- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- T-189-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00062-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) teikimą dėl transporto priemonių konfiskavimo pakeitimo į jų vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija 2005 06 23 įstatymo Nr. X-272, galiojusi iki 2018-12-31), ir nuteistas 300 MGL dydžio bauda (1 MGL - 37,66 Eur, iš viso 11 298 Eur). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė 296 MGL (11 147 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos darymo priemonės.
2024 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimas, kuriuo prašoma transporto priemonių - vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančią sumą ir iš A. C., konfiskuoti (išieškoti) 13 740,00 Eur (trylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt eurų) sumą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2024 m. birželio 27 d. gavo antstolės S. Ž. 2024 m. birželio 25 d. Išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nėra galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-39- 919/2023, kuriuo iš A. C. buvo nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo priemonę vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Antstolė S. Ž. informavo, kad patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes 2024 m. birželio 14 d. išsiuntė A. C. reikalavimą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). A. C. atsakydamas į antstolės S. Ž. reikalavimą informavo, kad vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduoti. Duomenų apie minėtų transporto priemonių būklę ir buvimo vietą A. C. šiai dienai neturi. Valstybinė mokesčių inspekcija 2024 m. liepos 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslingumo BK 246 straipsnio ar 178 straipsnio 1 dalies, ar 187 straipsnio 1 dalies, ar administracinės teisenos pradėjimo ANK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad A. C. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį negalima. Taigi, A. C. neišsaugojus konfiskuotų transporto priemonių, liko neįvykdytas Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendis, kuriuo iš A. C. buvo konfiskuotos minėtos transporto priemonės. Siekiant išsiaiškinti, kokią žalą dėl konfiskuoto turto praradimo patyrė valstybė, kartu su teikimu pateikiama transporto priemonių vidutinė rinkos vertė. Pagal Všį „Emprekis“ duomenis, vidutinė tokių transporto priemonių kaina Lietuvoje yra: vilkiko (duomenys neskelbtini) – 8 020,00 Eur, puspriekabės (duomenys neskelbtini) – 5 720,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl automobilių praradimo valstybei buvo padaryta 8 020,00 Eur + 5 720,00 Eur = 13 740,00 Eur turtinė žala.
A. C. gynėja advokatė A. M. atsiliepime į Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą su juo nesutinka ir prašo netenkinti. Nurodo, kad negalima nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenumatyta galimybė nuosprendį priėmusiam teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – turinio pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, tik jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Taigi, nuosprendžio vykdymo metu, pakeitus transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) konfiskavimą į jų vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – būtų pakeista nuosprendžio esmė. Atsiliepime nurodoma, kad vilkiko ir puspriekabės vidutinė kaina neturi nieko bendro su tikra jų verte. Kartu su atsiliepimu pateikiama 2018 m. birželio 23 d. Transporto priemonės pirkimo padavimo sutartis ir 2018 m. birželio 28 d. PVM Sąskaita faktūra Serija ACT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad vilkikas buvo parduotas už 5 000 Eur + PVM (bendra suma 6 050 Eur). Taip pat puspriekabė 2018 m. vasario 8 d. parduota už 3 630 Eur (2018 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. vasario 6 d. puspriekabę pirkusi įmonė ją pardavė už 1 000 Eur (2020 m. vasario 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija ACT Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi iš A. C. maksimali suma, kuri galėtų būti išieškota yra 6 050 Eur už vilkiką, jo vertę imant 2018 m. birželio 28 d. duomenimis, ir 1000 Eur už puspriekabę, jos vertę imant 2020 m. vasario 6 d. duomenimis. Įvertinus nusidėvėjimą ir defektus, vilkiko ir puspriekabės vertė, o taip pat ir išieškotina suma, šiai dienai, siektų: 4 235 Eur (6050 Eur x 0,7) (vilkiko vertė) + 700 Eur (1 000 Eur x 0,7) (puspriekabės vertė), viso 4 935 Eur (4 235 Eur + 700 Eur).
Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprendė jas konfiskuoti.
Įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą prašymą, A. C. gynėjos advokatės atsiliepimą ir baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad vilkikui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo, todėl A. C., kaip jų teisėtas savininkas, vilkiką ir puspriekabę pardavė. Esant šiai aplinkybei, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl vilkiko ir puspriekabės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonių, konfiskavimo negali būti įvykdyta.
Pažymėtina, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Vykdymo metu nustačius, kad konfiskuotino turto nebėra, teismas turi pašalinti neaiškumus, kylančius vykdant nuosprendį, ir išaiškinti, jog konkrečiu atveju išieškojimas turi būti nukreiptas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės rūšis – turto konfiskavimas nekeičiama, o keičiamas tik jo turinys.
Taigi, nagrinėjamu atveju, susiklosčius situacijai, jog vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduoti ir jų konfiskacija negalima, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata yra pagrindas iš A. C. išieškoti jų vertę pinigais. Pagrindo teigti, kad tokiu sprendimu yra bloginama A. C. padėtis, nėra. Jam apie taikomą baudžiamojo poveikio priemonę buvo žinoma paskelbiant nuosprendį. Be to, kaip minėta, toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia, nes yra keičiamas tik taikomo turto konfiskavimo turinys.
Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, tai yra tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Iš Valstybinė mokesčių inspekcijos į bylą pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vilkiko, kurį buvo nuspręsta konfiskuoti, rinkos vertė Lietuvoje yra 8 020 eurų, puspriekabės rinkos vertė Lietuvoje yra 5 720 eurų (b. l. 51-52). Dėl tokiu būdu nustatytos vilkiko ir puspriekabės vertės teismas neturi pagrindo abejoti, nes šią išvadą pateikė specializuotą informaciją apie transporto priemonių vertę teikianti įstaiga. Jos pateiktos vertės nuteistojo gynėja nepaneigė, o vien tik tai, kad vilkikas ir puspriekabė buvo parduoti už mažesnę sumą, dar nereiškia, jog būtent tiek jie buvo verti. Už kiek parduoti automobilį ar kokį kitą daiktą, sprendžia pats pardavėjas. Šiuo atveju, sprendžiant dėl konfiskuotinos turto vertės, yra atsižvelgiama į vidutinę jo rinkos kainą Lietuvoje.
Esant šioms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimas dėl transporto priemonių konfiskavimo pakeitimo į jų vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. teikimą tenkinti.
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 13 740,00 (trylika tūkstančių septyni šimtai keturiasdešimt) eurų išieškojimą iš nuteistojo A. C., nurodytą pinigų sumą išieškant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.