Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nuspręsta patvirtinti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ finansinį reikalavimą atsakovo individualios įmonės „Gilaba“ bankroto byloje, iškeltoje pagal ieškovo individualios įmonės „Gilaba“ savininko G. L. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo individualios įmonės bankroto byloje, kuomet kitoje civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka yra nagrinėjamas to paties kreditoriaus pareikštas ieškinys bankrutuojančios įmonės savininkui dėl pinigų sumos (kurią kreditorius nurodo iprašomame patvirtinti finansiniame reikalavime) priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. iškėlė atsakovui IĮ „Gilaba“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Atsakovo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prašymą patvirtinti atsakovo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimu suma sudarė 11 855 634,34 Lt, sąrašą. Administratorius į trečios eilės kreditorių sąrašą prašė įtraukti ir kreditorių UAB „Saurida“ su 1 115 251,94 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad bankroto byloje kilęs ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, išskyrus tam tikras išimtis, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, pavyzdžiui, kreditorius turi kreiptis dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo ne tiesiogiai į teismą, o į bankroto administratorių (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.), kreditorius turi pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p.) ir t.t. Todėl bankroto byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo iš esmės yra tapatus ginčui, nagrinėjamam pagal to paties kreditoriaus kaip ieškovo pareikštą ieškinį bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei kaip atsakovui dėl pinigų sumos, atitinkančios kreditoriaus finansinį reikalavimą, priteisimo ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1013/2008, 2008 m. spalio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-760/2008). Kitaip tariant, abiem atvejais yra nagrinėjamas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau vienu atveju jis nagrinėjamas pagal bankroto procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, o kitu atveju – pagal ginčo teiseną reglamentuojančias proceso teisės normas.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vadinasi, teismui, nagrinėjančiam įmonės bankroto bylą, nustačius, kad kreditorius, dėl kurio finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo įmonės bankroto byloje yra kilęs ginčas, taip pat yra pareiškęs ieškinį teisme dėl pinigų sumos, atitinkančios prašomo patvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, priteisimo iš bankrutuojančios įmonės kaip atsakovo, ginčo teisenos tvarka ir ieškinyje pinigų sumą prašoma priteisti tuo pačiu pagrindu kaip ir prašyme patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, turi tokį kreditoriaus prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Saurida“ kreipėsi į atsakovo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į atsakovo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašą su 1 115 251,94 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditorius prašyme nurodė, kad ši suma susidarė dėl to, jog IĮ „Gilaba“ savininkas G. L. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė su kreditoriumi UAB „Saurida“ Laidavimo sutartį Nr. 1LS-06, pagal kurią G. L. įsipareigojo kreditoriui solidariai atsakyti visu savo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jei naftos produktų pirkėjas UAB „Gintarinė nafta“ visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su kreditoriumi pagal 2003 m. vasario 14 d. Sutartį Nr. 7. Kreditorius savo prašyme bei apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1177-372/2010 tenkino ieškovo ieškinį, pareikštą vadovaujantis aukščiau minėtomis aplinkybėmis bei priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nafta“ bei G. L. 1 115 251,94 Lt skolos ir delspinigių, 16 363 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 8,05 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditorius bei apeliantas taip pat nurodė, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes jis apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinis procesas šioje byloje nėra baigtas. Teisėjų kolegijai patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iki šiol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-628/2011 pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo.

Pagal CK 2.45 straipsnį ir CK 2.50 straipsnio 4 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles atsako jo savininkas, jei prievolėms įvykdyti neužtenka šio juridinio asmens turto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atskirtas. Būtent todėl iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-207/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo individualios įmonės bankroto byloje, individualios įmonės savininkas ir individuali įmonė tampa subjektais, vienodai atsakingais už individualios įmonės bei individualios įmonės savininko asmenines prievoles kreditoriams. Todėl individualios įmonės bankroto byloje individualios įmonės savininkas turi būti įtrauktas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-308/2004).

Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisinėmis nuostatomis bei įvertinus šioje byloje ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1177-372/2010 reiškiamus reikalavimus (pareiškimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo ir ieškinio dalykus), taip pat bylose dalyvaujančius asmenis ir jų nurodomas faktines aplinkybes (reikalavimų pagrindus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vykstantis ginčas dėl kreditoriaus UAB „Saurida“ 1 115 251,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ atžvilgiu yra tapatus ginčui, vykstančiam kitoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį solidariems atsakovams UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. (bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ savininkui) dėl 1 115 251,94 Lt skolos ir delspinigių priteisimo. Remiantis išdėstytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja kreditoriaus UAB „Saurida“ prašymo dėl 1 115 251,94 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovo IĮ „Gilaba“ bankroto byloje pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindą (CPK 296 str. 1 d. 4 p., CK 2.50 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo IĮ „Gilaba“ savininko G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindo bei nepagrįstai patvirtinęs kreditoriaus UAB „Saurida“ 1 115 251,94 Lt finansinį reikalavimą, procesines teisės normas pritaikė netinkamai ir klausimą dėl to išsprendė neteisingai. Todėl ieškovo G. L. atskirasis skundas šioje dalyje tenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Saurida“ finansinis reikalavimas, naikinama bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditoriaus UAB „Saurida“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ 1 115 251,94 Lt dydžio finansinis reikalavimas, panaikinti.

Kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą palikti nenagrinėtą.