- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-18723-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05963-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- J. L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. U.
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. R. (J. L. R.) pareiškimą dėl termino paveldėjimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. U., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. L. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti jam terminą palikimui po mamos N. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
1.1. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. U. kreipėsi pareiškimu į teismą civilinėje byloje Nr. e2YT-8273-496/2024 Šiaulių apylinkės teisme, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po sutuoktinės N. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą. J. U. nurodė, kad su N. U. susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruota Lietuvoje. J. U. 2006 m. spalio 9 d. nupirko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties jis vienas liko gyventi šiame name, jį prižiūrėjo ir tvarkė. J. U. nevyko pas notarą dėl palikimo po žmonos mirties priėmimo, nes namas buvo registruotas jo vardu ir manė, kad jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. J. U. neva niekas netrukdė vienam po žmonos mirties valdyti su žmona įgytą turtą. Toje pačioje civilinėje byloje J. L. R. pateikė savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė netenkinti J. U. pareiškimo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo trijų mėnesių laikotarpyje po jo mamos N. U. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą – žemės sklypą su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. J. L. R. rūpinosi šiuo turtu kaip savu, kartu rūpindamasis ir J. U.. Šiame name buvo jo kambarys, kur jis atvykęs gyvendavo, pjaudavo žolę, tvarkė kiemą ir gatvę prie namo, tvarkė ir prižiūrėjo su sutuoktine patį namą.
1.2. Pareiškėjas yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gimtoji vieta ir išsilavinimas yra įgytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi net bazinių žinių dėl paveldėjimo priėmimo tvarkos Lietuvoje, nes iki tol nėra nieko paveldėjęs. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo priėmimas yra reglamentuotas visiškai kitaip. Todėl pareiškėjas nesitikėjo ir nesuprato, kad turi atlikti kažkokius specialius veiksmus paveldėjimui priimti. Pareiškėjo lūkestis buvo, jog teismas pats turėtų pradėti paveldėjimo procesą, kaip tai numatyta teisiniame reglamentavime (duomenys neskelbtini).
1.3. Civilinėje byloje Nr. e2YT-8273-496/2024 Šiaulių apylinkės teisme pareiškėjas pareiškė savarankišką reikalavimą tik todėl, kad J. U. kreipėsi į teismą ir iš to suprato, kad jis turi tą patį daryti, kaip ir J. U.. Taigi, pareiškėjas tikėjosi, kad paveldėjimo klausimas bus išspręstas nurodytoje civilinėje byloje.
1.4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė: J. U. pareiškimą tenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad J. U. iš karto po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos palikimą, o J. L. R. pareiškimą – savarankišką reikalavimą atmesti.
1.5. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. U. pareiškimą atmesti, o pareiškėjo savarankišką reikalavimą patenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas trijų mėnesių laikotarpyje po jo mamos N. U. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą – žemės sklypą su pastatais adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Terminas kasaciniam skundui paduoti baigėsi tik 2025 m. birželio 27 d. Todėl pareiškėjas, nepraleisdamas 3 mėnesių termino po termino kasaciniam skundui paduoti, teikia šį pareiškimą.
1.6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „iš suinteresuoto asmens J. L. R. nurodomų aplinkybių galima spręsti, jog, praleidęs terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo J. L. R. galėjo kreiptis į teismą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo“.
1.7. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) bei turi kitų gretutinių ligų, kurios sąlygoja jo dažną nedarbingumą. Todėl aukščiau nurodytos sąlygos lėmė, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą nepasikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. U. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl N. U. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo J. U. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog kreipėsi į teismą, kad gautų dalį savo mamos namo. Jo mama juo rūpinosi visą gyvenimą, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini). J. U. jam vis kartodavo, kad namas yra jo. Jo vizitų į Lietuvą tikslas visada buvo aplankyti mamą, o po jos mirties – J. U.. Jis prašydavo mamos, kad jam skaitytų lietuviškus dokumentus, kadangi jis neperskaitydavo pats. Kai mama mirė, J. U. turėjo tai daryti, bet viskas, ką jis darė, buvo melavimas jam. Du metus pareiškėjas dirbo J. U. ir viską darė tame name. Paskui J. U. vedė kitą moterį ir „pašalino“ pareiškėją iš savo gyvenimo. Pareiškėjas tuose namuose turėjo savo šunį, pervesdavo J. U. mamos pensiją. Jis visą laiką sakydavo, kad namas yra pareiškėjo, bet kai sutiko kitą moterį, viskas pasikeitė ir J. U. atsisakė visų pareiškėjo, jo mamos, močiutės ir tetos daiktų, taip pat atsisakė ir pareiškėjo šuns. Jie turėjo namą (duomenys neskelbtini), nuosavybė buvo jo močiutės. Kai mirė pareiškėjo močiutė, namą paliko jo mamai. Jo mama nenorėjo ten likti dėl liūdnų atsiminimų. Jo mama pardavė namą (duomenys neskelbtini), viską, kas buvo name močiutės, mama parsivežė čia į Lietuvą. J. U. pardavė viską, kai sutiko kitą moterį, taip pat ir pareiškėjo bei jo mamos daiktus. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, tikslios datos nepamena. Jis tuo metu buvo Lietuvoje. Tuo metu, kai mama mirė, ji gyveno su J., bet pareiškėjas turėjo savo nuosavą kambarį. Tuo metu pareiškėjo mama ir J. U. buvo vedę. Pareiškėjas tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) darbo dienomis, o savaitgaliais, kartais penktadieniais, gyveno kartu su jais, adresu (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kiek laiko po mamos mirties gyvena Lietuvoje, nes važinėdavo pirmyn ir atgal į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvas. (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas nesikreipė į notarą. Mama jam visada pasakydavo, ką reikia Lietuvoje daryti, nes jis turi mokymosi problemų. Kai mama mirė, J. U. buvo vienintelis žmogus, kurį turėjo pareiškėjas. Pareiškėjas turi mokymosi problemų, nes turi (duomenys neskelbtini). Šios sveikatos problemos trukdo suvokti tam tikrus dalykus, jam reikia, kad kas nors visą laiką padėtų. Šiuo metu pareiškėju niekas nesirūpina. Po mamos mirties kalbėjosi su J. U. apie tai, kas atsitiks su likusiu mamos turtu. Kiekvieną dieną J. U. pareiškėjui ir jo žmonai sakydavo, kad nuosavybė yra pareiškėjo. Po mamos mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) – važiuodavo ten kiekvieną dieną, bet miegodavo tik savaitgaliais. Tai tęsėsi apie du metus. Konfliktai su J. U. dėl palikimo prasidėjo, kai jis sutiko kitą moterį, tai buvo apie 2020-2021 metus. J. sakė, kad jis uždirbo daugiau pinigų nei mama, tačiau jis niekada nedirbo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. J. U. sako netiesą, kad davė jam pinigų. J. U. sakė, kad dovanojo jam butą, tačiau J. pareiškėjui niekada nėra nieko davęs. Tai yra jo butas. Šis namas Lietuvoje buvo pirktas pardavus namą, kuris priklausė jo močiutei (duomenys neskelbtini). Kai mirė pareiškėjo mama, tuo metu J. U. jau žinojo apie pareiškėjo ligą. Nėra priežasčių, kodėl J. U. vaikai ar draugė turėtų gauti ginčo namą.
5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad mirus pareiškėjo mamai N. U., liko jos turtas. Nei vienas iš potencialių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. J. U. tik praėjus kažkuriam laikui kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas, būdamas suinteresuotu asmeniu toje byloje, kreipėsi su atskiru reikalavimu, kad pradėdamas faktiškai valdyti paveldėjo motinos turtą. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą atmetė, o J. U. – tenkino. Pareiškėjas yra gimęs ir augęs ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), kur yra įgijęs išsilavinimą. Lietuvos pilietybę jis gavo, nes jo mama yra Lietuvos pilietė. Kadangi (duomenys neskelbtini), valstijoje, kurioje jis gimė ir augo, palikimo priėmimo reglamentavimas buvo kitoks, jo lūkesčiai dėl palikimo priėmimo taip pat buvo kiti – kad teismas pradės paveldėjimo procesą ir tame procese jis dalyvaus ir paveldės tam tikrą turtą. Tokio teisinio reglamentavimo vertimas buvo pateiktas su apeliaciniu skundu. Pareiškėjas turi sveikatos problemų, turi nustatytą 55 proc. neįgalumą. Todėl dalį laiko dėl savo sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių – kai blogai jaučiasi, kai yra sveikatos pablogėjimas. Po mamos mirties, dalį laiko iki šitos bylos pradėjimo, pareiškėjas praleido (duomenys neskelbtini), nes dalį laiko gyvena ten, dalį laiko – Lietuvoje. Kreipėsi į teismą po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas ir pasibaigė kasacijos terminas – po to pasikreipė per trijų mėnesių. Mama, kol buvo gyva, teikdavo pagalbą pareiškėjui, kadangi dėl sveikatos būklės, jis negali dirbti pilnos darbo dienos. Paveldėtas turtas padėtų pareiškėjo situacijoje, užtikrintų tolimesnį gydymą. Klaipėdos apygardos teismas savo sprendime nurodė, kad būtent tokiu būdu pareiškėjas turėtų arba galimai galėtų ginti savo teises, t. y. kreipdamasis į teismą dėl termino atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas turi sveikatos problemų. Tai patvirtina paties suinteresuoto nurodyta aplinkybė, kad jis davė pareiškėjui 300 Eur. Net ir suinteresuotas asmuo supranta, kad pareiškėjui yra reikalingos papildomos lėšos gydymui. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjo pagrindinis gyvenimas ir žinios buvo iš (duomenys neskelbtini), Lietuvoje pareiškėjas gyveno fragmentiškai nuo 2008 metų. Prašo pareiškimą tenkinti, atsižvelgti į tai, kad įstatymas nustato, kad ¾ turto turi priklausyti vaikui, ¼ sutuoktiniui. Termino praleidimas nėra susijęs su pareiškėjo valia, aplinkybės sąlygoja, kad pareiškėjas turi dvi pilietybes, tačiau žinios, išsilavinimas yra gautas ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). Buvo lūkestis, kad bus vadovaujamasi tokiu teisiniu reglamentavimu, koks numatytas (duomenys neskelbtini), taip pat aplinkybė, kad ir pats J. U. nepasikreipė dėl paveldėjimo įstatymo numatyta tvarka, sveikatos problemos, kurias turi pareiškėjas, nenuolatinis gyvenimas Lietuvoje, o periodiškai, teisminio proceso laikas, kurio metu buvo sprendžiama situacija – šios priežastys lėmė termino praleidimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo J. U. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškimu ir nurodė, kad turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini). Jis 12 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kai iš ten grįžo, nusipirko namą – praktiškai jis pirko, nes N. buvo pasilikusi parduoti jų namą. Jis buvo paėmęs paskolą, nes jo žmonai bankas nedavė paskolos, kadangi ji gavo nedidelį atlyginimą. (duomenys neskelbtini) įstatymai reikalauja, kad įmoka į banką būtų ne mažesnė nei trečdalis atlyginimo. Tai gali patvirtinti, nes turi dokumentus. Dėl namo Lietuvoje – nusipirko tą namą, supranta, kad tai buvo bendri pinigai. Namui būtinai reikėjo remonto: name tualetas buvo tik rūsyje ir lauke, nors miegamieji buvo viršuje, šildymo sistema beveik nedirbo, buvo užkalkėjusi, reikėjo pakeisti radiatorius, visus vamzdžius, buvo būtinas langų keitimas. Visus šiuos darbus jis turėjo padaryti per tris mėnesius, nes žmona turėjo atvažiuoti po trijų mėnesių. Jis tokius darbus yra daręs (duomenys neskelbtini), mokėjo tai padaryti, bet buvo trumpas laiko tarpas, todėl paprašė vyresniosios dukros vyro, kuris tris savaites padėjo darbuose. Buvo sudėtos plytelės, pakeisti langai, aptverta tvora. Stogo, apšiltinimo tvarkymui samdė darbininkus. J. pas juos negyveno nei vienos dienos, neturėjo kambario. J. buvo padovanotas įrengtas butas, kuriame jis iš karto galėjo gyventi. J. U. padėjo jo vaikai, o dabar J. reikalauja, kad jis pareiškėjui yra dar kažką skolingas. J. anksčiau nesirgo, jis susirgo gal prieš metus. J. nebūtų galėjęs dirbti tokiame darbe, tačiau dirbo. Kai gavo dokumentus iš apeliacinio teismo, kreipėsi į notarą ir parašė palikimą savo dukroms. Negali būti viskas J., o jo vaikams nieko. J. labai mylėjo mamą, bet kapuose nebuvo nei vieną kartą. J. kalba netiesą. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini). Jis su pareiškėjo mama buvo sudaręs santuoką (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, kada. Santuoka buvo įteisinta ir Lietuvoje. Apytiksliai kartu gyveno apie 25-30 metų. Su pareiškėjo mama Lietuvoje gyveno nuo 2006 metų. Po mamos mirties J. gyveno Lietuvoje, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis Ju. niekada nesakė, kad namas liks jam. J. jau gavo didelę dovaną. Apie namo paveldėjimą su J. niekada nekalbėjo. Kadangi J. padovanojo butą, kalbėjo, kad J. neturės jokių pretenzijų, jeigu mama mirs anksčiau. Ji turėjo daug ligų. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrai su pareiškėjo mama, nors jis sumokėjo, nes jo sąskaitoje buvo pinigai. Jo nuomone, J. neturi jokios teisės į dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kad J. nustatyta liga, sužinojo, kai nuvažiavo pas jį, jam davė 300 Eur, kad nusipirktų vaistų, nors pats irgi jau sirgo. Tai galėjo būti šių metų vasario-kovo mėnesį. Anksčiau apie J. sveikatos būseną jam nebuvo žinoma. J. nurodyti teiginiai, kad jis didžiąją laiko dalį gyveno (duomenys neskelbtini) yra teisingi, J. tuo metu gyveno pas juos namuose (duomenys neskelbtini). Jis truputį pabūdavo pas tėvą, truputį pas juos. Jie buvo nustebinti, kai J. norėjo sugrįžti į Lietuvą. J. į Lietuvą grįžo 2008 metais, po dviejų metų, kai jie su žmona apsigyveno Lietuvoje. Jie už tą butą mokėjo komunalinius mokesčius, kadangi kol nepadovanojo buto, jis buvo registruotas jų vardu.
7. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl, proceso dalyviams neprieštaraujant, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-8273-496/2024 duomenų nustatyta, jog N. U., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). N. U. mirė būdama santuokoje, su J. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje santuoka registruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas J. L. R. yra mirusiosios N. U. sūnus. 2006 m. spalio 9 d. J. U. per įgaliotą atstovę S. B. nupirko 0,0991 ha žemės sklypą su priklausiniais: gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti J. U. vardu. 2024 m. gegužės 23 d. testamentų registro išraše užfiksuota, kad testamentų registre nėra įregistruota palikėjos N. U. palikimo priėmimo faktų.
9. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8273-496/2024 nuspręsta J. U. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad J. U. iš karto po sutuoktinės N. U. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą. Šiuo sprendimu taip pat nuspręsta atmesti J. L. R. pareiškimą – savarankišką reikalavimą, kuriuo J. L. R. prašė netenkinti J. U. pareiškimo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. R. trijų mėnesių laikotarpyje po N. U. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-270-613/2025 nutarė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo tenkinti J. L. R. savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau pažymėjo, kad nors J. L. R. elgesys po mamos mirties neleidžia daryti išvados, jog jis priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau iš J. L. R. nurodomų aplinkybių galima spręsti, jog, praleidęs terminą palikimui priimti, J. L. R. galėjo kreiptis į teismą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 yra nurodęs, kad paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimas galimas tik tuomet, kai egzistuoja svarbios ir objektyvios priežastys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog svarbiomis priežastimis laikomos tik tos, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar elgesio ir yra susijusios su objektyviomis aplinkybėmis (pvz., liga, force majeure aplinkybės).
10. Pareiškėjas J. L. R. teismui pateikė informaciją apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., iš kurios matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti 112 kartų, nedarbingumo priežastis – liga, taip pat ir ligonio slaugymas. Iš medicininių išrašų matyti, kad pareiškėjas dažnai serga, jam diagnozuota ne viena liga, 2022 m. rugsėjo 6 d. nustatyta (duomenys neskelbtini).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju, palikėja N. U. mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimo priėmimui suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl to, kad turi dvigubą pilietybę – Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini), kuriose įgijo išsilavinimą, todėl nežinojo paveldėjimo priėmimo tvarkos Lietuvoje, turėjo lūkestį, kad palikimas priimamas kaip (duomenys neskelbtini), kur, pareiškėjo teigimu, palikimo priėmimo procedūrą pradeda teismas. Pateikdamas apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-8273-496/2024, J. L. R. pridėjo duomenis apie (duomenys neskelbtini) numatytą reglamentavimą dėl palikimo priėmimo. J. L. R. Lietuvoje nuolat negyveno, vykdavo ir į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. U.. Be to, pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini), jis turi kitų gretutinių ligų, tiek (duomenys neskelbtini) metais, kai mirė N. U., tiek vėliau, pareiškėjui ne kartą buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos. Pareiškėjas nurodė, jog suinteresuotam asmeniui J. U. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose inicijavus civilinę bylą Nr. e2YT-8273-496/2024 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad J. U. iš karto po sutuoktinės N. U. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą), jis tikėjosi, kad minėtos bylos metu bus išspręstas N. U. palikimo priėmimo klausimas. Civilinės bylos Nr. e2YT-8273-496/2024 nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas buvo pateikęs savarankišką pareiškimą (reikalavimą), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. R. per tris mėnesius po mamos N. U. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.
14. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo procedūrą ir terminus, elgėsi rūpestingai, suinteresuotam asmeniui J. U. kreipusis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo dėl N. U. palikimo priėmimo faktiniu valdymu, pareiškėjas J. L. R. aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, pateikė atsiliepimą bei savarankišką reikalavimą, išnagrinėjus bylą pateikė apeliacinį skundą. Šios aplinkybės rodo pareiškėjo valią priimti po mamos mirties likusį palikimą. Bet to, išvadą, kad pareiškėjas turėjo valią priimti N. U. palikimą, galima daryti ne tik iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis turėjo lūkestį, kad jam atiteks namas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir iš civilinėje byloje Nr. e2YT-8273-496/2024 J. L. R. duotų parodymų, jog jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes tikėjosi, jog J. U. jam sumokės pinigų už J. U. liekantį turtą.
15. Pažymėtina ir tai, kad viena vertus, po palikėjos N. U. mirties (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pareiškėjo pareiškimas teisme gautas 2025 m. rugsėjo 24 d.) praėjo gana ilgas laiko tarpas. Tačiau kita vertus, N. U. sutuoktinis J. U. dėl mirusiosios palikimo priėmimo į notarą laiku taip pat nesikreipė. Dėl juridinio fakto nustatymo dėl N. U. palikimo priėmimo faktiniu valdymu J. U. pareiškimą teismui pateikė tik 2024 m. gegužės 24 d., sprendimas byloje buvo priimtas 2024 m. lapkričio 18 d., o įsiteisėjo tik 2025 m. kovo 27 d., apeliacinės instancijos teismui nutartimi palikus minėtą 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą. Kaip jau buvo minėta, J. L. R. aktyviai dalyvavo civilinės bylos Nr. e2YT-8273-496/2024 nagrinėjime, tai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas iš tiesų galėjo nežinoti apie Lietuvoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl palikimo priėmimo, kadangi aktyvių veiksmų dėl po mamos mirties likusio palikimo priėmimo ėmėsi tik kitam paveldėtojui J. U. pradėjus bylą dėl palikimo priėmimo. J. L. R. jau civilinės bylos Nr. e2YT-8273-496/2024 nagrinėjimo metu buvo pareiškęs pretenziją į po N. U. mirties likusį turtą, šis faktas negalėjo būti nežinomas J. U.. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui palikimo priėmimo termino atnaujinimas esmingai pakenktų jau susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Šiuo atveju teismas vertina, kad pareiškėjas teisės priimti palikimo laiku nerealizavo dėl jau aptartų objektyvių priežasčių, dėl sveikatos būklės, dėl kurios pareiškėjas galėjo susidurti su sunkumais ginant savo teises, taip pat ir dėl gyvenimiškos patirties neturėjimo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, pripažįstamos svarbiomis priežastimis ir pareiškėjo prašymas tenkinamas – terminas palikimui, atsiradusiam po N. U. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 442-443, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. L. R. (J. L. R.) pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. L. R. (J. L. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.