- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-578-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26807-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. K., V. P., ir D
- Nukentėjusysis
- N. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo N. Š. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš V. P., D. K. priteista 1 030 Eur, solidariai iš V. P., D. K. ir D. A. priteista 8 705 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Veikdami bendrininkų grupėje 2017 m., laikotarpyje nuo gegužės 22 d. iki 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, išlaužę durų spyną įsibrovė į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, N. Š. priklausantį, turtą: muzikinį centrą „Samsung“, 300 Eur vertės; 2 sidabrines taures, kurių bendra vertė 90 Eur; 5 pakabinamas lentynas, kurių vertė 180 Eur; 4 šviestuvus, kurių vertė 460 Eur;
1.2. Veikdami bendrininkų grupėje su D. A. 2017 m. gegužės 28 d., nuo 11.00 val. iki 17.00 val., išlaužę durų spyną įsibrovė į N. Š. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, didelės – 10 500 Eur – vertės N. Š. priklausantį turtą: minkštą kampą, kurio vertė 600 Eur; supynę, kurios vertė 600 Eur; 3 batų dėžes, kurių vertė 210 Eur; 5 medines duris su staktomis ir karūnomis, kurių vertė 1 500 Eur; vaikišką staliuką su dvejomis kėdėmis, kurių vertė 120 Eur; 11 vnt. plastikinių kampų, kurių vertė 50 Eur; plakatą „Elija“, kurio vertė 80 Eur; 6 vnt. metalinių vamzdelių, kurių vertė 40 Eur; 9 apvadus, kurių vertė 80 Eur; 4 automobilio padangas, kurių vertė 140 Eur; 2 veidrodžius, kurių vertė 440 Eur; 4 spinteles, kurių vertė 330 Eur; 3 lagaminus, kurių vertė 300 Eur; 3 indų servizus, kurių vertė 300 Eur; 2 medžiaginius krepšius, kurių vertė 70 Eur; saugojimo dėžę, kurios vertė 50 Eur; 6 užuolaidų karnizus, kurių vertė 300 Eur; 3 kilimus, kurių vertė 980 Eur; 2 tepalinius šildytuvus, kurių vertė 140 Eur; elektrinį virdulį „Philips“, kurio vertė 80 Eur; lygintuvą, kurio vertė 60 Eur; lyginimo lentą, kurios vertė 40 Eur; soliariumo lempų komplektą, kurio vertė 1 200 Eur; 3 vazas, 4 pastatomus angelus, 5 statulėles, kurių bendra vertė 300 Eur; 3 paveikslus, kurių vertė 240 Eur; 2 vaikiškus paspirtukus, kurių vertė 100 Eur; 2 vaško aparatus, kurių vertė 90 Eur; moteriškus drabužius „Betti Barklai“, kurių bendra vertė 1 200 Eur; 4 valgomojo kėdes, kurių vertė 280 Eur; 10 sieninių šviestuvų, kurių vertė 400 Eur; 3 pastatomus šviestuvus, kurių vertė 180 Eur.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus mažesnes, negu sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmes.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) prie bylos prijungti naujus įrodymus: 2016 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. K. išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją; 3) atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti civilinio ieškovo nurodytų pavogtų daiktų vertės nustatymo ekspertizę siekiant nustatyti pavogtų daiktų vidutinę rinkos kainą; 4) Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį; 5) sušvelninti bausmę skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti; 6) civilinio ieškinio dalį, kuri neatitinka pagrobto turto rinkos vertės, atmesti.
3.1. Skunde pažymima, kad šioje byloje labai svarbu teisingai ir realiai įvertinti pagrobto turto vertę, kadangi tik tuomet yra įmanoma teisingai vieną iš nusikalstamų veikų epizodų kvalifikuoti kaip veiką, atitinkančią BK 178 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra aišku, kokiu metodu ir kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi.
3.2. Šioje byloje pagrobtų daiktų vertė buvo nustatyta remiantis išimtinai nukentėjusiojo parodymais. Nors nukentėjusysis 2017 m. gegužės 31 d. protokole-pareiškime nurodė, kad namas, iš kurio buvo pagrobti daiktai, yra statomas, o kai kurie iš pagrobtų daiktų yra nauji, bendrą žalą įvertino 3 530 Eur. 2018 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis galėjo pateikti daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau to nei ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas, nei teismas nepareikalavo, nors tai svarbu ne tik sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio klausimą, bet ir kvalifikuojant kaltinamųjų veikas. Teismas konstatavo, kad pagrobto turto vertė yra 10 500 Eur, t. y. didelės vertės turto riba viršyta neženkliai, todėl teismas turėjo labai atidžiai vertinti pagrobtų daiktų vertę. Tačiau teismui nagrinėjant bylą daiktų vertės nustatymui ar aptarimui, kaltinamųjų advokatų išsakytoms abejonėms dėl per didelės daiktų vertės, joks dėmesys skirtas nebuvo. Dauguma pagrobtų daiktų buvo naudoti ir jų nuosprendyje nurodytos kainos visiškai neatitinka rinkos kainos, kuri atsispindi parduodamų naudotų daiktų skelbimuose.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą. Nukentėjusysis 2017 m. gegužės 31 d. nurodė, kad raudonos spalvos minkštasuolis buvo naujas. 2017 m. birželio 12 d. papildomos apklausos protokole nurodė, kad minkštas kampas iki įvykio buvo mažai naudotas, tvarkingas. Posėdžio metu nebuvo patikrintos kai kurios aplinkybės, kurios galėjo turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo pagrobtos keturios padangos, tačiau liudytojas D. S. teigė, kad matė dvi padangas. Jos buvo nenaujos. Kaltinamieji tiksliai išvardinti pagrobtų daiktų negalėjo, kadangi didžioji jų dalis buvo apvynioti plėvele, tačiau tai nereiškia, kad bet kurie nukentėjusiojo nurodyti kaip pagrobti daiktai iš tiesų buvo pagrobti kaltinamųjų.
3.4. Nuteistojo D. K. manymu, teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl pagrobtų daiktų vertės ir tai sąlygojo neteisingą veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas nustatė, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, tačiau skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į BK 58 straipsnio reikalavimus. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, jis neturėjo jokios išankstinės tyčios įvykdyti nusikaltimą, vieno iš kaltinamųjų nepažinojo. Neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad visi trys kaltinamieji iki nusikalstamos veikos padarymo palaikė ryšį, bendravo telefonu, buvo susitikę. Nei vienas iš kaltinamųjų šios aplinkybės nepatvirtino.
3.5. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, šiuo metu jam 29 metai. 2016 metais baigė vienos savaitės trukmės Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą. Tai patvirtina, kad nuteistasis savo noru ieškojo galimybių įgyti specialybę ir turi norą socializuotis ir įgyti profesiją. Pateikti dokumentai patvirtina, kad D. K. gali vairuoti sunkiasvorius krovininius automobilius. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad veiką padarė recidyvistas, tačiau nei vienas iš anksčiau padarytų nusikaltimų nebuvo smurtinis, veikos labiau sąlygotos netinkamo gyvenimo būdo ir lengvabūdiško elgesio. Visi anksčiau padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį yra laikomi nesunkiais. Visais atvejais nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi, davė parodymus ir padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes. Reali laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui galimai turėtų priešingą poveikį, kadangi nuteistasis pasiduoda aplinkinių įtakai ir pats nesugeba įvertinti galimai neigiamų savo veiksmų pasekmių. Šiuo atveju BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių taikymas galėtų padėti padaryti teigiamą įtaką nuteistajam, jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
3.6. Nuteistasis nurodo ir tai, kad šiuo atveju skiriant bausmę buvo nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus MGL dydžiui ir jam padidėjus nuo 36,77 Eur iki 50 Eur, didelės vertės turtu gali būti pripažintas tik turtas, kurio vertė yra lygi ir viršija 12 500 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar turtas didelės vertės, vadovavosi 2017 metais galiojusia didelės vertės turto verte. Nors kvalifikuojant veiką taikomas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, skiriant bausmę į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta, nes šiuo metu analogiška veika būtų kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas advokatas T. B. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) prijungti prie bylos naujus įrodymus – interneto portalų skelbimus apie turto vertes; 3) atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti pagrobtų daiktų vertės nustatymo ekspertizę siekiant nustatyti, kokia pagrobtų daiktų vidutinė rinkos kaina; 4) Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį; 5) sušvelninti paskirtą bausmę; 6) civilinio ieškinio dalį dėl pagrobto turto, neatitinkančio rinkos vertės, atmesti.
4.1. Skunde pažymima, kad šioje byloje yra svarbu teisingai ir realiai įvertinti pagrobto turto vertę, kadangi tik tokiu atveju vieną iš nusikalstamų veikų epizodų galima teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį arba pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje nėra aišku kokiu metodu ir kokiais įrodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
4.2. Nuteistojo gynėjas skunde pastebi, kad šioje baudžiamojoje byloje pagrobtų daiktų vertė buvo nustatyta remiantis išimtinai nukentėjusiojo parodymais, tačiau nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Be to, nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė galintis pateikti daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme dokumentų niekas nereikalavo, nors jie sprendžiant ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimą, taip pat kvalifikuojant veiką yra svarbūs. Teismas nurodė, kad pagrobtų daiktų vertė yra 10 500 Eur, t. y. didelės vertės riba buvo viršyta labai neženkliai, todėl teismas turėjo labai atidžiai vertinti pagrobtų daiktų vertę. Tačiau teismui nagrinėjant bylą daiktų vertės nustatymui ir aptarimui, kaltinamųjų advokatų išsakytoms abejonėms dėl per didelės daiktų vertės joks dėmesys skirtas nebuvo. Didžioji dalis nuosprendyje nurodytų daiktų verčių neatitinka skelbimuose apie parduodamus daiktus nurodytos rinkos vertės. Teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl pagrobtų daiktų vertės ir tai sąlygojo netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad šiuo atveju skiriant bausmę buvo nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus MGL dydžiui ir jam padidėjus nuo 36,77 Eur iki 50 Eur, didelės vertės turtu gali būti pripažintas tik turtas, kurio vertė yra lygi ir viršija 12 500 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar turtas didelės vertės, vadovavosi 2017 metais galiojusia didelės vertės turto verte. Nors kvalifikuojant veiką taikomas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, skiriant bausmę į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta, nes šiuo metu analogiška veika būtų kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. K., jo gynėjas apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti, kaip nepagrįstus.
6. Nuteistojo D. K., nuteistojo V. P. gynėjo advokato T. B. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliaciniuose skunduose keliamas iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo 2017 m. gegužės 28 d. pavogtų daiktų vertės klausimas kartu ginčijant kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dydį. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina skundo ribose.
8. Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio apeliacinius skundus pateikė nuteistasis D. K. ir nuteistojo V. P. gynėjas advokatas T. B.. Tačiau iš skunduose reiškiamų prašymų, juose dėstomų argumentų matyti, kad skundai savo turiniu iš esmės yra analogiški, taip pat analogiški juose reiškiami prašymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundų ir jame nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvų ir argumentų pasisako bendrai.
9. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą arba svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. D. K. ir V. P. pripažinti kaltais ir dėl nukentėjusiajam N. Š. priklausančio turto pagrobimo, įvykdyto 2017 m. gegužės 28 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršiją 250 MGL sumą (įstatymo redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur), galiojusį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., nustatė, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 9 415 Eur. Nuteistieji pripažinti kaltais dėl 10 500 Eur vertės svetimo turto pagrobimo, todėl jų veiksmai kvalifikuoti kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nors tokį kvalifikavimą D. K. ir V. P. gynėjas ginčija, apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą juos įvertinusi, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistųjų 2017 m. gegužės 28 d., nuo 11.00 val. iki 17.00 val. įvykdyta vagystė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota neteisingai.
10. Šioje baudžiamojoje byloje pagrobto turto vertė buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo pateiktu civiliniu ieškiniu, jo paaiškinimais, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais visus šiuos duomenis palyginus tarpusavyje ir įvertinus kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nors apeliaciniuose skunduose nukentėjusiojo parodymai kritikuojami, abejojama jų patikimumu, tačiau apeliacinių skundų argumentai dėl N. Š. paaiškinimų, kaip neobjektyvių, vertinimo nėra pagrįsti. Duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. Š. patvirtino, kad visi kaltinime nurodyti daiktai iš jo buvo pavogti. Taip pat paaiškino, kad visų daiktų iš karto nurodyti negalėjo, nes visų neprisiminė. Daiktai buvo ir nauji, ir naudoti. Viskas buvo supakuota. Kadangi dalis daiktų grąžinta, prašomą priteisti sumą sumažino (4 t., b. l. 44, 45). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis atskirai kiekvieno pavogto daikto vertės nenurodė, tačiau daiktų vertė užfiksuota nukentėjusiojo pareikštame civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 103–105), taip pat N. Š. apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 29–31), kuriuose be daiktų vertės nurodyti ir individualūs jų požymiai. Nors nukentėjusysis nepateikė pavogtų daiktų kainą (vertę) pagrindžiančių dokumentų, kolegija neturi pagrindo abejoti jo nurodyta daiktų verte, kuri, kaip teisingai nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra reali. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato T. B. pateikta informacija iš portalo www.skelbiu.lt, www.pigu.lt, internetinės naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platformos Vinted apie tam tikrų daiktų (vaikiško paspirtuko, elektrinio virdulio, automobilio padangų ir kt.) vertę, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi pavogtų daiktų vertė, buvusi nusikalstamos veikos padarymo metu. Nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, įvykdytas 2017 m. gegužės mėnesį, todėl daiktų vertę nustatyti pagal šiuo metu esančią jų rinkos kainą nėra pagrindo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pavogtų daiktų vertė buvo nustatyta remiantis iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo paaiškinimais apie daiktų vertę ir būklę būtent jų įsigijimo (turėjimo) metu ir šiais paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė mažiau pavogtų daiktų ir mažesnę jų vertę, neduoda pagrindo pripažinti, kad jo parodymai neatitinka tikrovės, kadangi jau pirmos apklausos 2017 m. gegužės 31 d. metu N. Š. pažymėjo, kad kokie tiksliai daiktai pavogti ir kokia jų vertė patikslins vėliau (1 t., b. l. 29). Tai jis ir padarė papildomos apklausos metu 2017 m. birželio 12 d., po kurios nei pavogtų daiktų kiekis, nei vertė nebesikeitė. Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl pavogtų padangų skaičiaus, tačiau šios abejonės pašalintos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl laiko įrodytomis aplinkybes dėl keturių padangų vagystės (4 t., b. l. 110) ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
11. Apeliaciniuose skunduose buvo reiškiamas prašymas atlikti pavogtų daiktų vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šis prašymas, išklausius proceso dalyvių nuomonę dėl įrodymų tyrimo atlikimo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atmestas protokoline nutartimi nurodant šio prašymo atmetimo motyvus (4 t., b. l. 169). Atsižvelgiant į tai dėl prašymo atlikti daiktų vertės nustatymo ekspertizę atskirai nepasisakoma.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pavogtų daiktų vertės ir spręsdamas D. K. ir V. P. įvykdyto nusikaltimo kvalifikavimo klausimą įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad nuteistųjų veiksmai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors apeliaciniuose skunduose su nustatyta pagrobto turto verte nesutinkama, tačiau jokių objektyvių ir logiškų argumentų, kodėl teismas neturėtų tikėti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl pagrobto turto ir jo vertės, skunduose nėra nurodyta. Aukštesnysis teismas, dar kartą patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pavogto turto vertė buvo nustatyta neteisingai.
13. Apeliaciniuose skunduose keliamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas ir prašoma civilinio ieškinio dalį dėl pagrobto turto, neatitinkančio rinkos vertės, atmesti, tačiau tenkinti šį prašymą dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindo nėra. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriame konkrečiai nurodė pavogtus daiktus ir jų vertę. Taip pat nurodė aplinkybes, kodėl prašo priteisti mažesnę sumą, negu bendra pavogtų daiktų vertė (dalį daiktų atgavo, dalis buvo grąžinta blogesnė būklės negu buvo). Nenustačius aplinkybių, kurioms esant būtų galima spęsti, kad nukentėjusiojo N. Š. prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra aiškiai nepagrįstas, akivaizdžiai neatitinkantis pavogtų daiktų tikrosios vertės, pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį išsprendė laikydamasis BPK 115 straipsnio reikalavimų – nesant pagrįstų abejonių dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio civilinį ieškinį patenkino.
14. Vertindama argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą kolegija priešingai, negu tvirtina apeliantai, laiko, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos nagrinėjamu atveju kiekvieno iš nuteistųjų atžvilgiu buvo pritaikytos teisingai, bausmės individualizuotos tinkamai.
15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
16. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. D. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, abiem nuteistiesiems už padarytus nusikaltimus paskirtos žymiai mažesnės, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmės, kurios, įvertinus kitų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų ir nuosprendyje išsamiai aptartų aplinkybių visumą, nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neteisingomis.
17. Iš nuosprendžio turinio, jame dėstomų motyvų matyti, kad teismas įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant tiek dėl bausmės rūšies, tiek dėl jos dydžio. Buvo atsižvelgta į tai, kad abiejų nuteistųjų atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybė, V. P. atžvilgiu viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o D. K. atžvilgiu – dvi atsakomybę sunkinančios (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai) aplinkybės. D. K. skundo teiginiai, kad nei vienas iš anksčiau padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą teistumas neišnykęs, nebuvo smurtiniai, daugiau sąlygoti netinkamo gyvenimo būdo ar lengvabūdiško elgesio, teisinės reikšmės sprendžiant dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės neturi, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas recidyvistas yra asmuo, kuris būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui padaro naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nustatyta pagrįstai. Taip pat buvo įvertinta tai, kad padaryti tyčiniai, apysunkis ir sunkus, nusikaltimai, atsižvelgta į jų padarymo aplinkybes, žalos dydį, įvertinti ankstesni teistumai, galiojančių administracinių nuobaudų turėjimas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistųjų atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliaciniuose skunduose objektyviai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadų dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nėra nurodyta. Kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistųjų asmenybėmis, kontekste nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neatitinkančiomis proporcingumo principo reikalavimų.
18. Pagrindu švelninti paskirtas bausmes nelaikytina ir apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė dėl pasikeitusios turto vertės, kadangi BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktas didelės vertės turto apibrėžimas yra laikomas teisiškai reikšminga aplinkybe kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį. Bausmės skyrimui ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, ji BK 54 straipsnyje kaip vertintina bausmių individualizavimo procese nėra nurodyta. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems už didelio turto vagystę paskirtos bausmės savo dydžiais šiuo atveju yra žymiai mažesnės, negu BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis, taip pat mažesnės, negu laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, vidurkis. Esant tokiai situacijai pripažinti, kad skiriant bausmę ne visos aplinkybės buvo įvertintos, dėl to nuteistieji nubausti aiškiai per griežtai, nėra pagrindo. Be to, tiek iš nuosprendžio motyvų, tiek iš paskirtos bausmės dydžio matyti, kad teismas padaryto nusikaltimo pavojingumą, tame tarpe ir pavogto turto vertę, įvertino, į šias aplinkybes skirdamas bausmę atsižvelgė.
19. Nuteistasis D. K. skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą tvirtindamas, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo neizoliavus jo nuo visuomenės. Kolegija nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigia nuteistasis, bausmės vykdymo atidėjimo galimybės neįžvelgia. Būtina sąlyga BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas tris kartus, dviem nuosprendžiais už nusikaltimus, padarytus iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Nors ir būdamas jauno, darbingo amžiaus, nuteistasis nedirba. Kaip minėta, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Visos šios aplinkybės D. K. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nedarantį išvadų, nesistengiantį keisti savo gyvenimo būdo, t. y. asmenį charakterizuoja neigiamai ir suponuoja pagrįstą manymą, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturi, nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaiko. Šių aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, paneigia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę.
20. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą, jam yra pratęsta kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais, nesudaro pagrindo tikėti D. K. teiginiais, kad jis yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir dėl to maksimaliai stengiasi. Šios nuteistojo minimos aplinkybės buvo dar iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jokių duomenų apie realias pastangas įsidarbinti ir savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis byloje nėra, nuteistasis ir toliau elgėsi priešingai teisės aktų reikalavimams ir įvykdė sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu turtinės naudos gavimu.
21. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek civilinio ieškinio, tiek bausmių skyrimo prasme yra teisėtas ir pagrįstas. Skunduose nurodomos aplinkybės, apeliantų pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų, todėl tenkinti apeliacinius skundus nenustačius įrodymų vertinimo ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. (D. K.) ir nuteistojo V. P. (V. P.) gynėjo advokato T. B. apeliacinius skundus atmesti.