Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. C. gynėjos advokatės Aurelijos Maumevičės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos Giedrės Vainauskienės teikimas tenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-39-919/2023) A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), ir nuteistas 300 MGL dydžio bauda (1 MGL – 37,66 Eur, iš viso 11 298 Eur). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas Estijoje nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė 296 MGL (11 147 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, vilkikas Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vilkikas) ir puspriekabė Kogel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonės.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama transporto priemonių – vilkiko Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Koegel SN24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančią sumą, ir iš A. C. išieškoti 13 740,00 Eur, nes nėra galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį ir konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones – Vilkiką ir Puspriekabę, kadangi minėtos transporto priemonės transporto priemonės yra parduotos.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi VMI teikimas patenkintas, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vilkiko Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Kogel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas pakeista į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 13 740,00 Eur (trylika tūkstančių septyni šimtai keturiasdešimt eurų) išieškojimą iš nuteistojo A. C., VMI naudai išieškant nurodytą sumą.

II. Skundo argumentai

4. Skunde nuteistojo A. C. gynėja advokatė Aurelija Maumevičė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir VMI teikimą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą atmesti. Paskirti byloje ekspertizę – transporto priemonių – vilkiko Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Kogel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui Algirdui Vėgėlai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenumatyta galimybė nuosprendį priėmusiam teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – turinio pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl to VMI prašymas pakeisti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – turinį, nuosprendžio vykdymo metu nėra galimas. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, tik jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

4.2. Turto konfiskavimo pakeitimas į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, remiantis BPK 361 straipsniu, o taip pat ir kitomis BPK bei BK nuostatomis, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė teismas, taip pat nebuvo ir nėra galimas, nes: 1) nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti transporto priemones – Vilkiką ir Puspriekabę, o ne jų vertę atitinkančias pinigų sumas. Dėl to VMI prašymas nuosprendžio vykdymo metu pakeisti transporto priemonių (Vilkiko ir Puspriekabės) konfiskavimą į jų vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, priešingai nei sprendė apygardos teismas, keičia Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio esmę; 2) sprendimas dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą neatitinka nei vieno iš BPK 361 straipsnio 2 dalyje išvardintų galimų sprendimų, t. y. nepatenka į BPK 361 straipsnio 2 dalyje išvardintų sprendimų apimtį; 3) Nuo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo iki jo vykdymo jokios aplinkybės nepasikeitė. Vilkikas nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne A. C., o UAB „A. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 28 d. UAB „A. T.“ Vilkiką pardavė R. Ž. prekybos įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Taigi, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo dieną Vilkikas jau penkis metu priklausė ne UAB „A. T.“. Puspriekabė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne A. C., bet UAB „A. T.“. 2020 m. vasario 6 d. UAB „A. T.“ Puspriekabę taip pat pardavė. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo dieną Puspriekabė taip pat nepriklausė UAB „A. T.“.

4.3. Apygardos teismas taip pat neįvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisė įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Kadangi turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, reiškia, kad konfiskuotas turtas nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento tampa valstybės nuosavybe. Joks jau nuosavybės teise įgyto turto pakeitimas kitu, po to, kai jis jau buvo įgytas – nėra galimas. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691 straipsnis, 692 straipsniai). Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad VMI ir (ar) antstolė, į kurią kreipėsi VMI, mėgino surasti valstybės nuosavybėje jau esamą, konfiskuotą turtą – Vilkiką ir Puspriekabę, kitu būdu, nei tik teikiant su tuo susiję užklausą A. C. – nėra. Kaip ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad Vilkikas ir (ar) Puspriekabė yra paslėpti/suvartoti/negalima jų paimti. Nuosprendžio vykdymo procese buvo apsiribota paklausimo A. C. pateikimu dėl Vilkiko ir Puspriekabės ir atsakymo iš jo, kad Vilkikas ir Puspriekabė yra parduoti, kada ir už kiek, gavimu. Tačiau tai neteikia jokio pagrindo išvadai, kad Vilkiko su Puspriekabe nėra ir (ar) kad jų negalima paimti. Kita vertus, net ir paaiškėjus tokioms aplinkybėms, VMI, kaip konfiskuotų daiktų savininkė, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, jeigu tokie būtų nustatyti.

4.4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) 2024 m. spalio 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27011-24 nustatyta, kad „susipažinus su baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-919/2023 esančiais dokumentais matyti, jog vilkikas „Renault Magnum“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė „Koegel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti Estijoje 2018-01-10 (duomenys neskelbtini) uosto muitinės patikros metu bei 2018-02-12 grąžinti A. C.. Šiam turtui nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas, todėl A. C. 2018 ir 2020 metais įvykdyti sandoriai negali būti laikomi neteisėtais bei jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 str. negalima, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas“. Taigi, jokių neteisėtų veiksmų nei A. C., nei UAB „A. T.“ neatliko, nes jokių ribojimų, susijusių su Vilkiku ir Puspriekabe, jiems nebuvo taikyta. Iki Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo minėtos transporto priemonės nepriklausė nei A. C., nei UAB „A. T.“, jie jų nevaldė ir šios aplinkybės neabejotinai turėjo būti žinomos Kauno apygardos teismui, tačiau priimant skundžiamą nutartį jos nebuvo įvertintos.

4.5. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nustatyta Vilkiko ir Puspriekabės verte. Visų pirma, pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne vidutinę tokių transporto priemonių kainą. Dėl to remtis VšĮ „Emprekis“ duomenimis – vidutine „tokių transporto priemonių“ kaina, siekiant išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą teismas negalėjo. Antra, tokių kaip Vilkikas ir Puspriekabė transporto priemonių vidutinė kaina neturi nieko bendro su jų tikrąja verte, kuri priklauso nuo konkrečios transporto priemonės komplektacijos, stovio bei kt. Trečia, kaip matyti iš 2018 m. birželio 23 d. Transporto priemonės pirkimo padavimo sutarties ir 2018 m. birželio 28 d. PVM Sąskaitos faktūros Serija ACT Nr. 001265, Vilkikas 2018 m. birželio 28 d. buvo parduotas R. Ž. prekybos įmonei už 5 000 Eur + PVM (bendra suma 6 050 Eur), kas reiškia, kad daugiau nei prieš šešis metus Vilkiko reali vertė buvo 6 050 Eur. Po tiek metų, jo vertė, dėl savaime suprantamų priežasčių (natūralaus nusidėvėjimo), negalėjo kilti ir ji tapo dar mažesnė. Dėl to, objektyviai vertinant, tokia Vilkiko vertė, kokią nurodė VMI savo prašyme, remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis (8 020 Eur), negalėjo būti laikoma teisinga. Vilkikas net jo pirkimo metu (UAB „A. T.“ Vilkiką nusipirko 2015 m. kovo 27 d.), t. y. prieš 9,5 metų, nesiekė 8 020 Eur, nes kainavo 3 500 Eur + PVM (bendra suma 4 235 Eur). Ketvirta, papildomai, kartu su nuteistojo atsiliepimu į VMI prašymą buvo pateikti keletas skelbimų, kurie patvirtina, kad šiai dienai tokios kaip Vilkikas transporto priemonės, su sąlyga, kad ji be defektų, kaina nesiekia ir 5 000 Eur (svyruoja nuo 2 800 Eur iki 4 500 Eur). Penkta, be to, Vilkikas yra Euro 3 klasės. 2005 – 2007 m. gamybos periode buvo gaminami jau Euro 4 klasės vilkikai. Dėl to vidutinė tokių vilkikų kaina, net ir tos pačios VšĮ „Emprekis“ duomenimis, galėtų siekti ne 8 020 Eur, bet tik 7 340 Eur. Tačiau, minėta, tai yra tik vidutinė kaina, kuri nieko bendro su tikrąją Vilkiko verte neturi. Pažymėtina, kad Vilkikas buvo su defektais, nusidėvėjusiomis padangomis, kosmetiniu išorės nusidėvėjimu. Dėl to ir jo kaina dar 2018 m. buvo ženkliai mažesnė, lyginant ją su vidutine kaina 2024 m. VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Šešta, tas pats pasakytina apie Puspriekabę. Puspriekabę UAB „A. T.“ įsigijo 2018 m. vasario 8 d. iš IĮ „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už 3 630 Eur. Puspriekabė tiek (3 630 Eur) kainavo dėl to, kad ji buvo su defektais ir jos komplektacija buvo mažesnė nei kitų: nebuvo pakeliamos ašies, nevarstomas stogas, šonai tento nevarstomi (nestumdomi). 2020 m. vasario 6 d. UAB „A. T.“ pardavė Puspriekabę už 1 000 Eur. Tokia kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad, lyginant Puspriekabės būklę (stovį) 2020 m. vasario 6 d. su 2018 m. vasario 8 d. (Puspriekabės įsigijimo data), Puspriekabė dar labiau nusidėvėjo, įskaitant padangų, grindų, stabdžių sistemų nusidėvėjimą, atsirado papildomi defektai. Kas turi didelės reikšmės tokios transporto priemonės, kaip Puspriekabė, vertei. Septinta, papildomai, kartu su nuteistojo atsiliepimu į VMI prašymą, buvo pateiktas skelbimas, iš kurio matyti, kad panaši transporto priemonė į Puspriekabę, tačiau be defektų ir ne tiek nusidėvėjusi, kainuoja, pvz., 4 800 Eur. Kas, viena vertus, yra mažesnė kaina, nei prašyme nurodo VMI (5 720 Eur), kita vertus, tokia kaina yra transporto priemonės, minėta, be defektų ir ne tiek nusidėvėjusios, kaip Puspriekabė. Be to, panašią kaip Puspriekabė transporto priemonę UAB „A. T.“ 2018 m. birželio 28 d. pardavė už 2 000 Eur + PVM (viso 2 420 Eur).

4.6. Teismui sprendus, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo pakeitimas į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, visgi, yra galimas, iš A. C. maksimali suma, kuri galėjo būti išieškota, 6 050 Eur už Vilkiką, jo vertę imant 2018 m. birželio 28 d. duomenimis, ir 1 000 Eur už Puspriekabę, jos vertę imant 2020 m. vasario 6 d. duomenimis. Pritaikius nusidėvėjimą, nes nuo 2018 m. birželio 28 d. praėjo 6,5 metų, o nuo 2020 m. vasario 6 d. praėjo jau beveik 5 metai, kuris (nusidėvėjimas) būtų nemažesnis kaip 30 proc., Vilkiko ir Puspriekabės vertė, o taip pat ir išieškotina suma, šiai dienai, būtų galėjusi siekti: 4 235 Eur (6 050 Eur x 0,7) (Vilkiko vertė) + 700 Eur (1 000 Eur x 0,7) (Puspriekabės vertė), viso 4 935 Eur (4 235 Eur + 700 Eur).

4.7. Skundžiama nutartimi buvo pažeistos ne tik BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, bet ir teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai, nes Vilkiko ir Puspriekabės vertės buvo ir yra ženkliai mažesnės, nei nurodyta VMI prašyme ir su juo pateiktose VšĮ „Emprekis“ pažymose. Net ir padarius išvadą, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma, nustatant konfiskuotinos transporto priemonės vertę remtis galima, kaip vienu iš įrodymų, šis dokumentas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų, kurie yra teismo žinioje ir jų netiriant bei nevertinant. Būtent daikto pirkimo/pardavimo kaina rodo, kiek jis iš tiesų yra vertas, nes pardavėjas nėra linkęs gauti mažiau, o pirkėjas nėra linkęs permokėti. Dėl to, būtent daikto pirkimo/pardavimo kaina rodo realią jo, t. y. to konkretus daikto, vertę, kuri su kitų tokios rūšies daiktų verte gali neturėti nieko bendro (dėl komplektacijos, defektų, nusidėvėjimo ir t.t.). Be to, VšĮ „Emprekis“ duomenimis nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo galima remtis, nes pati VšĮ „Emprekis“ skelbia, kad bet kokios transporto priemonės vidutinė kaina yra tik orientacinė, priklausanti nuo įvairių VšĮ „Emprekis“ interneto svetainėje detaliau aptartų faktorių. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad abiejų transporto priemonių dalyvavimas eisme yra draudžiamas, kas leidžia teigti, jog šios transporto priemonės turi problemų ir, kad nustatyti jų vertę, remiantis išimtinai VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nebuvo galima.

4.8. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys neturi nieko bendro su tikrąja Vilkiko ir Puspriekabės verte, šie duomenys nėra nei patikimi, nei pakankami be to, juos paneigia kartu su nuteistojo atsiliepimu į VMI prašymą pateikti dokumentai. Teismui atsisakius nustatyti konfiskuotino turto vertę remiantis kitais, nei VMI pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, byloje skirtina ekspertizė.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. C. gynėjos advokatės Aurelijos Maumevičės skundas tenkinamas.

5. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-286-976/2018, Nr. 2K-72-489/2020. Šia nuostata taip pat siekiama užkirsti kelią ir tokiems atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

6. Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų. Taigi, pasikeitus aplinkybėms iki nuosprendžio įvykdymo, aptarta BPK nuostata leidžia teismui priimti sprendimus, susijusius ir su neaiškumais, kylančiais vykdant nuosprendyje nurodyto turto konfiskavimą.

7. Tais atvejais, kai priimant nuosprendį buvo taikomas turto konfiskavimas, tačiau vėliau paaiškėja, kad konfiskuotino turto nėra, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi tokiu atveju keičiamas tik taikomo turto konfiskavimo turinys. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo paskyrimas vietoj turto konfiskavimo natūra nėra pagrindas konstatuoti, kad asmens padėtis yra pabloginama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-699/2018). Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, nagrinėjamu atveju nuteistojo atžvilgiu taikytą turto konfiskavimą pakeitus į šio turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą, įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio esmė pakeista nebūtų.

8. Tačiau turto vertės išieškojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstas dėl kitų priežasčių. Bylos duomenimis, Vilkiką UAB „A. T.“ įsigijo iš UAB „A. TR.“ 2015 m. kovo 27 d. (b. l. 87), ir 2018 m. birželio 28 d. šią transporto priemonę pardavė R. Ž. prekybos įmonei (b. l. 75). Puspriekabę UAB „A. T.“ įsigijo iš IĮ „V.“ 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 81), ir 2020 m. vasario 6 d. ją pardavė C. K. (b. l. 83). Nors Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendis dėl turto konfiskavimo iš A. C. yra įsiteisėjęs, ir pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį privalo būti vykdomas, tačiau, kaip matyti iš 2024 m. spalio 2 d. nutarimo A. C. nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (b. l. 47-48) ir duomenų bazėje „Liteko“ esančios bylos medžiagos, bendrovei „A. T.“, kurios direktoriumi buvo A. C., viso proceso metu nuosavybės teisės apribojimas taikomas nebuvo. 2018 m. vasario 10 d. A. C. buvo sulaikytas Estijos pareigūnų, tačiau po apklausos paleistas; sunkvežimis ir priekaba 2018 m. vasario 12 d. grąžinti. Įtarimai Lietuvos Respublikoje jam buvo pareikšti tik po trejų metų – 2021 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, lieka nepaneigta, kad A. C., 2018 m. ir 2020 m. parduodamas minėtas įmonės transporto priemones veikė sąžiningai, ir šiais savo veiksmais nesiekė užkirsti kelio galimam šio turto konfiskavimui.

9. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti pateikti įtikinami motyvai, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021). Iš to išplaukia, kad sprendimas išieškoti iš asmens konfiskuotino turto vertę gali būti priimtas tik turint aiškų pagrindą išvadai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos buvimo. Šiame kontekste nepritartina tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. Tokie sprendimai gali iškreipti turto konfiskavimo instituto paskirtį ir lemti perteklinius turtinius suvaržymus nuteistiesiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju iš A. C. konfiskuoti transporto priemonių kaip nusikalstamos veikos priemonės vertę nebūtų teisinga.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad VMI prašoma išieškoti suma iš esmės artima A. C. paskirtą baudos bausmei, be to, bylos duomenimis lieka nepaneigta, kad A. C., parduodamas įmonei priklausančias transporto priemones, veikė sąžiningai, teismas vertina, kad turto vertės išieškojimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis panaikinama kaip nepagrįsta. Dėl kitų nuteistojo gynėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su transporto priemonių vertės nustatymu, ekspertizės skyrimu, aukštesnysis teismas nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos Giedrės Vainauskienės prašymą pakeisti transporto priemonių (vilkiko Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Koegel SN24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą į jų vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, ir iš A. C. išieškoti 13 740,00 Eur, atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.