- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-958-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-344-91/2013 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolio A. A. kontoroje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-20 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1734-91/2010 dėl 30000 Lt išieškojimo iš skolininko A. K. suinteresuoto asmens V. K. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/12/01602. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų prašydamas panaikinti antstolio A. A. 2012-11-15 patvarkymą Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2012-12-03 vykdymo išlaidų paskaičiavimą; 2012-12-03 Patvarkymą areštuoti lėšas 33715,01 Lt sumai, esančias Swedbank, AB; 2012-12-03 Patvarkymą areštuoti lėšas 33715,01 Lt sumai, esančias AB DNB banke; 2012-12-03 Turto arešto aktą ir 2012-12-03 patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad V. K. pažeidus sutarties sąlygas, dėl ko skolininkui buvo padaryta žala bei jam per jo prievolės įvykdymo terminą atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, jo prievolė V. K. dėl 30 000 Lt sumos sumokėjimo pasibaigė. Kadangi antstoliui duomenys apie prievolės pabaigą buvo pateikti 2012-11-28, dėl ko iki tol galimai antstoliui sprendžiant dėl vykdomojo dokumento priėmimo nebuvo žinomos aplinkybės apie prievolės pabaigą, 2012-11-15 antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei tos pačios dienos raginimas įvykdyti sprendimą nelaikytinas neteisėtu, tačiau paaiškėjus aplinkybės apie prievolės pabaigą antstolis privalėjo vykdomąją bylą nutraukti ir jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje neatlikti, dėl ko visi po to priimti antstolio patvarkymai laikytini neteisėtais ir naikintini, o vykdomoji byla nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjo A. K. 1300 Lt išieškotojai V. K. bei 14,80 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti 2012-11-15, raginimą skolininkui įteikė 2012-11-20. Skolininkas 2012-11-28 pateikė antstoliui prašymą panaikinti visas pradėtas vykdymo priemones ir vykdomąją bylą nutraukti, kadangi skolininkas, vadovaujantis CK 6.130 str. ir CK 6.131 str. atliko tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Antstolis skolininko prašymo patvarkymu Nr. 0023/12/01602 nepatenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjo priešpriešinio reikalavimo antstolis negalėjo užskaityti, nes šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiu vykdomuoju dokumentu ir toks užskaitymas vykdymo procese nėra galimas. Vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali Lietuvos Respublikos CPK 687 str. įtvirtinta norma, pagal kurią įskaitymas vykdymo procese galimas tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančioje toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio užskaitymą. Tai reiškia, kad įskaitymas vykdomąjame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažintas vienarūšiu ir įskaitomas. Dėl priešpriešinių užskaitymų jokių vykdomųjų dokumentų pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė. Antstoliui imperatyviai draudžiama atlikti vykdymo veiksmus nesant pateikto vykdomojo dokumento. Priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimas yra išieškotojo teisė, o ne pareiga, todėl tik pats išieškotojas, šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. K., gali tokį procesą pradėti kreipdamiesi su vykdomuoju dokumentu į antstolį. Nei teismas, nei antstolis neturi teisės įtraukti skolininko A. K. į vykdymo procesą, neturint vykdymo dokumento. Negalima susiaurinti išieškotojos V. K. teises į jai priteistą kompensaciją, todėl, teismo vertinimu, patenkinus skolininko reikalavimą, būtų pažeista vykdomuosius dokumentus pateikusios išieškotojos teisė į sulygtą kompensaciją, nuosavybę. Vadovaujantis civilinio proceso operatyvumo principu, visi proceso veiksmai turi būti atliekami nedelsiant. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, todėl antstolio atliktas operatyvus, nepažeidžiantis teisės normų, veiksmas atitiko proceso operatyvumo principą, todėl negalėjo pažeisti valstybės ir viešojo intereso. Teismas sprendė, kad antstolio atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 80-87) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės - pareiškėjo A. K. skundą patenkinti; ir panaikinti antstolio A. A. 2012-11-15 patvarkymą Nr. 0023/12/01602 Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2012-12-03 vykdymo išlaidų paskaičiavimą; 2012-12-03 patvarkymą areštuoti lėšas 33715,01 Lt sumai, esančias Swedbank, AB; 2012-12-03 patvarkymą areštuoti lėšas 33715,01 Lt sumai, esančias AB DNB banke; 2012-12-03 Turto arešto aktą Nr. 0023/12/01602 ir 2012-12-03 patvarkymą Nr. 0023/12/01602, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei vykdomąją bylą Nr. 0023/12/01602 nutraukti. Taip pat prašo prie bylos prijungti 2013-01-29 Kalvarijos savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus raštą Nr. 11, kurį pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti ir grąžino pareiškėjui. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Nr. 2-994/2012, nes minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl įskaitymo pagal CK 6.130 ir 6.131 straipsnius. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto pagrindu apeliantui atiteko 12.4300 ha žemės sklypas, šiuo sutarties punktu V. K. pareiškė, kad šis sklypas neįkeistas, neperleistas, jis nėra ginčo ar arešto objektas ir jokie tretieji asmenys jokių teisių į jį neturi, naudojimosi, valdymo ir disponavimo teisės niekaip nėra apsunkintos ir/ar apribotos, taip pat nesudaryta jokių kitų sutarčių ir susitarimų ir neprisiimta jokių kitų įsipareigojimų dėl šio žemės sklypo, perleidimo, įkeitimo ar kitų su nekilnojamuoju daiktu ar jo nuosavybės teisėmis susijusių sandorių ar susitarimų. Taip pat, jeigu paaiškės, kad šie pareiškimai yra neteisingi, V. K. įsipareigojo atlyginti A. K. visą dėl to patirtą žalą. Užregistravus žemės sklypą paaiškėjo, kad žemės sklypas yra išnuomotas iki 2015-11-01. Tuo pagrindu pareiškėjas, turėdamas reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, remdamasis CK 6.130 str. ir 6.131 str. nuostatomis, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 30 000 Lt sumoje.
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik CPK 687 str. norma. Pareiškėjas, kaip ir išieškotoja, turėjo reikalavimo teisę kylančią iš to paties vykdytino teismo sprendimo - reikalavimą į žalos atlyginimą. Išieškotojai prisiėmus prievolę atlyginti pareiškėjui žalą ir jos neatlyginus, t.y. neįvykdžius teismo sprendimu patvirtintos prievolės, ši prievolė esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui gali būti vykdoma priverstinai.
3. Teismo argumentas, kad teismui priteistas sumas negalima (draudžiama) įskaityti yra nepagrįstas. Įskaitymas kaip prievolės pasibaigimo pagrindas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios išreiškimo. Išieškotoja manydama, kad pareiškėjo atlikti įskaitymai yra neteisėti, turėjo ir turi teisę juos ginčyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jų neginčijo, dėl ko laikoma kad pareiškėjo prievolės išieškotojai V. K. yra laikytinos pasibaigusios. Dėl įskaitymo galimumo, jo ginčijimo ir prievolės pabaigos yra pasisakyta ir teismų praktikoje.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos 2013-01-29 Kalvarijos savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus raštą Nr. 11, kuriuo nurodyta, kad pareiškėjo nuostolis 2011 m. ir 2012 m. bendrai sudarė 34 428,05 Lt, todėl apeliantas jį pateikė apeliacinės instancijos teismui.
5. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų ir bet kurio vieno iš sklypų arešto būtų pakakę išieškotinai sumai pilnai padengti, tačiau antstolis areštavo lėšas bei nekilnojamojo turto už maždaug 200 000 Lt sumą.
6. Teismas sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau sprendime dėl jų pagrįstumo nieko nepasisakė, nors tokį prieštaravimą pareiškėjas buvo išreiškęs teismo posėdžio metu. Išieškotoja nepateikė teismui patirtų išlaidų paskaičiavimo, buvo pateiktas tik pinigų priėmimo kvitas. Byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl atsižvelgiant į jos trukmę ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl priteistinų išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
Antstolis A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 92) prašo skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 93-95) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Apelianto pateiktose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kalbama apie žalą, atsiradusią iš sutartinių santykių arba apie šalių sutikimą taikyti tarpusavio užskaitymą. Išieškotoja niekada nesutiko su bet kokio dydžio žala, padaryta skolininkui ir tuo pačiu nesutiko su piniginių sumų tarpusavio užskaitymu. Skolininkas niekaip negalėjo pagrįsti, kokiu būdu susidarė jo manymu įskaitytina suma. Įsiteisėjusiu sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.4 punktu A. K. įsipareigojo iki 2012-10-28 išmokėti V. K. 30 000 Lt kompensaciją. Šio įsipareigojimo A. K. nevykdė ir neįvykdė, todėl V. K. kreipėsi dėl išieškojimo į antstolių kontorą. Su išieškotojos išieškojimu nieko bendro neturi ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos 2.3 punkto sąlygos dėl 12,4300 ha žemės sklypo. Apeliantas minėtą žemės sklypą jau įsiregistravo savo vardu ir per dviejų metų laikotarpį nesikreipė į teismą dėl galimai atsiradusios žalos priteisimo. Be to, apeliantas gauna iš žemės sklypo nuomininkų turtinę naudą. Teismas pagrįstai priteisė išieškotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/12/1602 medžiagos nustatyta, kad 2012-11-15 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1734-91/2010 dėl 30000 Lt išieškojimo iš skolininko A. K. suinteresuoto asmens V. K. naudai (vykd. b. l. 6). Taip pat 2012-11-15 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei išsiuntė skolininkui tos pačios dienos raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 3-5), kurie skolininkui įteikti 2012-11-20. Skolininkas 2012-11-28 pateikė antstoliui prašymą panaikinti visas pradėtas vykdymo priemones ir vykdomąją bylą nutraukti, kadangi jis atliko tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Antstolis 2012-12-03 patvarkymu skolininko prašymo netenkino (vykd. b. l. 53), taip pat priėmė 2012-12-03 patvarkymus areštuoti skolininko lėšas 33 715,01 Lt sumai esančias Swedbank, AB, ir 33715,01 Lt sumai, esančias AB DNB banke (vykd. b. l. 51, 52) bei 2012-12-03 Turto arešto aktą, kuriuo areštavo du skolininkui priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus (vykd. b. l. 47-46). Apeliantas teigia, kad turėdamas reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir remdamasis CK 6.130 str. ir 6.131 str. nuostatomis, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iki vykdomosios bylos pradėjimo, todėl antstolio priimti patvarkymai turėtų būti panaikinti ir vykdomoji byla nutraukta.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį yra negalimas, kadangi apelianto ir išieškotojos reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kildinamas iš teismo sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto, yra nekonkretus ir neaiškus. Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad išieškotojos V. K. prievolė, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, gali būti vykdoma priverstinai, tačiau vykdomojo dokumento antstoliui nepateikė (CPK 586 str.). Pažymėtina, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkte nurodytas 12.4300 ha žemės sklypas nuo 2011-05-06 nuosavybės teise priklauso apeliantui A. K., todėl jis gali sklypu disponuoti savo nuožiūra. Be to, minėtas žemės sklypas išnuomotas laikotarpiui nuo 2010-05-05 iki 2015-11-01, todėl apie sklypo nuomą apeliantui turėjo būti žinoma Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-28 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priėmimo metu. Išieškotoja nesutinka su apelianto reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks užskaitymas, kokio prašo apeliantas, vykdymo procese nėra galimas, nes patenkinus skolininko reikalavimą, būtų pažeista išieškotojos teisė į sulygtą kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą teisės normą, jog antstolis negali areštuoti daugiau turto negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vadovaujantis CPK 681 str. 1 d. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis, 2012-12-03 areštavęs nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Kadangi apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, areštuoto turto įkainojimo procedūros nebuvo baigtos.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad antstolio A. A. atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl priteistų iš apelianto bylinėjimosi išlaidų suma mažintina. Byloje pateiktas mokėjimo kvitas apie V. K. patirtas 300 Lt advokatės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą (b. l. 40), mokėjimo kvitas 1000 Lt sumai už advokato atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas dėl kurių pagrįstumo ataskaitos nepateikė (b. l. 63). Pagal Rekomendacijų 8.15. p. už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA; pagal 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. 2013-01-13 teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, 2013-02-14 teismo posėdis trūko 1 val. 10 min. Todėl suinteresuotam asmeniui V. K. turėjo būti priteista už atsiliepimo į skundą surašymą 300 Lt bei 150 Lt už atstovavimą teismo posėdyje, viso - 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Rekomendacijų 3 p. advokato kelionės išlaidos, vykstant į teismo posėdį, šiuo atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 1300 Lt bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 450 Lt.