- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1216-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01973-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- D. J., uždarajai akcinei bendrovei „Darusta“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Darusta“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakių 1 741,65 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio (ir dubliko) pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. 2019 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) dėl R. K. (žuvusio eismo įvykio metu), vairavusio D. J. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). R. K. buvo samdomas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Darusta“ ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas.
2.2. Eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
2.3. Ieškovas pažymėjo, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu turinio ir apimties aiškinimui teisinės reikšmės neturi asmens ketinimas naudoti transporto priemonę ar jos nenaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 30 punktas). TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/202Į 34 punktas).
2.4. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (ar asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 39 punktas).
2.5. D. J. neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią įregistruotą transporto priemonę.
2.6. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1 741,65 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1 741,65 Eur draudimo išmoką.
2.7. Ieškovas reikalavimą bendraatsakiui grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą... “
2.8. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – R. K. darbdavio UAB „Darusta“) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – D. J.), atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl UAB „Darusta“ darbuotojo R. K. kaltės, vairuojant neapdraustą atsakovo transporto priemonę; D. J., kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – pareigos apdrausti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – ir leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – „...nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, <...> šių asmenų atsakomybė yra solidari“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 42 punktas).
2.9. Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.
2.10. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas).
2.11. Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 45 punktas).
2.12. Ieškovo pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas D. J. neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad neapdrausta transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šią transporto priemonę valdžiusio asmens darbdaviui, šiuo atveju – UAB „Darusta“. Už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės, šiuo atveju – Lietuvos, teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas).
2.13. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad ieškovui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 50, 51 punktai). UAB „Darusta“ patalpose neapdrausta atsakovo transporto priemone galėjo naudotis bet kas, nes šio automobilio raktai buvo sudėti prie visų kitų raktų. D. J. netinkamai saugojo jam priklausančią transporto priemonę ir sudarė visas galimybes šia nedrausta transporto priemone naudotiems kitiems asmenims.
2.14. Ieškovas pagrindė visas bendraatsakių civilinės atsakomybės sąlygas. UAB „Darusta“ nepateikė argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų eliminuoti jos atsakomybę pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnį. D. J. nepateikė argumentų nei juos patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos jo atsakomybės taikymui. Pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymui neturi įtakos neteisėtas transporto priemonės užvaldymas (ESTT 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-80/17²).
2.15. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo bendraatsakiai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 741,65 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų po 19,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos aplinkybės (reikšmingos apeliacinio skundo nagrinėjimui):
4.1. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią įregistruotą transporto priemonę.
4.2. Byloje nėra ginčo, kad draudžiamojo įvykio kaltininkas R. K. (žuvęs eismo įvykio metu) draudžiamojo įvykio metu buvo atsakovės UAB „Darusta“ darbuotojas ir kad dėl jo kaltės vairuojant atsakovo transporto priemonę buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), taip pat kad AB „Lietuvos draudimas“, veikdama pagal Paslaugų teikimo sutartį, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, tinkamai nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 741,65 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1 741,65 Eur draudimo išmoką.
4.3. Ieškovas pagrindė visas atsakovų solidarios civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų pašalinti atsakovų atsakomybę pagal CK 6.270 straipsnį, t. y. kad R. K. iš tiesų užvaldė atsakovės patalpose laikomą atsakovo transporto priemonę be atsakovės žinios; net jeigu ir R. K. būtų užvaldęs minėtą transporto priemonę be atsakovės (savo darbdavės) žinios, akivaizdu, kad dėl to būtų ir atsakovės kaltės, t. y. pastarajai kiltų solidari atsakomybė su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad nors teismui yra pateiktas 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V2019/01-001, kuriuo UAB „Darusta“ direktorius nuo 2019 m. sausio 2 d. už atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini), eksploataciją materialiai atsakingu asmeniu paskyrė R. K., tačiau teismui nepateikti duomenys, kad R. K. pasirašytinai buvo supažindintas su minėtu įsakymu ir kad už atsakovo transporto priemonės eksploataciją R. K. draudžiamojo įvykio metu materialiai nebuvo atsakingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu negali būti laikoma besąlygine. Toks įstatymo aiškinimas pažeistų protingumo kriterijų. Mano, jog pareiga turi būti siaurinama iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
6.2. R. K. nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. dirbo pagal darbo sutartį Nr. 20 UAB „Darusta“. 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V2019/01-001 bendrovės direktorius D. J. įsakė nuo 2019 m. sausio 2 d. už UAB ,,Darusta” nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), eksploataciją materialiai atsakingu asmeniu skirti įmonės vairuotoją R. K..
6.3. Eismo įvykio dieną, 2019 m. rugpjūčio 14 d., R. K. buvo nurodyta paimti automobilį ir vykti darbo reikalais, tačiau R. K. dėl atsakovams nežinomų priežasčių paėmė ne UAB ,,Darusta“ automobilį ,, (duomenys neskelbtini), kurį visada vairuoja darbo reikalais ir pagal įsakymą yra materialiai atsakingas už jį, tačiau atsakovo transporto priemonę, t. y. D. J. asmenine teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris apie pusę metų stovėjo nenaudojamas UAB ,,Darusta“ patalpose. R. K., nors ir buvo UAB ,,Darusta“ darbuotojas, tačiau jis eismo įvykį padarė neteisėtai užvaldęs D. J. priklausiančią transporto priemonę. Apie tai, jog R. K. paims kitą automobilį, nei jam buvo nurodyta, jis niekam nepranešė, tai padarė savavališkai.
6.4. Nors byloje nustatyta, jog atsakovas D. J. neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, tačiau tokios pareigos neatlikimas gali būti laikomas savarankišku teisės pažeidimu, sukeliančiu turtinę atsakomybę tik tokiais atvejais, jeigu nėra savininko atsakomybę pašalinančių sąlygų (CK 6.270 straipsnis 3 dalis). Neapdraustos transporto priemonės atsakovai neperdavė naudotis R. K., jam buvo įsakymu paskirta kita transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas. Atsakovo transporto priemonę R. K. užvaldė be savininko valios, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jam atsiranda atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovų atsakomybės ir visų jos sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra analogiški pateiktiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nesikartoja, nes dėl jų išsamiai buvo pasisakyta ieškovo dublike.
8. Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo D. J. ieškovui solidariai priteista 1 741,65 Eur nuostolių atlyginimas regreso tvarka. Pažymėtina, kad kita bendraatsakės UAB „Darusta“ teise į apeliaciją nesinaudojo.
12. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią įregistruotą transporto priemonę. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
13. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, kurios šalina jo, kaip transporto priemonės savininko, neapdraudusio automobilio, atsakomybę. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti dėl šių aplinkybių:
13.1. Apelianto, kuris yra ir UAB „Darusta“ direktorius, paaiškinimai, kad eismo įvykio kaltininkas R. K. jam priklausančią transporto priemonę užvaldė be savininko valios, eismo įvykio kaltininkui buvo nurodyta paimti kitą automobilį darbinių funkcijų atlikimui, į bylą pateiktas 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V2019/01-001, kuriuo UAB „Darusta“ direktorius nuo 2019 m. sausio 2 d. už atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), eksploataciją materialiai atsakingu asmeniu paskyrė R. K., nėra pakankami daryti šią išvadą.
13.2. Apeliantas nesielgė rūpestingai ir apdairiai, netinkamai saugojo jam priklausančią transporto priemonę ir sudarė visas galimybes šia nedrausta priemone naudotis kitiems asmenims. Atsakovų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovo transporto priemonė apie pusę metų stovėjo nenaudojama UAB „Darusta“ patalpose, automobilio raktai buvo sudėti prie visų kitų raktų.
14. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, jog draudžiamojo įvykio kaltininkas R. K. (žuvęs eismo įvykio metu) draudžiamojo įvykio metu buvo atsakovės UAB „Darusta“ darbuotojas ir kad dėl jo kaltės vairuojant atsakovo transporto priemonę buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), taip pat kad AB „Lietuvos draudimas“, veikdama pagal Paslaugų teikimo sutartį, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, tinkamai nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 741,65 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1 741,65 Eur draudimo išmoką. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
15. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.