- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2-507/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elenos skanėstai“ bankroto byloje Nr. B2-617-230/2013.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylą. 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą pripažinti UAB „Elenos skanėstai“ veiklą pasibaigusią ir įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
Šalies argumentai
2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas E. Z. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą, kuriuo prašė įtraukti jį į BUAB „Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą 21 747,75 Lt sumai, įpareigoti BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratorių parengti paraišką Įmonių bankroto valdymo departamentui išmokoms iš Garantinio fondo gauti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo galiojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje tiesiogiai teismui nesilaikė Įmonių bankroto įstatyme (toliau ir ĮBĮ) nustatytos tvarkos ir terminų kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; pripažinti, kad teisėja N. I. pažeidė pareiškėjo teisę į garantuotą ir tinkamą bylos nagrinėjimą; grąžinti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti ar panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 13 d. sprendimą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl apeliantas, dirbęs BUAB „Elenos skanėstai“ įmonės bankroto proceso metu, nebuvo įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Taipogi visiškai nemotyvuota dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta priimti net tris apelianto prašymus, nors teisėjo A. R. rezoliucija (t. 2, b. l. 67) apeliantui buvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga. Tokiu būdu buvo pažeistos apelianto teisės garantuojamos Konstitucijos 23, 25, 29 ir 30 straipsnių. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl apelianto, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl tiek sprendimas, tiek skundžiama nutartis naikintini dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
2. BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas nei vieno įmonės darbuotojo kreditorinis reikalavimas, kas sukelia abejones dėl kartelinio administratoriaus M. M. ir teismo susitarimo. Tokiu susitarimu pasiekta, kad administratoriui neatsirastų konkurentų į atlygį už darbą bankroto proceso metu.
3. Teismas nenurodė jokio įstatymo, kuris draustų apeliantui kreiptis su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą tiesiogiai į teismą. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog administratoriui yra žinoma apie pareiškėjo finansinį reikalavimą, tačiau teismui apie tai nėra pranešta.
4. Teismo procesinis sprendimas pripažinti apelianto pareiškimą nepaduotu rodo, kad teismas netinkamai vykdė savo pareigas, nes turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Elenos skanėstai“ administratorius M. M. prašo netenkinti atskirojo skundo. Jis teigia, kad apeliantas yra buvęs BUAB „Elenos skanėstai“ vadovas. Taigi apeliantui buvo žinoma apie bankroto procesą, tačiau jis ne tik nepateikė administratoriui finansinio reikalavimo, bet ir neperdavė jokių įmonės dokumentų. Bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad BUAB „Elenos skanėstai“ nebuvo įdarbinti jokie darbuotojai. BUAB „Elenos skanėstai“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2014 m. sausio 24 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo ir faktų nustatymo bei vertinimo aspektais (CPK 320, 338 straipsniai). Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nereiškia jos nagrinėjimo iš naujo – apeliacinės instancijos teismas pasisako tik atskirajame skunde keliamais klausimais dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo.
Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti galimo kreditoriaus pareiškimą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, pareikštą tiesiogiai teismui po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.
Dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo tvarkos
Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Siekiant užtikrinti, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai operatyviai gintų savo teises – tokiu būdu užtikrinant bankroto procedūrų koncentruotumą, ĮBĮ įtvirtinta, jog kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 45 dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Pagal nustatytą tvarką kreditoriai aptartus reikalavimus per teismo nustatytą terminą reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą UAB „Lietuvos aidas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-308/2013), tačiau išimtiniais atvejais kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tvirtinami (tikslinami) ir iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą UAB „Transdadus“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-50/2014). Tuo atveju, kai kreditorinis reikalavimas bankroto administratoriui pareiškiamas praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, tačiau ne vėliau kaip iki teismas priima nutartį nutraukti bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, o išimtiniais atvejais ir iki sprendimo įsiteisėjimo, toks reikalavimas teismo gali būti priimamas tvirtinti tik tuo atveju, jeigu atnaujinamas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis, CPK 78 straipsnis).
Nepaisant to, kad bankroto procesas yra neatsiejamas nuo viešojo intereso, tačiau kreditorių reikalavimų reiškimo, tvirtinimo procedūra pagrįsta rungimosi ir dispozityvumo principais, kurie implikuoja, jog bankroto byloje tvirtinami tik įrodyti reikalavimai, kuriuos turintys kreditoriai išreiškė valią būti įtraukti į skolininko bankroto bylą.
Dėl teismo teisės atsisakyti priimti kreditoriaus reikalavimą
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylą. 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą pripažinti UAB „Elenos skanėstai“ veiklą pasibaigusią ir įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Apeliantas prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje pateikė 2013 m. gruodžio 30 d. tiesiogiai teismui kartu su apeliaciniu skundu dėl nurodyto 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo (t. 3, b. l. 111-115), t. y. kreditoriaus reikalavimas pareikštas po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Apeliantas kreditorinį reikalavimą pakartotinai pirmosios instancijos teismui pareiškė 2014 m. sausio 7 d. (t. 3, b. l. 123-126), kurį atsisakyta priimti apskųsta nutartimi motyvuojant tuo, kad apeliantas nesilaikė ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos: reikalavimą pareiškė ne BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriui, bet teismui, ir pareiškimas paduotas praleidus ĮBĮ nustatytus terminus.
Pagal bylos medžiagą apeliantui apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Elenos skanėstai“ tapo žinoma nedelsiant po Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutarties įsiteisėjimo. Tą patvirtina apelianto 2012 m. vasario 20 d. atskirasis skundas (t. 2, b. l. 47-55). Įrodymų, kad apeliantas BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriui būtų pareiškęs savo kreditorinį reikalavimą per Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartyje nustatytą terminą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros neturi būti taikomos formaliai, todėl potencialaus kreditoriaus kreipimasis su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą tiesiogiai į teismą, bet ne į bankroto administratorių, negali būti pagrindu, nesant kitų aplinkybių, atsisakyti priimti tokį prašymą ir jį nenagrinėti. Vis dėlto nagrinėjamu atveju kreditorinis reikalavimas pareikštas praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą po teismo sprendimo dėl UAB „Elenos skanėstai“ pabaigos priėmimo. Apeliantas termino savo finansiniam reikalavimui pareikšti neprašė atnaujinti. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas – nenustatęs išimtinio atvejo savo iniciatyva atnaujinti apeliantui terminą pareikšti reikalavimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis) teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas de jure ir neįrodinėja praleidęs ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Atskirojo skundo motyvai dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo be faktinio jų pagrindimo neturi jokios įrodomosios reikšmės (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad apeliantui teisėjo A. R. rezoliucija (t. 2, b. l. 67) buvo suteikta teisė susipažinti su BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos medžiaga nereiškia, jog jo atžvilgiu netaikytina ĮBĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarka ar kad tokiu būdu buvo pripažinta jo reikalavimo teisę į BUAB „Elenos skanėstai“.
Kiti atskirojo skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui reikšmės neturi. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į faktą, jog šio apeliacinio proceso objektu buvo tik Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl aplinkybės, susijusios su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl BUAB „Elenos skanėstai“ pabaigos bei kitų teismo procesinių veiksmų, atliktų BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo, išeina už šio apeliacinio proceso ribų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad ją pakeisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.