Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovei Jurgitai Pukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. U. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiais asmuo – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė taip pat prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad vaikas nuo (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas globos namuose. Iš pradžių vaiko mama keletą kartų domėjosi vaiku, tačiau visi suplanuoti susitikimai buvo atšaukti. Atsakovė visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo. Vaikas šiuo metu yra atsigavęs, jo raida žengia į priekį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

15. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

17. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

18. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. U., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. U., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo leidimą paimti vaiką M. U. iš jo motinos S. U.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Atsakovei procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai. Atsakovė prieštaravimų dėl jai pareikšto ieškinio nepateikė. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė visiškai nebendrauja su vaiku, jo nelanko ir juo nesidomi. Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu, šiame procese dėl jos motinystės teisių sūnaus atžvilgiu apribojimo, iš esmės liko pasyvi, neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, neteikė prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio. Atsakovės atstovė nurodė, kad nežino atsakovės pozicijos, tačiau iš esmės neprieštaravo ieškinio reikalavimams, paliko spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir atsakovės elgesį, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus. Byloje trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė iš esmės visiškai nebendrauja su vaiku, nusišalino nuo vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir išlaikymo.

20. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovė vengia atlikti savo pareigas, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko ugdymo, auklėjimo, iš esmės su vaiku nebendraujama, nepilnametis vaikas yra motinos apleistas. Atsakovė negyvena kartu su savo sūnumi, jo neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, materialiniu aprūpinimu, su juo nebendrauja ir artimų ryšių nepalaiko, neteikia išlaikymo. Atsakovės sūnaus priežiūra ir auklėjimas iš esmės permestas valstybei (trečiajam asmeniui). Toks atsakovės (kaip motinos) elgesys savo vaiko atžvilgiu vertinamas ypač kritiškai ir nepateisinamas. Vaiko tėvas yra nežinomas.

21. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tokioje byloje vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar (ir) kaip kito tėvų elgesys. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovė nuo to laikotarpio, kai iš jos buvo paimtas vaikas, būtų pakeitusi savo gyvenimo būdą, atkūrusi ryšį su sūnumi. Priešingai, remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, trečiojo asmens paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis, atsakovė iš esmės visiškai nutraukė ryšius su savo sūnumi, jo nelanko, gyvai nesusitinka, nebendrauja ir juo nesidomi, neteikia ir išlaikymo. Bylos nagrinėjimu atsakovė taip pat nesidomėjo, liko pasyvi. Tarnybos vertinimas dėl tokio atsakovės elgesio taip pat neigiamas. Teismas neturi pagrindo netikėti Tarnybos specialistų vertinimais, trečiojo asmens paaiškinimais.

22. Pabrėžtina, kad motinystė ir tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti tėvų valdžią (ar kad ji būtų apribota tik laikinai), turėjo nuosekliai nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku, keisti savo gyvenimo būdą iš esmės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas aplinkybes, Tarnybos atstovės, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė dėl savo paties interesų iškėlimo, nenoro vykdyti motinos pareigų ir rūpintis sūnumi, neįgyvendina motinos valdžios sūnaus atžvilgiu. Atsakovė negyvena kartu su savo sūnumi, jo neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, materialiniu aprūpinimu, su juo nebendrauja ir artimų ryšių nepalaiko. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija realiai galėtų pasikeisti, to nemato ir Tarnybos specialistai.

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovei yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, ir tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), ir jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis), dėl to net ir pritaikius neterminuotą valdžios apribojimą, atsakovei iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, yra galimybė ateityje panaikinti neterminuotą valdžią jos vaiko atžvilgiu, kol šis dar neįvaikintas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. Tarnyba prašo M. U. gaunamų lėšų ir turto administratore paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globėjos buveinėje.

26. Aukščiau minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo leidimą paimti vaiką M. U. iš jo motinos S. U.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Vaikas iki šiol gyvena laikinos globėjos buveinės vietoje.

27. Tarnyba nurodo, kad trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. Globos namai M. U. yra sudarę tinkams gyvenimo sąlygas, užtikrinę saugią, stabilią aplinką.

28. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, M. U. gaunamų lėšų, turto administratore paskiriama VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos buveinėje.

29. Trečiajam asmeniui išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

30. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

31. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės S. U. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. U. mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Tarnyba nurodo, kad toks išlaikymo dydis prašomas atsižvelgiant į nepilnamečio M. U. amžių, sveikatą ir poreikius, orientacinius dydžius teismo praktikoje. Atsakovės atstovė sutiko, kad turi būti priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovės nepilnamečiam vaikui.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti ir tenkinti turėtų būti priteistinas periodinis išlaikymas po 200 Eur.

34. Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti 200 Eur suma vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA yra 840 Eur, atskaičius mokesčius 633 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 316 Eur), taip pat į tai, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, turinti galimybę užsidirbti (teismas neturi duomenų apie kokias nors atsakovės sveikatos problemas ar kitas aplinkybes, kurios leistų mokėti mažesnį išlaikymą), į tai kad atsakovė šiuo metu dirba ir gauna pajamas, dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo ir priteisia iš atsakovės S. U. išlaikymą M. U. 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

35. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

36. M. U. išlaikymui mokamas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkyti skiriama vaiko globėja VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

37. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

39. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė S. U. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

40. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

41. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

42. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovei atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiam vaikui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų ir turto administratore paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, juridinio asmens kodas 300594171.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, juridinio asmens kodas 300594171, buveinėje.

Priteisti iš atsakovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovę S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.