Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovėms vadovei I. M., advokatei Astai Macijauskienei, advokato padėjėjai Skirmantai Balsevičienei,

atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovams advokatui Erikui Saukalui ir advokato padėjėjui Laurynui Jurgaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl sutarties pažeidimo ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 10 000 eurų dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį ieškovė grindžia šiais pagrindiniais ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais:

2.1. Ieškovė yra užsienio kalbų specialistų komanda, investuojanti į aukščiausios kokybės kalbų profesionalų paiešką bei jų parengimą. Ieškovės išskirtinumas užsienio kalbų mokymo paslaugų teikimo rinkoje yra toks, kad ieškovė pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti sertifikuotą efektyvią kalbos žinių ir įgūdžių perdavimo metodiką (duomenys neskelbtini), akredituotą Tarptautinės koučerių federacijos. Ieškovė ieško, atrenka bei samdo mokytojus, kuriuos apmoko dirbti (duomenys neskelbtini), o mokytojai, kurie dirba pagal minėtą metodiką, yra patrauklūs pedagogai rinkoje dėl savo specifinių kalbų mokymo žinių, įgūdžių bei kruopščiai atrinktų ir įvertintų asmeninių savybių, ypač gebėjimo dirbti su vaikais.

2.2. Ieškovė su atsakove 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė užsienio kalbų mokymo sutartį Nr. 382 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti ir organizuoti atsakovės anglų kalbos mokymą atsakovės patalpose, o pastaroji įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Be kita ko, Sutartimi atsakovė įsipareigojo nevilioti esamų ar buvusių ieškovės darbuotojų, o už šio draudimo pažeidimą įsipareigojo sumokėti 10 000 Eur baudą (Sutarties 3.2 p.). Ieškovė Sutarties su atsakove vykdymui pasitelkė savo darbuotoją B. K. (toliau – ir darbuotoja). Darbuotoja vykdavo į atsakovės patalpas ir vesdavo anglų kalbos pamokas atsakovės mokiniams. 2020 m. birželio 10 d. darbuotoja informavo ieškovę, kad nutraukia darbo sutartį su ja. 2020 m. birželio 12 d. darbuotoja pateikė prašymą dėl atleidimo, kuris buvo greitas ir netikėtas. Darbo sutartis su darbuotoja B. K. 2020 m. birželio 12 d. buvo nutraukta.

2.3. Prieš 2020 mokslo metų pradžią, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės, ar ateinantiems mokslo metams atsakovei reikės ieškovės teikiamų anglų kalbos mokymo paslaugų. Atsakovė tą pačią dieną atsakė, kad nereikės, nes neva sužinojus, kad ieškovės darbuotoja B. K. nutraukia darbo santykius su ieškove, atsakovė B. K. pasiūlė dirbti pas ją, o ši sutiko. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pasiūlė darbuotojai darbą, taip padarydama Sutarties 3.2 punkto pažeidimą, ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti baudą. Atsakovė baudą mokėti atsisakė, todėl ieškovė pareikštu ieškinių Sutartyje numatyto dydžio baudą iš atsakovės prašo priteisti.

2.4. Ieškovės teigimu, į bylą pateikti įrodymai, šalių susirašinėjimo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė aktyviais veiksmais t. y. tiesioginiu darbo pasiūlymu darbuotojai, pažeidė Sutarties 3.2 p.; atsakovė laiškuose ieškovei pati nedviprasmiškai pripažino ir patvirtino, kad atliko viliojimo veiksmus ir tik po ieškovės informavimo apie sutarties pažeidimą pradėjo teisintis ir bando suklaidinti, kad darbuotojos neviliojo. Ieškovės manymu, darbuotojai buvo sudarytos itin palankios darbo sąlygos, todėl nebuvo objektyvių priežasčių jai ieškoti kito darbo ir pačiai siūlytis įsidarbinti pas atsakovę. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad draudimas vilioti ieškovės darbuotojus apėmė ir draudimą vilioti „buvusius“ darbuotojus. Taigi šių aplinkybių ir Sutarties sąlygų kontekste net nesvarbi darbo sutarties tarp darbuotojos ir ieškovės nutraukimo priežastis, o svarbus faktas, kad atsakovė pripažino siūliusi darbuotojai pas ją įsidarbinti draudimo vilioti laikotarpiu, įtvirtintu Sutarties 3.2 p.

2.5. Akivaizdu, jog atsakovė, sudarydama Sutartį su ieškove, siekė pasinaudoti ieškovės patirtimi, investicijomis, profesionalumu, išbandyti ieškovė siunčiamą darbuotoją ir vėliau, pasiūlius darbuotojai darbą, įsidarbinti ją tiesiogiai. Atsakovė nesistengė ieškoti tinkamo darbuotojo laisvoje darbo rinkoje, o pasinaudojo jau paruoštu specialistu, dirbančiu ieškovei, kuris yra kvalifikuotas bei turintis patirtį toje srityje.

2.6. Šalys Sutarties 3.2 p. dėl konkretaus Sutarties pažeidimo (draudimo vilioti ieškovo darbuotojus) numatė minimalius neįrodinėtinus nuostolius, t. y. 10 000 Eur baudą. Taigi, ieškovė iš esmės neprivalo įrodinėti 2.1.2 punkte aptartų nuostolių dėl pažeidimo, o atsakovė privalo sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio baudą. Visgi ieškovė pažymėjo, kad prašoma priteisti bauda yra teisinga ir proporcinga, vertinant tai, kad ieškovė neteko 10 222,52 Eur pajamų iš Sutarties su atsakove, nes ši perviliojo ieškovės darbuotoją tiesioginiam darbui, o VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo ieškovės klientė ir kuriai ieškovė teikė anglų kalbos mokymo paslaugas, sužinojusi, kad B. K. nebedirbs ieškovei, atsisakė ieškovės teikiamų paslaugų, dėl ko ieškovė neteko savo gaunamų pajamų iš šio kliento, iš kurio pajamos vien jau už einamuosius mokslo metus sudarė 7 482,64 Eur, o tai yra laikoma ieškovės nuostoliais dėl neteisėto atsakovės elgesio.

3. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

3.1. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo neatlikti darbuotojų viliojimo veiksmų, o ne apskritai susilaikyti nuo buvusių ieškovės darbuotojų įdarbinimo. Darbuotojų viliojimo veiksmai turi būti suprantami kaip aktyvūs ir sąmoningi veiksmai, kai darbuotojas yra įkalbinėjamas nutraukti darbo sutartį ir pereiti dirbti pas viliojimo veiksmus atliekantį ūkio subjektą. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės darbuotoja B. K. savo noru dėl objektyvių asmeninių priežasčių nusprendė nutraukti darbo santykius su ieškove, o jos įsidarbinimas pas atsakovę buvo nulemtas jos iniciatyva išreikšto noro įsidarbinti pas atsakovę, todėl jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu atsakovė neatliko.

3.2. Atsakovės teigimu, dar iki darbo sutarties nutraukimo ieškovės darbuotoja B. K. buvo aiškiai informavusi ieškovę dėl ją netenkinančių darbo sąlygų. Pirmasis darbuotojos iniciatyva įvykęs pokalbis, kuriame dalyvavo ieškovės darbuotoja I. T., įvyko 2020 m. sausio 9 d. Atsakovės teigimu, šio pokalbio metu B. K. skundėsi dideliu darbo krūviu, darbu savaitgaliais bei poreikiu migruoti tarp skirtingų mokyklų. Darbuotoja pokalbį inicijavo, nes prieš priimant į darbą buvo sutarta, jog vieną dieną reikės dirbti tik vienoje vietoje ir nereikės važinėti tarp skirtingų Vilniaus mikrorajonų. Be to, prieš sudarant darbo sutartį, darbuotoja aiškiai nurodė, jog nenori dirbti savaitgaliais. Antrasis pokalbis, kuriame dalyvavo ieškovės darbuotojos I. T. ir I. M., įvyko 2020 m. gegužės 19 d. Pokalbio metu buvo aptarti klausimai dėl darbo ieškovės organizuojamose vasaros stovyklose. Atsakovės teigimu, šio pokalbio metu B. K. taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą dėl darbo sąlygų – netenkinančio atlyginimo, darbo savaitgaliais bei poreikio nuolat migruoti tarp skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose esančių mokyklų. Be to, ji užsiminė apie norą išeiti iš darbo ir ieškoti mokyklos, kurioje egzistuojančios darbo sąlygos labiau tenkintų jos asmeninius poreikius. Pasak atsakovės, įvykę pokalbiai leidžia spręsti, kad ieškovei buvo žinoma apie B. K. nepasitenkinimą darbo sąlygomis, todėl ieškovės teiginiai dėl tariamai netikėto darbuotojos pareiškimo nutraukti darbo sutartį yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms. Ieškovė neabejotinai turėjo ir galėjo numatyti, jog pasibaigus formaliems mokslo metams, nepasiūlius darbuotojai palankesnių darbo sąlygų, egzistuoja tikimybė, kad darbuotoja gali nutraukti darbo santykius. Atsakovės teigimu, ieškovė iš esmės nesiėmė realių priemonių dėl darbuotojos išreikštų norų, susijusių su darbo sąlygų gerinimu.

3.3. Darbo sutartis tarp ieškovės ir B. K. buvo nutraukta 2020 m. birželio 12 d. Tą pačią dieną B. K. pateikė prašymą Užimtumo tarnybai dėl bedarbės statuso suteikimo ir naujos darbo vietos paieškos. Atsižvelgiant į tai, kad per daugiau nei savaitę iš Užimtumo tarnybos nebuvo gautas nei vienas darbo pasiūlymas, B. K. pati savarankiškai pradėjo aktyvias naujos darbo vietos paieškas. 2020 m. birželio 23 d. telefonu ji susisiekė su atsakovės darbuotoja J. P. ir pasiteiravo dėl galimybės įsidarbinti pas atsakovę anglų kalbos mokytoja. J. P. nurodė, kad dėl anglų kalbos mokytojo pareigybės ateinantiems mokslo metams preliminariai yra susitarta su (duomenys neskelbtini) anglų kalbos mokytoja dirbančia E. S.. 2020 m. sausio 15 d. įvykusio darbo pokalbio tarp atsakovės darbuotojos ir anglų kalbos mokytojos E. S. metu buvo sutarta, jog mokytoja apie savo galutinį sprendimą dėl darbo pas atsakovę pateiks iki 2020 m. vasaros. B. K. buvo paaiškinta, kad sprendimus dėl naujų darbuotojų įdarbinimo priima licėjaus direktorė V. D., o šiuo metu vis dar yra laukiamas anglų kalbos mokytojos E. S. sprendimas, tad jeigu norinti, ji gali atsiųsti savo gyvenimo aprašymą, kuris bus bendra tvarka įvertintas atsakovei nepavykus užpildyti anglų kalbos mokytojo pareigybės iki mokslo metų pradžios.

3.5. 2020 m. birželio 24 d. B. K. atsakovei atsiuntė savo gyvenimo aprašymą. Atsakovei sužinojus, jog (duomenys neskelbtini) anglų kalbos mokytoja dirbanti E. S. nusprendė atsisakyti darbo pasiūlymo pas atsakovę, atsakovė informavo B. K. apie laisvą anglų kalbos mokytojos pareigybę ir nurodė, kad, esant jos pageidavimui, ji gali jas užimti. Atsižvelgiant į tai, kad besibaigiant liepos mėn. ir artėjant naujiems mokslo metams, B. K. dar neturėjo nei vieno konkretaus pasiūlymo įsidarbinti anglų kalbos mokytoja, ji išreiškė norą įsidarbinti pas atsakovę. Dėl šios priežasties 2020 m. liepos 27 d. atsakovė ir B. K. sudarė darbo sutartį.

3.6. Nurodytos aplinkybės, susijusios su B. K. veiksmais nutraukus darbo sutartį su ieškove, pasak atsakovės, įrodo, kad nutraukdama sutartį, B. K. nebuvo priėmusi sprendimo dėl naujos darbovietės, o sprendimas įsidarbinti pas atsakovę priimtas pačios B. K. iniciatyva (paskatintos teigiamos darbo patirties 2019 m. – 2020 m. mokslo metų metu), buvo padarytas jau po darbo sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kryptingų B. K. veiksmų pereinant dirbti pas atsakovę, nes sprendimas įsidarbinti buvo priimtas ne iškart, o praėjus beveik 1,5 mėn.

3.7. Dėl jau paminėtų priežasčių, susijusių su netenkinančiomis darbo sąlygos bei nuolatinių prašymų dėl jų pagerinimo ignoravimo, buvusi ieškovės darbuotoja B. K. neturėjo motyvacijos tęsti darbą pas ieškovę. Tuo pačiu pažymėtina, kad B. K. turėjo vidinę motyvaciją įsidarbinti pas atsakovę, nes praėjusiais mokslo metais puikiai jautėsi dirbdama atsakovės valdomame licėjuje, užmezgė artimą ryšį su mokiniais bei mokytojais.

3.9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų teikusi konkrečius siūlymus ieškovės darbuotojai nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti pas atsakovę, priešingai, byloje esantys duomenys liudija buvusią ieškovės darbuotoją turėjus pagrįstą norą nutraukti darbo santykius su ieškove ir ieškoti kitos, jos asmeninius poreikius labiau tenkinančios, darbovietės.

3.10. Ieškovė ieškinyje ypatingai akcentuoja atsakovės darbuotojos atsakyme ieškovei pavartotą frazę „pasiūlėme jai pas mus likti dirbti“, kuri neva įrodo, jog atsakovė aktyviai siekė įdarbinti buvusią ieškovės darbuotoją. Atsakovė laiko, jog ieškovė sąmoningai iškreipia atsakovės darbuotojos pateiktą atsakymą, ignoruodamas tikrąjį atsakymo pateikimo kontekstą bei neatsižvelgdama į kitas atsakovės atsiliepime nurodytas reikšmingas aplinkybes. Atsakovės darbuotoja savo atsakymu nesiekė pateikti teisinio situacijos vertinimo, o buitine kalba apibūdino susiklosčiusią situaciją, kuomet praėjusiais mokslo metais atsakovės licėjuje pamokas vedusi B. K. buvo įdarbinta ateinantiems mokslo metams.

3.11. Atsakovės vertinimu, nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai dėl ieškovės buvusios darbuotojos mokinių tėvams siųstų laiškų, iš kurių viename ji parašė „iki susitikimo kitais mokslo metais!“, kad toks laiškų sakinys neva rodo, jog tuo metu B. K. jau buvo apsisprendusi įsidarbinti pas atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad laiškas buvo siųstas dar iki darbuotojai nutraukiant darbo santykius su ieškove, todėl neatmestina tikimybė, kad tuo metu darbuotoja dar nebuvo apsisprendusi dėl darbo santykių pabaigos ir turėjo pagrindą manyti, kad su mokinių tėvais ir auklėtiniais susitiks ir kitais mokslo metais. Be to, kaip buvo nurodyta atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją, buvusi darbuotoja visada atsisveikina tokiu būdu su mokinių tėvais, nes tai padeda išvengti nepatogių asmeninių klausimų apie ateities planus.

3.12. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji neatliko veiksmų, kurie gali būti laikytini Sutarties pažeidimu, todėl nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei priteisti ieškovės naudai Sutartyje įtvirtintas netesybas (baudą). Visgi, jeigu teismas laikytų, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir yra pagrindas svarstyti netesybų priteisimo klausimą, atsakovės nuomone, Sutartyje nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neproporcingas, jos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ieškovei bei pažeidžia teisėtus atsakovės interesus, todėl baudos dydis yra mažintinas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė teismui jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kuriais remiantis ieškovės atstovės prašė patenkinti ieškinį, tuo tarpu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė užsienio kalbų mokymo sutartį Nr. 382 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti ir organizuoti atsakovės anglų kalbos mokymą atsakovės patalpose, o pastaroji įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Be kita ko, Sutartimi atsakovė įsipareigojo nevilioti esamų ar buvusių ieškovės darbuotojų, o už šio draudimo pažeidimą įsipareigojo sumokėti 10 000 Eur baudą (Sutarties 3.2 p.). Ieškovė Sutarties su atsakove vykdymui pasitelkė savo darbuotoją B. K., kuri vykdavo į atsakovės patalpas ir vesdavo anglų kalbos pamokas atsakovės mokiniams. Nustatyta, kad B. K. priimta dirbti pas ieškovę nuo 2019 m. rugsėjo 2 dienos; priėmimo į darbą pagrindas – 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2020 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku darbuotoja B. K. informavo ieškovę, jog apsisprendė nutraukti darbo sutartį su ja. 2020 m. birželio 12 d. darbuotoja pateikė prašymą dėl atleidimo. Darbo sutartį su darbuotoja B. K. ieškovė nutraukė 2020 m. birželio 12 d.

6. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės, ar ateinantiems mokslo metams atsakovei reikės ieškovės teikiamų anglų kalbos mokymo paslaugų. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovė J. P. tą pačią dieną elektroniniu laišku ieškovei atsakė, kad nereikės ir kartu nurodė, kad „kai sužinojome, kad B. išėjo iš jūsų, pasiūlėme jai pas mus likti dirbti“. Gavusi šį atsakovės atsakymą, ieškovė tą pačią dieną parašė dar vieną elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „jeigu nuviliojate mūsų mokytoją, pagal 3.2 straipsnį įsipareigojate mūsų įmonei sumokėti 10 000 Eur baudą“. Į šį laišką atsakovė atsakė elektroniniu laišku, kuriame nurodė: „Mes nenuviliojome iš Jūsų B. Mes net nežinojome, kad ji išeina iš jūsų. Jūs taip pat pasibaigus mokslo metams mūsų neinformavote apie tai. Kai pradėjome ieškoti mokytojo, klausėme B., gal turi pažįstamų mokytojų. Ji pasisiūlė. Be to, kalbėjomės su teisininkais dėl jūsų šio punkto. Tai šis punktas dėl nuviliojimo mums negalioja, nes vilionių nebuvo“.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvusi ieškovės darbuotoja B. K. nuo 2020-06-13 iki 2020-08-24 buvo registruota Užimtumo tarnyboje, nurodytu laikotarpiu siūlymų į priemones ir laisvas darbo vietas nebuvo. 2020 m. birželio 24 d. B. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovei J. P. išsiuntė savo CV anglų kalba. 2020-07-27 atsakovė su B. K. pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu B. K. priimta dirbti pas atsakovę anglų kalbos mokytoja 1 etatu nuo 2020-08-25.

8. B. K., byloje teismo apklausta kaip liudytoja, parodė, kad su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) išsiskyrė draugiškai. Pagrindinės priežastys, kodėl nusprendė nutraukti darbo santykius su ieškove, buvo netenkinančios darbo sąlygos: netenkino važinėjimas tarp skirtingų rajonų, darbas šeštadieniais, per mažas darbo užmokestis. Liudytoja paaiškino, kad dar prieš įsidarbinant pas ieškovę, buvo žodinis susitarimas, kad liudytojai nereikės dirbti šeštadieniais ir nereikės važinėti tarp skirtingų miesto rajonų tą pačią dieną, ieškovė žinojo, kad liudytoja neturi automobilio ir ji norėjo, kad tą pačią dieną būtų dirbama viename rajone, tačiau ieškovė šio savo susitarimo nesilaikė. Liudytoja parodė, kad dėl ją netenkinančių darbo sąlygų dar 2020 m. sausio mėn. inicijavo pokalbį su ieškove, šiame pokalbyje dalyvavo ji ir I. T.. Apie tai, kad planuoja išeiti iš darbo, ieškovės vadovėms I. M. ir I. T. liudytoja B. K. pirmąkart pasakė 2020 m. gegužės mėnesį vykusio pokalbio, kuris buvo organizuotas darbdavio (ieškovės) iniciatyva, siekiant aptarti būrelius vasaros laikotarpiu, metu. Liudytoja parodė, kad ji ieškovės vadovėms sakė, kad jai reikia poilsio, buvo pervargusi, todėl ieškovė pasiūlė pasiimti atostogas, pailsėti ir pagalvoti. Liudytoja pažadėjo apsvarstyti pasiūlymą dėl atostogų, tačiau visgi nusprendė šiuo pasiūlymu nepasinaudoti ir apsisprendė nutraukti darbo santykius, apie tai informavo ieškovę birželio mėn. elektroniniu laišku. Liudytojos teigimu, ji gegužės mėn. vykusio minėto pokalbio metu sakė ieškovės vadovėms, kad ji Vilniuje negali išgyventi iš 600 Eur darbo užmokesčio, nors ieškovė sakė, kad nuo kitų metų ketina peržvelgti valandinį įkainį, tačiau kažko konkretaus nepasiūlė. Liudytoja nurodė mananti, jog UAB (duomenys neskelbtini) norėjo, jog ji pasiliktų pas juos dirbti, tačiau ji pati UAB (duomenys neskelbtini) nepasakė sąlygų, kuriomis liktų pas juos dirbti. Liudytoja patvirtino, kad ji birželio mėnesį išsiųstuose el. laiškuose atsakovės mokyklos mokiniams parašiusi „iki pasimatymo kitais mokslo metais“, tačiau tai padariusi tik dėl to, kad išvengtų asmeninių klausimų apie ateities planus bei įkalbinėjimo pasilikti. Liudytoja parodė, kad nutraukusi darbo santykius su ieškove, neturėjo konkrečių planų, galvojo, gal išvis keis sritį, gal eis dirbti į vertimus, jautė didžiulį nuovargį, nežinojo, ką toliau darys. Liudytojos teigimu, išėjusi iš darbo, pirmiausia norėjo pailsėti nuo darbo, nuo vaikų, susidėlioti mintis. Užsiregistravo darbo biržoje dėl socialinių garantijų, bet taip pat tikėjosi gauti ir darbo pasiūlymų, tačiau pasiūlymų negavo. Kiek pailsėjusi, pradėjo galvoti apie ateitį, suprato, kad visgi toliau nori dirbti su vaikais, todėl persvarstė mokyklas, su kuriomis dirbo praeitais metais, (duomenys neskelbtini) kaip mokykla labai patiko, todėl pirmiausia (2020-06-23) paskambino J. P. ir paklausė, kokia pas juos situacija, gal reikia anglų kalbos mokytojo ateinančiais metais. J. P. jai nurodė atsiųsti savo CV. Kai skambino 2020-06-23, jai J. P. nieko nežadėjo, tik pasakė atsiųst CV, kokia kalba atsiųsti CV, nenurodė. 2020 m. liepos mėn. su ja susisiekė J. P. ir pranešė, kad gali ateiti pasirašyti sutarties, jei vis dar nori pas juos dirbti. Kai nuvyko, tuomet ir buvo detalesnis pokalbis dėl darbo sąlygų – darbo užmokesčio, darbo krūvio, anksčiau apie šias sąlygas kalbėjusi nebuvo, tačiau iš kitų mokytojų, viešai prieinamų duomenų apie vidutinį atlyginimą šioje mokykloje, žinojo, koks vidutinis atlyginimas šioje mokykloje. Liudytoja nurodė, kad jai buvo lengva priimti sprendimą dėl darbo (duomenys neskelbtini), nes žinojo ir darbo aplinką, pažinojo kolegas, vaikus. Liudytojos teigimu, prieš skambindama atsakovei, ji nežinojo, kad atsakovė ieško anglų kalbos mokytojo, E. S. pavardė jai nėra žinoma, nepamena, kad telefoninio pokalbio su J. P. metu, ši būtų minėjusi, jog atsakovė jau yra radusi anglų kalbos mokytoją. Liudytoja nurodė nežinojusi, kad tik esamai kandidatei atsisakius, (duomenys neskelbtini) priims ją į darbą. Liudytoja parodė, kad po skambučio J. P. ir CV išsiuntimo ji tikėjosi, kad ją atsakovė priims į darbą ir toliau aktyvių darbo paieškos veiksmų neatliko. Kartu liudytoja nurodė, kad J. P. jai nežadėjo, kada pateiks atsakymą, ar ji bus priimta į darbą, tačiau tikėjosi, kad J. P. jai paskambins. Liudytoja paaiškino, kad liepos mėnesį jai atsakovė siūlė tik anglų kalbos mokytojos pareigas, ERASMUS projektų koordinatorės pareigų nesiūlė, tam ji neturi išsilavinimo. Liudytoja nurodė neatsimenanti, kad pati J. P. jai anksčiau būtų skambinusi dėl anglų kalbos mokytojos paieškos ar kad J. P. jos būtų prašiusi rekomenduoti anglų kalbos mokytoją. Liudytoja B. K. nurodė, kad per mokslo metus, kuomet dirbo pas ieškovę, su atsakovės vadove J. P. buvo daug pokalbių, jos kalbėdavosi apie įvarius mokyklinius reikalus, tačiau liudytoja teigė, jog šių pokalbių metu J. P. jai darbo (duomenys neskelbtini) nesiūlė.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad atsakovės mokyklos vadove dirba nuo 2018 m. kovo mėn., prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Į ieškovę kreipėsi ieškodami anglų kalbos mokytojo paslaugų, nes tuo metu (prieš prasidedant 2019-2020 mokslo metams) dėl nedidelio anglų kalbos pamokų skaičiaus ekonomiškai buvo naudingiau pirkti paslaugas nei įdarbinti mokytoją. Tačiau 2019 m. gruodžio mėnesį komplektuojant naujas klases, paaiškėjo, kad bus anglų kalbos mokytojo poreikis, gal net ne vieno, jei skaičiuojant su darželiais. Išaugus darbo krūviui, pirkti paslaugas iš ieškovės būtų ekonomiškai neparanku, todėl 2020 m. sausio mėn. pradėjo ieškoti anglų kalbos mokytojo, taip pat ir ERASMUS projektų koordinatoriaus. Liudytoja nurodė, kad kitais mokslo metais neplanavo su ieškove tęsti sutarties. Kadangi mokytojo ieškojo iš pažįstamų tarpo, pirmiausia susisiekė su buvusia kolege E. S., kurią pakvietė į darbo pokalbį, vykusį 2020-01-12, kuriame taip pat dalyvavo steigėjos sutuoktinis V. D.. Apsitarę sutarė, kad E. S. liepos mėn. duos žinoti apie savo apsisprendimą – ar sutinka dirbti anglų kalbos mokytoja ir ERASMUS projektų vadove. Po šio sausio mėn. pokalbio atsakovė daugiau anglų kalbos mokytojo paieškų nevykdė. Liudytoja J. P. parodė, kad birželio mėn. viduryje, kai E. S. vis dar nedavė žinių, nujautė, kad E. S. gali atsisakyti ir pradėjo kalbėti su pažįstamais, gal kas gali pasiūlyti anglų k. mokytoją. Tuomet birželio 23 d. jai paskambino B. K., kuri paklausė, kaip sekasi, ir ji B. K. užsiminė, kad jiems galbūt reikės anglų kalbos mokytojo, nes dabar suplanuota mokytoja gali atsisakyti. B. K. jai pasakė, kad skambina pasisiūlyti dirbti (duomenys neskelbtini). J. P. nurodė, jog ji tuomet B. K. atsakė, kad dabar negali atsakyti, ar ji kaip mokytoja bus reikalinga, nes laukia kitos mokytojos apsisprendimo, tačiau pasakė atsiųsti savo CV, kad, jei bus poreikis, galėtų apsvarstyti jos kandidatūrą su steigėja V. D.. Liudytoja J. P. nurodė, kad liepos mėn. jai paskambino E. S. ir pasakė, kad jų pasiūlymo nepriėmė, todėl, pasitarusi su steigėja, pasikvietė į pokalbį B. K., su kuria pasirašė darbo sutartį. Liudytojos J. P. teigimu, ji apie tai, kad B. K. nutraukė darbo sutartį su ieškove nežinojo iki jos skambučio birželio 23 d. Liudytoja J. P. paaiškino, kad jie turi visų darbuotojų CV, CV yra reikalingas priimant į darbą. Paaiškino, kad E. S. atsiųsti CV neprašė, bet CV iš jos būtų buvęs paprašytas, jei ji būtų priėmusi darbo pasiūlymą. Liudytoja J. P. nurodė, kad mokytojų paieška prasideda jau nuo Naujųjų metų. Įprastinė paieškų praktika – ieškoti per pažįstamus, iš tų, kas patikrinta. Liudytoja J. P. parodė, kad ji E. S. pati po sausio mėn. įvykusio jų pokalbio dėl darbo daugiau neskambino, laukė jos apsisprendimo, konkreti data E. S. nebuvo nustatyta, E. S. apie savo apsisprendimą turėjo pasakyti liepos mėn. pradžioje. Liudytoja parodė, kad buvo įsitikinusi, jog E. S. norės dirbti jų mokykloje, buvo rami ir neieškojo anglų kalbos mokytojo. Liudytoja J. P. parodė, kad tą pačią vasarą kaip ir B. K. anglų kalbos mokytoju pas atsakovę buvo įdarbintas ir S. Q., kuris dirba darželiuose, jis taip pat atsakovei atsiuntė savo CV. Liudytojos J. P. teigimu, ji B. K. iki jos skambučio birželio 23 d. neklausė ir nesiteiravo dėl anglų kalbos mokytojo.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji dirba direktoriaus pavaduotoja ugdymui (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2017 metų, J. P. pažįsta iš bendro darbo šiame licėjuje, kuriame kartu su J. P. dirbo apie 1,5 metų, kol J. P. išėjo dirbti į VšĮ (duomenys neskelbtini). Liudytoja E. S. nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. ji sulaukė J. P. skambučio su darbo pasiūlymu, buvo pakviesta į pokalbį, kuris vyko atsakovės patalpose 2020-01-12 ir kuriame, be J. P., dar dalyvavo vienas iš atsakovės steigėjų, vardu V., pokalbio metu jai buvo pasiūlyta pasvarstyti, ar norėtų dirbti pas atsakovę anglų kalbos mokytoja ir kartu ERASMUS projektų koordinatore. Ji turėjo pateikti atsakymą J. P. iki liepos mėnesio. Liudytoja nurodė, kad ji CV ir kitų dokumentų atsakovei neteikė, iš jos jų nebuvo prašoma, buvo tik pirminis pokalbis pasvarstyti ir žinojo, koks terminas apsvarstymui jai skirtas. Sausio mėn. vykusio pokalbio metu dėl konkretaus darbo užmokesčio, jei ji sutiks dirbti pas atsakovę, susitarę nebuvo. Liudytoja E. S. parodė, kad ji pati kito darbo neieškojo, į ją su pasiūlymu kreipėsi J. P., nežino, ar J. P. prieš pateikdama jai pasiūlymą ieškojo kitų darbuotojų. Liudytoja E. S. nurodė, kad ji savo CV atsakovei nesiuntė, iš jos jo nebuvo prašoma. B. K. ji nepažįsta, apie ją kalbėta nebuvo. Liudytoja E. S. paaiškino, kad po sausio mėn. įvykusio pokalbio ji neskambino ir nerašė J. P., tik liepos mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, informavo J. P., jog priėmė sprendimą nieko nekeisti ir lieka dirbti esamoje darbo vietoje. Liudytoja E. S. parodė, kad ji atsakovės darbo pasiūlymą svarstė rimtai ir mano, jog galėjo sukelti atsakovei lūkesčių, jog pateiktas pasiūlymas bus priimtas. Liudytoja paaiškino, jog iš savo darbo praktikos gali pasakyti, jog pradėti ieškoti mokytojo sausio mėnesį yra normalu, mokytojų ieškoma labai iš anksto, ieškoti vasarą ar rugsėjo mėnesį jau yra per vėlu.

11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad ji yra viena iš UAB (duomenys neskelbtini) įkūrėjų, šiuo metu dirba studijų vadove, taip pat dėstytoja, pagrindinės jos funkcijos, be dėstymo, yra paskirstyti dėstytojams krūvį, ieškoti klientų, ruošti sutartis. Liudytoja nurodė, kad B. K. buvo priimta dirbti ieškovę darbui su vaikais, pagrinde su būreliais. Taip sutapo, kad kaip klientė atsirado ir atsakovės mokykla. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jiems anksčiau nesisekė su anglų kalbos mokytojomis, todėl nusprendė išbandyti ieškovės teikiamas paslaugas. Liudytoja I. T. paaiškino, kad kai priėmė į darbą B. K., galvojo, kad nereikės dirbti šeštadieniais, žinojo, kad B. K. nenori dirbti šeštadieniais, tačiau atsirado klientas ir atsirado poreikis dirbti šeštadieniais, todėl sprendė, kaip geriausiai padaryti, nutarė pasirinkti rotacijos principą, t. y. darbas šeštadieniais buvo dalinamas tarp kelių dėstytojų. Sausio mėn. vyko B. K. inicijuotas pokalbis dėl papildomo būrelio – išsprendė taip, kad būrelis buvo atkeltas į rytinį laiką, o iš B. dėl to nuėmė vieną papildomą penktadienio grupę, kad būtų išlygintas B. K. darbo krūvis, nes ji nenorėjo didesnio darbo krūvio. Liudytojos I. T. teigimu, minėto pokalbio, vykusio tarp jos ir B. K., sausio mėn. metu B. K. jai sakė, kad jai dar niekada nebuvo taip gerai, dabar turi laiko nueiti į dailiojo čiuožimo būrelį, pagaliau neskauda nugaros dėl streso, užsiminė, kad lyg ir turėjo kitą darbo pasiūlymą su didesniu atlyginimu, bet jo atsisakė, nes pas ieškovę yra viskas gerai. Liudytojos I. T. teigimu, pokalbio metu B. K. susigraudino dėl to, kad jai pagaliau darbe yra gerai. Liudytojos teigimu, B. K. yra puiki dėstytoja, tačiau labai jautri. Liudytoja parodė, kad jų tikslas suburti kolektyvą, kuris nejaustų spaudimo, todėl darbe buvo daug lankstumo, ieškovė atsižvelgė į B. K. pageidavimus, kai ji norėjo jau suplanuotų darbų metu išvykti pasidaryti tatuiruotę, vykti pas seserį, ieškovė darbuotoją išleido draugiškai, nereikėjo rašyti jokių prašymų dėl atostogų. Liudytoja I. T. nurodė, kad gegužės mėnesį, kai buvo atlaisvintas karantinas, pasikvietė B. K. aptarti vasaros planus dėl dienos stovyklų organizavimo. Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo ieškovės vadovė I. M., jos nuoširdžiai padėkojo B. už metus, kad atlaikė karantiną, kuris visiems tikrai buvo sunkus, padėkojo, kad dirbo šeštadieniais, sakė, kad kitais metais šeštadieniais dirbti nereikės, nes darbui šeštadieniais yra surasta darbuotoja, taip pat pasakė, kad nuo kitų metų peržiūrės jos valandinį įkainį. Liudytojai pasirodė, kad tuomet B. K. pasijuto nejaukiai ir pasakė, kad svarsto išeiti. Tai ieškovės vadovėms buvo visiškai netikėta. Jos B. K. klausė, kas nutiko. Ši paaiškino, kad jaučiasi pavargusi, todėl jos siūlė jai pailsėti, pasiimti atostogas, o tada iš naujo pasišnekėti. Liudytoja parodė, kad B. K. niekada nebuvo užsiminusi dėl algos pakėlimo, per mažu atlyginimu nesiskundė. Prieš pradėdama dirbti pas ieškovę, B. K. nurodė, kad ji nori gauti daugiau nei 600 Eur į rankas ir dirbti mažesniu krūviu nei dirbo ankstesnėje darbovietėje. Liudytoja parodė, kad B. K. jai sakė, jog turi kitų mokinių (ne ieškovės klientų), iš kurių gaudavo papildomai 300 Eur pajamų, todėl, liudytojos nuomone, B. K. nebuvo suinteresuota gauti papildomo krūvio pas ieškovę. Liudytoja paaiškino, kad kai B. žadėjo, jog tą pačią dieną nereikės važinėti tarp skirtingų miesto mikrorajonų, taip ir galvojo, tačiau ieškovė negalėjo numatyti, kad netikėtai vienam iš ieškovės klientų – (duomenys neskelbtini) teks išsikelti, tai įvyko sausio mėnesio pabaigoje. Pati B. K. iškėlė važinėjimo klausimą ir jis buvo sprendžiamas sausio mėn. vykusio pokalbio metu. Liudytoja nurodė, kad B. K. buvo žinoma, kad darbo užmokestis pas ieškovę tiesiogiai priklauso nuo turimo darbo krūvio, taip pat B. K., prieš ją piimant į darbą, buvo supažindinta su darbo pas ieškovę, specifika. Liudytoja I. T. nurodė, kad pas juos yra bendra praktika kiekvieną sezoną kelti dėstytojams valandinį įkainį, todėl buvo numatytas ir valandinio įkainio kėlimas B. K., tai nėra niekaip susiję su jos pasisprendimu išeiti iš darbo. Liudytoja nurodė, kad birželio mėn. iš J. P. gavo laišką, kuriuo buvo informuojama, jog atsakovė apsispręs, ar jai reikės ieškovės paslaugų ateinančiais mokslo metais ir apie tai informuos ieškovę. Kadangi informacijos apie paslaugų poreikį iš atsakovės taip ir nesulaukė, rugpjūčio mėn. ieškovė pati parašė atsakovei ir tik tuomet iš J. P. laiško sužinojo, kad B. K. yra įdarbinta pas atsakovę. Pastebėtina, kad byloje apklaustos ieškovės vadovės I. M. paaiškinimai iš esmės sutampa su liudytojos I. T. parodymais, todėl teismas plačiau I. M. paaiškinimų neaprašo.

12. Atsakovės teigimu, buvusi ieškovės darbuotoja B. K. darbo sutartį su ieškove nutraukė dėl ją netenkinančių darbo sąlygų, o ne dėl atsakovės pateikto darbo pasiūlymo. Su tokia atsakovės pozicija ir teiginiais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad tiek iš byloje apklaustos liudytojos B. K. parodymų, tiek iš ieškovės vadovių I. M. ir I. T. parodymų matyti, kad jau B. K. įsidarbinus pas ieškovę buvo organizuojami du pokalbiai (2020 m. sausio ir gegužės mėn.), iš kurių tik vienas buvo inicijuotas B. K.. 2020 m. sausio mėn. pokalbį lėmė vieno iš ieškovės klientų – (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo B. K., - patalpų perkėlimas į kitą vietą (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) ir dėl to kilęs papildomo važinėjimo tą pačią dieną tarp skirtingų miesto rajono vietų klausimas, taip pat papildomo būrelio klausimas. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, šis klausimas buvo išspręstas: siekiant B. K. išlyginti darbo krūvį, buvo nuimta viena papildoma grupė ir pakeistas būrelio laikas į tokį, kuris būtų tinkamesnis B. K., be to, ieškovė siūlė B. K. naudotis vykstant į darbą „Bolt“ pavežėjimo paslaugomis ieškovės sąskaita. Bylos duomenys (susirašinėjimas sms žinutėmis), taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad tarp B. K. ir ieškovės vadovių nuolat vyko komunikacija darbiniais klausimais, ieškovė atsižvelgė į B. K. išsakytus pageidavimus dėl darbo priemonių (vadovėlių) nupirkimo, B. K. buvo sudaryta galimybė pačiai pasirinkti darbo krūvį, nuo kurio tiesiogiai priklausė ir jos darbo užmokestis, be to, į B. K. pageidavimus buvo atsižvelgiama sudarant jos darbo grafiką. Iš esmės liudytoja B. K. nenurodė nei vieno jos pageidavimo, dėl kurio išsprendimo ieškovė nebūtų ieškojusi išeičių ir į kuriuos ieškovė nebūtų atsižvelgusi. Pati B. K. patvirtino, kad darbo atmosfera pas ieškovę buvo gera. Pastebėtina, kad ieškovė pripažino ir neginčijo, jog prieš priimant į darbą B. K. buvo žadėjusi, jog jai nereikės dirbti šeštadieniais, tačiau poreikis dirbti šeštadieniais visgi atsirado po B. K. įdarbinimo, todėl buvo ieškoma šiuo atveju šioje situacijoje įmanomo kuo labiau priimtinesnio visiems sprendimo, darbas šeštadieniai buvo padalintas tarp kelių darbuotojų pagal sudarytą grafiką, be to, B. K. buvo informuota, kad nuo kitiems mokslo metams dirbti šeštadieniais jau yra surastas naujas darbuotojas ir šeštadieniais dirbti nereikės. Pažymėtina, kad poreikis važinėti tą pačią dieną tarp skirtingų miesto rajono vietų atsirado tik sausio mėnesį ir ieškovė su B. K. ieškojo galimo sprendimo. Nors B. K. teigė, kad jos netenkino pas ieškovę gaunamas darbo užmokestis, jis buvo per mažas, tačiau B. K. pati patvirtino, kad ji po jos įdarbinimo ieškovei nebuvo išsakiusi jokių konkrečių tiesioginių reikalavimų dėl darbo užmokesčio. Be to, 2020 m gegužės mėnesį įvykęs pokalbis, kurio metu B. K., kaip pripažino ir pati, pirmą kartą užsiminė apie ketinimą išeiti iš darbo, buvo inicijuotas ne B. K. ir įvyko ne dėl B. K. kokių nors konkrečių nusiskundimų ar išsakytų pageidavimų dėl netenkinančių darbo sąlygų, bet dėl vasaros stovyklų. Kaip nurodė I. M. ir I. T., B. K. joms nurodė vienintelę pagrindinę noro išeiti iš darbo priežastį – didelį nuovargį, todėl ieškovės vadovės siūlė B. K. pasiimti atostogas, B. K. žadėjo pasvarstyti. Pažymėtina, kad B. K. nei minėto gegužės mėn. pokalbio metu, nei vėliau ieškovės vadovėms neišdėstė ir nenurodė jokių konkrečių sąlygų, kurioms esant liktų dirbti pas ieškovę, tai patvirtino ir pati B. K.. Tai yra B. K., žinodama ir suprasdama (tą patvirtino ir pati), kad ieškovė buvo patenkinta jos darbu ir norėjo, kad ji toliau liktų pas juos dirbti, nepasinaudojo esama situacija ir nekėlė ieškovei jokių sąlygų, kurioms esant ji svarstytų toliau likti dirbti pas ieškovę, kas leidžia teigti, kad B. K. apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove visgi lėmė ne B. K. netenkinančios darbo sąlygos, dėl kurių pagerinimo konkrečių reikalavimų B. K. nebuvo iškėlusi (pažymėtina, kad visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – B. K. susirašinėjimas su ieškovės vadovėmis - rodo buvus draugiškus šalių santykius, ieškovės reagavimą į B. K. iškylančias problemas ir sprendimų ieškojimą, po 2020 m. sausio mėn. vykusio pokalbio iš B. K. nėra gauta jokių rašytinių pretenzijų, nusiskundimų ar reikalavimų dėl darbo šeštadieniais, važinėjimo tarp mokyklų ar darbo užmokesčių, tuo tarpu pačios B. K. parodymai, duoti jau kilus šiam ginčui, kad ji iš tikrųjų buvo nepatenkinta darbo sąlygomis pas ieškovę ir ieškovė galėjo tai suprasti, vertinti kritiškai), bet kitos priežastys.

13. Teismas sutinka, kad B. K., dirbdama pas ieškovę, kur darbo atmosfera buvo gera, buvo reaguojama į visus B. K. prašymus ir kartu ieškoma tuo metu geriausių galimų sprendimų, ir to iš esmės neginčijo pati B. K., vis tiek turėjo motyvaciją ieškoti dar geresnių, labiau ją tenkinančių darbo sąlygų. Tačiau kartu teismas pažymi, jog iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog B. K. iš darbo pas ieškovę išėjo ne „į nežinią“ ir ne ketindama užsiimti aktyviomis kito darbo paieškomis (kurios iš esmės ir nebuvo atliktos, nes pati liudytoja apklausta B. K. parodė, kad jos darbo paieškos apsiribojo vieninteliu skambučiu 2020-06-23 (tai yra praėjus tik 11 dienų nuo darbų santykių nutraukimo su ieškove) atsakovės vadovei J. P.), bet turėdama atsakovės pasiūlymą dirbti pas atsakovę ateinančiais mokslo metais. Iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas išvadai, kad B. K., neturėdama konkretaus darbo pasiūlymo iš atsakovės, nebūtų atsisakiusi darbo pas ieškovę. Tokią išvadą patvirtina toliau teismo aptariamų bylos duomenų analizė.

14. Nors tiek liudytoja B. K., tiek liudytoja P. patvirtino, kad 2020-06-23 B. K. buvo skambinama J. P. ir pokalbio metu B. K. teiravosi J. P., gal jiems reikalingas anglų kalbos mokytojas, tačiau abi liudytojos davė skirtingus parodymus dėl tarp jų įvyksuio pokalbio turinio. Tai yra liudytoja B. K. nurodė, kad iš šio pokalbio ji turėjo pagrindą tikėtis, jog bus įdarbinta ir po šio pokalbio daugiau darbo neieškojo, išsiuntė atsakovei CV ir laukė J. P. skambučio; liudytoja B. K. nurodė nepamenanti, kad telefoninio pokalbio su J. P. metu ši būtų minėjusi, jog atsakovė jau yra radusi anglų kalbos mokytoją ir laukia jos galutinio sprendimo, liudytoja taip pat nurodė nežinojusi, kad tik esamai kandidatei atsisakius, atsakovė priims ją į darbą. Tuo tarpu J. P., apklausiama kaip liudytoja, teigė minėto telefoninio pokalbio su B. K. metu jai nieko nežadėjusi, negalėjo B. K. atsakyti, ar ji kaip mokytoja bus reikalinga, nes laukė kitos mokytojos apsisprendimo, tačiau B. K. pasakė atsiųsti savo CV, kad, jei bus poreikis, galėtų apsvarstyti jos kandidatūrą su steigėja V. D.. Teismas pažymi, kad vertinant tiek liudytojos B. K. parodymus, tiek J. P. parodymus, atsižvelgtina į tai, kiek jie sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja kitų liudytojų parodymams bei kitiems byloje pateiktiems įrodymams, taip pat į tai, kad liudytojos B. K. ir J. P. nesuinteresuotos duoti tokių parodymų, kurie galėtų pakenkti (finansine prasme) jų darbdaviui, todėl jų parodymai savaime negali būti laikomi visiškai objektyviais ir nešališkais.

15. Svarbu pažymėti, kad J. P. yra atsakovės mokyklos vadovė, ji nurodė, kad buvo susipažinusi su atsakove sudarytos Sutarties nuostatomis, tame tarpe – ir su įsipareigojimu nevilioti ieškovės darbuotojų. J. P. ieškovei yra parašiusi du laiškus, kuriuose skirtingai nurodo B. K. įdarbinimo pas atsakovę aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja J. P. iš esmės negalėjo paaiškinti tokių laiškų prieštaringumo. Be to, apklausiama kaip liudytoja J. P. nurodė, kad ji neskambino B. K. pasiteirauti dėl anglų kalbos mokytojo ir nebuvo B. K. informavusi apie atsakovės vykdomą anglų kalbos mokytojo paiešką, tuo tarpu 2020-08-27 laiške atsakovei nurodo visiškai priešingas aplinkybes: „...kai pradėjome ieškoti mokytojo, klausėme B. gal ji turi pažįstamų mokytojų. Ji pasisiūlė..“ (pastebėtina, kad apklausta kaip liudytoja B. K. nurodė, kad į ją J. P. dėl anglų kalbos mokytojos rekomendacijos nesikreipė). Tuo tarpu pačiame pirmame laiške ieškovei, atsakydama į ieškovės paklausimą dėl atsakovės paslaugų poreikio naujais mokslo metais, J. P. nurodė dar kitokias aplinkybes: „kai sužinojome, kad B. išėjo iš jūsų, pasiūlėme jai pas mus likti dirbti“. Nors J. P. teigė, kad minėti laiškai ieškovei parašyti buitine kalba, nemanant, kad dėl parašytų žodžių teks bylinėtis teisme, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ir iš šių laiškų galima spręsti apie faktines aplinkybes, susijusias su B. K. įdarbinimu pas atsakovę. Be to, J. P. yra mokyklos vadovė, kuriai keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, būtent per J. P. buvo vykdomas bendradarbiavimas su ieškove, jai buvo žinoma su ieškove sudaryta sutartis, jos turinys. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir neprašė iš J. P. pateikti teisinio situacijos dėl B. K. įdarbininimo vertinimo, pati J. P. informavo ieškovę, kad yra įdarbinusi B. K. (iki 2020-08-17 iš atsakovės gauto laiško ieškovė šio fakto nežinojo) ir pati laiške savo žodžiais nurodė, kokioms faktinėms aplinkybėms esant vyko B. K. įdarbinimas. Vertinant darbuotojo nuviliojimo veiksmų buvimą, darbo siūlymas nebūtinai privalo būti išreikštas tiesiogiai siūlant nutraukti darbo sutartį ir įsidarbinti kitur, bet gali būti siūloma nutraukti sutartį ir paslėpta forma. Teismo vertinimu, vien ieškovės darbuotojos B. K. informavimas, kad yra ieškomas naujas anglų kalbos mokytojas ir gal ji galinti kažką rekomenduoti (juo labiau atsakovei nesant paskelbus jokios oficialios mokytojo paieškos) suponuoja menamą klausimą darbuotojai ir gali būti suprantamas kaip: “pradėjome ieškoti naujo mokytojo, gal nori įsidarbinti?” (juo labiau, kad ieškovės darbuotoja su darbo sąlygomis pas atsakovę, vidutiniu darbo užmokesčiu jau buvo susipažinusi dirbdama pas atsakovę kaip ieškovo darbuotoja).

16. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino ir neginčijo, kad ji jokios anglų kalbos mokytojo atrankos nebuvo paskelbusi. J. P. nurodė, kad ji buvo radusi anglų kalbos mokytoją, t. y. anglų kalbos mokytoja ir kartu ERASMUS projektų koordinatore įsidarbinti pas atsakovę buvo pasiūlyta dar 2020 m. sausio mėnesį E. S., kuri dėl šio pasiūlymo turėjo apsispręsti iki liepos mėnesio pradžios. J. P. teigė, kad ji buvo tvirtai įsitikinusi, kad E. S. ateis dirbti, tačiau kartu nurodė, kad birželio mėnesį, nors su E. S. nebuvo po sausio mėn. pokalbio daugiau susisiekusi, pradėjo tuo abejoti ir domėtis per pažįstamus dėl anglų kalbos mokytojo rekomendacijų. Tuo tarpu liudytoja apklausta E. S. patvirtino, kad ji turėjo laiko apsispręsti dėl atsakovės darbo pasiūlymo iki 2020 m. liepos mėn. pradžios, pateikti savo atsakymo atsakovės ji nebuvo skubinama ir nematė pagrindo pateikti savo atsakymo anksčiau jai nustatyto termino. Įvertinus paminėtos liudytojos parodymus, teismui visiškai neaišku, kodėl J. P., kaip ji pati nurodė, būdama tikra E. S. atėjimu dirbti pas atsakovę ir žinodama E. S. apsispręsti nustatytą terminą, staiga birželio mėnesį pradėjo abejoti E. S. atėjimo dirbti realumu, tačiau kartu nesiėmė jokių priemonių susisiekti su E. S. tam, kad savo abejones išsklaidyti, bet priešingai, per pažįstamus pradėjo ieškoti anglų kalbos mokytojų rekomendacijų. Tai yra liudytoja J. P. iš esmės teismui negalėjo pateikti jokio savo kažkodėl būtent birželio mėn. kilusių abejonių logiško paaiškinimo. Pati J. P. teismui nurodė, kad CV yra reikalaujama tik iš darbuotojų, CV reikalingas priimant darbuotoją į darbą. Tuo tarpu J. P. negalėjo pateikti aiškaus ir suprantamo atsakymo, kodėl, esant iš esmės toms pačioms sąlygoms, CV pateikti nebuvo prašoma E. S., tuo tarpu B. K. J. P. nurodė atsiųsti CV, nors tada, liudytojos teigimu, atsakovė dar nežinojo, ar reikės B. K., kaip mokytojos paslaugų, tuo tarpu B. K. darbo sugebėjimai atsakovei buvo gerai žinomi ir patikrinti B. K. dirbant pas atsakovę. Kaip matyti iš bylos duomenų, savo CV atsakovei yra pateikusi tik B. K. ir S. Q., kuris taip pat buvo įdarbintas pas atsakovę anglų kalbos mokytoju tą pačią vasarą kaip ir B. K., kas leidžia teismui daryti labai tikėtiną išvadą, kad CV tiek iš B. K., tiek iš S. Q. buvo paprašyti jau esant atsakovės sprendimui juos įdarbinti ir likus tik formalumams dėl darbo santykių įforminimo, o ne kažkokiu kitu tikslu. Be to, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovė galimai ir siūlė E. S. įsidarbinti pas atsakovę anglų kalbos mokytoja, tačiau, atsižvelgtina ir į tai, kad E. S. darbo pasiūlymas buvo pateiktas dar sausio mėnesį, o po to tiek E. S., tiek J. P. nurodė dėl šio pasiūlymo iki liepos mėnesio daugiau nekontaktavusios, nei J. P., nei E. S. negalėjo nurodyti nei tikslios datos, nei būdo (ar telefonu ar el. laišku) atsakovė E. S. buvo informuota apie pasiūlymo atsisakymą, nors, kaip pažymėjo J. P., atsakovei E. S. atsakymas buvo itin svarbus, be to, E. S. buvo siūlomos ir projektų koordinatorės pareigos, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės apie ketinimą anglų kalbos mokytoja įdarbinti E. S. nepaneigia ir niekaip neįrodo, kad atsakovė tuo pačiu metu negalėjo siūlyti anglų kalbos mokytojos pareigos ir B. K., juo labiau, kad atsakovė naujiems mokslo metams dirbti, be B. K., įdarbino ir dar vieną anglų kalbos mokytoją – S. Q.

17. Atsakovė byloje neginčijo fakto, kurį taip pat patvirtino ir liudytoja apklausta B. K., kad ji likus vos vienai dienai iki pranešimo apie darbo sutarties su ieškove nutraukimą (2020-06-10), atsakovės mokiniams 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 9 d. atsisveikindama prieš vasaros atostogas parašė „iki susitikimo kitais mokslo metais!”. Nors B. K. teigė, kad ji visada atsisveikina tokiu būdu su mokinių tėvais, nes tai padeda išvengti nepatogių asmeninių klausimų apie ateities planus, tačiau liudytoja nenurodė, kad tokiu pat būdu (parašydama „iki susitikimo kitais mokslo metais“) būtų atsisveikinusi ir su kitos mokyklos, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini) mokiniais. Teismo vertinimu, toks liudytojos aiškinimas apie tokio atsisveikinimo teksto parašymo atsakovės mokiniams priežastis yra visiškai nelogiškas ir negali būti laikomas tikrąja tokio parašymo priežastimi, įvertinus tą aplinkybę, kad B. K. nebuvo pasamdyta tiesiogiai atsakovės mokyti atsakovės mokinius, bet dirbo pas atsakovę kaip ieškovės darbuotoja ir B. K. nebuvo žinoma, ar ieškovė ir atsakovė tęs bendradarbiavimą ateinančiais mokslo metais (tą patvirtino pati liudytoja B. K. 2020-04-04 teismo posėdžio metu, be to, liudytoja J. P. taip pat nurodė, kad tęsti bendradarbiavimo su ieškove naujais mokslo metais neketino), todėl, teismo vertinimu, liudytoja B. K. tokį teiginį (iki susitikimo kitais mokslo metais) galėjo rašyti tik turėdama darbo pasiūlymą iš atsakovės ir aiškiai suprasdama bei žinodama, kad turės galimybę kitais mokslo metais dirbti pas atsakovę, nes kitu atveju atsisveikinant su mokiniais B. K. apskritai nebuvo pagrindo ir būtinybės užsiminti apie naujus mokslo metus, nes B. K. darbas pas atsakovę tuo metu tiesiogiai nuo pačios B. K. valios nepriklausė, tuo tarpu atsakovė šių laiškų rašymo metu nebuvo patvirtinusi ieškovei, kad pirks mokytojo paslaugas iš ieškovės ir ateinančiais metais. Teismo vertinimu, šis neapdairus B. K. el. laiškas tik patvirtina, kad B. K. dar iki nutraukiant darbo santykius su ieškove buvo gavusi atsakovės darbo pasiūlymą dėl kitų mokslo metų ir šį pasiūlymą buvo priėmusi, todėl tokį atsisveikinimo laišką atsakovės mokiniams parašė žinodama ir suprasdama, jog kitais mokslo metais dirbs pas atsakovę. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad dar iki B. K. nutraukiant darbo santykius su ieškove, atsakovė jai buvo pateikusi pasiūlymą. Teismas pažymi, kad tai, jog atsakovė buvo pateikusi darbo pasiūlymą B. K., nors ir netiesiogiai, patvirtina ir atsakovės el. laiškas ieškovei, kuriame atsakovė (atsakovės mokyklos vadovė J. P.) nurodo, kad „pasiūlėme B. K. likti pas mus dirbti“.

18. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl B. K. neviliojimo (pasiūlymo dirbti pas atsakovę anglų kalbos mokytoja nepateikimo) yra neįtikinami, nes yra prieštaringi, nenuoseklūs, stokojantys elementarios logikos, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip atsakovės siekį išvengti Sutartyje numatytos baudos sumokėjimo, kartu atsakovės dėstomi argumentai niekaip nepaneigia, kad atsakovė neatlikto Sutarties pažeidimo dėl ieškovės darbuotojos B. K. nuviliojimo, kurį netiesiogiai, tačiau aiškiai patvirtina ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, taip pat B. K. atsisveikinimo laiškai mokslo metų pabaigoje atsakovės mokyklos mokiniams (CPK 185 straipsnis). Teismas pastebi, kad šalis, siekdama įrodyti jos darbuotojo viliojimo veiksmus, praktiškai neturi galimybių tokiu atveju pateikti tiesioginių įrodymų, nes kita sutarties šalis, žinodama apie tokiu atveju gresiančią didelę baudą, yra ypatingai suinteresuota slėpti tokius savo veiksmus. Tiesioginiu įrodymu tokio ginčo atveju galėtų būti nebent pačios atsakovės arba jos įdarbintos darbuotojos sąžiningas prisipažinimas dėl pasiūlymo pateikimo ir ieškovės darbuotojos susiviliojimas jai pateikto darbo pasiūlymo sąlygomis. Nors iš bylos duomenų ir negalima nustatyti, kada tiksliai ir kokiu būdu atsakovė pasiūlė darbą B. K., tačiau byloje esančių įrodymų, nors ir netiesioginių, visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė buvo pasiūliusi B. K. pas dirbti pas atsakovę nuo kitų mokslo metų dar iki B. K. nutraukiant santykius su ieškove, B. K., nutraukdama santykius su ieškove, jau žinojo, kad atsakovei reikalingas anglų kalbos mokytojas pilnam etatui ir kad atsakovė nori būtent ją kaip mokytoją įdarbinti. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertina kaip atitinkančius Sutarties 3.2 punkte numatytus darbuotojo viliojimo veiksmus, kurių atlikimas lemia sutartinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymą, t. y. atsiranda ieškovės teisė reikalauti už sutartinio įsipareigojimo pažeidimą iš atsakovės Sutartyje numatytos baudos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

19. Ta aplinkybė, kad B. K. jau kitą dieną po darbo sutarties su ieškove nutraukimo registravosi Užimtumo tarnyboje, teismo vertinimu, niekaip neįrodo ir nepaneigia, kad atsakovė neatliko viliojimo veiksmų ieškovės darbuotojos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti mokytojo darbo specifiką, t. y. atsižvelgti į tai, kad mokytojai darbui įprastai yra samdomi nuo naujų mokslo metų, t. y. nuo rugsėjo mėnesio, todėl B. K. palikus darbą pas ieškovę birželio mėn., atsakovei nebuvo jokio pagrindo ir intereso ją iš karto įdarbinti. Sprendimas registruotis Užimtumo tarnyboje yra pagrįstas socialinių garantijų, taip pat ir papildomų pajamų (bedarbio pašalpos) gavimo užsitikrinimu tam tikrą laikotarpį, todėl B. K. registravimasis Užimtumo tarnyboje yra logiškas ir finansiškai pagrįstas bei šiuo konkrečiu atveju negali niekaip paneigti, kad B. K. registruojantis Užimtumo tarnyboje negalėjo būti atsakovės ir B. K. susitarimo dėl jos įdarbinimo pas atsakovę nuo naujų mokslo metų pradžios.

Dėl baudos dydžio

20. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės pažeidimą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties sąlygų. Šalys byloje neginčijo, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, ir šalys yra visiškai susipažinusios su visomis šios sutarties sąlygomis, jos sudarymo aplinkybėmis bei visiškai jas supranta. Šalių sudarytoje Sutartyje buvo įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas Sutarties galiojimo metu bei trejus metus po Sutarties pasibaigimo dienos nevilioti ir neteikti kitiems asmenims pagalbos viliojant UAB (duomenys neskelbtini) esamus ar buvusius darbuotojus bei nesiūlyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nutraukti verslo ar darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ar sumažinti jų apimtį; šalys iš anksto aptarė šio įsipareigojimo pažeidimo padarinius, numatydamos konkretaus dydžio netesybas – 10000 Eur baudą (Sutarties 3.2 punktas). Teismo vertinimu, atsakovė, prašydama sumažinti Sutartyje numatyto dydžio netesybas, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, yra nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kaip pažymėjo ieškovė, Šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties sąlyga dėl esamų ir buvusių ieškovės darbuotojų neviliojimo atsirado ne be priežasties. Lietuvos švietimo sistemoje iš tikrųjų trūksta mokytojų ir mokslo įstaigos tarpusavyje konkuruoja, „kovoja“ dėl gerų mokytojų. Atsakovė byloje taip pat pripažino ir neginčijo, jog rasti gerą anglų kalbos mokytoją yra itin sunku, įprasta praktika yra ieškoti mokytojų rekomendacijų pagalba, ieškoma „patikrintų“ žmonių. Ieškovė itin kruopščiai vykdo savo darbuotojų atranką, ieško tokių darbuotojų, kad jie pateisintų klientų lūkesčius ir taip užsitikrintų komercinį pranašumą (verslo ir finansinę naudą) prieš savo konkurentus bei nuolatinius, stabilius ir sėkmingus sutartinius santykius su savo klientais. Neviliojimo įsipareigojimu ir baudos nustatymu dėl tokio įsipareigojimo pažeidimo ieškovė siekė klientų atgrasymo nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, stengėsi išvengti situacijos, kad jo klientas „pasitikrins“ ir išbandys siunčiamą mokytoją, o tada, asmeniškai pakalbėjęs, pasiūlęs darbą, įsidarbins jį/ją tiesiogiai. Taigi nurodytą Sutarties sąlygą dėl baudos nustatymo už ieškovės darbuotojų nuviliojimą ieškovė laikė reikšminga, nes sutartas baudos dydis padėjo ieškovei mažinti galimų nuostolių dėl neteisėtų klientų veiksmų atsiradimo riziką, taip pat užtikrino ieškovės nuostolių dėl klientų įsipareigojimo nevilioti ieškovės buvusių ar esamų darbuotojų pažeidimo kompensavimą ir kartu skatino ieškovės klientus tokio įsipareigojimo nepažeisti. Teismo vertinimu, šalių Sutartyje iš anksto nustatytas baudos dydis yra visiškai adekvatus atsakovės padarytam Sutarties pažeidimui, įvertinus ir ieškovės pateiktus duomenis apie ieškovės gautų pajamų dydį iš klientų, kuriems paslaugas ieškovė teikė per savo darbuotoją B. K., kurią nuviliojo atsakovė. Kadangi teismas nenustatė jokių pagrindų prašomų netesybų sumažinimui, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 10000 Eur bauda už Sutarties 3.2 punkto pažeidimą, nes atsakovė, sudarydama su atsakove Sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos sąlygas, savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

23. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

25. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimo sumą, iš atsakovės ieškovei priteistina 225 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

26. Ieškovė byloje patyrė advokatės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su ieškinio, dubliko parengimu ir atstovavimu teisme - ieškovė iš viso patyrė 3744,08 Eur su PVM advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktomis ataskaitomis apie suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, taip pat pateikti duomenys apie ieškovės atliktą atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas, todėl, įvertinus bylos sudėtingumą (atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, byla laikytina pakankamai sudėtinga), ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (10 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 969,08 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.