- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2-156-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00329-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Trečiasis asmuo
- G. B., A. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Monikai Verkulevičienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovei Irenai Kaminskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, G. B., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 540,53 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
1.1. 2023 m. kovo 9 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) dėl netinkamai prižiūrimo Daugiabučio namo nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
1.2. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė už įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 540,53 Eur draudimo išmoką.
1.3. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo Daugiabučio namo administratorė, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už Daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą.
1.4. Daugiabučiame name įrengti nuotekų stovai, į kuriuos yra pajungiami konkrečių patalpų nuotekų tinklai, yra laikomi bendrąja inžinerine sistema, tad už ginčo vamzdyno priežiūrą Daugiabučiame name buvo atsakinga atsakovė.
1.5. Atsakovė, tinkamai vykdydama jai nustatytus įpareigojimus, turėjo laiku pastebėti nuotekų vamzdžio trūkumus ir privalėjo imtis priemonių šiems trūkumams šalinti (pvz. pakeisti trūkumų turinčią vamzdyno dalį).
1.6. Trišakis, kuriuo buto nuotekų sistema yra pajungta į stovą, yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
1.7. Atsakovei buvo žinoma apie tai, kad nuotekų vamzdynas yra paveiktas korozijos, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų tokiems trūkumams šalinti, nepateikia.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. 2023 m. kovo 10 d. 00.32 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vonioje per lubas laša vanduo. Atsakovės specialistai nuvyko į vietą ir uždarė namui karšto ir šalto vandens stovus. Vandens prasiveržimas vyko aukščiau esančio (duomenys neskelbtini) buto zonoje.
2.2. Kadangi (duomenys neskelbtini) bute tuo metu nuolatos niekas negyveno, susisiekus su (duomenys neskelbtini) buto savininku buvo susitarta kanalizacijos stovo remonto darbus atlikti kovo 16 d. Atlikus apžiūrą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto vonioje esantis vamzdynas susidėvėjęs. Vandens prasiveržimas įvyko dėl prakiurusio (duomenys neskelbtini) buto zonoje esančio horizontalaus kanalizacijos stovo trišakio (už klozeto).
2.3. Atsakovės santechnikai pakeitė (duomenys neskelbtini) butui priklausančią nuotėkų sistemos dalį nuo klozeto iki vertikalaus stovo trišakio ir tuo pačiu pakeitė namo vertikalaus nuotėkų stovo dalį su trišakiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų zonoje, nes ši stovo dalis taip pat buvo natūraliai susidėvėjusi.
2.4. Vandens pratekėjimas vyko ne iš vertikalaus nuotėkų stovo, kuris priskiriamas namo bendriesiems inžineriniams tinklams, bet iš privačios nuosavybės teise esančio (duomenys neskelbtini) buto.
2.5. Pagal projektą namo vandens ir nuotekų stovai pravesti butuose esančiose nišose, kurios uždengtos lengva konstrukcija. Gyventojai šias vietas paslėpė po sienų apdaila, todėl vamzdynai tapo neprieinami ir jų vizualinė apžiūra negalima nenuardžius šios apdailos.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovė prašo atlyginti žalą, kuri atsirado, nuardant bendrojo naudojimo vamzdį dengiančias plastikines sienų dailylentes, siekiant pakeisti nusidėvėjusį bendrojo naudojimo nuotėkų stovą. Jei stovas nebūtų uždengtas papildoma apdaila, žala keičiant šį stovą butui apskritai nebūtų kilusi. Ši žala atsirado todėl, kad nebuvo įmanoma kitaip pakeisti nusidėvėjusio nuotėkų stovo, kaip tik išardžius jį dengiančią savavališkai atliktą apdailą plastikinėmis sienų dailylentėmis.
2.7. Statinio apžiūrų metu buvo nustatyta, kad nuotekų vamzdynas yra paveiktas korozijos, tačiau jų būklė nebuvo avarinė, nenustatyta kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami namo defektai, nėra užfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ar kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
3.1. Ieškovė neanalizavo Daugiabučiame name prasiskverbusio vandens aplinkybių, nepakankamai ištyrė prasiskverbimo priežastis, atsakovės veiksmus, o tik deklaratyviai teigia, kad būtent atsakovė turėtų atsakyti už žalą.
3.2. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė, kaip namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos Buto apgadinimui.
3.3. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė neva tai netinkamai vykdė savo teisės aktuose įtvirtintas pareigas nuolat stebėti namą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę būklę, atlikti apžiūras ir tyrinėjimus, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, juolab, kad atsakovė nevykdė jai kaip administratoriui priskirtų veiksmų.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. B. ir A. B. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad gyvena Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute. Po Buto užpylimo buvo kviestas ieškovės santechnikas, kuris jų bute nerado jokių defektų, tualete ant grindų drėgmės nebuvo. Jų buto stovas buvo pakeistas prieš keletą metų, o užpilto Buto stovas nebuvo pakeistas. Buto gyventojas darė remontą, tad gal kažką pažeidė.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Monika Verkulevičienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pati atsakovė nurodė, kad gedimas konstatuotas stove, o ne atšakose. Apgadinta tiek vonios patalpa, tiek iš kitos pusės besiribojanti patalpa su vonia, t. y. koridorius, kuris ribojasi su šachta, per kurią pateko vanduo į Butą. Atsakovė, likviduodama avariją atliko stovo remonto darbus, o tiek tretieji asmenys, tiek ieškovės atstovo santechnikai neidentifikavo jokių problemų. Tad gedimas buvo atsakovės prižiūrimos įrangos ribose. Atsakovė buvo numačiusi poreikį ne dalinai remontuoti bendrojo naudojimo vamzdynus, bet numatė juos keisti naujai. Atsakovė nepateikė duomenų, kodėl nustačius poreikį keisti vamzdynus nesiėmė veiksmų, t. y. nei savarankiškai atliko vamzdyno keitimo/remonto darbus, nei gyventojams siūlė atlikti minėtus darbus. Atsakovė turėjo veikti aktyviai, užtikrinti tinkamą nuotekų vamzdyno veikimą. Pažymėtina, jog po įvykio vamzdyno remonto/keitimo darbai buvo atlikti. Atsakovė iš esmės yra vienintelis asmuo kuris atidenginėjo vamzdžius, nustatinėjo priežastį, tačiau duomenų, kurie paneigtų poziciją, jog gedimas būtų kitame vamzdyne, į bylą nepateikė.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė Irena Kaminskienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad abu butai buvo drausti pas ieškovę, todėl ji siekia išvengti savo atsakomybės ir išmokėtos išmokos. Viršutinis butas buvo apsidraudęs, tai žinodami tretieji asmenys visą savo naštą perkelia atsakovei. Žalos lokacija patvirtina, kad įvykis nebuvo bendrosios inžinerijos tinkluose, nes stovas pravestas šachtoje, yra atskirtas nuo buto. Prakiurus stovui vanduo teka žemyn, o viršutiniame bute stovas buvo pakeistas. Jeigu būtų parkiuręs Buto zonoje, tai (duomenys neskelbtini) aukšte nebūtų aplietos lubos ir vanduo nutekėjęs į koridorių. (duomenys neskelbtini) bute buvo nepastebimas defektas – ten nuolat negyvenama, nesinaudojama vandeniu, be to, nesandariai stovėjo klozetas. Kai tretieji asmenys sujudino vandenį, pratekėjimas įvyko zonoje už klozeto, t. y. vanduo nutekėjo po grindimis. Šalyje buvo Covid-19, nebuvo galima patekti į butus, be to, nebuvo pateikta jokių skundų dėl bendro naudojimo stovų, todėl atsakovė neturėjo jokios galios imtis neatidėliotinų veiksmų nustačius, kad tie vamzdynai yra paveikti korozijos. Jų būklė nebuvo kritinė, tad nebuvo reikalo keisti juos iš gyventojų lėšų, be to, jie yra brangūs. Dailylentės Bute buvo nuardytos, pagalvojus, jog galėjo trūkti stovas. Atidengus stovą, pamatė kad ta dalis nekeista ir artimiausiu metu galėjo trūkti, todėl nusprendė imtis aktyvių veiksmų ir iškart pakeisti. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė (duomenys neskelbtini) buto apžiūros akto, kuriuo nustatė, jog minėtame bute sausa ir jokių pažeidimų nenustatyta.
7. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, iš kurio buvo aplietas Butas. Įvykio metu pats negyveno, butą prižiūrėjo draugė. Po įvykio buvo atvykęs, apžiūrėjo butą, tačiau nieko nematė. Kažkada kaimynas apačioje darė remontą, gal jo kaltė. Atsakovės teiginiai, jog sugedo vamzdis neteisingi, ten buvo sausa. Po įvykio atsakovės atstovai vonioje keitė kažkokius vamzdžius jo bute, tačiau nesidomėjo kokius konkrečiai. Stovas prieš kelis metus jo bute buvo keistas. Iš draudimo kompensacijos negavo.
8. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina A. B. žodžius. Įvykio dieną nieko nebuvo namie, visi dirbo. Kaimynas, kurį užliejo, tuo metu darė remontą – tvarkė lubas, sienas. Žino, kadangi po įvykio buvo nuėjusi ir matė. Po įvykio pirmi atvykę buvo draudimo santechnikai, kurie nustatė, kad viskas sausa, o vėliau jau kvietėsi atsakovę. Patys norėjo, kad pirma apžiūrėtų draudimas. Iš draudimo apžiūros akto negavo, nežinojo, kad turi būti surašytas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti pripažinta namo valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai civilinė atsakomybė dėl butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos neiškyla. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį
11. CK reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso
13. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
14. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso
15. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
16. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučių namų administratorė Elektrėnų savivaldybėje, paskirta 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Duomenų, kad Name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra. 2023 m. kovo 9 d. dėl vandens prasiskverbimo į Butą jam padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
17. Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso santykio
18. Minėta, kad savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 31 punktas).
19. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, o pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2. punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4. punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas); teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.8. punktas); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11. punktas). Administratorius, be kitų, turi šias teises: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. punktas); savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.3. punktas). Administratorius, be kita ko, privalo: ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę (Nuostatų 7.4. punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).
21. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuris nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
22. Tad iš aukščiau išdėstytų išaiškinimų seka, jog sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme
23. Teismas nustatė, kad:
23.1. 2020 m. rugsėjo 3 ir 17 d. Namo gyventojų susirinkimai, kurių metu buvo numatyta supažindinti gyventojus su pastato ir vidaus inžinerinių sistemų technine būkle, įskaitant ir vamzdynų, neįvyko, kadangi nesusirinko gyventojų dauguma.
23.2. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, kad nuo 2016 m. buvo periodiškai atliekami Daugiabučio namo būklės stebėjimai.
23.3. Atsakovė, atlikdama kasmetines Daugiabučio namo apžiūras (2021-2022 m.), apžiūrėjo ir įvertino Namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, įėjimus į laiptinę, rūsio patalpas įėjimus į rūsio patalpas, šalto vandens vamzdynus, karšto vandens šildymo sistemą, lietaus nuotekas, buitines nuotekas, elektros skydinę. Nurodytu laikotarpiu vykdant namo apžiūras ir (ar) techninės būklės stebėjimus neužfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ir (ar) kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė. Per paskutinius dvejus metus iki draudiminio įvykio panašių atvejų nebuvo.
23.4. 2021 m. gegužės 19 d. Namo apžiūros akte ties skiltimis „Šalto vandens vamzdynai“ ir „Karšto vandens sistemos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: Šalto vandens vamzdynai seno tipo, aprūdiję, pilnai neizoliuoti, rekomenduojama aprūdijusius vamzdžius keisti naujais; šildymo sistema neturi šildymo stovo reguliavimo, vamzdynai aprūdiję, nepilnai izoliuoti, rekomenduojama įrengti balansinius ventilius, aprūdijusius vamzdžius keisti naujais ir izoliuoti atvirai matomus vamzdžius. Tuo tarpu ties skiltimis „Buitinės nuotekos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta, kad buitinių nuotekų vamzdžiai seni špižiniai, aprūdiję, rekomenduojama špižinius vamzdžius keisti naujais.
23.5. 2021 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 27 d. Namo apžiūros akte nurodyti analogiški pastebėti defektai bei rekomendacijos kaip ir atlikus Namo apžiūrą 2021 m. gegužės 19 d.
23.6. 2022 m. rugsėjo 16 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimas Nr. (duomenys neskelbtini).
23.7. 2022 m. lapkričio 11 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimas Nr. (duomenys neskelbtini).
23.8. Iš 2023 m. gruodžio 4 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nustatyta, kad nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos) yra špižiniai vamzdžiai, pastato buitinių nuotekų magistraliniai vamzdynai sumontuoti rūsio grindyse, o stovai sumontuoti butų sanmazguose. IV laiptinėje 2020 lapkričio mėnesį atliktas kanalizacijos vamzdyno keitimas.
23.9. 2023 m. kovo 10 d. 00.32 val. registruotas įvykis – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute – (duomenys neskelbtini) bute vonioje per lubas laša vanduo.
23.10. Darbų paskyros – užduoties ataskaitos duomenimis 2023 m. kovo 16 d. bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas kanalizacijos stovo remontas. Atliktų darbų sumą 165,79 Eur.
23.11. Darbų paskyros Nr. 65230 duomenimis, 2023 m. kovo 16 d. bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti vidaus kanalizacijos darbai – ketaus kanalizacijos ardymas nuimant klozetą, vonios sifoną. Panaudotos medžiagos – 2 vamzdžiai, 2 trišakiai, perėjimas ir alkūnė.
23.12. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, seni vamzdžiai, virš kurių aplink rudos dėmės. Ant baltos sienos, palei kampą, matyti rudos nuo vandens dėmės.
23.13. 2023 m. kovo 20 d. ieškovės atstovė apžiūros metu nustatė, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje užlietos lubos, matomi nubėgimai, atsirado dažų pūslelės; sienų danga užlieta, vietose atsiklijavo tapetai. Vonios kambaryje užlietos lubos, matomos geltonos dėmės, plastikinės sienų dailylentės, kai keitė sienoje vamzdyną sugadino. Butas užlietas iš 5 aukšto (duomenys neskelbtini) buto.
23.14. Ieškovė atliko nuostolių apskaičiavimą, jos vertinimu, padaryta žala – 540,53 Eur (lubų perdažymas – 66,47 Eur; putplasčio klijuojamų lubų plokščių pakeitimas – 43,95 Eur; sienų apmušalų pakeitimas – 262,50 Eur; sienų aptaisymas medinėmis dailylentėmis – 250 Eur; patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 40 Eur; baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas – 33 Eur; statybinių šiukšlių perkrovimas, išvežimas – 32 Eur. Nusidėvėjimas 17,50 proc. – 127,39 Eur. Žalos atlyginimas išmokėtas 2023 m. kovo 21 d. A. D..
23.15. Atsakovė „Dėl informacijos pateikimo“ atsakydama ieškovei nurodė, kad apžiūrėję (duomenys neskelbtini) buto vonią nustatė, jog vandens prasiveržimas įvyko dėl netvarkingo (duomenys neskelbtini) bute esančio vidaus kanalizacijos stovo. Vėliau bendrovės santechnikai pakeitė (duomenys neskelbtini) bute kanalizacijos stovą.
24. Teismo vertinimu, iš šio sprendimo 23 punkte nustatytų faktinių aplinkybių nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad žala kilo tik dėl vertikalaus ar tik horizontalaus kanalizacijos nuotekų stovų defektų. Tai patvirtina į bylą pateikti duomenys, kurie fiksuoja tiek vietas, kuriose įvyko apliejimas, tiek po draudiminio įvykio atliktų remonto darbų apimtis (paskiesti abu minėti kanalizacijos nuotekų stovai). Nė viena iš šalių nepateikė į bylą įrodymų, kurie eliminuotų vieno arba kito iš kanalizacijos nuotekų stovų defektų buvimo draudiminio įvykio metu galimybę, t. y. neįrodė atitinkamų savo teiginių. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad draudiminis įvykis įvyko, atsiradus abiejų nagrinėjamų kanalizacijos nuotekų stovų defektams. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tikslią kiekvieno iš kanalizacijos nuotekų stovų defektų padarytos žalos apimtį, todėl vertina, kad yra labiausiai tikėtina, jog kiekvieno iš kanalizacijos nuotekų stovų defektai nulėmė po 50 procentų dėl draudiminio įvykio atsiradusios Butui žalos.
25. Atitinkamai, horizontalus kanalizacijos nuotekų stovas nėra priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams, tuo tarpu vertikalus kanalizacijos nuotekų stovas – yra. Atsakovė, esant atitinkamos sąlygoms (dėl kurių teismas pasisako žemiau), gali atsakyti tik dėl žalos, atsiradusios dėl antrojo iš minėtų stovų defektų, o dėl pirmojo (nes jis yra asmeninė nagrinėjamo buto savininkų nuosavybė) – neatsako. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį dalyje dėl žalos, kilusios dėl horizontalaus kanalizacijos nuotekų stovo defektų, atmeta. Dėl ieškinio likusioje dalyje teismas pasiako žemiau.
26. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Draudiminio įvykio metu galiojusioje Reglamento redakcijoje (galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) buvo įtvirtinta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų? laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus? profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas? išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, Butui žala buvo padaryta vandeniui į Butą patekus dėl horizontalaus ir vertikalaus kanalizacijos stovų tikėtinų defektų. Vertikalus kanalizacijos stovas yra priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Teismas taip pat nustatė, kad iki ginčo draudiminio įvykio atsakovė, kaip Namo administratorė, nuolat pildė Namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo Namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, nustatinėjo defektus, rekomendavo butų savininkams atlikti atitinkamą remontą. Tuo tarpu, vertinant atsakovės nustatytus Namo defektus, užfiksuotus 2021-2022 m. Namo apžiūros aktuose ties skiltimis „Šalto vandens vamzdynai“ ir „Karšto vandens sistemos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ bei defektą, esantį daline žalos Butui atsiradimo priežastimi, Reglamento nuostatų kontekste, konstatuotina, kad šie defektai nėra tokios reikšmės ir (ar) masto, kuris suteiktų teisę atsakovei veikti savarankiškai ir šalinti šiuos defektus, nesant Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Šiame kontekste atskirai pažymėtina, jog 2020 m. rugsėjo 3 ir 17 d. Namo gyventojų susirinkimai, kurių metu buvo numatyta supažindinti gyventojus su pastato ir vidaus inžinerinių sistemų technine būkle, įskaitant ir vamzdynų, neįvyko, kadangi nesusirinko gyventojų dauguma.
28. Įvertinus šiame nustatytas faktines bylos aplinkybes aktualaus teisinio reguliavimo, konstatuotina, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Akcentuotina, kad iki draudiminio įvykio Namo vamzdynų, kuriuose buvo lokalizuotas defektas, esantis daline žalos Butui atsiradimo priežastimi, būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine. O, kaip minėta, ginčo defektai nevertintini kaip tokie, kuriuos Namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.
29. Tad atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad vertikalaus kanalizacijos stovo defektai, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinami su Namo vamzdynų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami Namo defektai. Tačiau net nepaisant to, kad atsakovė tokios pareigos neturėjo, ji pašalino defektus, esančius daline žalos Butui atsiradimo priežastimi. Dėl to atsakovė nelaikytina nagrinėjamoje apimtyje už padarytą žalą atsakingu asmeniu ir šiuo pagrindu šioje dalyje ieškinys yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 48,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ valstybės naudai 48,58 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 58 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.