Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1749-875/2016 pagal pareiškėjo D. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje Nr. 2SP-1249-901/2016 pagal pareiškėjų R. K. ir D. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016 pagal pareiškėjų R. K. ir D. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo CK 9.983 str. – 6.985 str. nustatyta tvarka. Atnaujinti procesą jis prašė CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2016-01-08 sudarytą taikos sutartį. Susipažinęs su nutartimi pastebėjo, kad nutartyje nurodyti taikos sutarties teksto 1-2 punktai neatitinka jo susitarimo su pareiškėju R. K. turinio. Teismui tvirtinti buvo pateiktas kito, negu su R. K. parašyto, turinio prašymas ir taikos sutarties egzempliorius, t. y. pakeistas pirmas dokumento lapas.Teigia, kad abipusiu susitarimu buvo nustatyta, kad preliminarioje sutartyje Nr. 151207/01 nurodyta pagrindinė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir nei viena šalis nėra kalta dėl sutartis nesudarymo ir dėl to viena kitai neturi jokių pretenzijų. D. K. patvirtino, kad pagal preliminariąją sutartį Nr. 151207/01 iš R. K. yra gavęs 5400 Eur avansą ir įsipareigoja jį grąžinti iki 2016 m. sausio 22 d., pervesdamas pinigus į R. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Kitos sutarties sąlygos atitinka 2016-01-08 taikos sutartyje ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartyje nuodytas. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) R. K. pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, prašė prašymo netenkinti, priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad siekdamas įforminti D. K. pripažintą skolinį įsipareigojimą už bendrą 10800 Eur (5 400 Eur + 5 400 Eur) sumą, pasiūlė D. K. pasirašyti bei supaprastinto proceso tvarka teisme patvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartyje šalys bendru sutarimu patvirtino, kad D. K. skoliniai įsipareigojimai R. K., kaip ūkininkui, pagal 2015-12-07 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, šios sutarties sudarymo dieną yra 10800 Eur, t. y. 5400 Eur skola bei 5400 Eur bauda, pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą dėl neįvykdytų preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlygų 10800 Eur skolą taikos sutartimi D. K. įsipareigojo sumokėti iki 2016-01-22, pinigines lėšas pervesdamas į ūkininko R. K. atsiskaitomąją sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Priteisė iš pareiškėjo D. K. suinteresuotam asmeniui R. K. ūkininko ūkiui 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., todėl nėra pagrindo vertinti materialiųjų teisinių pagrindų buvimo taikos sutarties nuginčijimui. Be to, atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teismas, tvirtindamas 2016-01-14 nutartimi taikos sutarties sąlygas, įvertino jas, konstatuodamas, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui bei nepažeidžia kitų šalių teisių ir pareigų. Nors pareiškėjas nurodė, kad teismui buvo pateikta kitokio turinio taikos sutartis, nei šalys buvo sutarusios, tačiau nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį, taikos sutarties patvirtinimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, kaip neatitinkančio šalių valios, netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

9.1. CPK 370 str. 2 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šioje byloje teismas buvo nusprendęs prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2016-03-17 teismo posėdžio metu šalių atstovams nurodžius, kad šalys ketina bylą užbaigti taikiai, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Per teismo nustatytą terminą šalims taikos sutarties nesudarius, teismas dėl kažkokių priežasčių toliau bylą nusprendė nagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Toks bylos nagrinėjimo tvarkos pakeitimas yra neteisėtas. Įstatymas nenumato, kad teismui nutarus prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vėliau vėl galėtų būti grįžtama prie rašytinio proceso. Taigi, šiuo aspektu teismo nutartis yra neteisėta.

9.2. Pareiškėjas pažymi, kad jis neturėjo jokio intereso sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos teismo 2016-01-14 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, kadangi šios sąlygos yra labai nenaudingos pareiškėjui. Sudarant šią sutartį pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šia sutartimi šalys susitaria dėl iš R. K. gauto avanso grąžinimo sąlygų ir susitaria, jog žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebus sudaroma (pažymėtina, kad nors sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta trimis egzemplioriais - vienas teismui ir kiekvienai šaliai, pareiškėjas jam tenkančio egzemplioriaus negavo).

9.3. Kad tokia sutartis, kokią patvirtino teismas, neatitinka pareiškėjo valios, patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad preliminarioji sutartis faktiškai negalėjo būti įvykdyta ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, patvirtina ir teisinis reglamentavimas, nustatantis žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą.

9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad net ir taikos sutartį tvirtinantis teismas turi pareigą patikrinti, ar šalių susitarimas dėl netesybų nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų. Teismas, spręsdamas ar šalių sutartos palūkanos ar netesybos atitinka nurodytus principus, individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su netesybų dydžiu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2005).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

10.1.Faktas, kad teismas nusprendė prašymą atnaujinti procesą nagrinėti 2016-02-24 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pats savaime nesuponuoja būtinumo toliau taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes to nenumato CPK 370 str. 2 d.

10.3.Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog jokių pažeidimų patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo padaryta, o sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka susiklosčiusias faktines aplinkybes. 2015-12-07 ūkininkas R. K. su D. K. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2016-01-07 daryti pagrindinę sutartį. Ūkininkas R. K. sutartinius įsipareigojimus pagal minėtą preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01 tinkamai įvykdė, minėtos sutarties 2.2. punkte numatytais terminais D. K. sumokėjo 5400 Eur avansą.

10.4. D. K. 2015-12-07 preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pažeidė, dėl D. K. kaltės pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis iki 2016-01-07 nebuvo sudaryta. 2016-01-08 R. K. D. K. pateikė pretenziją, kuria, remiantis šalių sudarytos 2015-12-07 preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 p., pareikalavo iki 2016-01-22 į ūkininko R. K. atsiskaitomąją sąskaitą grąžinti jo sumokėtą 5400 Eur avansą bei sumokėti 5400 Eur baudą.

R. K., siekdamas įforminti D. K. pripažintą skolinį įsipareigojimą už bendrą 10800 Eur (5400 Eur + 5400 Eur) sumą, pasiūlė D. K. pasirašyti bei supaprastinto proceso tvarka teisme patvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartyje šalys bendru sutarimu patvirtino, kad D. K. skoliniai įsipareigojimai R. K., kaip ūkininkui, pagal 2015-12-07 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, šios sutarties sudarymo dieną yra 10800 Eur, t. y. 5400 Eur skolos bei 5400 Eur baudos, pagal Preliminariosios sutarties 4.2 punktą dėl neįvykdytų Preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlygų. Apeliantas, siekdamas nesąžiningai išvengti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, sugalvojo versiją apie, esą, pakeistą pirmą taikos sutarties lapą, ir kad jis pirmiau minėtomis sąlygomis taikos sutarties nesudarė. D. K. teigdamas, jog teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties pirmas lapas buvo pakeistas, nepateikė nė vieno tokį teiginį pagrindžiančio įrodymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. CPK 370 str. 2 d. numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nedraudžia teismui, nutarus prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vėliau nuspręsti jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, buvo nutarta 2016 m. kovo 17 d. protokoline nutartimi, teismo posėdyje dalyvaujant šalių atstovams, tai yra užfiksuota ir pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą (b. l. 56). Todėl atskirojo skundo argumentai apie procesinės teisės normų pažeidimus yra nepagrįsti ir atmestini.

12. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu.

14. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

15. Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016, kurioje prašoma atnaujinti procesą, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi CK 9.983 str. – 6.985 str. nustatyta tvarka buvo patvirtinta pareiškėjų R. K. ir D. K. taikos sutartis. Minėta nutartis yra neskundžiama, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (b. l. 3-4). Pagal teisminę praktiką tokios teismo nutarties teisėtumo peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis apelianto nurodytas aplinkybes, kad teikiant teismui tvirtinti taikos sutartį, sutarties sąlygos galėjo neatitikti taikos sutarties šalių tikrosios valios. Tai, kad apeliantas, pasirašydamas taikos sutartį, galėjo turėti tikslą abipusių nuolaidų būdu išvengti baudos pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo, o suinteresuotam asmeniui grąžinti tik iš jo gautą avansą, patvirtina aplinkybės, jog teismui 2016 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, apeliantas, nedelsdamas, jau po 13 dienų, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 185 str.).

17. Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra išnagrinėta CPK XXXIX skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka, todėl pareiškėjų prašymą patenkinus ir patvirtinus taikos sutartį, teismo nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 582 str. 6 d.) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.), pareiškėjų prašymas pagal įstatymo reikalavimus išspręstas rašytinio proceso tvarka, todėl teismui buvo apribotos galimybės išsiaiškinti tikrąją taikos sutarties šalių valią, tvirtinant taikos sutartį.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka ir bylą nutraukiant, teismo nutartimi patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, bylos šalims yra galimybė tokią teismo nutartį skųsti apeliacine tvarka (CPK 293 str. 5 p., 295 str.).

19. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtos teismo nutarties teisėtumo peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teigdamas, kad taikos sutartis neatitiko tikrosios jo valios.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu tenkintinas.

21. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.