Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš O. S.) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš T. S., J. M., R. M. 2024 m. spalio mėn.) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš T. S., J. M., R. M. 2024 m. lapkričio mėn.) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš V. K.) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš S. Č. ir V. G.) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. N. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2024 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, E. N. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. N. pripažintas recidyvistu.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš E. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Civilinį ieškinį tenkinus visiškai, solidariai iš J. T. bei E. N. priteista O. S. naudai 620,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį tenkinus visiškai, solidariai iš J. T. bei E. N. priteista V. K. naudai 700,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį tenkinus visiškai, solidariai iš J. T., E. N. ir E. J. priteista T. S. naudai 3 460,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistų E. J. ir J. T. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6.9. Mano, kad teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo asmenybę, priežastis, dėl ko įvykdė nusikalstamas veikas, dėl to paskyrė neteisingą – aiškiai per griežtą laivės atėmimo bausmę, kuri švelnintina.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme – iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam E. N. pirmosios instancijos teismas galutinę bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė aiškiai per griežta.

12. Nagrinėjamu atveju E. N. yra nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir trijų apysunkių nusikaltimų, numatytų 178 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes apylinkės teismas įvertino tai, kad E. N. padarė 3 (tris) apysunkius tyčinius nusikaltimus ir 2 (du) nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie yra baigti. Iš bylos duomenų matyti, kad E. N. kaltę dėl visų penkių nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir gailėjosi, tai buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės laikas laikė tai, kad nusikaltimus kaltininkas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus E. N. ankstesnius teistumus, tai, kad jis naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas apylinkės teismas jį pripažino recidyvistu ir nurodė, kad ši aplinkybė sunkina E. N. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir kaltinamojo (tuo metu) asmenybę. O būtent tai, kad E. N. anksčiau teistas (6 t., b. l. 126–130) ir šias nusikalstamas veikas padarė neatlinkęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas rodo, kad kaltinamasis (tuo metu) linkęs nusikalsti. Be to, jis baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (6 t., b. l. 174–189). Stebimų psichikos sveikatos skyriuje ir priklausomybės ligų pacientų tarpe neįrašytas (6 t., b. l. 198). (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad paskutiniu metu E. N. yra pastebimas bendraujantis su prastą reputaciją turinčiais asmenimis. Nurodoma, kad seniūnija iš gyventojų nuolat gauna nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio, dėl ko asmuo charakterizuojamas neigiamai (7 t., b. l. 3). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. N. už visų penkių nusikaltimų padarymą parenkant griežčiausią inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl vagystės iš O. S.), skiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl vagystės iš T. S., J. M., R. M. 2024 m. spalio mėn.), skiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl vagystės iš T. S., J. M., R. M. 2024 m. lapkričio mėn.) skiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš V. K.), skiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš S. Č. ir V. G.), skiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, yra galiojančių administracinių nuobaudų, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai), taip pat duomenis apie jo teistumus (anksčiau teistas du kartus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam paskirtos tiek BK numatyta švelniausia viešųjų dabų, tiek griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, naujus tyčinius nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, nusikaltimais padaryta turtinė žala nėra atlyginta, daro išvadą, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikytinos tinkamai individualizuotomis, proporcingomis nuteistojo asmenybei bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad paskirtas bausmes tarpusavyje apylinkės teismas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, kaltinamajam (tuo metu) palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir E. N. paskyrė subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (tuo metu) prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. N. buvo paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

16. Skundžiamu nuosprendžiu E. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, su 2024 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas E. N. padarė neatlikęs 2024 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad E. N. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl tokio neapgalvoto savo poelgio, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes suteikiant joms išskirtinę reikšmę ir šiais motyvais nuteistajam švelninti paskirtą galutinę bausmę, nėra jokio pagrindo. Analogiška išvada darytina ir dėl skundo argumentų, susijusių su nuteistojo pavojingumu visuomenei, jo asmenybe, t. y. teiginiai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė visiškai atsitiktinai, susiklosčius itin nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju aktualias penkias nusikalstamas veikas E. N. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytina recidyvu. Apeliaciniame skunde E. N. akcentuoja, kad jis buvo įtrauktas į nusikalstamų veikų padarymą, jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo antraeilis. Tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis padarė net penkias nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimai buvo padaryti skirtingais laikotarpiais (2024 m. spalio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2024 m. lapkričio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2024 m. lapkričio 4 d.), E. N. veikiant bendrininkų grupėje. Apklausiamas apylinkės teisme jis parodė, kad jam paskambino J. T. ir pasiūlė įvykdyti vagystę. Taip pat parodė, kad suvokė, jog dalyvauja vagystėje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. N. dalyvavimas darant nusikaltimus buvo atsitiktinis. Pastebėtina ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas E. N. darė žinodamas, kad jo atžvilgiu Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. yra priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo 2024 m. spalio 23 d. Tačiau nuo pakartotinio nusikaltimų darymo E. N., kaip matyti, tai nesulaikė, o netgi atvirkščiai – jo veiksmai įgavo sistemingumą toliau darant visą eilę įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam E. N. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Teigiamai vertintinos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis savo gyvenimą siekia kreipti teigiama linkme, kad įsidarbino, kad kuria šeiminius santykius, visgi tai nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam paskyrė griežčiausias savo rūšimi bausmes, tačiau visgi bausmių terminus nustatė kiek didesnius nei minimalūs tokios rūšies bausmės dydžiai. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį mažinant bausmių dydžius, kaip to prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. APD-2025-14259 dėl nuteistajam E. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 218,43 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis E. N. yra dirbantis, tačiau iš jo skundžiamu nuosprendžiu yra priteista turtinė žala. Įvertintina ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), o nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. N. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.