- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 1-443-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01371-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 233 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G., 2012-08-28, apie 21.30 val., automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. G. iškritus iš vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinos, paprašė tuo metu saugojimo aikštelėje dirbusio sargo V. Č., kad pastarasis duotų melagingus duomenis apie R. G. susižalojimo aplinkybes, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją V. Č., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. pastarojo paprašė sakyti, kad įvykio vakarą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), jis rado vyriškį (R. G.) gulintį ant nugaros, aplinkui pašalinių asmenų nematė ir nežino kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikštelę, nors V. Č. viskas buvo žinoma, nes jis matė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikštelę, su kuo kartu atėjo ir įlipo į aukščiau paminėto vilkiko kabiną.
Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2012 m. rugpjūčio 28 d. 21.30 val. vakaro (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelėje. Jis tuo metu automobilio kabinoje buvo su draugu R. G.. Kabinoje jie kalbėjosi. Besikalbant automobilio kabinoje jis nevartojo alkoholinių gėrimų, o R. G. turėjo kažką kišenėje, truputį nugertą. Jis nematė, kad R. G. tuo metu vartojo alkoholį, nes jis tuo metu rinkosi daiktus ir ruošėsi eiti namo. Tada jis pravėrė savo pusės dureles ir išgirdo, kad oras kažkur šnypščia. Jis susidėjo visus savo daiktus ir nuėjo iki automobilio galo pažiūrėti, kas ten šnypščia. Jis užtruko apytiksliai 3 – 4 minutes. Kai pastebėjo automobilio gedimą, po to grįžo atgal iki savo automobilio kabinos durų, kurios buvo praviros, pažiūrėjo į kabiną ir ten neberado savo draugo. Keleivio pusės durys buvo praviros. Jis nubėgo ir pamatė, kad jo draugas gulėjo antroje pusėje įstrižai, pulsas buvo ir jis gargaliavo. Tuo metu jis patyrė didelį stresą, nežinojo, ką daryti. Jis turėjo telefoną, bet nežinojo, kur jis yra. Netoli buvo sargas, todėl jis pradėjo jį šaukti, kad jis kviestų greitąją. Pribėgęs norėjo pažiūrėti ar yra pulsas, tačiau jo rankos labai drebėjo, todėl nelabai užčiuopė pulsą. Sargas paskambino greitajai, o tada atsirado sargo tėvas. Jis priėjo prie jų. Jis neprisimena, ką jie ten kalbėjo. Greitoji pagalba atvyko maždaug po 5 minučių. Kai atvyko greitoji pagalba, jam pasidarė bloga, todėl jis paėjo į šoną, tačiau iš automobilio stovėjimo aikštelės nebuvo pasišalinęs. Atvažiavo greitoji, kažką pasitarė ir išsikvietė kitą greitąją. Kai atvažiavo kita greitoji, jo draugą išvežė. Per tą laiko tarpą, kai atvažiavo viena ir kita greitoji, daugiau jis nebeėjo prie draugo. Iki atvykstant greitajai pagalbai, neprisimena tiksliai, gal ir buvo su sargu koks pokalbis, pokalbio turinio neatsimena, nes jam buvo stresas, jis nežinojo, ką daryti. Po to, kai išvyko greitoji pagalba ir išvežė sužalotą asmenį, jis neprisimena, ar kalbėjo su sargu ar jo tėvu, nebent tuo momentu, kai jis gulėjo. Kai išvyko greitoji pagalba ir išvežė sužalotą asmenį, nežino po kiek laiko atsipeikėjo, tačiau atsipeikėjęs pasiėmė maišus ir išėjo namo.
Liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamasis anksčiau statydavo mašiną aikštelėje. Įvykis galėjo būti 2012-08-28, buvo vakaras, sutemę. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, kurioje jis dirbo sargu. Jis matė kaip kaltinamasis su draugu nuėjo iki kaltinamojo automobilio, tačiau, ar ką nešėsi, jis nematė. Tą vakarą atvažiavo klientas pasistatyti mašiną ir pasakė apie gulintį lavoną. Jis atsisuko ir pamatė gulintį žmogų prie mašinos. Iš automobilio išlipo kaltinamasis ir priėjo prie sužaloto asmens. Jis tuo metu priėjo prie sužaloto asmens ir iškvietė greitąją. Prieš iškviečiant greitąją nesikalbėjo su kaltinamuoju dėl sužaloto asmens aplinkybių. Prieš skambinant greitajai pagalbai su kaltinamuoju kalbėjosi ir jis paprašė, kad jis pameluotų, kad grįždamas nuo šuns rado gulintį žmogų. Prie jų buvo atėjęs jo tėtis, tačiau neatsimena, ar tėtis girdėjo jų pokalbį. Tėtis jam padavė savo telefoną, kad iškviestų greitąją pagalbą, nes jis savo telefoną buvo palikęs budelėje. Kai jis išėjo kviesti greitosios pagalbos, jo tėtis stovėjo šalia sužaloto asmens. Greitoji pagalba atvyko už 5 – 10 minučių. Atvykus greitajai pagalbai, jis ir tėtis buvo įvykio vietoje. Tuo metu, kai atvyko greitosios pagalbos ekipažas, būnant jam su tėčiu šalia sužeisto asmens, kaltinamojo šalia nebuvo. Greitoji apžiūrėjo ir paskambino kitam ekipažui. Kitas ekipažas atvyko greitai. Atvykus antrajam ekipažui sužalotas asmuo buvo išvežtas. Per visą šį laikotarpį, prie sužaloto asmens kaltinamasis nebuvo priėjęs. Kai išvyko abi greitosios ir išsivežė sužalotą asmenį, gal porą žodžių persimetė su kaltinamuoju ir jis išėjo namo. Jam bendraujant su kaltinamuoju iki atvykstant medicinos darbuotojams, kaltinamasis buvo išgėręs, nes matėsi iš veido, jautė alkoholio kvapą. Jis nežino, ar nuo sužaloto asmens sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis prieš atvykstant medikams jam sakė, kad „aš ėjau iki šuns ir grįždamas radau tą žmogų gulintį“, jis prašė jo, kad taip pasakytų. Kaltinamasis nenorėjo būti minimas tame įvykyje. Ikiteisminio tyrimo metu jam poveikio niekas nedarė, smurto jo atžvilgiu nevartojo.
Liudytojas R. Č. parodė, kad įvykis galėjo būti 2012-08-28, vakaro metu. Jis iš namų nešė valgį sūnui, kuris dirbo sargu stovėjimo aikštelėje. Jis atnešė valgį, o sūnus tuo metu buvo nuėjęs statyti automobilį. Tada jis iš karto pamatė gulintį žmogų o prie jo buvo kaltinamasis S. G., kuris bandė jį kelti. Jis priėjo ir jam pasakė, kad to žmogaus nekeltų ir reikia kvieti greitąją pagalbą, nes žmogus buvo sužalotas, matėsi kraujas prie burnos. Su kaltinamuoju jis tuo metu nekalbėjo, o tik pasakė sūnui ir davė jam telefoną, kad jis iškviestų greitąją pagalbą. S. G., atvykstant medikams, prašė, kad jiems neaiškintų detalių aplinkybių, tačiau nepamena, ar prašė kitiems asmenims to nesakyti. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad S. G. jo ir jo sūnaus prašė nurodyti atvykusiems medikams, kad jie rado aikštelėje gulintį žmogų, taip pat prašė, kad jie iš vis neminėtų, kad S. G. dalyvavo šiame įvykyje ir kad prieš nelaimę jis ir nukentėjusysis gėrė aikštelėje. Greitoji pagalba atvyko neužilgo, o vėliau atvyko ir kitas greitosios ekipažas, nes žmogus buvo sunkus ir reikėjo pagalbos jį įkelti į automobilį. Įvykio metu, kai buvo atvykusios abi greitosios pagalbos, kaltinamasis pasišalino ir jo tuo metu nebuvo. Po įvykio, jis padavė sūnui valgį ir išėjo į namus.
Iš 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo kopijos matyti, kad V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas) ir nubaustas viešaisiais darbias 5 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad V. Č., ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1371-12, būdamas liudytoju ir pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, 2012-09-03, laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 12.45 val., apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus apie 2012-08-28 įvykio aplinkybes, teigdamas, kad 2012-08-28 apie 21.30 val., dirbant sargu, automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), rado vyriškį (R. G.) gulintį ant nugaros, aplinkui pašalinių asmenų nematė, bei teigdamas, kad nežino kaip minėtas vyriškis pateko į automobilių saugojimo aikštelę, nors ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1371-12 buvo nustatyta, kad matė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikštelę, kad jis kartu atėjo su S. G. ir įlipo į vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (2 t. 23-26 b.l.).
Iš 2012-11-06 akistatos protokolo matyti, kad V. Č. akistatos metu laikėsi 2012-09-07 duotų parodymų, kadangi akistatos metu įvykio aplinkybių neprisiminė. (b.l. 3 t., b.l. 48-49) d
Iš 2012-11-14 akistatos protokolo matyti, kad R. Č. akistatos metu nurodė, kad paskutinės apklausos (2012-09-18) metu duoti parodymai yra teisingi ir jis jų nekeičia (3 t. b.l. 50-51)
Iš 2012-08-29 ir 2013-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 117-121, 122-128 b.l.).
Iš 2012-09-06 VĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašto matyti, kad 2012-08-28 apie 21.52 val. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotas iškvietimas Nr. 20537 pas nežinomą asmenį adresu : (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelė. Kvietimo priežastis: guli išvirtęs. Kvietėjas Č. iš tel. (duomenys neskelbtini). 9b.l. 2 t., b.l. 62).
2012-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2012-09-13 iki 2012-10-13 kontroliuoti S. G., V. Č., R. Č. telefoninius pokalbius bei trumpuosius SMS pranešimus, perduodamus elektroniniais ryšių tinklais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei visą gaunamą informaciją fiksuoti ir kaupti bei daryti įrašus ( 2 t., b.l. 167-168)
2012-10-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas terminas nuo 2012-10-13 iki 2012-12-13 kontroliuoti S. G., V. Č., R. Č. telefoninius pokalbius bei trumpuosius SMS pranešimus, perduodamus elektroniniais ryšių tinklais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei visą gaunamą informaciją fiksuoti ir kaupti bei daryti įrašus (2 t., b.l. 179-180)
Iš 2012-12-10 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2012-09-17 užfiksuota, kaip S. G. skambina vyrui, 13.44 val. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakoja kaip iš jo vilkiko kabinos iškrito žmogus bei susižalojo. (2 t., b.l.182-188)
Iš 2012-12-06 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2012-09-17 užfiksuota, kaip V. Č. skambina vyras (nenustatyta asmenybė) 17.39 val. ir iš pokalbio turinio matyti, kad vyras pokalbio suvestinėje pažymėtas (V1) V. Č. pasakoja, kaip buvo mušamas (2 t., b.l. 189-192)
LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal LR BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Šiame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. LR BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika - bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d. visiškai įrodyta.
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. G. prokuroro teisme pakeistu kaltinimu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Bylos duomenys patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką numatytą LR BK 233 str. 1 d.
Kaltinamasis S. G. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykus nelaimei, kai jo draugas iškrito iš vilkiko kabinos, jis kvietė sargą ir prašė jo iškviesti greitąją pagalbą. Dėl didelio streso, jis nepamena pokalbio turinio su sargu bei jo tėvu. Kodėl liudytojai jį apkalba priežasčių nurodyti negali. Šie kaltinamojo S. G. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigti liudytojų V. Č. ir R. Č. parodymais bei bylose esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad jis pirminėje apklausoje sakė netiesą, nurodydamas, kad įvykio vietoje nieko nebuvo, tačiau kitoje apklausoje nurodė, kad kaltinamasis S. G. jo paprašė pameluoti, t.y. nurodyti, kad jis rado gulintį žmogų, grįždamas nuo šuns. Liudytojas iš šio kaltinamojo prašymo suprato, kad kaltinamasis nenorėjo būti minimas šiame įvykyje. Šias liudytojo V. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Č., kuris patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad kaltinamasis S. G. jo ir jo sūnaus prašė nurodyti atvykusiems medikams, kad jie rado aikštelėje gulintį žmogų, taip pat prašė, kad jie iš vis neminėtų, kad S. G. dalyvavo šiame įvykyje ir kad prieš nelaimę jis ir nukentėjusysis gėrė aikštelėje. Be to, liudytojas V. Č. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo grasinama, fizinis poveikis jo atžvilgiu nebuvo naudotas. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2012-12-06 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas iš kurio matyti, kad 2012-09-17 užfiksuota, kaip V. Č. (suvestinėje pažymėtas (V) skambina vyras (nenustatyta asmenybė) 17.39 val. ir iš pokalbio turinio matyti, kad vyras pokalbio suvestinėje pažymėtas (V1) V. Č. pasakoja, kaip buvo mušamas. Šioje pokalbių suvestinėje liudytojas nenurodo jokių aplinkybių iš kurių matytųsi, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu būtų naudojamas fizinis ar psichinis smurtas. Šias liudytojo V. Č. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Č., kuris nurodė, kad jis nepamena aplinkybių, kad sūnus būtų pasakojęs apie daromą jam kažkokį poveikį ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam taip pat joks poveikis nebuvo daromas ir jis parodymas davė savo valia. Šios liudytojų V. Č. ir R. Č. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis prašė jų, kad jis iš vis nebūtų minimas įvykyje, t.y. pateiktų melagingą informaciją, kuri trukdytų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Taip elgdamasis kaltinamasis suprato, kad neteisėtai kišasi į teisingų įvykio aplinkybių nustatymą, tokie veiksmai gali klaidinti ikiteisminio tyrimo institucijos darbuotojų darbui, kurie sieks nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamojo S. G. pasišalinimas iš įvykio vietos tik patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad jis nenorėjo būti minimas šiame įvykyje ir taip siekė, kad būtų nurodytos melagingos aplinkybės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo S. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 233 str. 1 d. yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, jis padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis S. G. neteistas (3 t. 147 b.l.); administracine tvarka praeityje baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t. 148-154 b.l.); VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t. 156 b.l.); VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (3 t. 158 b.l.); VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra (3 t. 160 b.l.); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (3 t. 162 b.l.); registruoto kilnojamojo turto savo vardu turi (3 t. 169 b.l.); registruoto nekilnojamojo turto savo vardu neturi (3 t. 168 b.l.), šiuo metu dirba (3 t., b.l. 164-165), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodyta, kad S. G. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2013-03-13, jis veža krovinius tarptautiniais maršrutais Europa – Lietuva, tvarko krovinio dokumentus sandėliuose, bendrauja užsienio kalba. Jis išmano apie prekių ir kitokių krovinių vežiojimo organizavimo principus, tarptautinių vežimų sistemą. S. G. įmonėje nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų, kaip vairuotojas yra pareigingas, atsakingas, laiku ir atsakingai vykdo jam pavestas užduotis (4 t., b.l. 11), Iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos epikrizės matyti, kad S. G. buvo hospitalizuotas dėl prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo (4 t., b.l. 12)
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. G. už nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis LR 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-11-05 iki 2012-11-09. (5 dienos)
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straispnio 1 dalimi, 308 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a, 66 str. 2 d. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-11-05 iki 2012-11-09 (5 dienas), viena dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.