 KW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti iki 2013-01-01“, tačiau šiam pasiūlymui buvo pritarta tik iš dalies, t. y. buvo nepritarta dalyje dėl mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30KW. Iš byloje esančio išrašo turinio nustatyta, kad 2013-05-16 bei 2013-05-30 ieškovas registravo pasiūlymus koreguoti Seime svarstytą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kurių autorius yra advokatas P. Koverovas, ir šie dokumentai yra sukurti 2013 metų gegužės 16 bei 30 dienomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-09-28 raštu Nr. V-2017-8827, atsakydamas į ieškovo 2017-09-21 raštą Nr. SN-V-30, informavo ieškovą apie tai, kad teisės departamento nuomonė dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio teikto ieškovo pasiūlymo niekaip neturi ir negali būti siejama su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atliktu vertinimu. Iš A. S. privačiųjų interesų deklaracijos išrašo iš LR Seimo interneto svetainės turinio nustatyta, jog ieškovas gauna 24 000,00 EUR nuomos mokestį pagal 2010-05-06 sutartį iš UAB „Renovacijos partneriai“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017-11-09 LR Seimo Antikorupcijos komisija 2017-11-09 paskelbė Laikinosios komisijos i?galiojimais atlikto parlamentinio tyrimo de?l žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, jog LR Seimo narys A. S. galimai gavo asmenine?s naudos, darydamas poveiki? Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s bei kitu? instituciju? sprendimams, išvadą, kurioje nurodė, kad „2010-05-06 de?l mine?to žeme?s sklypo S. Skardžiuviene? sudare? žeme?s nuomos ir užstatymo teise?s suteikimo sutarti? su UAB „Renovacijos partneriai“, sutarties terminas – 94 metai, sutartimi nuomininkui, t. y. bendrovei „Renovacijos partneriai“, buvo suteikta mine?to žeme?s sklypo užstatymo teise? bei teise? šiame sklype statyti ir eksploatuoti ve?jo je?gaines, statyti kitus statinius ir i?renginius bei tiesti kelius. Sutarties derinimo laikotarpiu UAB „Renovacijos partneriai“ buvo išreiške? ketinima? nupirkti ši? žeme?s sklypa?, tac?iau šalys nepasieke? susitarimo šiuo klausimu. 2010-05-06 žeme?s nuomos ir užstatymo teise?s suteikimo sutartyje nurodyta tokia žeme?s sklypo nuomos kaina ir jos moke?jimo tvarka : „3.1. bendras žeme?s sklypo nuomos mokestis yra 17500 EUR per metus (toliau vadinamas Nuomos mokesc?iu), t. y. už dvylika me?nesiu?. Po ve?jo je?gaine?s / je?gainiu? ar viso ve?jo je?gainiu? parko darbu? pabaigos ir ve?jo je?gaine?s / je?gainiu? ar viso ve?jo je?gainiu? parko pripažinimo tinkamu naudoti (LR Statybos i?statymo nustatyta tvarka) dienos Nuomos mokestis bus perskaic?iuojamas, atsižvelgiant i? ve?jo je?gainiu? parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine? pardavimo kaina?, tokia tvarka : nuomos mokestis lygus (17 500 EUR x ve?jo je?gainiu? parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine? pardavimo kaina per kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) / 0,22 LTL/ kWh, t. y. nuomos mokestis bus proporcingai keic?iamas. Jeigu ve?jo je?gainiu? parke pagamintos elektros energijos vidutine? pardavimo kaina sutarties galiojimo metu bus didesne? negu 0,22 LTL/ kWh (pvz., jeigu pardavimo kaina lygi 0,264 LTL/ kWh), nuomos mokestis bus lygus 21 000 EUR. Pardavimo kainai sumaže?jus iki 0,242 LTL/ kWh, nuomos mokestis bus lygus 19 250 EUR ir t. t.”“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atsakovas, rengdamas pirmąjį ginčo straipsnį, rėmėsi 2016-07-21 Išvada. 2016-07-21 STT išvadoje dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, LR Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo Nr. 4-01-5680 yra nurodyta, kad siūlomi LR Atsinaujinanc?iu? ištekliu? energetikos i?statymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsniu? pakeitimo i?statymo projekto Nr. XIIP-4444 (toliau - Projektas XIIP-4444) pakeitimai yra ydingi antikorupciniu požiūriu ; siūlomais Projekto XIIP-4444 pakeitimais yra siu?loma organizuoti du atskirus konkursus, t. y. siu?loma? projektu? renge?ju?, pagal nauja? modeli? bei atskira? tose teritorijose, kuriose privatu?s asmenys savo iniciatyva jau yra atlike? elektriniu? poveikio aplinkai vertinimus ; pagal STT turima? informacija?, savo iniciatyva poveikio aplinkai vertinimus yra atlikusios dvi i?mone?s, kurios pagal siu?loma? Projekto XIIP-4444 22 straipsnio 4 dalies pakeitima? i?gytu? išskirtines teises per ne ilgesni? kaip keturių metu? termina? nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui de?l elektriniu? statybos, todėl siūlomas teisinis reglamentavimas sudaro išskirtines sąlygas tik dviems įmonėms, o tai yra korupcijos veiksnys, kuris eliminuoja bet kokias galimybes konkuruoti vienodomis sąlygomis plėtojant atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumus kitiems asmenims, tuo pačiu galimai didinant elektros energijos kainas vartotojų sąskaita. Tretieji asmenys, atlikdami žurnalistinį tyrimą, nustatė šias aplinkybes ir ieškovas šių aplinkybių neginčijo, kad įmonės, kurios buvo atlikusios poveikio aplinkai vertinimą, yra UAB “4Energy”, priklausanti įmonė “Baltic energy group”, kurio vadovas yra T. N. ir šalys kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog buvo ir kitų įmonių, atlikusių poveikio aplinkai vertinimą, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. -179 str.). Atsakovo atstovė bei tretieji asmenys paaiškino, kad atsakovo atstovai bei tretieji asmenys apklausė eilę žemės sklypų savininkų, esančių netoli (duomenys neskelbtini), be to, jie peržiūrėjo jų nuomos sutartis bei nustatė tą aplinkybę, jog visiems kitiems gretimų sklypų nuomininkams UAB „Renovacijos partneriai“ bei UAB „Naujoji energija“ moka tik simbolinį žemės sklypų nuomos mokestį (t. y. 33 kartus mažesnį), negu šiuo metu mokamą žemės nuomos mokestį ieškovui, t. y. vidutiniškai žemės sklypų savininkams šalia ginčo sklypo yra mokamas tik apie 725,00 EUR sumai dydžio nuomos mokestis. Ieškovas rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog gretimų sklypų savininkams UAB „Renovacijos partneriai“ bei UAB „Naujoji energija“ moka panašaus dydžio, t. y. kaip ieškovo sutuoktinei, žemės nuomos mokestį, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. - 179 str.). Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog tretieji asmenys, rašydami ginčo straipsnius, rėmėsi 2016-01-13 LR Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio stenograma, iš kurios turinio nustatyta, kad ieškovas palaikė minėtus ir jam naudingus pasiūlymus dėl saulės jėgainių, be to, buvo remtasi ir 2013-01-17 LR Seimo stenograma, kurioje Seimo narė A. S. išsakė savo poziciją dėl ieškovo sąsajų su vėjo jėgainių verslu ir ieškovo daromos įtakos Seime, priimant susijusius su šiuo klausimu teisės aktus, be to, buvo remtasi ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos protokolu, kurį pateikė pirmame ginčo straipsnyje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad žiniasklaidos priemonės panašią informaciją apie ieškovo ryšius su vėjo energetika užsiimančiais verslininkais paskelbė ir 2017-04-24 portalo www.alfa.lt rubrikoje „Alfa savaitė“ žurnalistas T. D. straipsnyje „Kiek dar sumokėsime už vėją : korupcines pataisas stumiantys veikėjai nusitaikė į Baltijos jūrą ? “. Byloje tarp šalių ginčo, kad ieškovas pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2007 - 2016 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo, nėra (LR CPK 176 str. - 179 str.). Byloje tarp šalių ginčo, jog ieškovo sutuoktinė S. S. metinėse pajamų deklaracijose už 2007 - 2008 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo ir metinės pajamų deklaracijos už 2009 metus nepateikė bei pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2010 - 2016 metus deklaravo iš UAB „Renovacijos partneriai“ gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, taip pat nėra (LR CPK 176 str. - 179 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017-12-05 LR Seimas nutarė pritarti LR Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau - Antikorupcijos komisija) atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, jog LR Seimo narys A. S. galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų institucijų sprendimams, 2017-11-09 išvadai Nr. 114-I, kurioje buvo konstatuota, kad Seimo narys A. S. turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pataisų galėjo pažeisti LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, jog nekiltų abejonių, kad toksai konfliktas yra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018-01-04 raštu dėl perduotos LR Seimo antikorupcijos komisijos išvados Nr. S-16-(2.5) nurodė, kad analogiškus klausimus LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau išnagrinėjo gavusi Seimo 2017-06-20 pavedimą ir Seimo narės A. M. 2017-06-14 prašymą bei 2017-08-30 priėmė išvadą Nr. 101-I-36 „Dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo“, todėl informavo apie tai, kad šiuo atveju teisinis reguliavimas neįgalina Komisijos atlikti tyrimą ir pagal Antikorupcijos komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes įvertinti Seimo nario A. S. veiksmų atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams bei atsižvelgiant į tai, jog Antikorupcijos komisijos išvada yra pateikta ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, tai ši Komisija nusprendė šios išvados pakartotinai nebeperduoti. LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija, 2018-01-11 susipažinusi su pateikta informacija, t. y. parlamentinio tyrimo išvadomis bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštu, nutarė naujo tyrimo nepradėti. Iš STT 2017 metų spalio mėnesio rašto dėl Seimo nario 2017-09-26 prašymo Nr. 4-01 turinio nustatyta, jog buvo konstatuota, kad išanalizavę pasiūlymus jų nuomone „pasiūlymai galėjo sudaryti sąlygas, kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, lėmė tai, jog švelninant Įstatymo projekto nuostatas buvo siūloma sudaryti išskirtines sąlygas mažųjų saulės elektrinių (iki 30 kW) savininkams (plėtotojams), o tuo pačiu pasinaudojusiems šiais pasiūlymais būtų sudarytos sąlygos pasipelnyti valstybės sąskaita, kadangi jie būtų gavę aukštesnį skatinamąjį fiksuotą tarifo dydį 12 metų, kuris yra mokamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio, be to, nurodė, kad vadovaujantis LR Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu vertinamas teisės aktų projektų poveikis korupcijos mastu ir STT neatlieka teisės aktų projektų poveikio ekonomikai ir valstybės finansams vertinimo bei susijusių skaičiavimų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2018-01-17 LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atsakydama į trečiojo asmens D. P. prašymą pateikti informaciją, nurodė, kad Komisija nepradėjo tyrimo dėl LR Seimo Antikorupcijos komisijos parlamentinio tyrimo išvadų ir nurodė trečiajam asmeniui apie Komisijos 2017-09-30 bei 2017-12-06 priimtas išvadas, kuriose buvo konstatuota, jog ieškovui gali kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus, be to, siūlė ieškovui nusišalinti nuo šių klausimų sprendimo ir neteikti pataisų bei pasiūlymų šiais klausimais, be to, taip pat konstatavo, kad ieškovas pažeidė LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Iš trečiojo asmens D. P. ir LR Seimo nario R. Ž. pokalbio stenogramos turinio nustatyta, jog R. Ž. atsisakė patvirtinti tą aplinkybę, kad jis buvo ginčo įstatymų projekto rengėjas ir nurodė aplinkybę, jog jis, eidamas LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, privalėjo pasirašyti pasiūlytą įstatymų projektą, be to, nurodė, jog jam yra žinoma aplinkybė apie tai, kad ieškovo šeima turi verslo ryšių su atsinaujinančiomis energetikos įmonėmis, todėl jo nuomone ieškovas privalėjo nusišalinti tiek nuo dalyvavimo, tiek nuo balsavimo.
Sutinkamai su LR CK 2.24 str. 6 d. nuostatomis, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Pažymėtina tai, kad asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis ; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatose ir šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra įtvirtinta ir LR Visuomenės informavimo įstatyme (LR VIĮ 4 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jeigu ir yra diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz. aptariami vykstantys teisminiai procesai), tačiau turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir kt.) (2000-06-27 sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuojama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu bei gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos, t. y. kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų ir nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta bei objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų, t. y. norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos ateityje pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam yra taikoma teisinė atsakomybė (LAT 2012-11-15 nutartis Nr. 3K-3-481/2012).
Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio LR CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, o taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatas, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai yra netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, sąmoningai nenuslepiant bei neiškreipiant faktų ir duomenų ; žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (LR VIĮ 2 str. 88 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, jog tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys ; Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija ; Žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų bei duomenų vertinimas. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus ir jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais bei objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai nėra taikomi tiesos bei tikslumo kriterijai (LAT 2015-01-27 nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat konstatavęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes ir ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) bei kitas aplinkybes. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, yra būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji yra pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią yra spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (LAT Nr. 3K-3-1-219/2015). Pažymėtina ir tai, kad kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą tik jį pažeminti, tai jam yra taikoma civilinė atsakomybė. Nors viešajam asmeniui yra taikoma mažesnė pažeidžiamųjų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, t. y. siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą bei teisėtą interesą žinoti.
Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad 2017-12-05 LR Seimas nutarė pritarti LR Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau - Antikorupcijos komisija) atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad LR Seimo narys A. S. galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų institucijų sprendimams, išvadai, be to, šioje išvadoje buvo keliami klausimai, kurie tiesiogiai yra susiję su šalių ginču šioje civilinėje byloje, t. y. LR Seimo Antikorupcijos komisija kėlė klausimą, ar Seimo narys A. S. arba jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos (duomenys neskelbtini), kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja bei eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o taip pat buvo keliamas klausimas, ar Seimo narys A. S. kaip nors dalyvavo svarstant bei priimant šiuo metu galiojančio LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (STT požiūriu ydingas) nuostatas, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ir ar ieškovas teikė pasiūlymus dėl šių nuostatų įrašymo bei tolesnio jų svarstymo. Be to, Antikorupcijos komisija įvertino antikorupciniu požiūriu ieškovo Seimo nario A. S. teiktus pasiūlymus dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011-05-12) ir rengiant šią išvadą buvo apklausti suinterersuoti asmenys, buvo įvertinti dokumentai (sutartys, turto deklaracijos ir kt.) bei viešieji registrų duomenys, o taip pat buvo išanalizuoti ir teisės aktai, be to, Antikorupcijos komisijoje dalyvavo ne tik septyniolika šios komisijos narių, bet ir patsai ieškovas, be to, paaiškinimus pateikė ir ieškovo sutuoktinė S. S., o taip pat kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Ši išvada pilnai patvirtino tas faktines aplinkybes, kad 2007-09-24 ieškovas ir jo sutuoktinė S. S. su UAB „Energijos versmė“ sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas bendrovei „Energijos versmė“ ir šioje sutartyje buvo numatytas žemės sklypo nuomos mokestis 17 500 EUR per metus, tačiau visą sutarties galiojimo laiką (t. y. laikotarpyje nuo 2007-09-24 iki 2010-05-06) bendrovė „Energijos versmė“ S. S. nuomos mokesčio nemokėjo, kadangi pagal sutartį šio mokesčio mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su vėjo jėgainių parko pripažinimo tinkamu naudoti laiku ; 2010-05-06 dėl šio žemės sklypo S. S. su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarė žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį ir šios sutarties terminas 94 metai, sutartimi nuomininkui bendrovei „Renovacijos partneriai“ buvo suteikta šio žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius bei tiesti kelius ; 2010-05-06 žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje nurodyta tokia žemės sklypo nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka : „bendras žemės sklypo nuomos mokestis yra 17 500 EUR per metus, t. y. už dvylika mėnesių. Po vėjo jėgainės / jėgainių ar viso vėjo jėgainių parko darbų pabaigos ir vėjo jėgainės / jėgainių ar viso vėjo jėgainių parko pripažinimo tinkamu naudoti (LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka) dienos nuomos mokestis bus perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutinę pardavimo kainą, tokia tvarka : nuomos mokestis lygus (17 500 EUR x vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutinė pardavimo kaina per kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) / 0,22 LTL/ kWh, t. y. nuomos mokestis bus proporcingai keičiamas. Jeigu vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vidutinė pardavimo kaina sutarties galiojimo metu bus didesnė negu 0,22 LTL/ kWh (pvz., jeigu pardavimo kaina lygi 0,264 LTL/ kWh, nuomos mokestis bus lygus 21 000 EUR). Pardavimo kainai sumažėjus iki 0,242 LTL/ kWh, nuomos mokestis bus lygus 19 250 EUR ir kt.“. Teismas daro išvadą, jog Antikorupcijos komisijos išvados nėra paneigtos jokiais įrodymais šioje civilinėje byloje, todėl minėtoje išvadoje nustatytas faktines aplinkybes teismas laiko pilnai įrodytomis šioje civilinėje byloje, o ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, ieškovas savo pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2007 – 2016 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo ir ieškovo sutuoktinė S. S. metinėse pajamų deklaracijose už 2007 – 2008 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų taip pat nedeklaravo bei metinės pajamų deklaracijos už 2009 metus nepateikė, o pateiktose metinėse pajamų deklaracijose (GPM308) už 2010 – 2016 metus ji deklaravo iš UAB „Renovacijos partneriai“ gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas bei išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Tiek Antikorupcijos komisijos išvadoje pateikti šie faktiniai duomenys dėl deklaravimų, tiek šioje civilinėje byloje pateikti šie duomenys yra ieškovo nenuginčyti, t. y. šioje civilinėje byloje ši aplinkybė taip pat yra laikytina pilnai įrodyta (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, Antikorupcijos komisijos išvada taip pat patvirtino tas nustatytas aplinkybes, kad : STT, atlikusi LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, LR Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. A2016/3 siūlomų pakeitimų dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 antikorupcinius vertinimus (STT 2016-07-21 antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-5680 „Dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, LR Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo“), nustatė, jog Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlomas teisinis reglamentavimas dėl konkursų organizavimo yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš savo rizika, be leidimų ar kitokių LR valdžios institucijų sutikimų ir įsipareigojimų atliktų veiksmų, be to, savo iniciatyva privačių subjektų atlikti veiksmai, šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimai, negali tapti pareiga LR valstybės institucijoms suteikti konkrečius leidimus. Be to, Komiteto posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444 ir jo lydimasis teisės aktas LR Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445, ieškovas dalyvavo ir ieškovas buvo paskirtas išvadų dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 rengėju, be to, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija 2010-05-31 (t. y. tuo metu Asociacijos prezidentu buvo ieškovas), teikdama pataisas dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-1749, siūlė numatyti tokias sąlygas, jog leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos LR teritorinėje jūroje bei LR išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, t. y. pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas. Teismas daro išvadą, jog šios atitinkamų institucijų nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės taip pat nėra paneigtos ieškovo šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. - 179 str.). Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, jog LR Seimo valdybos 2009-04-03 sprendimu Nr. SV-S-190 „Dėl darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ ieškovas buvo įtrauktas į šios darbo grupės sudėtį kaip UAB „Baltic Energy Group“ konsultantas, UAB „Baltic Energy Group“ įsteigta 2007-12-07, jos direktoriumi buvo paskirtas D. J., vėliau – T. N., kurie kartu su ieškovu buvo 2009 metais įsteigtos Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai. Be to, antikorupciniu požiūriu Antikorupcijos komisija, įvertinusi ieškovo teiktus pasiūlymus dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011-05-12), priėmė tokią išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog STT pateikė nuomonę apie korupcijos rizikos veiksnius ieškovo kartu su kitais LR Seimo nariais teiktuose pasiūlymuose dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų, o taip pat į ieškovo šeimos dalyvavimą energetikos versle bei ryšius su šios srities verslininkais, o taip pat į ieškovo nusišalinimą nuo įstatymo projekto ir pasiūlymų svarstymo Seimo komitetuose, konstatavo, jog ieškovas turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 galėjo pažeisti LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Teismas daro išvadą, kad ir šios Komisijos nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės taip pat nėra paneigtos ieškovo šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas pilnai sutinka su atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentais apie tai, kad šios Antikorupcijos komisijos išvados patvirtina tas faktines aplinkybes, jog atsakovas, susipažinęs su išvadoje nurodytais dokumentais bei viešų registrų duomenimis ir remdamasis kitais įrodymais, kuriuos gavo ar matė rengdamas ginčo straipsnius, susidarė faktais pagrįstą nuomonę apie ieškovo gaunamas pajamas (t. y. nedeklaruotas) iš su vėjo energetika susijusių įmonių, kurias ieškovas protegavo LR Seime, siūlydamas teisės aktų pakeitimų projektus, dalyvaudamas komitetų posėdžiuose, išsakydamas savo nuomonę bei gindamas su vėjo energetika susijusių įmonių interesus, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentais apie tai, jog ieškovas gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių, kadangi šią aplinkybę patvirtina ne tik LR Seimo Komisijų padarytos išvados, bet ir viešųjų registrų duomenys, be to, aplinkybė, kad ieškovas savo veiksmais proteguoja su vėjo energetika susijusių įmonių interesus LR Seime, šioje civilinėje byloje yra nagrinėtinos tik tiek, kiek jos galėjo įtakoti atsakovo ir trečiųjų asmenų nuomonei, išreikštai ginčo teiginiais, susiformuoti, t. y. ar ši aplinkybė turėjo faktinį pagrindą, ar ne, todėl darytina išvada, jog atsakovo turima vieša bei oficiali informacija ir surinkta medžiaga leido atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas ir gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių bei savo veiksmais proteguoja šių įmonių interesus LR Seime, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovas atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame ir politiniame gyvenime, todėl būdamas viešuoju asmeniu ieškovas turi susitaikyti su padidintu Lietuvos visuomenės bei žiniasklaidos dėmesiu sau ir su reiškiama ieškovo atžvilgiu kritika, be to, viešasis asmuo privalo pakęsti netgi tokios informacijos apie save skleidimą, kurios skleidimas privataus asmens atžvilgiu galėtų būti laikomas netoleruotinu, kadangi viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ji būti, ji yra leistina, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, jog atsakovo bei trečiųjų asmenų nuomonė, išreikšta straipsniuose ginčo teiginiais, susidarė turint pilną faktinį pagrindą, todėl ši nuomonė negali būti paneigta, be to, šią nuomonę patvirtino ir vėlesni oficialūs dokumentai, t. y. LR Seimo nutarimas, patvirtinantis išvadą, kurios turinys faktiškai pilnai įrodo ginčo straipsniuose nurodytas visas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2017-06-14 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ paskleisti teiginiai : “1) A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ ; 2) “Seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente” ; 3) “A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams” ; 4) “Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams” ir 2017-09-05 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimos įmonė Minske : įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija“ paskleistas teiginys 5) “ <...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam“ bei 2017-09-06 UAB „15min” valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „Š. Č. : Būti A. S.“ paskleisti teiginiai : 6) „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį“ ; 7) „Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime“ ; 8) “<...> to jis [Ieškovas] ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį“, t. y. iš viso aštuoni teiginiai, turi aiškų faktinį pagrindą, t. y. ginčo straipsniuose bei ginčo teiginiuose yra minimos bei aprašomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios buvo patikrintos ir nustatytos atitinkamų kompetetingų institucijų bei taip pat jos buvo ištirtos ir trečiųjų asmenų, t. y. ieškovo ir ieškovo šeimos narių ar įmonių sudarytos nuomos ir subnuomos sutartys, nurodant konkrečias šių sutarčių nuostatas, nekilnojamojo turto vieši registrų išrašai, vykdytų viešųjų pirkimų vieša informacija, buvo apklausti liudytojai, buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LAIEA) ištirti dokumentai, buvo išklausyti LR Seimo posėdžių, komisijų ir komitetų garso įrašai, buvo patikrinti šių posėdžių protokolai ir kt., todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, visa šios civilinės bylos medžiaga patvirtina tą aplinkybę, jog ginčo straipsniuose nurodyti teiginiai pilnai atitinka tikrovę, todėl ieškovo reikalavimai, kad ginčo straipsniuose pateikti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą yra taip pat atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, vadovaujantis LR Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio nuostatomis, tretieji asmenys suteikė ieškovui atsakymo teisę, tačiau ieškovas ignoravo trečiųjų asmenų pasiūlymus ir šia teise nepasinaudojo.
Pažymėtina tai, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos yra saugomos skirtinga apimtimi, negu privačiųjų asmenų ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas yra svarbu nustatyti tą aplinkybę, ar asmuo, apie kurį yra paskleista ginčijama informacija, yra viešasis asmuo ar visgi privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai yra laikomi asmenys dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties ir nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio bei pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012-02-07 Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012 ; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, jog iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniame lygmenyje.
Be to, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo tai, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla ir šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės yra netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas. Pagal LR CK 2.24 str. nuostatas, garbės ir orumo įžeidimas yra suprantamas tik kaip duomenų neatitinkančių tikrovės (žinios) apie asmenį paskleidimas. Pagal LR CK 2.24 str. 6 d. nuostatas, yra išimtis iš bendrosios taisyklės, t. y. tais atvejais, kai nustatoma, jog įžeisti viešojo asmens garbė ir orumas (paskleista tikrovės neatitinkanti žinia apie nukentėjusį asmenį), tai šiuo atveju yra būtina patikrinti, ar nėra išimties netaikyti civilinės atsakomybės. Išimtis taikoma tais atvejais, jeigu asmuo, kuris paskleidžia žeidžiančią tikrovės neatitinkančią informaciją gali išvengti atsakomybės įrodydamas, kad jis veikė sąžiningai, t. y. siekė teisėto tikslo – supažindinti visuomenę su viešojo asmens veikla. LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalies nuostatose yra nurodyta, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju yra viešasis asmuo, t. y. ieškovas yra LR Seimo narys, todėl ieškovui pagal aukščiau nurodytas norminių aktų nuostatas šiuo atveju turi būti taikomas kitas vertinimo kriterijus, negu privačiajam asmeniui, kadangi viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos yra saugomos skirtinga apimtimi, negu privačiųjų asmenų ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip ir privatus asmuo (LR CPK 176 str. - 179 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio yra būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (LAT 2015-01-27 nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad tokia pagrįsta bei objektyvi kritika yra ginama, jeigu ji yra reiškiama tinkamai, t. y. neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT 2012-11-15 nutartis Nr. 3K-3-481/2012 bei LAT 2013-02-27 nutartis Nr. 3K-3-50/2013). Be to, analizuojant ieškovo ieškinyje nurodytus ginčo straipsnius ir įvertinus tą aplinkybę, kad šie ginčo straipsniai buvo skelbiami tretiesiems asmenims tik atlikus specialius tyrimus ir jie buvo atskirai pažymėti žyma “15MIN TYRIMAS”, tai yra darytina išvada, jog visa ginčo straipsniuose skelbiama informacija remiasi tikrais faktais bei įvykiais ir atsakovo parengti ginčo straipsniai yra tiriamosios žurnalistikos pavydžiai. Pažymėtina tai, kad tiriamoji žurnalistika - tai su visuomenės interesu susijęs giluminis, ypač daug resursų reikalaujantis tyrimas, kurio dėka yra atskleidžiamos paslaptys arba problemos, kurias gaubia tyla, pateikiant naują, nežinoma informaciją arba naują turimos informacijos interpretaciją ir toksai tyrimas reikalauja daug šaltinių, žurnalisto iniciatyvumo bei originalumo. Teismas daro išvadą, kad nors ginčo straipsniuose paskelbta visa informacija remiasi tikrais faktais bei tikromis faktinėmis nustatytomis aplinkybėmis ir tai aiškiai yra nurodoma ginčo straipsniuose, tačiau tretieji asmenys visą šią objektyvią informaciją pateikia per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. tretieji asmenys savarankiškai ir subjektyviai vertina turimos oficialios informacijos visetą bei pateikia savo subjektyvias išvadas ir nuomones apie jau nustatytas faktines aplinkybes, be to, atsakovas tyrimo metu, rengdamas ginčo straipsnius, rėmėsi vieša informacija iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro, LR Seimo duomenų bazės, tikrino vykdytų viešųjų pirkimų dokumentus ir kt. ir tokią būtent informaciją ir pateikė ginčo straipsniuose subjektyvios nuomonės pagrindu, t. y. vertindamas ir analizuodamas visą surinktą oficialią informaciją apie ieškovą, tokiu būdu atsakovas padarė išvadą, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tai atskleidė ginčo straipsniuose, todėl ir šioje dalyje ieškovo priešingi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad tam tikri ginčo straipsniuose esantys teiginiai gali būti pripažįstami žinia, tačiau tokie teiginiai buvo pagrindžiami jau pačiuose ginčo straipsniuose, pateikus LR Seimo duomenų bazės išrašus ir kt., tačiau visi ieškovo ieškiniu ginčijami teiginiai yra konkrečių žurnalistų, t. y. trečiųjų asmenų, rengusių konkrečius ginčo straipsnius, išvados ir bendro pobūdžio vertinimai apie ieškovo nesąžiningą elgesį, naudojant LR Seimo nario mandatą, be to, taip pat yra svarbu įvertinti ne tik tą aplinkybę, jog atsakovas pagrįstai rėmėsi patikimais ir oficialiais šaltiniais, tačiau ir tą aplinkybę, kad visi ginčo teiginiai yra pateikti ginčo straipsniuose, kurie buvo parengti ypač kompetentingai, t. y. atsakovas atliko protingos apimties tyrimą prieš publikavimą ir visą istoriją pristatė išsamiai ir nuosekliai, be to, ieškovui buvo suteikta teisė apsiginti, kuria jis atsisakė pasinaudoti. Tokiu būdu atsakovas inicijavo visuomenei svarbią diskusiją viešojo intereso klausimu – ar yra sąžininga LR Seimo nario veikla, teikiant teisės aktų pasiūlymus, kurie yra naudingi pačiam LR Seimo nariui ir jo proteguojamoms bendrovėms bei jo šeimos nariams, be to, tokia diskusija turi neigiamo atspalvio ir įtarimams pasitvirtinus ji turi neigiamos įtakos aprašomam asmeniui, tačiau atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog tokius įrodymus gavo bei sugebėjo įrodyti, kad LR Seimo narys nėra sąžiningas. Be to, tie faktai, jog dėl ginčo straipsniuose pateiktos informacijos buvo pradėta eilė tyrimų ieškovo atžvilgiu dėl jo veiklos LR Seime (t. y. STT, Valstybinė mokesčių inspekcija, LR Seimo Antikorupcijos komisija, LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir galimai LR Prokuratūra) įrodo tą aplinkybę, kad ginčo straipsniuose pateikta informacija visgi yra teisinga bei pagrįsta. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovo argumentais, jog atsakovas ginčo straipsniais neturėjo tikslo ir tyčios įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar jį sumenkinti, priešingai, atsakovo buvo vienintelis tikslas – tai tinkamai informuoti visuomenę apie jos išrinkto atstovo vykdomą veiklą LR Seime, be to, ginčo straipsniuose visa informacija yra pateikiama dalykiškai, etiškai bei profesionaliai ir joje yra atskleidžiama pati faktinė situacija, kuri visuomenei nebuvo žinoma ir nebūtų buvusi žinoma, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs tokio išsamaus žurnalistinio tyrimo bei atskleidęs jį viešai, todėl ir šioje dalyje ieškovo priešingi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, atskirai yra pasisakytina ir apie tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, politikas, LR Seimo narys, todėl ieškovas nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, tokiu būdu ieškovas turi būti pakantus bei tolerantiškas, net jeigu apie jį yra skleidžiama net agresyvi kritika, o tai reiškia, jog ieškovas, tapęs LR Seimo nariu, negali tikėtis, kad jo vykdoma veikla LR Seime ir asmeniniame gyvenime nebus visuomenės stebima. Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovo argumentais ir šioje dalyje, kad atsakovo saviraiškos teisė šioje civilinėje byloje turėtų būti ginama prioritetiškai ne tik dėl to, jog šiuo atveju yra atskleista informacija (t. y. ginčo teiginiai), susijusi su viešuoju asmeniu, bet ir dėl to, kad tokia informacija atskleidė ieškovo galimai padarytus teisės pažeidimus (t. y. galimai ir nusikaltimus), o tai reiškia, jog atsakovo saviraiškos teisė yra prioritetiškai ginama vertybė, nes ji turi viešojo intereso pobūdį, t. y. ši informacija yra svarbi visai visuomenei, o ne tik vienam asmeniui. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų ir EŽTT sprendimuose yra pabrėžiama, jog ši laisvė yra taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo ir tokie yra pliuralizmo, tolerancijos bei liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Kaip ir dauguma Konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai informacijos adresato atžvilgiu, siekti pateikti tikslią bei patikimą informaciją ir laikytis etikos normų, todėl darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju elgėsi sąžiningai bei profesionaliai ir vadovavosi LR Visuomenės informavimo įstatymo bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normomis. Atsakovas nurodė, jog kiekvienas iš ginčo straipsnių, kuriuose buvo paskelbti ginčo teiginiai, buvo rengiami daug mėnesių, buvo tikrinami šimtai dokumentų bei kitos informacijos, buvo apklausta eilė privačių asmenų bei prie šio tyrimo dirbo eilė atsakovo tyrimo skyriaus darbuotojų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, neprofesionaliai ar turėjo tikslą pakenkti konkrečiai būtent ieškovui. Priešingai, jeigu informacija apie galimai neteisėtus veiksmus būtų susijusi su kitu LR Seimo nariu, ginčo straipsniai būtų lietę tik kitus asmenis. Be to, EŽTT savo praktikoje pasisako, jog vertinant visuomenės informavimo priemonės sąžiningumą, reikšmės gali turėti įvairios aplinkybės – žurnalistinio tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti, t. y. kuo rimtesni kaltinimai, tuo nuodugnesnis tyrimas turėtų būti atliekamas, o taip pat yra svarbus teiginių pobūdis, nes EŽTT yra pripažinęs, kad teiginius dėl korupcijos itin sunku tiesiogiai pagrįsti, be to, labai yra svarbus šaltinių patikimumo įvertinimas bei kitos šalies pozicijos pateikimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad analizuojant ginčo straipsnius akivaizdžiai yra matyti, kad atsakovas bei tretieji asmenys dėjo ypač dideles pastangas, atskleidžiant ieškovo neteisėtus veiksmus ir ginčo straipsniuose yra aiškiai nurodyta, kokia informacija (t. y. įrodymais) ginčo straipsnių autoriai rėmėsi, nurodydami konkrečias faktines aplinkybes, t. y. akivaizdu, jog ginčo straipsnio autoriai susipažino su žemės sklypo nuomos sutartimi, kurios pagrindu ieškovas (t. y. per subnuomą) gauna pajamas iš įmonių, susijusių su atsinaujinančia energetika, kadangi ginčo straipsnyje yra pateikta net foto ištrauka iš minėtos sutarties, todėl teismas pilnai sutinka su atsakovo aukščiau nurodytais argumentais, o ieškovo priešingi argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.).
Ištyrus visus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl yra pilnai atmestinas, kadangi šioje civilinėje byloje yra pilnai įrodytos visos aplinkybės, jog visa ginčo straipsniuose skelbiama informacija remiasi tikrais nustatytais faktais bei įvykiais, kurią tretieji asmenys pateikė per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. savarankiškai ir subjektyviai tretieji asmenys įvertino turimos informacijos visetą bei pateikė savo subjektyvias išvadas apie nustatytas aplinkybes, t. y. kaip savo nuomonę.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog teismas, neatidėdamas teismo posėdžio, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, nes byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovo atstovei advokatei K. Čeredničenkaitei, kuriai šiuo metu yra aukšta temperatūra, todėl yra tikėtina, jog ji serga gripu ir į teismo posėdį ji atvykti bei pateikti medicininės pažymos negalėjo, o advokato padėjėja Ž. Gulla šioje civilinėje byloje ieškovas nepasitiki. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys teisme buvo gautas ir priimtas 2017-09-20 dieną ir šalys šiai civilinei bylai nagrinėti teisme ruošėsi paruošiamųjų dokumentų būdu (t. y. dubliku, tripliku) ir nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas naudojosi profesionaliomis teisinėmis paslaugomis, t. y. advokatės K. Čeredničenkaitės ir advokato padėjėjos Ž. Gulla paslaugomis (byloje pateikta 2017-08-25 Teisinių paslaugų sutartis Nr.28-2017, sudaryta su abejomis ieškovo atstovėmis), be to, 2018-01-16 vienas teismo posėdis buvo jau atidėtas 2018-02-20 10:00 val. prieš tai pilnai suderinus tinkamą visoms šalims bylos nagrinėjimo atidėjimo datą, t. y. 2018-02-20 10:00 val.
LR CPK 246 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima sau riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką svarbiomis priežastimis paprastai yra nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Be to, LR CPK 246 str. 1 nuostatose yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį : 1) ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir 2) teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. LR CPK 51 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Tai reiškia, kad, bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia įstatymo jai suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi spręsti, ar tenkinti tokį ieškovo ir jo atstovo prašymą, net jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (LR CPK 246 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką klausimas, ar pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimus asmeniui būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą be advokato pagalbos (žr., pvz., Dachnevič v. Lithuania, no. 41338/06, 20 November 2012, § 55; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 48, ECHR 2002-III ir kt.) (LAT 2015-06-10 nutartis Nr. 3K-3-364-916/2015).
Teismas daro išvadą, kad apie 2018-02-20 teismo posėdžio datą ieškovui ir jo abiem atstovėms, t. y. advokatei K. Čeredničenkaitei ir advokato padėjėjai Ž. Gulla, buvo žinoma jau 2018-01-16, kadangi tą dieną atidėjus vieną teismo posėdį iš karto su visomis bylos šalimis buvo suderinta ir kito teismo posėdžio data. Pagal LR CPK 51 straipsnio nuostatas yra nustatyta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus, o tai reiškia, jog bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi teisę spręsti, ar tenkinti tokį ieškovo ar jo atstovo prašymą, net jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (LR CPK 246 str. 1 d.). Teismas atmeta ieškovo argumentus, kaip nepagrįstus, apie tai, kad teismas šiuo atveju pažeidė ieškovo teisę vesti bylą per advokatą, kadangi nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos šioje civilinėje byloje ieškovą atstovavo dvi teisininkės - profesionalės, t. y. advokatė K. Čeredničenkaitė ir advokato padėjėja Ž. Gulla, ir advokato padėjėja Ž. Gulla, kuri kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, yra pilnai įsigilinusi į šios civilinės bylos esmę. Pažymėtina ir tai, kad 2017-08-25 Teisinių paslaugų sutartį Nr.28-2017 su advokato padėjėja Ž. Gulla ieškovas sudarė savo laisva valia bei savo laisvu pasirinkimu, t. y. ši advokato padėjėja nėra ieškovui paskirta LR Valstybės, tokiu būdu ieškovas, sudarydamas šią Teisinių paslaugų sutartį, išreiškė savo pilną pasitikėjimą tokių būtent pasirinktų atstovų kompetencija bei jų atliekamų paslaugų kokybe ir būtent tik patsai ieškovas savo laisva valia bei apsisprendimu pasirinko LR CPK nuostatų suteiktą galimybę būti atstovaujamam teisme tiek advokatės, tiek advokato padėjėjos, todėl teismo posėdžio metu ieškovo pareikštas argumentas apie tai, jog ieškovas nepasitiki advokato padėjėja Ž. Gulla šioje civilinėje byloje, yra vertintinas kritiškai ir yra atmestinas, kadangi ieškovas advokato padėjėjos Ž. Gulla nenušalino nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, t. y. teismo posėdžio metu jai nepareiškė argumentuoto nušalinimo, bei nenutraukė 2017-08-25 su ja sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr.28-2017, todėl advokato padėjėjos Ž. Gulla atstovavimas ieškovo interesams šioje civilinėje byloje buvo pripažintas tinkamu LR CPK nuostatų prasme. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką klausimas, ar pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimus asmeniui yra būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą net ir be advokato pagalbos (žr., pvz., Dachnevič v. Lithuania, no. 41338/06, 20 November 2012, § 55; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 48, ECHR 2002-III ir kt.) (LAT 2015-06-10 nutartis Nr. 3K-3-364-916/2015). Teismas, vadovaudamasis teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovas patsai pradėjo procesą, o tai lemia išvadą, jog ieškovas nebuvo labiau pažeidžiamas, negu priešinga pusė, be to, ieškovo atstovė, advokatė K. Čeredničenkaitė, kaip rūpestinga proceso šalies atstovė bei profesionali teisininkė, turinti ilgametę teisinę praktiką, privalėjo žinoti LR CPK nuostatas bei turėjo procesinę pareigą, įtvirtintą LR CPK 246 str.1 d. nuostatose, iki teismo posėdžio pradžios pranešti bei pateikti įrodymus, pateisinančius savo neatvykimą, kurių pagrindu teismas galėtų neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis. Teismas daro išvadą, jog advokatė K. Čeredničenkaitė šios LR CPK nuostatose jai įtvirtintos pareigos nesilaikė ir jokių įrodymų (t. y. medicininės pažymos, išrašų iš ligos istorijos, prašymų, pranešimų elektroniniu paštu, faksu ir kt.) teismui iki teismo posėdžio pradžios iš viso nepateikė, todėl teismas turėjo pilną teisinį pagrindą advokatės K. Čeredničenkaitės neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti nesvarbiomis ir vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu teismo posėdžio dėl šios nurodytos priežasties neatidėti (LR CPK 246 str. 1 d.).
Pažymėtina tai, kad teismas LR CPK nuostatų prasme nėra įpareigotas įvertinti tų dokumentų ar įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo, kurie šalių buvo pateikti į bylą jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimo kambarį priimti sprendimo (ar nutarties) (LR CPK 257 str.), tačiau teismas šiuo atveju pasisako dėl advokatės K. Čeredničenkaitės pateiktos medicininės pažymos, kuri buvo pateikta į šią civilinę bylą jau teismui šią civilinę išnagrinėjus iš esmės ir išėjus į pasitarimo kambarį priimti sprendimo (ar nutarties) (2018-02-20 – byla išnagrinėta iš esmės ; 2018-02-22 – gauta medicininė pažyma). 2018-02-22 teisme buvo gauta medicininė pažyma, kurioje yra nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2018-02-20 iki 2018-02-23 (imtinai) ieškovo atstovė advokatė K. Čeredničenkaitė dėl ligos (kodas - J06.9) negalėjo atvykti į darbą, teismą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jo atstovė advokatė K. Čeredničenkaitė serga gripu ir dėl aukštos temperatūros ji negali atvykti į teismo posėdį. Pažymėtina tai, kad iš viešai prieinamos informacijos turinio matyti, jog ligos J06.9 kodas pacientui medicininiuose dokumentuose yra įrašomas tada, kai pacientui yra diagnozuojama viršutinių kvėpavimo takų infekcija, o ligos (gripo) kodas yra – J09 –J18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką svarbiomis priežastimis paprastai yra nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Be to, LR CPK 246 str. 1 nuostatose yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį : 1) ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir 2) teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog teismas ieškovo atstovės advokatės K. Čeredničenkaitės neatvykimo priežastis į teismą visgi turėjo pripažinti svarbiomis, kadangi nėra jokių įrodymų apie rimtus susirgimus (t. y. nėra jokių medicininių išrašų apie komplikacijas, priskirtą lovos režimą, aukštą temperatūrą ir kt.).
Be to, teismas papildomai pasisako šiame sprendime ir dėl kitų ieškovo pareikštų prašymų, t. y. dėl prašymų iškviesti liudytojais šioje civilinėje byloje K. D., R. Ž., V. P., T. N. bei dėl išreikalavimo sutarties iš UAB „Renovacijos partneriai“. Teismas, išklausęs šių ieškovo ir jo atstovės advokato padėjėjos Ž. Gulla pakartotinių prašymų, išklausęs visų byloje dalyvaujančių nuomonės ir argumentų ir įvertinęs ieškovo ieškinio dalyką bei pagrindą, padarė išvadą, jog prašymai dėl šių liudytojų iškvietimo ir apklausimo šioje civilinėje byloje yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas tiksliai ir konkrečiai nenurodė kokias faktines aplinkybes jis visgi siekia įrodinėti šioje civilinėje byloje šių liudytojų pagalba įrodinėjant ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, atsakovas ir tretieji asmenys pateikdami ginčo straipsnius bei ginčo teiginius grindė, rėmėsi bei vadovavosi ne atskirai šių liudytojų pasakyta ir teismui nežinoma apklausos medžiaga, o priešingai, t. y. atsakovas ir tretieji asmenys rėmėsi ir vadovavosi oficialiomis ir viešai jau paskelbtomis LR Seimo, LR Seimo komitetų bei komisijų posėdžių garso įrašais bei stenogramomis, t. y. jau išsakytais, fiksuotais bei konstatuotais teiginiais ir atitinkamų institucijų konstatuotomis aplinkybėmis ir nustatytais faktais, todėl tokie įrodymai šioje civilinėje byloje nėra tiesiogiai sietini būtent su ieškovo ieškinio dalyku ir pagrindu ir jų įrodinėjimu ir jie šiuo atveju yra laikytini pertekliniais šioje civilinėje byloje (LR CPK 180 str., 181 str.). Be to, kritiškai yra vertintinas ir ieškovo bei jo atstovės advokato padėjėjos Ž. Gulla prašymas išreikalauti sutartį iš UAB „Renovacijos partneriai“, kadangi taip pat reikšdami šį prašymą, tiek ieškovas, tiek jo atstovė visiškai nepagrindė šio prašymo pagrįstumo, t. y. kokias faktines aplinkybes būtent ieškovas šioje civilinėje byloje siekia įrodinėti šios sutarties pagrindu. Pažymėtina tai, jog tokį analogišką prašymą 2018-01-16 teismo posėdyje buvo pareiškusi būtent priešinga šalis, t. y. atsakovo atstovė advokatė A. Jakė, tačiau šio prašymo siekiant nevilkinti šios civilinės bylos, 2018-02-20 teismo posėdžio metu ji atsisakė. Be to, 2018-01-16 teismo posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl šios sutarties išreikalavimo iš paties ieškovo arba ieškovo sutuoktinės S. S., kadangi ji yra šios sutarties šalis, o ieškovas nėra nutraukęs santuokos su savo sutuoktine S. S., todėl jie kaip LR Seimo nario šeima ir jos nariai privalo deklaruoti interesus bei bendras šeimos gautas pajamas ir šią sutartį realiai turi galimybę į šią civilinę bylą pateikti ir patsai ieškovas, tačiau ieškovo atstovės advokatė K. Čeredničenkaitė bei advokato padėjėja Ž. Gulla kategoriškai atsisakė tokį prašymą tenkinti. Pažymėtina ir tai, jog šios sutarties nepavyko išsireikalauti tiek iš ieškovo, tiek ir iš ieškovo sutuoktinės S. S. ir institucijoms, kurios tyrė ieškovo antikorupcinę veiklą, kadangi buvo atsisakyta ją pateikti, motyvuojant, kad joje yra konfidenciali informacija. Teismas daro išvadą, jog toksai ieškovo ir ieškovo atstovės advokato padėjėjos Ž. Gulla elgesys, t. y. kai yra prašoma atidėti civilinės bylos nagrinėjimą su tikslu išreikalauti rašytinį įrodymą iš kitų subjektų, kai šį rašytinį įrodymą turi realią galimybę pateikti ir patsai ieškovas, yra visiškai diskredituotinas LR CPK nuostatų prasme ir toksai proceso šalies elgesys visiškai neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių rungtiniškumo, šalių lygiateisiškumo bei sąžiningumo principų (LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 17 str. ; LR CK 1.5 str.). Teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu bei siekia užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą (LR CPK 7 str. 2 d.).
Esant aukščiau visoms nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė LR CK 2.24 straipsnio nuostatose nurodytų ir įrodinėjamų faktų visumos, t. y. viseto, todėl ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. - 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. IR-77 patvirtintomis “Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio” nuostatomis ir atsižvelgiant į šios civilinės bylos apimtį bei advokato sugaišto laiko sąnaudas, iš ieškovo atsakovo naudai yra išieškotinos iš ieškovo atsakovo naudai yra išieškotinos 4 740,78 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra išieškotinos 12,76 EUR pašto išlaidos.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „15min“, į. k. 126366874, naudai 4 740,78 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,76 EUR pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.