Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Justema ir Ko“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1031-153/2008).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje rašoma, kad buvęs UAB ,,Justema ir Ko“ direktorius A. P. 2007 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bankrutavusios UAB „Justema ir Ko“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti su darbo santykiais susijusį 46 000 Lt dydžio reikalavimą. 2007 m. rugpjūčio 21 d. jis pateikė prašymą dėl papildomo 50 200 Lt finansinio reikalavimo, kurį sudaro įnašai į įmonę, patvirtinimo. Teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl 50 200 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė. Teismas nesutiko su A. P. teiginiais, kad ši suma (teismo posėdžio metu A. P. ją padidino iki 54 200 Lt) yra jo kreditas UAB „Justema ir Ko“. A. P. individualios įmonės pertvarkymo į UAB „Justema ir Ko“ projekte, kurį pasirašė pats A. P. , nurodyta, kad visas bendrovės išleidžiamas akcijas įsigyja įmonės savininkas A. P. . UAB „Justema ir Ko“ įstatai buvo įregistruoti 2003 m. birželio 12 d. Tą pačią dieną A. P. akcijų perleidimo sutartimis perleido visas turimas akcijas kitiems asmenims. A. P. iki akcijų perleidimo buvo vienintelis UAB „Justema ir Ko“ akcininkas, o 50 200 Lt suma, kurią jis prašo patvirtinti kaip finansinį reikalavimą, buvo įnešta ne kaip paskola įmonei, bet kaip akcininko A. P. pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokėjimas (2000 m. liepos 13 d. redakcijos ABĮ 18 str. 2 d.). A. P. prašymą dėl su darbo santykiais susijusio finansinio reikalavimo patvirtinimo teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas A. P. su darbo santykiais susijęs finansinis reikalavimas, panaikino ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas 50 200 Lt dydžio reikalavimas, neteisėtumo ir nepagrįstumo teismas nepasisakė ir jos nevertino, kadangi A. P. šios nutarties dalies neskundė. Tokiu būdu, teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria atmestas A. P. prašymas dėl 50 200 Lt reikalavimo patvirtinimo, yra įsiteisėjusi. A. P. , patikslintu prašymu prašydamas patvirtinti 54 550 Lt finansinį reikalavimą, remiasi tuo pačiu ankstesniu pagrindu, t. y. nurodo, kad ši suma yra jo asmeninės lėšos, kurias paskolino įmonei. Teismas konstatavo, jog A. P. reiškia tapatų kreditorinį reikalavimą, kuris jau išspręstas teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu patikslintą pareiškimą dėl 54 550 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti. Teismo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas kiek padidino reikalaujamą patvirtinti finansinį reikalavimą, esmės nekeičia. Teismas akcentavo, kad gali būti tikslinamas tik teismo nutartimi jau patvirtintas kreditorinis reikalavimas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Byloje Nr. B2-1031-153/2008 iš naujo nagrinėtinas A. P. kreditorinio reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, patvirtinimo klausimas, todėl tik dėl reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, teismas priėmė nagrinėti patikslintą A. P. prašymą.

Kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir patikslinami iki teismo sprendimo dėl bankrutavusios įmonės pabaigos priėmimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, todėl gavęs duomenų, jog nepatvirtintas kreditoriaus reikalavimas (reikalavimo dydis), privalo tai išnagrinėti iš esmės. Byloje nėra priimto sprendimo dėl bankrutavusios UAB „Justema ir Ko“ pabaigos.Teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė A. P. 178 550 Lt lėšų įnešimo į individualią įmonę faktą. Pagal 2002 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderį Nr. 4168074, kuriuo į kasą įnešta 14 850 Lt, ir 2002 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. 4168073, kuriuo į kasą įnešta 39 700 Lt, įmonei buvo paskolinta 54 550 Lt asmeninių A. P. pinigų. Iš 178 550 Lt sumos 124 000 Lt įnašų buvo perduoti įmonei būsimo akcinio įstatinio kapitalo formavimui. A. P. UAB „Justema ir Ko“ akcininku formaliai buvo tik įmonės reorganizavimo momentu. Jis savo vardu įgytas akcijas dar prieš įregistruojant įmonę 2003 m. birželio 12 d. akcijų perleidimo sutartimis perleido V. P., P. P. ir A. P. , su sąlyga, kad A. P. įnašai įstatinio kapitalo formavimui bus užskaityti kaip jo paskola ir grąžinami iš įmonės pajamų. Įmonė skolinga A. P. 54 500 Lt., todėl turi būti patvirtintas kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš 54 500 Lt įneštų (paskolintų) pinigų įmonei. Teismo nutartimi neužtikrinamas pagrindinis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės pažeidžiamos ar ginčijamos, interesus. Bankroto administratorius atstovauja bankrutuojančią įmonę teisme, kreditorių susirinkime. Jis pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui. Šiuo atveju bankroto administratorius nevykdo jam įstatymu nustatytų funkcijų. Nors bankroto administratorius ir nepripažįsta A. P. kreditorinio reikalavimo, tačiau jį patvirtina byloje esantys įrodymai. Neperžiūrėjus nepatvirtinto su ne darbo teisiniais santykiais susijusio A. P. kreditorinio reikalavimo nebūtų užtikrintas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti patikslintą prašymą dėl 54 500 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.

CPK nustatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas atsisako priimti jam pateiktą procesinį dokumentą (ieškininį, pareiškimą, prašymą) (CPK 137 straipsnio nuostatos). Vienas iš tokių atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų - buvimas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Jeigu asmuo jau buvo pareiškęs teisme tapatų reikalavimą, vadinasi, šis asmuo realizavo jam priklausančią konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos. Kreditorių reikalavimai yra reiškiami bankroto byloje ir juos tvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 26 str.). Teismas, įvertinęs pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą, juos patvirtina arba atsisako tvirtinti. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2007 m. birželio 20 d. prašymu prašė jį įtraukti į UAB „Justema ir Ko“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą dėl 46 000 Lt dydžio neišmokėto atlyginimo (t. 1, b. l. 26), o 2007 m. rugpjūčio 21 d. prašymu (t. 1, b. l. 54) prašė padidinti teikiamą kreditorinį reikalavimą dar 50 200 Lt dydžio suma, kurią sudaro jo įnašai kaupiant įmonės įstatinį kapitalą. UAB „Justema ir Ko“ akcininkų 2007 m. spalio 12 d. rašte (t. 1, b. l. 70) nurodyta, kad A. P. nepageidavus įsigyti UAB „Justema ir Ko“ akcijų, tarp akcininkų ir A. P. buvo susitarta, kad 54 200 Lt įnašą A. P. , jau kaip kreditoriui, UAB „Justema ir Ko“ grąžins per nenustatytą laikotarpį iš įmonės pelno. Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 175-177) A. P. prašymas dėl finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro jo nurodyti kreditiniai įnašai į įmonę, patvirtinimo buvo atmestas. A. P. 2008 m. sausio 22 d. atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 178-179) skundė ir prašė panaikinti tik tą 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuri susijusi su kreditorinio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, tvirtinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta dalis A. P. su darbo santykiais susijusio finansinio reikalavimo, panaikino ir perdavė šio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad nebuvo skundžiama ta 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė A. P. prašymą patvirtinti 50 200 Lt kreditorinį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisakė (t. 1, b. l. 202-205). A. P. 2008 m. birželio 9 d. patikslintu prašymu prašė patvirtinti jo 88 960,62 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 54 550 Lt įneštų pinigų įmonei, 31 935,92 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 2 474,70 Lt neišmokėtų pinigų už nedarbingumą. Jis nurodė, kad 2002 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderiu Nr. 4168074 į įmonės kasą įnešė 14 850 Lt, o 2002 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. 4168073 įnešė 39 700 Lt (t. 2, b. l. 14-16). Teismas atsisakė priimti A. P. patikslintą prašymą dėl jo 54 550 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Justema ir Ko“ bankroto byloje (t. 2, b. l. 39-40).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. , prašydamas patvirtinti 54 550 Lt finansinį reikalavimą, remiasi tuo pačiu šio reikalavimo atsiradimo pagrindu kaip ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. prašyme. Toks jo reikalavimas jau išspręstas įsiteisėjusia teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalimi ir buvo nepatenkintas. Tiek patikslintame prašyme (datuotas 2008 m. birželio 9 d.) pateikta 54 500 Lt dydžio finansinė pretenzija, tiek 2007 m. rugpjūčio 21 d. prašyme pateikta 50 200 Lt dydžio finansinė pretenzija yra pareikštos tuo pačiu reikalavimo teisės atsiradimo pagrindu, tai yra dėl į įmonės sąskaitą įneštų pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas tik nežymiai padidino reikalaujamo tvirtinti finansinio reikalavimo mastą, nekeičia esmės dėl pareiškėjo nurodytų šio reikalavimo pobūdžio ir atsiradimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi išsprendė klausimą iš esmės - atmetė A. P. prašymą dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo piniginių lėšų įnešimu į įmonę, patvirtinimo, konstatavęs, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. A. P. neskundė nutarties dalies, kuria buvo atmestas prašymas patvirtinti tokios kilmės finansinį reikalavimą. Ši nutarties dalis yra įsiteisėjusi. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu kaip pagrindu atsisakyti priimti ir nagrinėti prašymą dėl finansinio reikalavimo, kildinamo pareiškėjo nurodytais kreditiniais piniginiais įnašais į BUAB „Justema ir Ko“ kasą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti nagrinėti 54 550 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš įnašų į įmonę, pripažintas nepagrįstu, todėl pareiškėjui pareiškus naują prašymą dėl to paties kreditorinio reikalavimo tvirtinimo netaikytina ĮBĮ nuostata, kad kreditorių reikalavimų patikslinimai gali būti tvirtinami iki teismo sprendimo dėl bankrutavusios įmonės pabaigos priėmimo. Šiuo atveju nurodytas kreditoriaus finansinis reikalavimas jau išnagrinėtas iš esmės (nebuvo patvirtintas), todėl negalima spręsti klausimo dėl galimo jo tikslinimo.

Pareiškėjas pasinaudojo įstatymo nustatyta teise kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo (dėl piniginių įnašų) patvirtinimo, o teismas šį klausimą jau išsprendė iš esmės. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog liko neužtikrinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad bankroto administratorius nevykdė ir nevykdo Įmonių bankroto įstatyme nustatytų funkcijų. Bankroto administratorius, be jam nustatytų pareiginių funkcijų, taip pat turi ir teisę kreditorių susirinkime bei teisme ginčyti, jo manymu, nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Kreditorių reikalavimus (jų patikslinimus) tvirtina tik teismas. Teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti tapatų pagal atsiradimo pagrindą finansinį reikalavimą, dėl kurio jau yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, todėl teisiškai nepagrįstu laikytinas apelianto motyvas, jog neperžiūrėjus nepatvirtinto su ne darbo teisiniais santykiais susijusio reikalavimo nebūtų užtikrintas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties dalies atsisakyti priimti A. P. prašymą dėl 54 550 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumas ir pagrįstumas atskirojo skundo motyvais nepaneigtas, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties dalį atsisakyti priimti pareiškėjo A. P. patikslintą prašymą dėl 54 550 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Justema ir Ko“ bankroto byloje palikti nepakeistą.