- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2-2207/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo likviduotos dėl bankroto UAB „Elenos skanėstai“ civilinėje bankroto byloje Nr. B2-617-230/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Elenos skanėstai“ buvo iškelta bankroto byla, administruoti šios įmonės bankroto procesą buvo pavesta M. M., o teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu (pareiškėjas E. Z. savo skunde šį procesinį sprendimą įvardija kaip nutartį) buvo pripažinta, jog šios įmonės veikla yra pasibaigusi ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, bendrovė iš minėto registro išregistruota 2014 m. sausio 24 d. (civilinė bankroto byla Nr. B2-617-230/2013).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Z. 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo panaikinimo. Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nurodytą skundą (CPK 305 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas E. Z. 2014 m. sausio 7 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė įtraukti jį į BUAB „Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 21 747,75 Lt finansinį reikalavimą, įpareigoti įmonės bankroto administratorių kreiptis į Garantinį fondą dėl šio reikalavimo patenkinimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo galiojimą. Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti šį prašymą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą šią pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-507/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo minimoje civilinėje byloje kaip nenagrinėtiną teisme tuo pagrindu, kad atsakovas UAB „Elenos skanėstai“ yra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2304/2013; CPK 366 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą atmetė, o nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. A2-1746-221/2014; Nr. 2-871/2014).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Z. 2014 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą panaikinti pirmiau minėtą Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje, kurio pagrindu atsakovas buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (civilinė byla Nr. B2-617-230/2013); atstatyti bankrutuojančios įmonės UAB „Elenos skanėstai“ statusą, įpareigojant šios bendrovės bankroto administratorių perduoti informaciją VĮ Registrų centrui; patvirtinti jį trečiuoju asmeniu su reikalavimo teise arba pirmosios eilės kreditoriumi, įpareigojant patikslinti kreditorinį reikalavimą etc.
Pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo šioje bendrovėje pagal darbo sutartį ir iki šiol nėra atleistas iš darbo, nes įmonės bankroto administratorius jam nėra įteikęs įsakymo dėl atleidimo iš darbo, nėra sumokėjęs jam priklausančio darbo užmokesčio, atostoginių, išeitinės išmokos. Be to, jis nebuvo įtrauktas į įmonės bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu išregistravus šią įmonę yra pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų reikalavimai ir kitos konstitucinės pareiškėjo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl šio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo bei kitų veiksmų atlikimo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto procese kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas, konstatavęs šioje nutartyje pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 2.95 straipsnio 3 dalies normomis bei remdamasis teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinė byloje Nr. 2-636/2014, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2014), sprendė, kad bankroto bylos užbaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos sudaro teisines prielaidas bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, todėl juridinis asmuo UAB „Elenos skanėstai“ yra pasibaigęs nuo jo išregistravimo iš nurodyto registro momento ir nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas. Nurodė, kad teisėtai išregistravus bankrutavusią įmonę iš registro, tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl jo prašymo priėmimo.
Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės ir be pagrindo atsisakė priimti jo prašymą bei iš esmės atnaujinti UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylą, nes ši bendrovė iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota neteisėtai – jis nebuvo įspėtas apie atleidimą iš darbo ir iki šiol nėra atleistas iš bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigų; jam nėra sumokėtas priklausantis darbo užmokestis ir kt.; pažeidžiant CPK 45 straipsnio reikalavimus jis nebuvo įtrauktas į įmonės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nebuvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas; bankroto administratorius 2014 m. sausio 22 d. neteisėtai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl BUAB „Elenos skanėstai“ išregistravimo, nes teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl įmonės pabaigos (pareiškėjas savo skunde šį procesinį sprendimą įvardija kaip nutartį) yra niekinis ir negalioja, taip pat dėsto kitus argumentus, susijusius su jo darbo, kreditoriaus teisių etc. pažeidimais, padarytais minimos bendrovės bankroto procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kuriuo iš esmės reikalaujama atnaujinti bankroto procesą civilinėje byloje, baigtoje nagrinėti įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankrutavusios įmonės pabaigos bei ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro.
Pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog yra įsiteisėjęs ir galioja teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas, kurį pareiškėjas E. Z. savo skunde įvardija kaip nutartį, pripažinti pasibaigusia atsakovo bankrutavusios UAB „Elenos skanėstai“ veiklą ir ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (CPK 279 straipsnio 1 dalis); jog ši bendrovė 2014 m. sausio 24 d. yra išregistruota iš minėto registro.
Tuo remdamasis teismas teisingai sprendė, kad nurodytas juridinis asmuo yra pasibaigęs ir nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas (CK 2.95 straipsnio 3 dalis), todėl tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636/2014, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2014). Be to, pirmiau šioje nutartyje paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje atmetant pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą ir paliekant nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje, – apeliacinis teismas yra aiškiai nurodęs, jog pagal imperatyvią CPK 366 straipsnio 3 dalies normą prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose (civilinė byla Nr. 2-871/2014).
Kartu teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pažymi, kad pareiškėjas E. Z. Kauno apygardos teisme 2014 m. kovo 14 d. jau buvo pareiškęs reikalavimą priteisti jam iš atsakovų buvusio BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriaus M. M. ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos subsidiariai darbo užmokestį bei su darbo teisiniais santykiais susijusias kitas išmokas, 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo įžeidimą, 50 000 Lt neturtinės žalos sveikatai atlyginimą ir kt. Tretieji asmenys byloje – buvęs minėtos bendrovės administracijos vadovas R. P. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Taip pat buvo pareikštas reikalavimas iš M. M. priteisti trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 4 885,89 Lt dydžio socialinio draudimo įmoką už ieškovą bei nuo šios sumos skaičiuotinus delspinigius. Šie ieškininiai reikalavimai kildinami būtent iš, ieškovo teigimu, BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto procese padarytų įstatymų bei jo konstitucinių teisių pažeidimų (civilinė byla Nr. 2-1745-259/2014). Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu šis ieškinys buvo atmestas. Ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo, kuris nėra išnagrinėtas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai išaiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra aktualūs, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.