Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui D. K., jo atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai, suinteresuotam asmeniui ūkininkui R. K., jo atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotam asmeniu R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjų R. K. ir D. K. 2016 m. sausio 8 d. prašymą dėl taiko sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.

2016-01-26 Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti procesą bei panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria tarp R. K. ir D. K. patvirtinta taikos sutartis, kaip neatitinkančią šalių valios.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-05 nutartimi pareiškėjo D. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 5 d. nutartį ir atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2SP-1249-901/2016.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. K. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria tarp R. K. ir D. K. patvirtinta taikos sutartis, kaip neatitinkančią šalių valios ir nurodė, kad norėjo parduoti žemės sklypą ir mišką. Su R. K. sutarė, kad už žemės sklypą 3,9 ha ir miško – 0,71 ha bus sumokėta bendrai 17000 Eur suma. Šalys buvo sutarę sudaryti preliminarią sutartį, bet R. K. prašė įrašyti mažesnę šio turto kainą – 10000 Eur, nes atseit jam taip geriau, dėl kokių priežasčių – nesigilino, nes tai jam pasirodė nesvarbu. Preliminarią sutartį pasirašė pas R. K. namuose 2015-12-07. Jis turėjo užsakyti pažymą Nacionalinėje žemės tarnyboje, kad galėtų sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą. Jis žinojo, kad pažymos išduodamos maždaug per mėnesį, todėl pas notarą susitarė sudaryti pagrindinę sutartį 2016-01-08. Nuvykus pas notarą, šis atsisakė sudaryti sutartį, nes pažymoje, gautoje iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo nurodyta didesnė kaina, nei preliminarioje sutartyje – žemės kaina – 10 000 Eur, miško – 3000 Eur, bendra kaina 13000 Eur, todėl notaras galėjo nudaryti sandorį tik tokiu atveju jei parduodamos žemės ir miško suma būtų parduodama ne mažiau kaip už 13000 Eur. Pas R. K. po darbo dėl sutarties sudarymo lankėsi gal keturis kartus. Visus dokumentus ruošė R. K., jis į juos nesigilino, nes juo pasitikėjo. Pagal nurodytą 13000 Eur sumą R. K. sandorį forminti atsisakė. Nepavykus sudaryti pagrindinės sutarties, R. K. pasiūlė dar kartą pas jį atvažiuoti ir pasirašyti taikos sutartį. Po darbo buvo nuvažiavęs ir, kiek pamena tą sutartį pasirašė, bet sutartis buvo ant dviejų lapų, joje jokių baudų nebuvo numatyta, apie jokias baudas dėl to, kad sutartis nesudaryta, kalbos nebuvo, dėl ko reikia pasirašyti taikos sutartį R. K. jam neaiškino, o jis R. K. pasitikėjo, buvo gavęs 5400 Eur avansą, todėl nesigilino kodėl ir ką rašosi. Taikos sutarties R. K. jam nedavė ir tik gavęs iš teismo jau patvirtintą sutartį, suprato, kas įvyko, todėl nedelsiant kreipėsi į teismą. Nepavykus sudaryti sandorio jis buvo siūlęs R. K. grąžinti pinigus, bet tas atsisakė, o dabar negrąžino todėl, kad vyksta teisminis nagrinėjimas.

D. K. atstovas prašė jo atstovaujamojo prašymą tenkinti, papildomai nurodė, kad D. K. trūksta teisinių žinių, D. K. pasitikėjo R. K., todėl ir buvo pasirašyta tokia sutartis.

Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš D. K. ketino pirkti žemę ir mišką, iš viso už 10000 Eur, bet pastarasis užsakė blogą pažymą, negalėjo šio turto parduoti už mažesnę nei 13000 Eur sumą, o už šią sumą jis nebepirko. Pradžioje D. K. norėjo parduoti už 17000 Eur, bet paskui, abipusių derybų būdu buvo suderinta kita kaina – 10000 Eur. Jis buvo parengęs 2015-12-07 preliminarią sutartį, paskui parengė ir taikos sutartį, D. K. sutiko su jo parengtos sutarties sąlygomis, nes jas su pastaruoju derino. Nors ir neturi teisinių žinių, tačiau tokių sutarčių pavyzdžių rado internete. Be to, yra susiformavusi tokia praktika, kad jei gauna avansą, tokią pat sumą turi sumokėti kaltoji šalis, jei sandoris neįvyksta. Reikalauja, kad D. K. sumokėtų jam taikos sutartyje numatytą 5400 Eur baudą dėl neįvykusio sandorio bei grąžintų sumokėtą avansą.

Suinteresuoto asmens R. K. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė prašo palikti nepakeist teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-14 nutartis panaikintina ir priimtina nauja nutartis (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 straipsnio 1 dalis), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus). Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016 patvirtino 2016-01-08 šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys bendru sutarimu patvirtino, kad D. K. skoliniai įsipareigojimai R. K., kaip ūkininkui, pagal 2015-12-07 dienos dviejų žemės sklypų preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, šios sutarties sudarymo dieną yra 10 800 Eur, t.y. 5 400 Eur skolos bei 5 400 Eur baudos, pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą dėl neįvykdytų preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlygų 10 800 Eur skolą taikos sutartimi D. K. įsipareigojo sumokėti iki 2016-01-22, pinigines lėšas pervesdamas į ūkininko R. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Šiaulių apygardos teismo 2016-06-02 nutartimi pareiškėjo D. K. prašymu procesas civilinėje byloje atnaujintas. Tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek teismo posėdyje D. K. nurodė, kad tuoj pat, gavęs teismo patvirtintą taikos sutartį, suprato, kad yra apgautas, nes dėl 54000 Eur baudos su R. K. nesitarė, pats taikos sutarties egzemplioriaus nebuvo gavęs, sužinojęs apie baudą tuojau pat kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas teigė, kad pasitikėjo pilnai R. K., buvo gavęs iš jo avansą, todėl į taikos sutarties tekstą nesigilino, be to ir preliminarią sutartį rengė R. K.. Tą pačią dieną, kuomet sudaryta taikos sutartis, t. y. 2016-01-08 surašyta ir pretenzija, kuria R. K. pareikalavo D. K. iki 2016-01-22 grąžinti jo sumokėtą 5 400 Eur avansą bei sumokėti 5 400 Eur baudą, pretenziją D. K. pasirašė. R. K. sutiko grąžinti jo sumokėtą avansą bei sumokėti tokio pat dydžio baudą, kas visiškai atitiko jų susitarimą pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taikos sutartyje šalys bendru sutarimu patvirtino, kad D. K. skoliniai įsipareigojimai R. K., kaip ūkininkui yra 10 800 Eur, t.y. 5 400 Eur skolos bei 5 400 Eur baudos, ir D. K. įsipareigojo sumokėti šią iki 2016-01-22. R. K. pateikė 2015-12-07 preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, sudarytą tarp ūkininko R. K. su D. K., kurioje šalys įsipareigojo iki 2016-01-07 sudaryti pagrindinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį. Sutarties 4.2 punktas numato, kad jei sutartis neįvykdoma pardavėjas privalo pražinti pirkėjui sumokėta avansą ir papildomą gauto avanso dydžio baudą. Šalys neginčija, kad pagal minėtą preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 151207/01 2.2. punktą D. K. sumokėjo 5 400 Eur avansą. Nesudarius pagrindinės sutarties, 2016-01-08 R. K. D. K. pateikė pretenziją, kad remiantis šalių sudarytos 2015-12-07 preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 151207/01 4.2 punktu, pareikalavo iki 2016-01-22 dienos į ūkininko R. K. atsiskaitomąją sąskaitą AB DnB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jo sumokėtą 5 400 Eur avansą bei sumokėti 5 400 Eur baudą. 2016-01-13 teismui pateiktame prašyme ir 2016-01-08 taikos sutartyje šalys bendru sutarimu patvirtino, kad D. K. skoliniai įsipareigojimai R. K., kaip ūkininkui, pagal 2015-12-07 dienos dviejų žemės sklypų preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 151207/01, šios sutarties sudarymo dieną yra 10 800 Eur, t.y. 5 400 Eur skolos bei 5 400 Eur baudos, pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą dėl neįvykdytų preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlygų 10 800 Eur skolą taikos sutartimi D. K. įsipareigojo sumokėti iki 2016-01-22, pinigines lėšas pervesdamas į ūkininko R. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Šios taikos sutarties tekstas surašytas ant vieno lapo abiejų pusių, pasirašyta šalių antroje lapo pusėje. Pažymėtina ir tai, kad šios taikos sutarties 9 punkte nurodyta, kad sutartis buvo sudaryta trimis egzemplioriais - po vieną kiekvienai sutarties šaliai ir vienas teismui, tačiau D. K. pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui jos nepateikė. Po taikos sutarties patvirtinimo šalys sudarė 2016-01-13 ir 2016-01-20 papildomus susitarimus, tačiau pagrindinės dviejų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė. Nors R. K. ir nurodo, kad sutartys buvo derinamos, tačiau visas sutartis rengė jis, tokiu būdu jam geriau buvo žinomas sutarčių tekstas ir jose nurodytos sąlygos, tame tarpe ir baudinės. D. K. atvykdavo pas R. K. į namus vakarais tik jų pasirašyti, nors ir R. K. ir teigia, kad sutarties sąlygos buvo derinamos, tačiau toks ženklus kainos sumažinimas ir didelė baudos suma kelia teismui pagrįstų abejonių dėl taikos sutarties šalių tikrosios valios. D. K., pasirašydamas taikos sutartį, galėjo turėti tikslą abipusių nuolaidų būdu sumažinti ar išvengti baudos pagal preliminarią sutartį sumokėjimo, tačiau taikos sutartyje to nenumatyta, todėl neaiškus išlieka ir taikos sutarties sudarymo tikslas bei tai, ar šiuo sandoriu buvo išreikšta tikroji D. K. valia, nes D. K. nedelsiant, po 13 dienų po taikos sutarties patvirtinimo, pateikia teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas nutaria Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-14 nutartį panaikinti ir prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti, kaip neatitinkančią šalių tikrosios valios.

CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turtėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėjamas CPKXXXIX skyriuje numatyta tvarka, o CPK 582 str. 7 d. numato, kad teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo, darytina išvada, kad nutartis, kuria atnaujinus procesą atmetamas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, neskundžiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-1249-901/2016, ir pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.