Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-184-814/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-05-04
Bylos Nr.: 1-184-814/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26807-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Šafronienė
Kaltinamasis: V. P., D. K., D. A.
Civilinis ieškovas: N. Š., Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Laima Razvickienė

Baudžiamoji byla Nr. 1-184-814/2018Proceso Nr. 1-01-1-26807-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.6; 2.3.6.4.2; 2.4.1.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,

kaltinamiesiems V. P., D. K., D. A., gynėjams advokatams Laimai Razvickienei, Algiui Girdučiui Šalavkai, Antanui Vitlipui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. Š.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą: 2013-03-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2013-05-03 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį;

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1) 2014-11-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 9 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 6 MGL dydžio bauda. 2014-12-23 bauda sumokėta;

2) 2016-03-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 20 parų arešto bausme, 2016-11-07 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo atlikęs bausmę;

3) 2017-06-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nurodant atlyginti VĮ Lietuvos oro uostai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, bei Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, padarytą turtinę žalą per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį;

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys perkelti į registro archyvą išnykus teistumui),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent:

V. P. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. laikotarpyje nuo gegužės 22 d. iki 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, išlaužę durų spyną, įsibrovė į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, N. Š. priklausantį, turtą: muzikinį centrą „Samsung“, 300 eurų vertės; 2 sidabrines taures, bendros 90 eurų vertės; 5 pakabinamas lentynas, bendros 180 eurų vertės; 4 šviestuvus, bendros 460 eurų vertės;

V. P., D. K. ir D. A., veikdami bendrininkų grupėje, 2017-05-28 laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 17.00 val., išlaužę durų spyną, įsibrovė į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, didelės – 10 500 eurų vertės N. Š. priklausantį turtą: minkštą kampą, 600 eurų vertės; supynę, 600 eurų vertės; 3 batų dėžes, bendros 210 eurų vertės; 5 medines duris su staktomis ir karūnomis, bendros 1 500 eurų vertės; vaikišką staliuką su dvejomis kėdėmis, bendros 120 eurų vertės; 11 vnt. plastikinių kampų, bendros 50 eurų vertės; plakatą „Eliją“, 80 eurų vertės; 6 vnt. metalinių vamzdelių, bendros 40 eurų vertės; 9 apvadus, bendros 80 eurų vertės; 4 automobilio padangas, 140 eurų vertės, 2 veidrodžius, bendros 440 eurų vertės; 4 spinteles, bendros 330 eurų vertės; 3 lagaminus, bendros 300 eurų vertės; 3 indų servizus, bendros 300 eurų vertės; 2 medžiaginius krepšius, bendros 70 eurų vertės; saugojimo dėžę, 50 eurų vertės; 6 užuolaidų karnizus, bendros 300 eurų vertės; 3 kilimus, bendros 980 eurų vertės; 2 tepalinius šildytuvus, bendros 140 eurų vertės; elektrinį virdulį „Philips“, 80 eurų vertės; lygintuvą, 60 eurų vertės; lyginimo lentą, 40 eurų vertės; soliariumo lempų komplektą, bendros 1 200 eurų vertės; 3 vazas, 4 pastatomus angelus, 5 statulėles, bendros 300 eurų vertės; 3 paveikslus, bendros 240 eurų vertės; 2 vaikiškus paspirtukus, bendros 100 eurų vertės; 2 vaško aparatus, bendros 90 eurų vertės; moteriškus drabužius „Betti Barklai“, bendros 1 200 eurų vertės; 4 valgomojo kėdes, bendros 280 eurų vertės; 10 sieninių šviestuvų, bendros 400 eurų vertės; 3 pastatomus šviestuvus, bendros 180 eurų vertės.

V. P., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, dėl kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Pirmą kartą į nukentėjusiojo namus vyko dviese su D. K., D. automobiliu „VW Passat“. Kartu vyko ir D. draugė. Nuvykęs prie gyvenamojo namo, rankomis nuo durų nuėmė spyną. Spyna net nebuvo prikalta. Visų aplinkybių, kaip viskas buvo, tiksliai neatsimena dėl turėtos galvos traumos, mano, kad užėję į nukentėjusiojo namus kažką paėmė. Pagrobtus daiktus - muzikinį centrą ir kitus, krovė į automobilio bagažinę. Suprato, kad daro vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nenurodė, kad D. K. yra jo giminaitis - pusbrolis, nes nenorėjo jo išduoti, todėl ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Žinojo, kad tie daiktai, kuriuos pagrobė, yra ne J. Susikrovę daiktus, uždėjo ant durų spyną ir, automobiliu „VW Passat“ išvyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) Nuvykę į garažą, priklausantį D. K., iškrovė visus pagrobtus daiktus. Po to visi išsiskirstė. Tą pačią dieną jis iš D. garažo daiktus pasiėmė ir išsivežė.

Antrą sykį į nukentėjusiojo namus vyko autobusiuku. 2017 m. gegužės 28 d. susiskambino su autobusiuko vairuotoju D, su D. A. ir paprašė jų padėti pervežti daiktus. Jie sutiko. Visi susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. K. atvažiavo automobiliu „VW Passat“. Visi važiavo į namą, kuriame gyveno J. Kartu važiavo ir D draugė. Kuriame automobilyje jis sėdėjo, nepamena. Nukentėjusiojo N. Š. nepažinojo. Jis pažinojo J, su kuriuo 2016 m. kartu pusmetį dirbo. J iki šio nusikaltimo, maždaug prieš metus laiko, buvo prašęs iš jo namo išvežti daiktus, minėjo, kad jo name yra daug daiktų, kad jo namą konfiskuos antstolis. J jam skolingas nebuvo, jo turtinė padėtis jam nebuvo žinoma. Dirbant kartu su J, jis du kartus lankėsi tame name. Nuvykus, jis nuo durų rankomis nuėmė spyną. Į namo vidų užėjo jis, D. A. ir D. K.. D. stovėjo prie namo durų ir daiktus nešė nuo durų iki mašinos. Autobusiuko vairuotojas D. į namo vidų nėjo. Namo viduje buvo baldai, spintelės, buvo visi daiktai, kurie išvardyti pateiktame kaltinime, išskyrus padangas. Namas pusantro aukšto, daiktai buvo viename aukšte. Visus pagrobtus daiktus sukrovė į abu automobilius. Kokie buvo daiktai, nepamena, ar jie buvo nauji, ar seni, nepastabėjo, nežiūrėjo ir neišpakavo daiktų, baldai buvo nenauji. Nepamena, ar išeidami uždarė duris, ar paliko atviras. Su pagrobtais daiktais vyko pas B į kaimelį, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis su D. A. garaže iškrovė daiktus. Apie daiktus, kurie buvo mašinoje pas D, jis nieko nežino, juos išsivežė D. Ar jie parduoti, nežino. B garažas visą laiką yra atrakintas. B nesakė, kad atvažiuoja su baldais ir kitais daiktais. Iškrovus baldus, visi išsiskirstė. Paskambinęs L, pasiūlė pirkti baldus. L sutiko nupirkti už 100 eurų. Gavęs pinigus, kuriuos jam sumokėjo L už baldus, 10 eurų davė davė A ir D už padėjimą vežti baldus. D pinigų nedavė. Policija jį informavo, kad buvo rasti visi daiktai, kurie buvo iškrauti iš autobusiuko. Jis matė vaizdo įrašą, kuriame jis yra užfiksuotas. Jie nesitarė įvykdyti vagystės. Pripažįsta, kad pagrobė visus daiktus, kurie nurodyti kaltinime, išskyrus padangas. Jis pats padangų nenešė, ar jas nešė kiti asmenys, nežino.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 114-115), jog <...baldai atrodė nauji, jie buvo apvynioti plėvele...kadangi visi baldai, daiktai atrodė nauji, o namas buvo užrakintas, teko atitraukti vinį, įsibrauti į namą ...>, kaltinamasis parodė, jog baldai buvo suvynioti į plėvelę ir nesimatė, ar jie nauji. Muzikinis centras ir kiti daiktai matėsi, kad nenauji. Patvirtina, kad pirmos vagytės metu buvo pagrobtas muzikinis centras, sidabrinės taurės, pakabinamos lentynos ir keturi šviestuvai. Sutinka su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Jis norėjo kuo greičiau pradėti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet kovo 7 d. buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Labai blogai vertina savo elgesį. Nesupranta, kodėl įvykdė vagystę. Atsiprašo nukentėjusiojo.

D. K., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, dėl kaltinimo kaltu prisipažino. Parodė, kad vagystė buvo įvykdyta per du kartus. Pirmą kartą įvykdė vagystę dviese su V. P. ir važiavo jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“. Antrą kartą važiavo dviem automobiliais ir buvo tryse. Jis su savo drauge nuvyko pas pusbrolį V. P.. V. P. jo paprašė padėti pervežti iš J. Ž. namų J daiktus. Sakė, lyg J jam skolingas. Jis sutiko padėti. Nuvykus automobiliu „VW Passat“, V. P. nuėjo prie namo. Raktų nuo namo jis neturėjo. Kaip buvo atidarytos namo durys, nematė, jam išlipus iš automobilio, durys jau buvo atidarytos. V, įėjęs į vidų ir pamatęs daug daiktų, kažkam skambino, reikėjo gauti autobusiuką daiktams išvežti. Name buvo plėvėle apvynioti virtuvės baldai, fotelis, lovos, paspirtukai, viskas, kas išvardinta kaltinamajame akte. Jis sūpynių ir padangų nematė, nepastebėjo, kad kažkas kitas tuos daiktus būtų išnešęs. Jie nešė iš namo daiktus, dvi dideles dėžes dėjo į automobilio bagažinę. Pirmos vagytės metu buvo paimtas muzikinis centras, sidabrinės taurės, pakabinamos lentynos ir keturi šviestuvai. Grįžus į (duomenys neskelbtini), jis, V ir jo draugė, nuvyko į jo garažą ir ten iškrovė šiuos daiktus. Po to, atvykęs pusbrolis V. P., juos pasiėmė. Iš pradžių nekilo įtarimo, kas vyksta, nežinojo, kokie V. P. santykiai su J. Jis anksčiau buvo nuvykęs pas J į tą patį namą, namas atrodė apleistas. Lankantis pas J, tokių daiktų, kurie buvo vagystės metu, nebuvo. J neturėjo nei šeimos, nei vaikų. Jis suprato, kad čia kažkas ne taip. Kitą dieną, jam būnant pas draugę (duomenys neskelbtini) kaime, paskambino V. P., prašė parodyti kelią iki J namų. Jie visi susitiko (duomenys neskelbtini) kelyje. V. P. ir D. A. važiavo autobusiuku. Jis su savo drauge R. K. važiavo jo automobiliu „VW Passat“. Asmens, kuris vairavo autobusiuką, nepažįsta. Atvykus prie J namų, autobusiuką pastatė prie namo durų, kad būtų patogiau krauti daiktus. Jis, V. P. ir D. A. nešė daiktus iš namo ir krovė į autobusiuką. Tarp kitų daiktų buvo paimtos ir durys, duris nešė vienas asmuo, nes jos lengvos. Vienos durys buvo apvyniotos plėvele, kitos - ne. Ar durų karūnos buvo supakuotos, nepamena, pagrinde visi daiktai buvo supakuoti plėvele. Iš senų daiktų buvo tik muzikinis centras ir smulkmenos dėžėse. Padangų ir sūpynių nematė, negali teigti, kad jų neišnešė kiti kaltinamieji. Autobusiuko vairuotojas nebuvo užėjęs į namą. R. K. iš mašinos nebuvo išlipusi. Pripažįsta, kad pagrobė visus kaltinime išvardintus daiktus. Daiktus krovė ir į savo automobilį. Dar būnant tame name, V. P. kažkam skambino dėl virtuvės baldų, norėjo, kad juos paimtų. Susikrovus daiktus, vyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį. Sandėlyje iškovė autobusiuke buvusius daiktus. V. P. po valandos turėjo paimti lempas, duris, kurias jis paėmė iš autobusiuko, tačiau jis neatvyko, jo telefonas buvo išjungtas. Tie daiktai taip ir liko jo automobilyje. Jis lempas ir kitus daiktus, buvusius jo automobilyje, išmetė į konteinerį. V. P. turėjo jam sumokėti už kurą 15 eurų, bet nesumokėjo. Apie daiktus, iškrautus garaže, jis nieko nežino. V. P. paleistas iš sulaikymo susisiekė su juo, norėjo nukentėjusiajam grąžinti visus daiktus, kurie pasirodo buvo vogti. Jis pasakė, kad juos išmetė. Jam kilo įtarimas, kad įvykdyta vagystė, kai dingo pusbrolis V. P.. Su J. Ž. susipažino apie 2015-2016 metus, kai J paleido iš įkalinimo įstaigos. J kalėjo už narkotikus ir ginklus. Jam lankantis pas J namuose, namai buvo visiškai tušti, nebuvo įrengti, juose nebuvo baldų, J. miegojo ant čiužinio. D. A. buvo ir J. Ž., ir V. P. bendradarbis. Pirmoje vagystėje D. A. nedalyvavo. Su civiliniu ieškiniu 9 735 eurų sutinka pilnai. Savo elgesį vertina blogai. Padėdamas pusbroliui V. P., įvykdė vagystę. Vasario mėnesį su J. Ž. kalbėjosi apie šią bylą. J. sakė, kad V. P. jis nebuvo skolingas. Taip pat sakė, kad V. P. ir D. A. apvogė jo namus. Atsiprašo nukentėjusiojo, pažada atlyginti turtinę žalą.

D. A., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, dėl kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2017-05-28 jam paskambino V. P.. Tarp 9-11 val. jie susitiko prie parduotuvės. V. P. pasakė, kad reikia iškraustyti, padėti išvežti nereikalingus daiktus, klausė, ar norėtų užsidirbti. Jis sutiko, nieko neklausinėjo ir nieko nesiaiškino. Kad bus vykdoma vagystė, V. P. nesakė. Jis, D. ir V. P. važiavo autobusiuku. (duomenys neskelbtini) susitiko su D. K.. Kartu su D važiavo mergina. Visi atvyko prie namo. Ant namo durų buvo užkabinta spyna. V. P. patraukė ir ją nuėmė. Į namą nuėjo V. P. ir D. K.. Jis į namo vidų nėjo, o tik nešė jam paduotus daiktus nuo lauko durų iki mašinos ir juos krovė į autobusiuką. Prikrovė beveik pilnas mašinas. Užtruko apie pusvalandį. V. P. neminėjo, kam priklauso tie daiktai. Jis pirmą kartą buvo prie to namo, kam priklauso namas, taip pat nežino. Daiktus į automobilius krovė tryse. Autobusiuko vairuotojas D. daiktų nekrovė ir į namo vidų užėjęs nebuvo. Su daiktais vyko į kaimelį (duomenys neskelbtini). Daiktus iš autobusiuko iškrovė angare ir išsiskirstė. D. K. išvyko automobiliu. V. P. sakė, kad, pardavęs daiktus, atsiskaitys su juo. Kad įvykdė vagystę, nesuprato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas parodymų patikrinimui pagarsina kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 34-35), jog suprato, kad įvykdė vagystę, kadangi S. įsibrovė į namą, išplėšė pakabinamos spynos įkabę, įėjo į namą, išnešė naujus baldus, daiktus, įtarė, kad daroma vagystė, kaltinamasis parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, nes buvo sulaikytas ir norėjo išeiti į laisvę, dabar jis sako tiesą - jis nesuprato, kad vykdoma vagystė. Tęsdamas parodymus, kaltinamasis parodė, kad jam už padėjimą davė gal 20 eurų. Jeigu jis būtų žinojęs, kad jie jau kartą buvo nuvykę į tą namą, būtų supratęs, kad kažkas ne taip, būtų nevažiavęs. J. Ž. pažįsta, kartu kelias savaites dirbo pas B. Apie namą J. Ž. nebuvo sakęs, nieko jis nežinojo. Kai vyko, niekas nesakė, kad pas J važiuoja. Daiktai buvo apvynioti plėvele, buvo dėžėse. Visokių daiktų buvo, ne visos durys buvo naujos. Pasiskirstymo vaidmenimis tarp jų nebuvo. Nežino, kodėl D. K. teigia, kad jis buvo namo viduje, gal jis ant jo pyksta, kad jis laisvėje, o jis uždarytas. Ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, nes norėjo išeiti į laisvę. Dabar iš dalies pripažįsta kaltę, supranta, kad įvykdė nusikaltimą. Pripažįsta civilinį ieškinį. Labai blogai vertina savo elgesį. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis N. Š., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad jis namą nusipirko iš varžytynių. Namo savininkė buvo Ž, ji gyvena užsienyje. Yra matęs J. Ž.. 2016 m. vasarą J. Ž. buvo atvykęs prie namo pasidomėti. Jis su Ž. susitiko, paaiškino situaciją ir J. Ž. išvyko. Name, iš kurio buvo pagrobti daiktai, vyko remonto darbai, buvo dedamas gipsas, grindys. 2017-05-31 atvežęs darbuotoją prie namo aplinkos tvarkymui, rado išplėštas duris. Vienas namo kambarys buvo aptvarkytas, jame buvo sudėti baldai, durys. Ant lauko durų buvo pakabinęs rakinamą spyną su skląstimi, kuri buvo pritvirtinta. Ranka spynos nuimti nebuvo galima. Įėjęs į namo vidų, rado išmėtytus daiktus. Dėžės buvo išpakuotos, kas reikalinga, vertinga susikrauta, kiti daiktyai išmėtyti ir palikti. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas jam sakė, kad prieš kelias dienas prie namo matė J. Ž.. Namas nebuvo draustas, name nebuvo signalizacijos. Vagystės metu buvo pagrobti visi kaltinamajame akte nurodyti daiktai. Po kurio laiko prisiminė, kad buvo pagrobta ir daugiau daiktų. Buvo ir naujų, ir nenaujų daiktų. Buvo pagrobti baldai - naudota raudona minkšta dalis, jos medinis pagrindas buvo puikios būklės, naudotas muzikinis centras. Visi daiktai buvo supakuoti. Pareigūnai rado dalį baldų. Surasti daiktai jam grąžinti. Minkštas kampas buvo šlapias, jo būklė pablogėjusi. Naujos soliarumo lempos nebuvo rastos. Po vagystės peržiūrėjęs skelbimų portalą skelbiu.lt, rado skelbimą, kad pardavinėjami jo baldai - minkštas kampas. Baldus pardavinėjo vaikinas, vardu L. Paskambinęs apsimetė pirkėju ir paklausinėjo. Po to pranešė policijos pareigūnams. Dalis daiktų jau buvo parduota: batų dėžės, kiti daiktai. Dalį daiktų buvo pasiėmęs B. Didžiosios dalies daiktų trūko. Teritorija, kurioje kaltinamieji iškrovė baldus, buvo filmuojama. Iš vaizdo įrašo buvo matyti, kaip atvažiuoja autobusiukas ir automobilis „VW Passat“. Matėsi, kad kažkas nusiridena padangas. Pagrobtos supynės atsirado, bet trūksta sūpynių dalių. Iš trijų batų dėžių grąžintos dvi. Iš penkių medinių dėžių už 1 200 eurų, negrąžinta vaikiškas staliukas su 2 kėdėmis. Prašo priteisti civilinį ieškinį 9 735 eurų sumai solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Civiliniame ieškinyje nurodytos sumos realios, atitinka rinkos vertę. Žala nesumažėja, nesutinka mažinti žalos dydžio.

Liudytojas D. S., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad pažįsta D. A., su juo kartu dirbo. Jam paskambino D. A. ir paprašė parvežti baldus, pasakė, kad perkrausto žmogų. Jis, D. A. ir V. P. važiavo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitiko su D. K., kuris atvažiavo automobiliu „VW Passat“. Visi vyko toliau. Kartu su D. K. važiavo D mergina. D. A. už padėjimą pažadėjo jam 20 eurų ir užpilti kuro. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį „Ford Transit“ pasistatė prie namo. Namas buvo atrakintas. Kaltinamieji trise nuėjo į namo vidų ir pradėjo nešti daiktus. Nešė visi trys kaltinamieji, o jis juos krovė į automobilį. Prikrovė beveik pilną autobusiuką. Užtruko ilgiau nei valandą. Jis pasiklausė, ar čia ne vagystė, jam pasakė, kad perkraustymas. Su daiktais vyko į (duomenys neskelbtini), pas buvusį darbdavį, į jo garažą ir ten viską iškrovė. Jis matė tarp daiktų ir dvi padangas. Jis padangas atvežė iš to namo. Jos buvo nenaujos, padėvėtos. Iškrovus daiktus, padangos liko autobusiuke. Kaltinamieji pasakė, kad padangos nereikalingos. Kadangi autobusiukas priklauso ne jam, jis padangas nurideno už garažo ir ten paliko. Už daiktų pervežimą jam sumokėjo kitą dieną D. A.. Su J. Ž. yra kartu dirbęs. Jam žinoma, kad anksčiau tas namas priklausė J. J. Ž. nedalyvavo daiktų perkraustyme. Į namo vidų jis buvo užėjęs tik pažiūrėti, kiek yra daiktų, ir ar visi tilps į mašiną. Ar tai buvo seni, ar nauji daiktai, nekreipė dėmesio.

Liudytojas L. S., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad su V. P. yra kartu dirbęs įmonėje, kuri atliko griovimo darbus. Toje įmonėje jis dirbo vadybininku, įmonės direktorius buvo E. B.. J, kurio pavardės nežino, ir D. A. taip pat yra dirbę toje įmonėje. Datos tiksliai nepamena, jam paskambinęs V. P., pasiūlė nupirkti virtuvinius baldus už 100 eurų, sakė, kad juos išveža, kad baldai neblogi. Jis sutiko juos nupirkti. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo baldus, sūpynes, spinteles, lovą. Viską nupirko už 100 eurų. Gal penkis kartus klausė, ar baldai nevogti. Jam pasakė, kad gali drąsiai dėti skelbimą į internetą, kad daiktai nevogti. Baldus pirko tikslu juos perparduoti. Įtarimų nekilo, nes daiktai buvo nenauji, tik durys buvo naujos. Veidrodį, spinteles pardavė mažiau nei už 100 eurų. Lovos parduoti nepavyko, nes atvyko kriminalistai. Nukentėjusysis atpažino, kad tai jo daiktai. Visi pas jį atsidūrę nukentėjusiojo daiktai buvo jam grąžinti. 2017-05-29 atvykęs į darbo vietą, matė išvardintus daiktus, medinės sūpynės buvo išardytos, jos nevaikiškos. Mėgino jas sudėti, bet trūko kažkokių sutvirtinimų.

2017-08-02 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis V. P. naudojasi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. - abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. - abonentu (duomenys neskelbtini), D. S. - abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. - abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. - abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti tyrimui reikšminga duomenys: 1) D. A. telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-05-28 08.53 val. skambino V. P. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017-05-28 13.12 val. D. A. abonentas skambino D. S. telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (tai atitinka D. A. parodymus, kad 2017-05-28 jam paskambino V. P., po to jis paskambino D. (S.) ir paprašė paslaugos, kad šis autobusiuku pervežtų daiktus). D. A. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-05-28 13.54 val. ir 14.45 val. turėjo du telekomunikacinius įvykius prisijungęs prie nusikaltimo vietą ((duomenys neskelbtini) aptarnaujančių mobiliojo ryšio bazinių stočių 418D ir 226B; 2) V. P. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-05-28 14.20 val. ir 14.45 val. turėjo du telekomunikacinius įvykius prisijungęs prie nusikaltimo vietą aptarnaujančių mobiliojo ryšio bazinių stočių 220A ir 226B (2 t., b. l. 1).

2017-10-24 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad liudytojo D. S. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-28 turėjo du telekomunikacinius įvykius, prisijungęs prie nusikaltimo vietą aptarnaujančių mobiliojo ryšio bazinių stočių, t. y. 13.55 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties Nr. 493B, esančios (duomenys neskelbtini) ir 13.58 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties 911C, esančios (duomenys neskelbtini) Abonentas turėjo 31 telekomunikacinį įvykį su įtariamojo D. A. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l 3).

2017-09-07 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įtariamai dėl vagystės iš N. Š. gyvenamojo namo nustatyta, kad V. P. telefono abonentas 2017-05-28 ir kitais laikotarpiais turėjo telekomunikacinių ryšių su mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiriamo nusikaltimo įvykdymo metu (2017-05-28 14.00 val., 14.02 val., 14.12 val., 14.30 val.) veikė prisijungęs prie nusikaltimo vietą aptarnaujančių mobiliojo ryšio bazinių stočių. Pagal policijos duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi D. K. (2 t., b.l. 28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad kaltinamasis V. P. atpažino kaltinamąjį D. K. kaip asmenį, kuris dalyvavo vagystėje ir vairavo „VW Passat“ automobilį (2 t., b. l. 138-141).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ., esantis namas, kurio durys su laužimo žymėmis (t. 1, b. l. 11-25).

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-828, nustatyta, kad įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu vienas iš paimtų rankos pėdsakų paliktas kaltinamojo V. P. kairės rankos nykščiu, o vienas piršto pėdsakas paliktas kaltinamojo D. A. dešinės rankos bevardžiu pirštu (1 t., b. l. 136-143).

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1396 nustatyta, kad įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). apžiūros metu vienas iš paimtų rankos pėdsakų paliktas kaltinamojo D. K. kairės rankos nykščiu (t. 1., b. l. 160-162).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sandėliavimo patalpoje yra baltos durys, 5 vnt. „karūnų“, 4 apvadai, stakta, metaliniai vamzdeliai, sūpynės ir jų dalys, plakatas „Elija“, minkštas kampas, 11 vnt. kampukų, 9 vnt. apvadų likučių, 2 batų dėžės, 2 baltos spintelės, veidrodis, 2 padangos, juoda dėžė, 2 krepšiai, lagaminas, dėžė su indais (1 t., b. l. 92-115, 116-118).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai paimti iš liudytojo L. S. ir pakvitavimo protokolas, kuriuo daiktai grąžinti nukentėjusiajam N. Š. (1 t., b. l. 120).

Dėl nusiklastamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamųjų V. P. ir D. K. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu neginčijamai nustatyta, kad jie laikotarpyje nuo gegužės 22 d. iki 28 d., išlaužę durų spyną, įsibrovė į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė svetimą, N. Š. priklausantį, muzikinį centrą „Samsung”, 2 sidabrines taures, 5 pakabinamas lentynas, 4 šviestuvus. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. P., pripažinęs faktines aplinkybes, tai, kad kartu su D. K. buvo įvykio vietoje, iš pradžių aiškino, kad tikslo įvykdyti vagystę neturėjo ir nurodė, kad jis, buvusio bendradarbio J. Ž. prašymu, važiavo į jo namus išvežti baldus bei kitus daiktus, nes J. Ž. namas bus antstolio konfiskuojamas. Taip pat nurodė, kad J. jam skolingas nebuvo. Į namą pateko rankomis nuėmęs durų spyną. Įėjęs suprato, kad daiktai, esantys tame name, J nepriklauso, suprato kad, juos pasisavindamas, vykdo vagystę. Pripažino, kad kartu su D. K. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius prokuroro patikslintame kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos, sukrovę į D. K. vairuojamą automobilį „VW Passat“, atsivežė į kaltinamojo D. K. garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jo pusbrolis V. P. paprašė padėti pervežti iš J. Ž. namų pastarojo daiktus, sakė, lyg J. jam skolingas. Jis sutiko padėti, žinojo kur J gyvena, nes pas J ne kartą yra buvęs. Su V. P. vyko automobiliu „VW Passat“, V. P. pirmas nuėjo prie namo, rakto nuo namo jis neturėjo, jam išlipus iš automobilio, namo durys jau buvo atidarytos. Iš pradžių nekilo įtarimų, kas vyksta, nežinojo, kokie V. P. santykiai su J, tačiau, pamatęs daiktus, suprato, kad tie daiktai yra ne J, būdamas pas J namuose, tokių daiktų niekada nematė, J gyveno apleistame name be baldų ir tada suprato, kad vykdo vagystę. Kartu su V iš namo išnešė dvi dideles dėžes, kuriose buvo muzikinis centras, 2 sidabrinės taurės, 5 pakabinamos lentynos, 4 šviestuvai. Dėžes sukrovė į jo vairuojamą automobilį „VW Passat“ ir parsivežė į garažą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę be jų pačių paaiškinimų taip pat patvirtina aiškūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo N. Š. parodymai, kur jis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad iš jo remontuojamo gyvenamojo namo, išlaužus durų spyną, buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, bei byloje esantys ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai.

Tačiau teismas kaltinamųjų parodymus, t. y. jog jie iš pradžių nesuprato, kad vykdoma neteisėta veika, vertina kaip jų gynybinę poziciją. Teismo neįtikino kaltinamojo V. P. paaiškinimai, jog jis J. Ž. prašymu vyko ne vogti, o paimti pastarojo name esančius ir jam priklausančius daiktus, nes J piklausantį namą turėjo antstolis parduoti iš varžytinių. Tokie kaltinamojo paaiškinimai paneigti nukentėjusiojo N. Š. nuosekliais parodymais, kur jis, apklausiams teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad gyvenamąjį namą, iš kurio buvo pagrobti daiktai, nusipirko iš varžytynių, namo savininkė buvo Ž, namas buvo remontuojamas, jame buvo daug naujų daiktų. Iš kaltinamojo D. K. parodymų matyti, kad jam yra tekę būti J. Ž. namuose, kad namas buvo apleistas, kad name nebuvo baldų, J. Ž. miegojo ant čiužinio, ir daiktų, kurie buvo 2017-05-28 nukentėjusiojo name, nebuvo. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo namas buvo remontuojamas. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamųjų įvardintas J. Ž. pagal savo materialinę padėtį, kurią nurodė kaltinamieji, neturėjo tų daiktų, kuriuos pagrobė kaltinamieji, be to, kaip teigia kaltinamieji, šis namas antstolio buvo pardavinėjamas iš varžytinių, todėl akivaizdu, kad tuo metu jis negalėjo būti ir remontuojamas J. Ž.. Be to, kiekvienas protingas žmogus suvokia, kad kai turtas pardavinėjamas iš varžytinių, tai tas asmuo yra skolingas ir jo materialinė padėtis negali būti gera, todėl mažai tikėtina, kad toks asmuo galėtų turėti, o dar labiau, kažkam perleistų didelę materialinę vertę turinčius daiktus, o ne pats juos realizuotų. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamieji V. P. ir D. K. žinojo ir suprato, kad vyksta ne pasiimti jų nurodyto J. Ž. daiktų, o vyksta pagrobti nukentėjusiojo turtą.

Kaltinamųjų V. P. ir D. K. veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikalstamų veikų vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajam priklausantį turtą, kaltinamųjų ketinimą įsibrauti į nukentėjusiojo N. Š. gyvenamąjį namą ir pagrobti jame esantį turtą vienijo vieninga tyčia, jie suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, įsibrovę į gyvenamąjį namą, grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tuo daro materialinę žalą to turto savininkui ir norėjo taip elgtis.

Iš to teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji veikė bendrai tiesiogine tyčia, nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą – svetimą turtą, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas, o abu bendrai. Abu kaltinamieji savo bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nusikalstamas pasekmes. Todėl tiek V. P., tiek ir D. K. veikoje yra vagystės sudėtis.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamųjų V. P. ir D. K. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jie, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą.

Dėl nusiklastamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje

Apklaustas dėl kaltinimo V. P. pripažino faktines aplinkybes, kad 2017-05-28 kartu su kaltinamuoju D. K. ir D. A., nuėmęs nuo durų spyną, įsibrovė į nukentėjusiajam N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, išskyrus automobilio padangas.

Apklaustas dėl kaltinimo D. K. taip pat prisipažino kartu su V. P. ir D. A. pagrobęs svetimą turtą. Padangų jis nepagrobė, o kad kiti kaltinamieji būtų jas ėmę, nematė.

Kaltinamųjų V. P. ir D. K. teiginiai, kad jie automobilio padangų iš nukentėjusiojo namų nepagrobė, paneigti byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamieji V. P. ir D. K. sutiko su jiems pareikštu įtarimu ir nei vienas neneigė jiems inkriminuotų keturių padangų pagrobimo. Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į jo automobilį kaltinamieji atnešė visokių daiktų: spintų, spintelių, sofų, lempų, padangų ir kt. Minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp kitų daiktų, atvežtų iš nukentėjusiojo namo, matė ir padangas, kurios, liudytojo teigimu, kaltinamiesiems buvo nereikalingos ir paliktos autobusiuke ir kurias jis nurideno už garažo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas filmuojamas kiemas, kuriame matosi padangų išėmimas ir nuridenimas. Nukentėjusysis N. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad iš jo gyvenamojo namo be kitų daiktų, taip pat buvo pagrobtos ir keturios automobilio padangos 140 Eur vertės. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, juos iš dalies patvirtino ir liudytojas D. S., ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamieji V. P. ir D. K. bei nukentėjusysis nėra ir nebuvo pažįstami, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nenustatė ir pagrindų, dėl kurių šis turėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamieji, be visų kitų daiktų, iš nukentėjusiojo namo pagrobė ir keturias automobilio padangas 140 Eur vertės.

Kaltinamasis D. A. apklaustas dėl kaltinimo prisipažino iš dalies, tikina, nesupratęs, kad dalyvauja vagystėje, teigia manęs, jog V. P. padeda išvežti daiktus. Parodė, kad 2017-05-28 V. P. paprašė padėti išvežti nereikalingus daiktus, jis sutiko padėti. Apie vagystę kalbos nebuvo. Atvykus prie namo, matė ant durų užkabintą spyną, kurią V. P. patraukęs nuėmė, jis į namo vidų nėjo, stovėjo prie durų ir nešė į automobilį jam paduotus daiktus, daiktus į automobilį krovė tryse: jis, V. P. ir D. K.. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), daiktus iš autobusiuko visi iškrovė angare ir išsiskirstė. Tačiau tokius jo parodymus paneigia teismo ištirti ir išanalizuoti bylos duomenys – kaip matyti iš D. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jie nėra nuoseklūs. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo D. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių turinio matyti, kad kaltinamasis suprato, jog įvykdė vagystę, kadangi V. P. išplėšė pakabinamos spynos įkabę, įėjo į namą, išnešė naujus baldus ir kitus daiktus, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė ne tiesą, nes buvo sulaikytas ir norėjo išeiti į laisvę, tvirtino, kad nesupratęs, jog vykdoma vagystė. D. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog V. P. paprašius padėti išvežti nereikalingus daiktus, iš karto sutiko, neklausinėdamas ir nesiaiškindamas, kam priklauso tie daiktai, ar jie nevogti ir kt. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis klausė V, ar daiktai nebus vagiami, V užtikrino, kad nevogti. Taip pat kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, atvažiavę prie nukentėjusiojo namo, visi trys kaltinamieji nuėjo į namo vidų, nešė daiktus į autobusiuką, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodymus keitė bei aiškino, kad jis į namo vidų nebuvo įėjęs, stovėjo šalia namo ir nešė jam paduotus daiktus.

Byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės įvykio aplinkybės paneigia kaltinamojo D. A. deklaruojamą manymą, jog jis nežinojo, kad kartu su kitais dviem kaltinamaisiais vykdo vagystę. Jau vien tokios aplinkybės, kaip važiavimas į svetimus namus, įėjimas į svetimas gyvenamąsias patalpas, išplėšiant spynos įkabę ir nedalyvaujant namo savininkui, nukentėjusiojo teigimu, grobimas tik vertingiausių daiktų (dalis daiktų nebuvo pagrobta) - akivaizdžiai rodo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Atlikdamas pastaruosius veiksmus bei vėlesnius, kurie pasireiškė daiktų grobimu ir krovimu į automobilius, išvežimu, iškrovimu, atlygio už darbą paėmimu ir jo paties atsiskaitymu su autobusiuko vairuotoju, kaltinamasis D. A. suprato, kad kartu su kaltinime nurodytais bendrininkais be turto savininko sutikimo neatlygintinai paima svetimą turtą, kuris turi materialią vertę, ir jį užvaldė.

Byloje nustatyta įvykių dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia bendrą visų kaltinamųjų nusikalstamo sumanymo turinį. Kaip nustatyta ištirtais byloje esančiais įrodymais, kaltinamieji V. P. ir D. K., atvykę pirmą kartą į nukentėjusiojo namus tikslu pagrobti svetimą turtą bei pamatę, kad nukentėjusiojo name yra daug daiktų, ir kad visi jie į D. K. vairuojamą automobilį „VW Passat“ netilps, ieškojo vagystei įvykdyti didesnio automobilio, V. P. skambino D. A., susitarė susitikti, susitikę kalbėjosi apie daiktų išvežimą, tarėsi dėl uždarbio. Liudytojas D. S., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad D. A. jam skambino ir paprašė parvežti baldus ir kad būtent D. A. už padėjimą pažadėjo 20 eurų bei užpilti kuro, taip pat šis liudytojas nurodė, kad, atvykus prie nukentėjusiojo namo automobiliu „Ford Transit“, visi trys kaltinamieji iš namo nešė įvairius daiktus ir krovė juos į automobilį, o už vežimo paslaugas kitą dieną jam sumokėjo D. A.. Nuvykę prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, kaltinamasis D. A., matydamas, kaip V. P. nuplėšia nuo durų pakabinamą spyną, jo nestabdė ir nesiekė stabdyti, o atvirkščiai – aktyviai veikė kartu su kitais dviem kaltinamaisiais – įėję į nukentėjusiojo namus grobė daiktus, juos krovė į automobilius, taip savo veiksmais išreikšdamas pritarimą kitų kaltinamųjų veiksmams. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne vien iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, bet ir iš kitų, objektyvių bylos duomenų: atliktų veiksmų, jų pobūdžio, pastangų, vietos, laiko ir kitų aplinkybių. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad visi trys kaltinamieji iki nusikalstamos veikos padarymo palaikė ryšį, bendravo telefonu, buvo susitikę, taip pat buvo kartu ir nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. P., D. K. ir D. A. buvo nusikaltimo vykdytojai ir veikė bendrininkų grupe.

Kaltinamųjų V. P., D. K. ir D. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi nustatyta, jog jie, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais realizuodami vagystės įsibrovus į patalpą objektyviąją pusę, neatlygintinai užvaldė svetimą didelės vertės turtą bei disponavo juo kaip savu.

BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčuų juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal 178 straipsnio 3 dalį, tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-68/2011). 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” buvo nustatytas iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojęs 130 Lt bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi 2013 – 2014 metais turto vertė buvo laikoma didelė, jeigu ji viršijo 32 500 Lt, kas atitinka 9 412,65 Eur. Paminėtu nutarimu nustatytas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojęs 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi, 2017 metais turto vertė buvo laikoma didelė, jeigu ji viršijo 9 415 Eur.

Civilinis ieškinys

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo N. Š. civilinis ieškinys 9 735 Eur sumai (3 t., b. l. 103-105). Nukentėjusysis prašo solidariai ir civilinių atsakovų V. P., D. K. ir D. A. priteisti 9 735 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad, įsibraunant į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti jam priklausantys daiktai, tuo padarant bendrą 11 530 Eur turtinę žalą. Nurodo, jog dalis daiktų buvo jam grąžinti, todėl žala paskaičiuota už pavogtus ir negrąžintus arba grąžintus su defektais daiktus. Teisiamojo posėdžiu metu kaltinamieji V. P., D. K. ir D. A. civilinį ieškinį pripažino ir sutiko jį atlyginti.

Nustatyta, kad V. P. ir D. K. 2017 m. laikotarpyje nuo gegužės 22 d. iki 28 d., įsibrovę į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą, N. Š. priklausantį turtą, tuo padarydami jam 1 030 eurų turtinę žalą. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 1 030 Eur žalos dydis už pagrobtus nukentėjusiojo daiktus įrodytas, pagrįstas ir realus, pagrindas bei dydis nustatytas analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus, nukentėjusiojo paaiškinimais. V. P. ir D. K. veiką padarė veikdami bendrai, žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir remiantis CK 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu, ieškinys tenkintinas, iš kaltinamųjų V. P. ir D. K. solidariai nukentėjusiojo naudai priteistinas 1 030 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Nustatyta, kad V. P., D. K. ir D. A. 2017-05-28, įsibrovę į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą, N. Š. priklausantį turtą, tuo padarydami jam 8 705 eurų turtinę žalą. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 8 705 Eur žalos dydis už pagrobtus nukentėjusiojo daiktus įrodytas, pagrįstas ir realus, pagrindas bei dydis nustatytas analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus, nukentėjusiojo paaiškinimais. V. P., D. K. ir D. A. veiką padarė veikdami bendrai, žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir remiantis CK 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu, ieškinys tenkintinas, iš kaltinamųjų V. P., D. K. ir D. A. solidariai nukentėjusiojo naudai priteistinas 8 705 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (įvykdyti du nusikaltimai nuosavybei), nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, vienas – priskiriamas prie sunkių nusikaltimų), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, vienas po kito, nepraėjus dideliam laiko tarpui, antro nusikaltimo metu pagrobtas didelės vertės turtas), į tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, anksčiau jam taikyta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaltinamasis dėl savo gyvenimo būdo išvadų nedaro, jo nekeičia ir vėl nusikalto, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutartimi perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei pagal Dykirko (Diekirch) pirmos instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017-12-11 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 5939/16/XD, iki suėmimo nedirbo, Kauno psichiatrijos ligoninės ir Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nustatyta, kad D. K. anksčiau teistas tris kartus už nusikalstamų veikų padarymą, teistumai už šiuos nusikaltimus nėra išnykę. D. K. nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (įvykdyti du nusikaltimai nuosavybei), nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, vienas – priskiriamas prie sunkių nusikaltimų), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, antro nusikaltimo metu pagrobtas didelės vertės turtas), į tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir į tai, kad dėka jo išsamių parodymų teisiamojo posėdžio metu, buvo galima nustatyti tikslesnes nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas 3 kartus, tačiau kaltinamasis dėl savo gyvenimo būdo išvadų nedaro, jo nekeičia ir vėl nusikalto, kas parodo neigiamas kaltinamojo asmenines savybes, sistemingą visuomenėje nusistovėjusios tvarkos nepaisymą, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo nedirbo, yra registruotas Kauno psichiatrijos ligoninės įskaitoje diagnozė - narkotikų vartojimas, specialisto išvadoje Nr. 93TPK-955/2017 konstatuota, kad kaltinamajam skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga, Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, bei jų pavojingumą, taip pat kilusias pasekmes (padarytos žalos dydį), teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. K. už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė ir vienintelė BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta – laisvės atėmimo bausmė, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaltinamajam paskiriant galutinę subendrintą – laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. teistas 2017-06-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 285 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Minėtu nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies subendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017-06-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama minimali bausmės dalis – 3 mėnesiai. Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, išbūtas pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (įvykdytas nusikaltimas nuosavybei), nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, pagrobtas didelės vertės turtas), į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu, neturi galiojančių administraciniu nuobaudų, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, Kauno psichiatrijos ligoninės ir Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, bei jos pavojingumą, taip pat kilusias pasekmes (padarytos žalos dydį), teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. A. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, skirtina vienintelė BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu neturi teistumo, kas reiškia, kad yra laikomas neteistu, iš dalies pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, neigiamai vertino savo elgesį, teismas sprendžia, kad egzistuoja minimalus, tačiau pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslais dar gali būti pasiekti neizoliavus D. A. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą – 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. A.: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas).

Kaltinamajam D. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-06-01 13.50 val. iki 2017-06-02 14.32 val. Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas D. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, nuo D. K. faktinio sulaikymo 2018 m. kovo 23 d. 8 val. 40 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, keistinos į suėmimą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-06-01 14.00 val. iki 2017-06-02 14.35 val. Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam D. K. 2018-03-23 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomojo priemonė, iki įsiteisės nuosprendis, nekeistina.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su telefono abonentų ir mobiliojo ryšio bazinių stočių išklotinių informacija, kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, paliktini saugoti byloje. Vokas su laužimo pėdsaku, vokas su rankų pėdsakais, vokas su avalynės pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-01 14.00 val. iki 2017-06-02 14.35 val.

V. P. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, keisti į suėmimą.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir skirti D. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Kauno apylinkės teismo 2017-06-23 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę D. K. - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2018-05-04). Į bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017-06-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, nuo D. K. faktinio sulaikymo 2018-03-23 8.40 val., iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (2015- 03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Į paskirtą bausmę įskaityti D. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-01 13.50 val. iki 2017-06-02 14.32 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo N. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti: 1 030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) solidariai iš V. P. ir D. K., bei 8 705 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus) solidariai iš V. P., D. K. ir D. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su telefono abonentų ir mobiliojo ryšio bazinių stočių išklotinių informacija, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje. Voką su laužimo pėdsaku, voką su rankų pėdsakais, voką su avalynės pėdsakais nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems kaltinamiesiems – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Šafronienė